Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorui Aliui Juodviršiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno raj., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 20 parų arešto bausmė;

2. Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta sumažinta 18 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 38 parų arešto bausmė;

3. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 3 metai ir 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo;

4. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

5. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 9 dalimi, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytos bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. ir 2014 m. gruodžio 9 d. nuosprendžius bei Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendį;

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė sumažinta 50 parų arešto bausmė;

7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 24 parų arešto bausmė;

8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d., paskirtas laisvės apribojimas 1 m. 4 mėn.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

1. T. S. 2022 m. gegužės 19 d. apie 20.35 val. viešoje vietoje, prie daugiabučio namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 1, būdamas neblaivus, įžūliais ir piktybiškais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – konflikto metu tyčia R. G. rankomis sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, po ko pastarajam nukritus ant žemės, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į galvos sritį, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį pakraujavimu po voratinkliniu dangalu abiejose kaktinėse galvos smegenų skiltyse ir dešinėje smilkininėje skiltyje, dešinės kaktinės galvos smegenų skilties sumušimu, intracerebrine kraujosruva dešinėje smilkininėje galvos smegenų skiltyje bei pažeidė viešąją tvarką.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

13. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai. Šio nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Tai tokia erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinės nutartys: Nr. 2K-249/2009, Nr. 2K-122/2008, Nr. 2K-7-404/2014).

14. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas T. S. padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas pasitvirtino. T. S. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje įvykdymo prisipažino visiškai.

15. Pačio kaltinamojo teismo posėdžio metu duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, kurie sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, rašytiniai dokumentai: apklausos protokolai - nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, tarnybinis pranešimas, neginčijamai patvirtina, kad T. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, t. y. jis 2022 m. gegužės 19 d. apie 20.35 val. viešoje vietoje prie daugiabučio namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 1, būdamas neblaivus, įžūliais ir piktybiškais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – konflikto metu tyčia R. G. rankomis sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, po ko pastarajam nukritus ant žemės, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į galvos sritį, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, pasireiškusį pakraujavimu po voratinkliniu dangalu abiejose kaktinėse galvos smegenų skiltyse ir dešinėje smilkininėje skiltyje, dešinės kaktinės galvos smegenų skilties sumušimu, intracerebrine kraujosruva dešinėje smilkininėje galvos smegenų skiltyje bei pažeidė viešąją tvarką. Kaltinamojo kaltę, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai – įvykį mačiusių liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kuris patvirtina, kad veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje, tarnybinis pranešimas ir specialisto išvada patvirtina, kad T. S. sukėlė nukentėjusiajam R. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tai padarė viešoje vietoje, matant kitiems asmenims – liudytojams, kurie nurodė, jog buvo šokiruoti tokio kaltinamojo agresyvaus, moralės požiūriu nepriimtino elgesio, kas akivaizdu sutrikdė visuomenės rimtį. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis T. S., viešoje vietoje suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, o šiam nukritus ant grindinio, spirdamas į galvos sritį, tai padarė matant aplinkiniams, elgėsi įžūliai, taip pažeidė visuomenės tvarką ir rimtį ir nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį.

16. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog smūgiuodamas ir spirdamas su koja nukentėjusiajam į galvos sritį daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp T. S. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamasis T. S. padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, jo padarytos nusikalstamos veikos yra kvalifikuotos teisingai bei įrodytos aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

17. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

18. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

19. Teismas, skirdamas bausmę T. S., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę - T. S. narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, teismo posėdžio metu nurodė, kad yra nevedęs, tačiau turi šeimą, gyvena su sugyventine, augina vieną savo mažametį vaiką, šiuo metu dirba, vykdo individualią veiklą statybų srityje; bylos medžiaga patvirtina, kad jis teistas viso 8 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, šiai dienai nėra atlikęs laisvės apribojimo bausmės paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, inkriminuotas veikas padarė neatlikęs paskirtos minėtos laisvės apribojimo bausmės, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nemoka. Šios aplinkybės rodo, jog T. S. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad T. S. naują nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo būsenoje, darytina išvada, kad šios nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Be to, nors yra viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė (pripažįsta veiką ir gailisi), tačiau yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

20. Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki inkriminuotų nusikalstamų veikos padarymo, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, tai, kad už tokios rūšies nusikaltimus asmuo teisiamas ne pirmą kartą, atsakomybę lengvinančią, sunkinančias ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad T. S. skirtinos BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio sankcijose numatyta bausmės rūšys – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, artimą minimaliai (BK 50, 54, 59, 60, 61 straipsniai). Teismo nuomone skirtina bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, artimas minimaliai, atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo. Teismo nuomone, skiriant bausmę kaltinamajam už nusikalstamas veikas, baudžiamosios teisės nuostatos nebuvo pažeistos, atsižvelgta į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o pagrindo taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ar susijusių su kaltinamojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijose nustatytų bausmių paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybę, šeiminio asmeninio pobūdžio aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taip pat teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas, nes skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012). Šioje byloje bausmės rūšis, jos dydis neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka nukentėjusiojo ir kaltininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos T. S. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei bus daroma teigiama įtaka jo asmenybei.

21. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, kadangi nusikalstamos veikos buvo padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi.

22. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64 ¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

23. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių bei 65 straipsnio 1 dalies 1b punkto numatyta tvarka, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, laisvės apribojimo bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant minėtu 2022 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalį, kurios dydis nustatytinas įvertinant kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, laikotarpį, per kurį padarytos nusikalstamos veikos.

24. Kita vertus, teismas įvertina tai, kad realus laisvės atėmimas yra ultima ratio priemonė, kuri turi būti skiriama tik tais atvejais, kai yra būtinas nuteistojo izoliavimas, kadangi, priešingu atveju, visuomenei grėstų neginčijamas pavojus, nebūtų matoma galimybės jos apsaugos užtikrinti niekaip kitaip, kaip tik realiai atėmus nuteistajam laisvę. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-326-303/2018 ir kt.).

25. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad padaryti du nesunkūs nusikaltimai, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nevengė atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų, padarytas veikas pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, jis yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus, ar nustatytą ribotą darbingumą/ nedarbingumą nėra pateikta, jis dirba ir turi vieną išlaikytinį - mažametį vaiką, pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui, dėl ko padarė nusikalstamas veikas, dėl to kreipėsi dėl gydymo, siekia pasveikti nuo priklausomybės svaiginančioms medžiagoms, kas rodo, jog jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad reikėtų jį izoliuoti nuo visuomenės, todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, o skiriant atitinkamus įpareigojimus (BK 3 straipsnio 1 dalis, 75 straipsnis). Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos T. S. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

VI. Dėl civilinio ieškinio, kitų daiktų ir kardomosios priemonės

26. Nukentėjusysis R. G. ikiteisminio tyrimo metu ieškinio nepareiškė, jis nepareikštas ir iki teisminio nagrinėjimo pabaigos.

27. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

28. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, bausmei, paskirtai už BK 138 straipsnio 1 dalį apimant bausmę, paskirtą už BK 284 straipsnį, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. S. skirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, ir T. S. paskirti galutinę subendrintą devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant T. S. dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų viso bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.