Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu priimtu, už akių, ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės J. B. ieškovei A. I., 2 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 45,00 Eur žyminį mokestį.

Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo patenkintas atsakovės J. B. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikintas (duomenys neskelbtini) sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad ji planavo pirkti sodybą, todėl 2021 m. gruodžio – sausio mėn. ji įdėjo į laikraštį skelbimą, kad ieško pirkti sodybą (duomenys neskelbtini). Ieškovei paskambino atsakovė ir pasiūlė savo sodybą. Ieškovė kartu su D. K. atvažiavo pas atsakovę į namus (duomenys neskelbtini) ir kartu su atsakove ir jos sūnumi nuvažiavo apžiūrėti sodybos (duomenys neskelbtini). Apžiūrėję sodybą, grįžo pas atsakovę į namus ir ieškovė susirašė preliminarią sutartį, garsiai ją perskaitė girdint atsakovei ir jos sūnui A. B.. Atsakovė sutiko pasirašyti preliminarią sutartį. Pasirašius sutartį ieškovė perdavė atsakovei avansą grynaisiais pinigais ir įspėjo atsakovę, kad neišleistų jai perduotų pinigų. Atsakovė patikino, kad viską supranta. Preliminariojoje sutartyje numatė terminą iki kada turi būti pasirašyta pagrindinė prikimo-pardavimo sutartis. Atsakovė patvirtino ieškovei, kad sodyba priklauso jai, taip pat ji pateikė ieškovei Registrų centro išrašą. Ieškovė prisimena, kad Registrų centro išrašė visur buvo nurodyti atsakovės – kaip savininkės, duomenys (gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, šulinis, tvora), tik vienoje vietoje, grafoje kur nurodyti žemės sklypo savininkai, po atsakovės duomenų, žemiau esanti eilutė buvo užtušuota su korektoriumi. Atsakovė patvirtino, kad ji yra turto savininkė ir tai, kad viena eilutė užtušuota nieko baisaus, ją reikėjo užtušuoti. Kadangi kartu su sodybos statiniais buvo perkamas ir žemės ūkio paskirties sklypas, reikėjo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl pažymos gavimo. 2022 m. vasario mėn. iš Nacionalinės žemės tarnybos buvo gautas atsakymas, kad atsakovė nėra žemės sklypo savininkė. Apie tai ieškovė papasakojo atsakovei ir tik tada atsakovė pasakė, kad galimai nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai. Šalys susitarė ir pratęsė pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2022 m. birželio mėnesio iki atsakovė susitvarkys paveldėjimo dokumentus. 2022 m. balandžio mėnesį atsakovė priėmė palikimą, tačiau tada paaiškėjo, kad dalis žemės sklypo priklauso atsakovės broliui R. R.. Iš pradžių atsakovės brolis sutiko parduoti savo turto dalį ir paprašė tam tikros pinigų sumos, ieškovė sutiko sumokėti, vėliau jis už savo dalį parašė dar didesnės 3500–4000 eurų sumos. Ieškovė sutiko sumokėti ir šią sumą. Tuomet, atsakovė pasakė, kad jos broliui niekas nepriklauso ir jam nėra už ką duoti pinigus, jeigu ieškovė perka iš brolio jo dalį, tai atsakovė savo dalies neparduoda. Nuo 2022 m. birželio mėnesio atsakovė nustojo bendrauti su ieškove, neatsiliepinėjo į ieškovės skambučius telefonu. Atsakovei atsisakius parduoti sodybą, ieškovė prašė jos grąžinti tik avansą, jokių netesybų nereikalavo, tačiau atsakovė negrąžino avanso, todėl ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą. Vėliau po kreipimosi į teismą atsakovė 2022 m. spalio-lapkričio mėn. pasiūlė ieškovei pirkti sodybą, tačiau ieškovė atsisakė, nes 2022 m. liepos mėnesį įsigijo kitą sodybą.

