Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovei N. D., jos atstovei advokatei Galinai Morozovai, atsakovui O. D. (O. D.), jo atstovui advokato padėjėjui Andrej Proškin, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovui O. D. (O. D.) dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė prašo teismo ieškinį tenkinti. Paaiškino, jog po to, kai 2008-07-24 įregistruota ištuoka, šalių santuokos metu įgytam turtui esant nepadalintam, atsakovas pasirašė raštą, jog sutinka išmokėti ieškovei 140 000,00 Lt kompensaciją už jam natūra atitekusį turtą. Nurodė, jog tokio susitarimo pas notarą nepatvirtino, kadangi neturėjo finansinių galimybių apmokėti už notaro paslaugas, o ir atsakovas pas notarą vykti atsisakė, į teismą dėl turto padalijimo taip pat nesikreipė, negalėdama sumokėti žyminio mokesčio. Pažymėjo, jog tikėjosi, kad atsakovas visą sutartą kompensaciją išmokės, kadangi tuo metu ginčo dėl turto padalijimo su atsakovu nebuvo, iki 2012-02-08 jis susitarimą vykdė, kompensaciją dalimis mokėjo, iš viso yra sumokėjęs 48639,57 Lt. Šių aplinkybių pagrindu laiko, kad turtas turi būti dalijamas pagal 2008 m. kainas. Kadangi buto vertė tuo metu buvo 280 000 Lt, laiko, kad pagrįstai iš atsakovo reikalauja likusios neišmokėtos 91360,43 Lt kompensacijos dalies. Taip pat nurodė, jog atsisako nuo ieškinio dalyje dėl reikalavimo padalinti santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus ir kompensacijos už juos priteisimo.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka, kad santuokos metu įgytas turtas natūra atitektų jam, O. D., taip pat sutinka išmokėti ieškovei likusią 21000 Lt dalį kompensacijos. Pažymėjo, kad pats jokio susitarimo su ieškove dėl turto pasidalijimo nerengė, jam buvo pateiktas ieškovės advokatės parengtas pasiūlymas dėl 140 000 Lt kompensacijos ieškovei išmokėjimo, tačiau tokios sumos mokėti nesirengė, kadangi 2008 m. šalių santuokos metu įgyto buto rinkos vertė nebuvo 280 000 Lt, kaip teigia ieškovė, ruošėsi ieškovei išmokėti iš viso apie 70 000 Lt. Paaiškino, kad spręsti santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimo pas notarą ar kreiptis į teismą negalėjo, nes tam nebuvo laiko, dėl darbo didžiąją dalį laiko praleidžia ne Lietuvoje. Taip pat prašo priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstyti trejų metų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (t. 1, b. l. 9). Šalių santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1997-04-21 sprendimu (t. 1, b. l. 10). Nutraukiant santuoką santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas. Šalys savo ištuoką civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo 2008-07-24 (t. 1, b. l. 27).

Bylos šalių santuoka nutraukta teismo 1997 m. balandžio 21 d. sprendimu, t.y. galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), o ištuoka įregistruota 2008 m. liepos 24 d., jau galiojant naujajam Civiliniam kodeksui (toliau – CK). Šalys ginčo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) įgijo taip pat galiojant SŠK, t.y. 1997 m. (t. 1, b.l. 21). Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį turto, įregistruoto iki Civilinio kodekso įsigaliojimo (t.y. iki 2001 m. liepos 21 d.) teisinis rėžimas (turto pripažinimas bendrąja jungtine nuosavybe) nustatomas pagal SŠK. Vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. Pagal šalių santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 40 straipsnį santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Todėl ginčo šalių santuoka buvo nutraukta tik 2008-07-24, kai buvo įregistruota ištuoka (t. 1, b. l. 27). SŠK 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Ši prezumpcija gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Byloje nėra ginčo, kad santuokos metu įgytas turtas yra šalių bendra jungtinė nuosavybė, šalys neginčija ir lygių dalių principo. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog butas ir jame esantys kilnojamieji daiktai, įgyti ir po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1997-04-21 sprendimo įsiteisėjimo, tačiau iki 2008-07-24, t.y. santuokos metu (SŠK 40 str.), laikytini bendrąja jungtine nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Iš šeimos teisinių santykių (teisių ir pareigų) kylančios pasekmės – tai ir turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas (CK trečios knygos III dalies VIII skyrius) ir kt., todėl teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą po 2001 m. liepos 1 d. turi taikyti 2000 m. CK teisės normas. Be to, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir jo dalinimo (ar nedalinimo) klausimus turi būti vadovaujamasi būtent 2000 m. CK, o ne SŠK normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2003; 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2005; kt.).

