- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-1096-622/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- I. J., R. J.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas, Natalija Fočenkova
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovui R. J. ir jo atstovei advokatei Natalijai Fočenkovai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ir R. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui R. J. santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo R. J. priešieškinį ieškovei I. J. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir iškeldinimo iš buto.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir prašė santuokoje įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalyti taip: atsakovui R. J. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į savos gamybos priekabą, 1994 m. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra apie l 500 Lt; akvariumą 3 500 Lt vertės, specialią motociklininko aprangą – l 200 Lt vertės, 3 motociklininko šalmus, kurių bendra vertė apie 2 000 Lt, 2 seifus, kurių bendra vertė – 2000 Lt. Taip pat šaunamuosius ginklus, kurių bendra vertė yra apie 10 000 Lt. I. J. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 142 000 Lt; 4,1000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 16 682 Lt; UAB „Klasera" l 800 paprastąsias vardines akcijas, kurių nominali vertė yra l 800 Lt; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad I. J. ir R. J. santuoka 1985 m. lapkričio 23 d. buvo įregistruota Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuoka nutraukta 2007-06-19. Santuokos metu įgijo: butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto vidutinė rinkos vertė yra 142 000 litų; 4,1000 ha žemės sklypą (iš kurio 3,9900 ha miško žemės plotas, 0,1100 ha vandens telkinių plotas), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 16 682 Lt; vidaus vandens transporto priemones: motorinį Tender Šeiva ZPB 260, pag. 1999 m. registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir gelbėjimo valtimi įvardintą transporto priemonę, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė yra 125 000 Lt. Tokią minėtų vidaus vandenų transporto priemonių vertę nurodė ir atsakovas; transporto priemones: savos gamybos priekabą, 1994 m. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra apie l 500 Lt, motociklą „YAMAHA", 1992 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 8 000 Lt, automobilį „FORD WINDSTAR", 1996 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 8 000 Lt; UAB „Klasera" 1800 paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė yra 1 800 Lt; akvariumą 3 500 Lt vertės, specialią motociklininko aprangą l00 Lt vertės, 3 motociklininko šalmus, kurių bendra vertė apie 2 000 Lt, 2 seifus, kurių bendra vertė yra apie 2 000 Lt. Taip pat atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui iš bendrų lėšų buvo įsigyti šaunamieji ginklai, kurių bendra vertė yra 10 000 Lt. Bendra kilnojamojo turto vertė yra apie 18 700 Lt.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti R. J. asmeninės nuosavybės teisę į butą esantį (duomenys neskelbtini); neįtraukti buto, esančio (duomenys neskelbtini), į dalintino turto sąrašą; iškeldinti ieškovę I. J., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovo ir ieškovės santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1992-08-20 sprendimu. Kai iširo atsakovo ir ieškovės santuoka, atsakovas ieškovei paliko visą turimą turtą, taip pat ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokos metu. 1992 m. atsakovas įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir investavo į jį savo asmenines lėšas. 1995-05-26 viešajame registre įregistravo nuosavybės teisę į šį butą. Buto įgijimo ir registravimo metu buvo aiškiai išreikšta valia įgyti šį turtą atsakovo asmenine nuosavybe.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-03-17 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas padalijo santuokoje įgytą turtą tokia tvarka: ieškovei I. J. asmeninės nuosavybės teise priteisė ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 71 000 Lt vertės; 4,1000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 16 682 Lt vertės; 900 paprastųjų vardinių UAB „Klasera“ akcijų, kurių vertė 900 Lt, 43 obligacijas ISIN kodas LT0000403255, kurių vertė 4983,00 Lt ir 26 obligacijas ISIN kodas LT0000403222, kurių vertė 3013,05 Lt, iš viso turto už 96 578,05 Lt. Asmenine atsakovo R. J. nuosavybe priteisė ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 71 000 Lt vertės; savos gamybos transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas BN, 1500 Lt vertės; akvariumą 3 500 Lt vertės; motociklininko aprangą ir 3 šalmus, 3 200 Lt vertės; 2 seifus ir šaunamuosius ginklus, kurių vertė 12 000 Lt, iš viso turto už 91 200 Lt.
Apylinkės teismas taip pat priteisė iš ieškovės 2 497,34 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą, o iš atsakovo - 236 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą bei 1500 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių santykiai nėra konfliktiški, 3 kambarių butas yra pakankamas, kad juo galėtų naudotis abu buvę sutuoktiniai, pagrindo šio buto pripažinti vieno iš kurių jų asmenine nuosavybe nėra. Kitas turtas taip pat dalintinas lygiomis dalimis, o atsakovas privalo kompensuoti už bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusio parduoto turto be ieškovės sutikimo sumažėjimą, t.y. šia dalimi mažintina atsakovui turinčio atitekti turto dalis. Atsižvelgiant į tai, kad padalinus turtą ieškovei tenka didesnės vertės turtas, o atsakovas, pardavęs santuokoje įgytą turtą be ieškovės sutikimo, šias lėšas panaudojo asmeniniams poreikiams, piniginė kompensacija vienam iš kito nepriteistina.
Šalies argumentai
Atsakovas R. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-17 sprendimo dalį, pripažįstant R. J. asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir priimti naują sprendimą, taip pat priteisti iš I. J. piniginę kompensaciją už jai atitekusią didesnę kilnojamojo turto dalį bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jis įrodė, jog atsakovė pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), be jo sutikimo. Šį faktą patvirtina buto, esančio (duomenys neskelbtini), notariškai patvirtinta 1993-01-21 pirkimo-pardavimo sutartis, kuri buvo pateikta teismui. Tai reiškia, kad parduodant minėtą butą, ieškovė laikė jį savo asmenine nuosavybe, kuri jai liko po santuokos nutraukimo. Atsakovas vykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1992-08-20 sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir palikęs butą ieškovei asmeninėmis lėšomis pradėjo sau statyti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad visus mokėjimus atliko tik atsakovas. Teismas nenustatė, kad po 1992-08-20 iki 2007 metų šeima faktiškai buvo išlikusi ir tarp šalių egzistavo šeimos santykiai. Apylinkės teismas neatsižvelgė į ieškovės pozicijos nenuoseklumą ir jos nesąžiningą elgesį. Ginčijamu sprendimu šalims priteista turtas vertinamas ieškovės nurodytomis kainomis nėra objektyvus, t. y. ieškovei priteista turto už 96 578,05 Lt ir šio turto vertė nekelia abejonių, o atsakovui priteista turto už 91 200 Lt ir toks vertinimas yra ginčitinas. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė lygių dalių principą. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, turto padalijimas priteisiant kompensaciją yra akivaizdžiai priimtinesnis sprendimas.
Ieškovė I. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-17 sprendimo dalį ir ieškovei pripažinti nuosavybės teisę į visą 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog šalys iš esmės neginčija procesiniuose dokumentuose nurodyto turto vertės (tarp jų ir dėl parduoto turto) ir nustatęs faktą, kad atsakovas privalo kompensuoti už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklaususio turto be jos sutikimo sumažėjimą, nepagrįstai, neteisėtai ir neteisingai padalijo dalį turto. Teismas nustatydamas, kad atsakovui priteistino turto dalis mažintina prarasto turto verte iš esmės jam priteisė daugiau turto, nei ieškovei. Ji siekia, kad santuokoje įgytas turtas būtų padalintas tarp sutuoktinių. Norėdama susidariusią situaciją sureguliuoti taikiai, atsižvelgiant į tuo metu buvusią turto rinkos vertę buvo pateikusi atsakovui pasiūlymą padalyti santuokoje įgytą turtą. Tačiau atsakovas gavęs jos pasiūlymą dėl turto padalijimo taikiai sudarė turto perleidimo sandorius. Teismas pripažino, kad atsakovas sudarydamas turto perleidimo sandorius, sumažino jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Pirmosios instancijos teismas nustatęs faktą, jog atsakovo dalis dalinant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę turi būti sumažinta prarasto turto verte, nepagrįstai ir neteisėtai jos naudai nepriteisė didesnės dalies turto ar piniginės kompensacijos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas.
Atsiliepimas
Atsakovas R. J. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės I. J. apeliacinį skundą atmesti.
Ieškovė I. J. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, jos apeliacinį skundą patenkinti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. J. ir atsakovas R. J. 1985-11-23 sudarė santuoką (b. l. 8, t. 1). Atsakovo ir ieškovės santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1992-08-20 sprendimu (b. l. 46,69, t. 1). Šalys savo ištuoką civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo 2007-06-19 (b. l. 68, t. 1).
Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovės reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo reikalavimus dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir iškeldinimo iš buto, teisingai padalijo ir priteisė šalims turtą.
Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nors nagrinėjamoje byloje šalių nurodytas turtas įgytas 1992–2007 m., t. y. galiojant ir SŠK, ir CK, tačiau bylą dėl šio turto padalijimo ir nuosavybės teisės į šį turtą gynimo teismai turi spręsti pagal galiojančio CK normas. Apylinkės teismas teinsingai pažymėjo, kad tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime išdėstytais argumentais, kad pagal šalių santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 40 straipsnį santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Todėl ginčo šalių santuoka buvo nutraukta tik 2007-06-19, kai buvo įregistruota ištuoka (b. l. 68, t. 1). SŠK 21 straipsnyje buvo įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima šią prezumpciją paneigti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad butas ir žemės sklypas bei kitas turtas, įgytas šalių iki 2007-06-19, t. y. santuokos metu (SŠK 40 straipsnis), laikytini bendrąja jungtine nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teisinga yra apylinkės teismo išvada, kad turtas įgytas šalių po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1992 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo įsiteisėjimo, pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe.
Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad šalys patikslintame ieškinyje ir priešieškinyje nurodyto turto vertės neginčija. Tačiau tokia išvada yra nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje esantiems duomenims. Taip pat pažymėtina, jog abi ginčo šalys siekia, kad vienai iš jų būtų priteistas (asmeninės nuosavybės teise) butas, esantis (duomenys neskelbtini), o kitai šaliai – kompensacija. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas kiekvienai ginčo šaliai asmeninės nuosavybės teise priteisė po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl realiai neišsprendė šalių ginčo. Be to, apylinkės teismas spręsdamas klausimą dėl turto padalijimo į dalytiną turtą neįtraukė piniginių lėšų, gautų ieškovei pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, t. 2). Todėl darytina išvada, kad byloje esantys duomenys yra nepakankami tam, kad apeliacinės instancijos teisme būtų galima išnagrinėti ieškovės reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
CPK 177 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
Pažymėtina, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
CPK XIX skyriuje nustatyti šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai. Teismo vaidmuo šios kategorijos bylose reglamentuotas CPK 376 straipsnyje.
Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Byloje esantis 1993-01-21 sutarties nuorašas patvirtina, kad ieškovė I. J. už 277 100 talonų pardavė L. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, t. 2). Dėl anksčiau nurodytų motyvų darytina prielaida, kad šis turtas-butas (t. y. už jį gautos lėšos) taip pat turėtų būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas daro prielaidą, kad lėšos gautos pardavus šį butą, turėtų būti nustatyta tvarka indeksuotos (ar kitu būdu nustatyta gautų lėšų vertė) ir gauta suma įtraukta į dalytiną turtą. Atsakovas savo priešieškinyje buvo nurodęs, kad šį turtą paliko ieškovei, kai iširo jų santuoka (b. l. 118, t. 1). Taigi atsakovas savo priešieškinyje kėlė šio turto padalijimo klausimą. Šiuo atveju yra neaišku, ar gautos lėšos už parduotą butą buvo panaudotos asmeniniams ieškovės poreikiams, ar buvo paskirtos bendriems sutuoktinių turtiniams poreikiams tenkinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo ir sprendime dėl jo nepasisakė.
Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad šalys patikslintame ieškinyje ir priešieškinyje nurodyto turto vertės neginčija (b. l. 43). Tačiau įvertinus byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas daro priešingą išvadą. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad vidaus vandens transporto priemonių, atitinkančių atsakovui, bendra vidutinė rinkos vertė yra 125 000 Lt (b. l. 100, t. 1), o atsakovas priešieškinyje pažymėjo, kad parduotų vidaus vandens transporto priemonių bendra vidutinė rinkos vertė – 6 000 Lt (b. l. 119, t. 1).
Be to, apylinkės teismas nurodė, kad kitas turtas taip pat dalintinas lygiomis dalimis, o atsakovas privalo kompensuoti už bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusio parduoto turto be ieškovės sutikimo sumažėjimą, t. y. šia dalimi mažintina atsakovui turinčio atitekti turto dalis. Nors tokių savo teiginių teismas nepagrindė jokiais bylos duomenimis. Todėl galima daryti prielaidą, kad atsakovo apeliacinio skundo motyvai apie tai, kad ieškovei priteista turto už 96 578,05 Lt ir šio turto vertė nekelia abejonių, o atsakovui priteista turto už 91 200 Lt ir toks vertinimas yra ginčijamas, yra pagrįsti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamo sprendimo motyvuose nurodė, kad šioje byloje nustatyta, kad šalių santykiai nėra konfliktiški, 3 kambarių butas yra pakankamas, kad juo galėtų naudotis abu buvę sutuoktiniai, pagrindo šio buto pripažinti vieno iš kurių jų asmenine nuosavybe nėra. Kitas turtas taip pat dalintinas lygiomis dalimis, o atsakovas privalo kompensuoti už bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusio parduoto turto be ieškovės sutikimo sumažėjimą, t. y. šia dalimi mažintina atsakovui turinčio atitekti turto dalis. Atsižvelgiant į tai, kad padalinus turtą ieškovei tenka didesnės vertės turtas, o atsakovas, pardavęs santuokoje įgytą turtą be ieškovės sutikimo, šias lėšas panaudojo asmeniniams poreikiams, piniginė kompensacija vienam iš kito nepriteistina (b. l. 43, t. 2). Ieškovė tvirtina, kad vidaus vandens transporto priemonės, atitenkančios atsakovui, buvo vertos 125 000 Lt. Tačiau atsakovas pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad minėtos vidaus vandens transporto priemonės buvo parduotos už 6 000 Lt (b. l. 142, t. 1). Todėl ieškovė norėdama pagrįsti savo procesiniuose dokumentuose nurodomą vidaus vandens transporto priemonių vertę, turėtų pateikti tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Dėl išvardytų motyvų apylinkės teismo išvados yra nepagrįstos byloje esančiais įrodymais, neatitinkančios faktinių duomenų, todėl laikytinos tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.
Kaip minėta abi ginčo šalys siekia, kad vienai iš jų būtų priteistas visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o kitai šaliai – kompensacija. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas kiekvienai ginčo šaliai asmeninės nuosavybės teise priteisė po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl realiai neišsprendė šalių ginčo.
Taigi apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančios medžiagos negali nustatyti, ar ieškovės reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo reikalavimai dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir iškeldinimo iš buto yra pagrįsti, jeigu taip, tai kokia apimtimi.
CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai yra šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos; kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje „Polygrade L. L. C.“ ir kt. v. M. S. firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; kt.).
Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-17 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.