Liudytojas D. K. parodė, kad ieškovė A. I. yra jo gyvenimo partnerė. Jis kartu su ieškove apžiūrinėjo atsakovės sodybą, pasirašinėjo preliminarią sutartį, nes kartu planavo pirkti sodybą. Sutartį surašė ieškovė, ji tikrino sodybos dokumentus. Jis dokumentų nežiūrėjo, tik pastebėjo, jog dalis dokumentų buvo kopijos ir ne viskas buvo aišku, ne viskas matėsi. Klausė atsakovės ar tikrai visas turtas priklauso jai, atsakovė patvirtino, kad viskas priklauso jai. Atsakovės sūnus visą laiką buvo šalia. Sūnus matė kaip atsakovei perduodamas avansas ir skaitė preliminarią sutartį prieš atsakovei pasirašant. Pati atsakovė taip pat perskaitė šia sutartį. Pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta, nes Nacionalinė žemės tarnyba neišdavė pažymos, kadangi atsakovei nepriklauso žemės sklypas ant kurio stovi sodybos pastatai. Ieškovė surado notarę, pas kurią buvo pradėta turto paveldėjimo byla, paprašė ją iškelti iš archyvo, tada nuvežė atsakovę, jos seserį, kad susitvarkytų paveldėjimo dokumentus. Tuomet paaiškėjo, kad žemės sklypas buvo atsakovės mamos ir dabar priklauso ne tik atsakovei, bet visiems atsakovės mamos vaikams. Šeši atsakovės mamos vaikai perleido savo turto dalys atsakovės broliui, todėl paaiškėjo, kad atsakovės broliui priklauso 7/9 dalys žemės sklypo. Jis su ieškove buvo nuvažiavęs pas atsakovės brolį ir susitarė dėl turto pardavimo, tačiau brolis iškėlė sąlygą, kad jam turi paskambinti sesuo – atsakovė ir pasakyti, kad ir ji parduoda savo dalį. Atsakovė jiems pasakė, kad jeigu jie jos broliui duos bent vieną centą, ji atsisako parduoti sodybą, nes atsakovės broliui niekas nepriklauso. Įvertinę šia situaciją jis su ieškovė pradėjo prašyti atsakovės, kad grąžintų avansą, tačiau atsakovė nustojo jiems atsiliepinėti, kai jie kelis kartus buvo atvažiavę pas ją į namus, niekas neatidarė durų. Taip pat į kreipėsi į atsakovės sūnų ir dukrą, skambino ir rašė sms pranešimus su prašymu grąžinti avansą, tačiau jiems buvo nurodyta kreiptis į atsakovę.

Liudytoja A. J. parodė, kad atsakovė yra jos sesuo. Kai mirė jos ir atsakovės mama, jie lygiomis dalimis paveldėjo 3 hektarus miško, 9 hektarus žemės. Kai išmatavo žemę, buvo suteikta teisė 1 hektarą žemės perkelti į (duomenys neskelbtini) jos sesei. Sesuo perkėlė 1 hektarą žemės į (duomenys neskelbtini) ir galvojo, kad viskas gerai. Nežinojo, kad 20 arų žemės sklypas yra padalintas trims įpėdiniams, nors turėjo priklausyti tik J. B.. Sesuo jai sakė, kad nori parduoti sodybą, tačiau negali, nes 20 arų priklauso ir broliui. Mano, kad žemės sklypo dalys jai ir broliui užrašytos per klaidą.

L. R. parodė, kad atsakovė yra jo sesuo. Jam žinoma, kad sesuo pardavinėjo sodybą. Būnant pas notarę atsakovė jam pareiškė, kad neparduoda sodybos. Pas notarę vyko sutvarkyti nuosavybes dokumentus. Apie tai, kad jo sesuo pardavinėja sodybą sužinojo iš ieškovės. Nesutiko parduoti savo dalį, nes ieškovė norėjo atidėti mokėjimą, tai yra atiduoti pinigus po sandorio. Su seserimi nebendrauja.

Liudytojas A. B. parodė, kad dalyvavo šalims pasirašant preliminariąją sutartį, ieškovė perdavė atsakovei 1000 Eur avansą. Jo žiniomis sodyba ir žemės sklypas priklausė jo mamai J. B.. Pagrindinio sandorio sudarymui paruošti dokumentus, pažadėjo ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovė rašytine forma sudarė preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki (duomenys neskelbtini) nupirkti žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus numeris(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) , žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo parduoti neįkeistą ir kitaip nesuvaržytą turtą iki (duomenys neskelbtini). Sutartimi nustatyta parduodamo nekilnojamojo turto kaina – 10 500 Eur. Sutarties sudarymo metu ieškovė perdavė atsakovei 1 000 eurų avansą (Sutarties 2 straipsnio 2 punktas). Sutarties 5 straipsnyje šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu šio turto pirkimo-pardavimo sutarties iki (duomenys neskelbtini) dėl pardavėjos kaltės, ji privalės atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius ir sumokėti 1 000 Eur baudą. Ieškovė (duomenys neskelbtini) siuntė atsakovei jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), raginimą grąžinti 1000 Eur avansą ir sumokėti 1000 Eur baudą dėl to, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis iki (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta dėl pardavėjo kaltės.

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kitų, yra būdingas tas ypatumas, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 43 punktą). Preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje.

Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį (CPK 12 ir 178 straipsniai).

Ginčo šalys įrodinėjo skirtingas priežastis dėl kurių suėjus preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje numatytam terminui, t. y. (duomenys neskelbtini), nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovė įrodinėjo atsakovės kaltę, kad iki nurodyto termino nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis, o atsakovė įrodinėjo tai, kad ieškovė pradingo, neskambino ir atsisakė pirkti turtą.