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nuo reikalavimo padalinti santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus (televizorių „Philips“, šaldytuvą „Electroliux“, skalbimo mašiną „Whirpool“, mikrobangę krosnelę, siurblį, miegamojo kambario baldus, virtuvės baldus, svetainės baldus, kompiuterį) atsisakė, atsisakymą parašu patvirtinant protokole (t. 2, b.l. 8), todėl byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.). Taigi byloje nustatyta, jog šalys santuokos metu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 21). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl minėto turto padalijimo būdo: tiek ieškovė, tiek atsakovas sutinka, kad turtas natūra – butas – būtų priteisiamas atsakovui, ieškovei už jai tenkančią dalį priteisiant kompensaciją (t. 1, b.l. 2-4, 63-64, 154-156, 159-162). Taigi konstatuotina, kad pagal šios bylos aplinkybes yra pagrindas taikyti turto padalijimo ne natūra principą – atsakovui priteisiant natūra visą butą, esantį (duomenys neskelbtini) įpareigojant atsakovą ieškovei išmokėti kompensaciją už jai tenkančią turto dalį.

Byloje iš esmės kilo ginčas dėl dalijamo turto vertės: ieškovė laiko, jog turtas turi būti dalijamas pagal 2008 m. vertes, kuomet buvo įregistruota šalių ištuoka, atsakovas su tokia pozicija nesutinka, reikalauja, jog turtas būtų padalintas pagal dabartines, t.y. turto padalinimo metu galiojančias kainas (t. 1, b.l. 2-4, 63-64, 154-156, 159-162, t. 2, b.l. 8, 9, 11). Ieškovė savo pozicijai pagrįsti pateikė atsakovo pasiūlymą, jog ieškovei už jos turto dalį bus išmokėta 140 000 Lt kompensacija (t. 1, b.l. 25), iš byloje esančio voko ir pašto antspaudo galima spręsti, jog toks siūlymas pateiktas 2008-07-24 (t. 1, b.l. 26). Ieškovė nurodo, kad su tokiu atsakovo pasiūlymu dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo sutiko, kadangi buto vertė 2008 m. buvo apie 280 000 Lt (t. 1, b.l. 99-119), priėmė atsakovo mokamus dalinius mokėjimus; iš viso 48639,57 Lt (t. 1, b.l. 29-51), ir laiko, jog jai turi būti išmokėta likusi sutartos kompensacijos dalis - 91360,43 Lt. Teismas pažymi, jog šalims 2008-07-24 įregistravus ištuoką ir geruoju (atsakovui pateikus paprastos rašytinės formos pasiūlymą, o ieškovei žodžiu su juo sutikus) susitarus dėl turto pasidalijimo, nepatvirtina aplinkybės, kad šalių turtas buvo padalintas įstatymo nustatyta tvarka, suteikiant pasidalintam turtui teisinį režimą bei įregistravimą. CK 3.116 straipsnio 1 dalis numato, jog sutuoktiniai gali pasidalyti bendrą turtą tarpusavio susitarimu, tačiau turto pasidalijimas bendru sutarimu turi būti patvirtintas notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d., CK 3.116 str.). Buvę sutuoktiniai nepateikė teismui tarpusavio susitarimo dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo, kurį būtų patvirtinęs notaras, todėl tai leidžia daryti išvadą, kad šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nebuvo padalinta. Aplinkybė, jog atsakovas dalimis mokėjo ieškovei kompensacija už jai priklausančio, tačiau natūra atsakovui atitekusio turto dalį ir per laikotarpį nuo 2008-09-02 iki 2012-02-08 sumokėjo ieškovei 48639,57 Lt, neįtakoja bendrosios jungtinės buvusių sutuoktinių nuosavybės padalijimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 91360,43 Lt kompensacijos dalies pagal jų po 2008-07-24 ištuokos įregistravimo sudarytą susitarimą, kadangi toks susitarimas negali būti laikomas tinkamu, atitinkančiu imperatyvius įstatymų reikalavimus susitarimui dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, todėl teisinės reikšmės šioje byloje neturi.

