Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), susipažinusi su Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties, kuria buvo netenkintas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo R. G. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tęsti tolimesnį bausmės atlikimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 165 straipsnio 1 dalimi, pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui teikimą dėl nuteistojo R. G., kuris Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos, perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

4. BVK 165 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnyje yra nustatyta su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų (taip pat ir kalėjimo administracijos teikimų, numatytų BVK 165 straipsnio 1 dalyje) išsprendimo tvarka. Skundai dėl teismų priimtų nutarčių, kuriomis yra išsprendžiami klausimai, susiję su nuosprendžio vykdymu, yra nagrinėjami BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokia pačia tvarka nagrinėjami ir skundai dėl teismų nutarčių, kuriomis yra išsprendžiami klausimai, numatyti BPK 361, 363, 365, 365¹, 365³ straipsniuose.

5. BPK 364 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nutartis dėl BPK 361–363, 365, 365¹, 365³ straipsniuose nurodytų klausimų gali apskųsti prokuroras, nuteistasis, asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, ir jų gynėjas, nepilnamečio nuteistojo atstovas pagal įstatymą, juridinio asmens atstovas, o kai klausimas susijęs su nuosprendžio vykdymu civilinio ieškinio atžvilgiu, – taip pat civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas arba jų atstovai. Taigi šioje normoje yra aiškiai išvardinti subjektai, kurie turi teisę skųsti konkrečiais klausimais priimtas teismų nutartis. Jokių kitų subjektų, kurie galėtų skųsti teismo nutartį dėl klausimų, susijusių su nuosprendžio vykdymu, nenumato nei BVK, nei BPK ar kiti teisės aktai. Vien faktas, jog įstatymas numato galimybę kalėjimo administracijai teikti teikimą dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą, nereiškia, kad kalėjimo administracija turi teisę skųsti teismo nutartį, su kuria nesutinka. Taigi, esant aptartoms aplinkybėms, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, skundas dėl apylinkės teismo nutarties negalėjo ir negali būti priimtas, taip pat jis negali būti nagrinėjamas, kadangi skundą padavė tokios teisės neturintis subjektas.

6. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 364 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog įstatyme numatytas teismų nutartis gali skųsti juridinio asmens atstovas. Vis tik teisėjų kolegija konstatuoja, jog į šioje normoje vartojamos juridinio asmens atstovo sąvokos turinį nepakliūna bausmę vykdančios institucijos, pataisos įstaigos, kalėjimo administracija ar atstovas.

7. Bausmių vykdymo institucijos yra nurodytos BVK IV skyriuje. Pagal BVK 21 straipsnio 1 dalį kalėjimas yra viena iš laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdanti pataisos įstaiga. BPK yra vartojamos sąvokos „bausmę vykdanti institucija“, „bausmę vykdančios institucijos atstovas“, „bausmę vykdančios institucijos administracija“ bei „pataisos įstaiga“, tačiau šių sąvokų vartojimas nėra siejamas tokių institucijų ar jų atstovų teise apskųsti teismų priimamus procesinius sprendimus, taip pat nei viena iš paminėtų sąvokų nėra pavartota BPK 364 straipsnio 2 dalyje, kuri, kaip jau minėta, nustato subjektų, galinčių skųsti teismų nutartis, ratą. Šiuo atveju būtų nelogiška teigti, jog tame pačiame teisės akte tam pačiam subjektui apibrėžti būtų vartojamos skirtingos sąvokos, tuo labiau, kad toks skirtingų sąvokų vartojimas būtų visiškai nepateisinamas. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo skirtingų terminų, esančių skirtingose vieno teisės akto dalyse, aiškinti ta pačia prasme.

Motyvuojamoji dalis

8. Teismas konstatuoja, jog, sistemiškai vertinant BPK ir BVK normų turinį, galima teigti, kad BPK 364 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „juridinio asmens atstovas“ yra sietina su nuosprendžių, kuriais yra nusprendžiama apriboti juridinio asmens veiklą ar likviduoti juridinį asmenį (šių bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos yra nustatytos BVK VI skyriuje), vykdymu ir tokio vykdymo metu kylančių klausimų išsprendimu bei tokių sprendimų apskundimu, taip pat klausimų, numatytų BPK 365, 365¹, 365³ straipsniuose išsprendimu, kiek tai susiję su juridinių asmenų interesais, bei galimybe juridinių asmenų atstovams skųsti tokius sprendimus. Būtent paminėtuose normose nurodytų juridinių asmenų, su kurių teisėmis, pareigomis bei interesais yra susiję teismų priimami sprendimai, atstovai, o ne bausmės vykdymo institucijos administracija, kuri teismui tik pateikia vieną iš įstatyme numatytų teikimų, turi teisę skųsti teismų nutartis BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti ir nagrinėti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties.