Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas, Apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. J. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo R. K. 2024 m. spalio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21757-2024 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, ir jam paskirta 500,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 24 d. 7.36 val. (duomenys neskelbtini), magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (d. pusė), 75,000 km., vairavo transporto priemonę, kurioje nebuvo įrengtas antialkoholinis variklio užraktas ir vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną ribotą 70 km/h greitį, važiuodamas 132 km/h greičiu (įvertinus matavimo prietaiso paklaidą), tokiu būdu leistiną greitį viršydamas 58 km/h. Institucijos nutarimu G. J. teisena pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukta.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad G. J. pagrįstai ir teisėtai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, o 416 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė, traktuojant, kad administracinį nusižengimą jis įvykdė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jam pritaikyta tinkamai. Tuo tarpu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti G. J. teisinę padėtį bei skirti trumpesnį nei įstatyme numatytą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba jo išvis neskirti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos ar poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos ar poveikio priemonės arba ją švelninant. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji skiriama, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019). Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas šioje byloje svarstė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, tačiau teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti minėtas nuostatas ir G. J. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar šį terminą sutrumpinti. Apygardos teismas su tokiomis apylinkės teismo išvadomis neturi pagrindo nesutikti.

8. Apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje padarymą, to paties straipsnio 7 dalyje numatęs itin griežtas administracinio poveikio priemones, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Šiame kontekste pažymėtina, kad kartu su nuobauda skiriamos administracinio poveikio priemonės turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

9. 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje G. J. buvo paskirta bauda, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių (iki 2024 m. rugsėjo 28 d.). Remdamasis paminėta, apeliantas skunde nurodo, jog administracinį nusižengimą jis įvykdė jau turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, kadangi 6 mėnesių trukmės teisės vairuoti transporto priemones terminas jo padaryto administracinio nusižengimo dieną – 2024 m. rugsėjo 24 d.) jau buvo pasibaigęs, todėl jam neturėtų būti taikoma 416 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė, traktuojant, kad greitį jis viršijo vairuodamas transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Apelianto įsitikinimu, jam turėjo būti taikoma 416 straipsnio 7 d. nuostata, numatanti, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas su šia apelianto nurodyta aplinkybe sutikti neturi jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad administracinį nusižengimą – nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą jis padarė vis dar galiojant 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje jam paskirtam 12 mėnesių draudimui vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (draudimas galiojo iki 2024 m. rugsėjo 28 d., o naują administracinį nusižengimą apeliantas įvykdė 2024 m. rugsėjo 24 d.). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę pažeidėjams skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tokiu būdu suteikė galimybę sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik tuo atveju, jei pažeidėjas sutinka įsirengti antialkoholinius variklio užraktus. Nagrinėjamu atveju pažeidėjas, priimant jo atžvilgiu 2023 m. balandžio 27 d. nutarimą, sutiko su šiuo draudimu bei tokiu būdu įsipareigojo jo laikytis visą šio draudimo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, jam buvo paskirtas trumpesnis teisės vairuoti transporto atėmimo terminas. Tačiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui pasibaigus, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nesilaikymas, atitinkamai reiškia, kad asmuo vairuoja transporto priemones neturėdamas tam teisės. Priešingu atveju, aptariamas draudimas netektų teisinės savo prasmės.

10. Apelianto kaltės neeliminuoja bei nešvelnina ir jo nurodyta aplinkybė, jog visą minėto draudimo galiojimo laiką, jis įstatymų laikėsi, o nusižengimą padarė likus vos keturioms dienoms iki draudimo pabaigos. Pažymėtina, kad administracinio poveikio priemonė yra skiriama konkrečiam laikotarpiui, ir asmuo visą ši laikotarpį privalo jos laikytis. Juolab, kad automobilį, kuriame buvo įrengti antialkoholiniai variklio užraktai jis turėjo, taigi, buvo visos sąlygos minėto draudimo laikytis. Tuo tarpu tai, kad administracinio nusižengimo įvykdymo dieną automobilis buvo taisomas, nėra esminė ir leidžianti draudimo nesilaikyti. Pažymėtina, kad automobilio remontavimo dienomis, apeliantas, būdamas atsakingas, į darbą privalėjo vykti naudodamasis viešojo transporto, pavėžėjų, šeimos narių ar draugų paslaugomis, tačiau to nepadarė, vietoje to, elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, kas parodo, kad jis nėra linkęs laikytis visuotinai priimtinų bendro elgesio taisyklių ir nuolat daro naujus teisės pažeidimus, o šis jo padarytas KET pažeidimas nėra atsitiktinis. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad 2024 m. birželio 3 d. 17.18 val. jis vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis ir išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos neparodė dešiniojo įspėjamojo posūkio signalo. Taip pat 2024 m. birželio 27 d. 22.10 val. vairuojant transporto priemonę, nustatytą 70 km/val. greitį viršijo 26 km/val. – važiavo 96 km/val. greičiu. Iš šių pažeidimų akivaizdu, jog egzistuojančios aplinkybės dėl darbo bei skiriamos nuobaudos apeliantui įtakos laikytis nustatytų teisės normų nedaro, nesustabdo jo nuo tolimesnių teisės pažeidimų vykdymo, priešingai, teisės pažeidimai kartojasi ir darosi labiau pavojingi, kaip šis, dėl kurio apeliantas pateikė skundą. Nagrinėjamu atveju G. J. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, kad dėl administracinio nusižengimo įvykdymo niekam nebuvo padaryta žala, nesudaro pagrindo kitaip vertinti padaryto nusižengimo.