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008; 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009; kt.). Aukščiau paminėtą išvadą dėl dalijamo turto kainų patvirtina ne tik paminėta Aukščiausiojo teismo praktika, tačiau ir teismų praktika tokio paties pobūdžio bylose (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1096-622/2010; Vilniaus apygardos teismo 2010-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-871-302/2010). Atsakovas pateikė į bylą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. A-027-12, pagal kurią buto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2012-04-02 dienai nustatyta 140 000 Lt (t. 1, b.l. 65-88). Ieškovė tokios buto vertės 2012-04-02 dienai neginčija, duomenų, jog buto vertė yra kitokia neteikė, tiesiog iš principo nesutinka, jog turtas būtų dalijamas kitokiomis, nei 2008 m. buvusiomis ir šalių tuo metu sutartomis kainomis. Esant tokiems įrodymams apie turto vertę, atsižvelgiant į tai, jog byloje nenustatyta, jog būtų įvykę kainų pokyčių nuo 2012-04-02 iki teismo sprendimo priėmimo, taip pat į tai, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, dalinant santuokoje įgytą turtą, darytina išvada, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) 140 000 Lt vertės, dalintinas po ½ dalį, t.y. kiekvienam turto už 70 000 Lt, esant šalių bendram sutarimui, minėtas butas natūra priteistinas atsakovui, įpareigojant ieškovei išmokėti 70 000 Lt kompensaciją (CK 3.117 str. 1, 3 d., 3.119 str., 3.127 str. 3 d.). Byloje esant duomenims, jog atsakovas yra išmokėjęs ieškovei 48639,57 Lt kompensacijos (t. 1, b.l. 19-51), šalims šios sumos dydžio ir mokėjimo paskirties neginčijant, atliktinas minėtos sumos įskaitymas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 21360,43 Lt (70 000 Lt - 48639,57 Lt) dydžio kompensacija.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2d.). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie 200,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą (t. 1, b.l. 5), 363,00 Lt turto vertinimo išlaidų (t. 1, b.l. 140-141), 230,00 Lt būtinų papildomų vykdymo išlaidų (t. 1, b.l. 139), 1200,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 142-144). Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie 163,00 Lt turto vertinimo išlaidų (t. 1, b.l. 89), 2000,00 Lt advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 145-147). Tačiau atsižvelgiant į bylos pobūdį, šalių elgesį, į tai, kad teismo posėdžiai derinti prie atsakovo, į tai, kad byloje buvo pateiktas ieškinys, patikslintas ieškinys, buvo bandoma ginčą tarp šalių išspręsti taikiai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šalys paliktinos su savo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis (CPK 83 str., CPK 84 str., CPK 93 str., CPK 94 str.).

Ieškovei pagal 2012-03-09 nutartį esant iš dalies atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo priteistina 441,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas prašo teismo ieškovei priteistos kompensacijos išmokėjimą išdėstyti trejų metų laikotarpiui. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, jo vardu turimą visą (ne tik įgytą santuokoje su ieškove) nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, tarp jų ir transporto priemones, turimas lėšas bankuose, taip pat duomenų ar atsakovas negauna kitų, su darbu nesusijusių pajamų, kurie pagrįstų sunkią atsakovo turtinę padėtį, neleidžiančią iš karto įvykdyti teismo sprendimo, kas sudarytų pagrindą tenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, laikytina, kad šiuo metu nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ir išdėstyti sprendimo vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės N. D. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto: televizoriaus „Philips“, šaldytuvo „Electroliux“, skalbimo mašinos „Whirpool“, mikrobangės krosnelės, siurblio, miegamojo kambario baldų, virtuvės baldų, svetainės baldų, kompiuterio padalijimo, ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies.

atsakovui O. D. (O. D.), a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninę nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei N. D. iš atsakovo O. D. (O. D.) 21360,43 Lt kompensaciją.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo O. D. (O. D.) 441,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.