Iš valstybės įmonė Registrų centras nekilnojamojo turto duomenų bazės registro išrašo matyti, kad preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini) , bei gyvenamais namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovei J. B., tačiau nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota M. R. vardu (el. b. l. 115–120).

Ieškovė savo paaiškinimuose nurodė, kad prieš sudarant preliminariąją sutartį ji tikrino atsakovė pateiktus ketinamo pirkti turto nuosavybės dokumentus, juose buvo nurodyti atsakovės kaip turto savininkės duomenys išskyrus žemės sklypo, vietoje kurioje nurodyti savininkai esanti eilutė buvo užtušuota su korektoriumi. Aplinkybę, kad dokumentuose ne visi duomenys buvo matomi patvirtino ir liudytojas D. K., tačiau tiek liudytojas, tiek ieškovė nurodė, kad atsakovė jiems patvirtino, kad ji yra šio turto savininkė. Teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, kad atsakovės pateiktuose nuosavybės dokumentuose buvo užtušuotų duomenų, kadangi kaip nurodyta pirmiau preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nepriklausė atsakovei nuosavybės teise. Priešingu atveju, jeigu šis žemės sklypas būtų buvęs registruotas atsakovės vardu, atsakovei nebūtų buvę jokios priežasties nuslėpti nuo ieškovės šios informacijos. Įvertinus tai, nėra pagrindo manyti, kad ieškovė sudarydama preliminariąją sutartį su atsakove, prisiėmė nepagrįstą riziką, juolab, kad atsakovė ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad ketinamas parduoti turtas priklausė ir priklauso jai. Tokie atsakovės paaiškinimai dėl jos nuosavybės teisės į ketintą parduoti turtą yra visiškai nepagrįsti, kadangi minėtas nekilnojamojo turto duomenų bazės registro išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), preliminariosios sutarties sudarymo metu buvo registruotas M. R., o ne atsakovės J. B. vardu. Be to, valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto duomenų bazės registro išrašas yra laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, daroma, išvada, kad atsakovės veiksmai sudarant preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, nesant jai viso žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininke, nulėmė, tai, kad pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis per preliminariojoje sutartyje numatytą terminą (iki (duomenys neskelbtini)) nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Atsakovės paaiškinimus, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės neveikimo, t. y., kad po preliminariosios sutarties sudarymo ieškovė neskambino atsakovei, pradingo, paneigia ieškovės pateikti į bylą duomenys apie sms žinučių rašymą atsakovės sūnui ir dukrai, taip pat skambučiai pačiai atsakovei ir jos sūnui (el. b. l. 61–73).

Pažymėtina, kad atsakovės atstovo, liudytojos A. J. nurodytos aplinkybės dėl turto paveldėjimo ir įpėdinių dalių neteisingo paskirstymo, teismo nevertinamos šioje byloje, nes nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimo dalyku – avanso ir baudos priteisimu pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Pastebėtina, kad pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota taip: 7/9 dalys – R. R., po 1/9 dalį A. J. ir J. B.. Kaip paaiškino ieškovė ir liudytojas D. K. buvo tariamasi su R. R. dėl jo turimos žemės sklypo dalies pirkimo, tačiau atsakovė J. B. nesutiko ir nurodė, kad jeigu ieškovė pirks brolio dalį ir sumokės broliui, atsakovė savo dalies neparduos. Tai patvirtina tiek priešiškus atsakovės ir jos brolio santykius bei atsakovės atsisakymą sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį.

Dėl nurodytų pirmiau aptartų aplinkybių kyla pagrindas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę. Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės veiksmų, atsakovė privalo grąžinti jai sumokėtą 1000 Eur avansą turto pirkėjai – ieškovei A. I., todėl iš turto pardavėjos – atsakovės J. B. priteisiamas 1000 Eur avansas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai). Šalims preliminariojoje sutartyje susitarus dėl 1000 Eur baudos sumokėjimo, tuo atveju, jeigu pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta per preliminariojoje sutartyje numatytą terminą dėl turto pardavėjo kaltės, ir byloje nustačius, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl turto pardavėjo – atsakovės veiksmų, ji privalo sumokėti 1000 Eur baudą turto pirkėjai, todėl iš atsakovės priteisiama 1000 Eur bauda ieškovei (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurių paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. D., bylos Nr. 3K-3-553/2008). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“, bylos Nr. 3K-3-283/2012). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškinys buvo priimtas (duomenys neskelbtini) kas reiškia, jog šią dieną buvo iškelta civilinė byla, todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta iš atsakovės priteisiamos ieškovei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteisiamos ieškovei bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 45,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, valstybei iš atsakovės priteisiamos 26,18 Eur teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 45,00 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,18 Eur (dvidešimt šešių eurų 18 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.