11. Šios teismo išvados nekeičia ir tokie G. J. argumentai, jog jis greitį viršijo tik tame kelio ruože, kuomet pravažiavo pro policijos pareigūnų automobilį, kadangi norėjo jį apvažiuoti, o pastarasis nesitraukė į pirmą eismo juostą, nors vadovaujantis KET 119 punktu „vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto”, o iš policijos pateikto vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūno vairuojamą automobilį, važiuojantį pirma eismo juosta 75-77 km/h greičiu aplenkė du automobiliai ir šie automobiliai grįžo į pirmą eismo juostą. Tada policijos automobilis iš karto išvažiavo į antrą eismo juostą, nors tam nebuvo jokios būtinybės. Policijos automobilį aplenkę du automobiliai važiavo didesniu nei leistinas šiame kelio ruože nustatytas 70 km/h greitis, nes aplenkę policijos automobilį važiuojantį 75-77 km/ greičiu, jie akivaizdžiai tolo, tačiau jie policijos nebuvo sustabdyti. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį į tai, kad G. J., kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis, prieš atlikdamas lenkimo manevrą, privalėjo įsitikinti, ar jis bus atliekamas nepažeidžiant KET įtvirtintų reikalavimų. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, G. J. ir pats nurodo, kad kelio ruože, kuriame jis atliko lenkimo manevrą, buvo nustatytas 70 km/h greitis, o policijos pareigūnai važiavo 75-77 km/ greičiu, taigi, jie eismo nestabdė ir nesitraukdami į pirmą eismo juostą jokio pažeidimo nepadarė. Be to, vertinant apelianto nurodytą aplinkybę, kad policijos pareigūnai kitų juos aplenkusių automobilių nestabdė, nors ir jie viršijo greitį, pažymėtina, kad kiekvieno viršijančio greitį automobilio policijos pareigūnai stabdyti nėra įpareigoti ir to nedaro. Jeigu greitį viršijančių automobilių greitis nėra pavojingai didelis, policijos pareigūnai pažeidimus tiesiog fiksuoja ir vėliau surašo administracinio nusižengimo protokolus, tuo tarpu, jei greitis viršijamas esmingai, tuomet tokie vairuotojai stabdomi, kadangi laikoma, kad vairavimas tokiu dideliu greičiu, gali kelti rimtą grėsmę tiek pačiam greitį viršijančiam asmeniui, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Taigi, aplinkybė, kad kiti greitį viršiję vairuotojai sustabdyti nebuvo, o apeliantas buvo, tik patvirtina jo padaryto administracinio nusižengimo didelį pavojingumą.

12. Apeliantas skunde taip pat pabrėžia, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, kadangi jo matininko darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išskirtinai reikalauja turėti teisę vairuoti transporto priemones, kadangi nuolat reikia važinėti į darbą Kaunas-Vilnius-Kaunas bei pas klientus į vietą atlikti kadastrinius matavimo darbus, todėl teisės vairuoti praradimas yra tolygus darbo praradimui. Netekęs teisės vairuoti, nebegalėtų vykdyti ir prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Taip pat studijuoja (duomenys neskelbtini) magistrantūros studijose, todėl į paskaitas, kurios vyksta (duomenys neskelbtini), jis taip pat turi važiuoti automobiliu, nes visuomeniniu transportu tiesiog nesuspėtų suderinti studijų ir darbo. Be to, gyvena kartu su tėvais ir seneliais (duomenys neskelbtini), kuriuos reguliariai veža į ligoninę, nes abu serga širdies ritmo sutrikimu. Atsakydamas į šiuos apelianto nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šeiminiai, darbo ar visuomeniniai interesai nėra ypatingai apelianto atsakomybę švelninančios aplinkybės bei nėra kuo nors išskirtiniai veiksniai, išskiriantys jį iš kitų visuomenės narių, kaip itin pavyzdingą pilietį, nepatvirtina, jog apeliantui išskirtinai reikalinga (būtina) teisė vairuoti transporto priemones. Be to, nors apeliantas nurodo, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga norint į gydymo įstaigas nuvežti senelius, kurie turi problemų su širdies ligomis, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, pats apeliantas nurodo gyvenantis ne tik kartu su seneliais, bet ir tėvais. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad abu apelianto tėvai neturi vairuotojo pažymėjimų bei patys negali pasirūpinti sergančiais tėvais, nuvežant į gydymo ar kitas įstaigas, tenkinant kitus jų būtinus poreikius ir tai yra išimtinai apelianto atsakomybės klausimas.

13. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde minimos aplinkybės (teisės vairuoti būtinybė atliekant darbines funkcijas, poreikis rūpintis sveikatos problemų turinčiais seneliais, siekis suderinti darbą ir mokslus, egzistavo ir ankščiau, tai yra iki administracinio nusižengimo padarymo ir apeliantui buvo žinomos, tačiau jų buvimas G. J. nuo neteisėtų veiksmų visgi nesulaikė ir jis padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, šiurkščiai pažeidžiant KET. Pažeidėjas analizuojamu atveju elgėsi priešingai, tai yra žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiesiogiai vykdant profesines funkcijas ir įsipareigojimus šeimai, savo teise vairuoti transporto priemones naudojosi neatsakingai ir padarė pavojingą KET pažeidimą. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neabejotinai sukels G. J. nepatogumus, papildomas finansines išlaidas, tačiau šios pasekmės kyla dėl teisei priešingo apelianto elgesio – neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl jie nėra ir negali būti laikomi išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo, visuomeninės veiklos funkcijoms vykdyti ir kitoms, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimai, artimai aplinkai, kitiems eismo dalyviams. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jam ypač reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, savaime nemenkina nei jo kaltės, nei padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, todėl jos nelaikytinos išskirtinėmis ar ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę.

14. Paminėtina ir tai, kad nors apeliantas akcentuoja, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga siekiant nuvykti į studijas, esančias (duomenys neskelbtini) ir nurodo, kad viešuoju transportu nuvykti galimybės jis neturėtų, kadangi nepavyktų suderinti mokslų su darbu, apelianto gyvenamoji vieta yra tame pačiame mieste kaip ir jo studijos, tai yra – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad „maps.lt“ duomenimis, atstumas nuo apelianto gyvenamosios vietos iki mokslo įstaigos sudaro 12,51 km., taigi, nėra didelis. Nenorint/neturint galimybių vykti į studijas viešuoju transportu, tai galima padaryti naudojantis „Bolt“ paslaugomis, kurios puikiai išvystytos visame (duomenys neskelbtini) mieste.

15. Apeliantas skunde pabrėžia ir tai, kad kaip nurodoma jo charakteristikoje, jis yra vienintelis įmonėje atliekantis matininko pareigas, todėl jis yra ypatingai svarbus specialistas, nuo kurio priklauso ir kitų įmonės darbuotojų likimas įmonėje. Jam praradus teisę vairuoti, jis ne tik praras darbą, dėl to nukentės ir niekuo dėti įmonės darbuotojai, kurie taip pat gali būti atleisti. Apygardos teismo vertinimu, šių skunde pareiškėjo asmenybę apibūdinančių aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip švelninančių jo atsakomybę, tačiau šios aplinkybės galėtų būti paskata pažeidėjui siekti aukštesnių elgesio standartų, kadangi pagal aukštus profesinius pasiekimus savo kolegoms jis yra sektinas pavyzdys. Papildomai atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-2011). Be to, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iš apelianto galimybės apskritai dirbti bei gauti pajamas neatima. Kaip jau minėta aukščiau, natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šiuo konkrečiu atveju G. J. patiriami nepatogumai yra laikini ir adekvatūs jo padarytam administraciniam nusižengimui.

16. Apibendrinus aukščiau paminėta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės yra iš esmės įprastinės didesnei visuomenės daliai, jos nepaneigia Institucijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties pagrįstumo bei nesudaro pagrindo dar labiau švelninti G. J. paskirtą ir taip minimalų administracinio poveikio priemonės terminą. Įvertinęs apeliaciniame skunde akcentuojamus neigiamus padarinius susijusius su susisiekimo problemomis vykdant darbinę veiklą bei vykstant į mokslus, rūpinantis ir vežant į gydymo įstaigas sergančius senelius ir kita, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nepaskyrus apeliantui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar esmingai sutrumpinus jos atėmimo terminą, teisinės atsakomybės poveikis G. J. būtų tik formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams bei sudarytų prielaidas formuoti suvokimą, jog darant administracinius nusižengimus specialioji teisė vairuoti transporto priemones taip ir nebus atimta. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymas šiuo atveju nepaisant apelianto ir jo šeimos patiriamų nepatogumų atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus, jis nepažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų ir todėl negali būti laikomas priemone, varžančia asmens ir jo šeimos teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Šiuo atveju artima minimaliai bauda su minimaliam terminui nustatyta administracinio poveikio priemone yra visiškai tinkama ir adekvati valstybės reakcija į padarytą nusižengimą, kuri negali būti laikoma pernelyg suvaržanti G. J. teises.

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Kauno apylinkės 2024 m. gruodžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti G. J. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.