- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- e2A-1297-638/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00451-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- J. Č., V. Č., A. Č.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“, uždaroji akcinė bendrovė „Lengvam verslui“, uždaroji akcinė bendrovė „Capital vertinimas“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. Č., V. Č., A. Č. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. Č., V. Č. ir A. Č. ieškinį atsakovams antstolei A. M., J. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Jaraks“, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“, uždaroji akcinė bendrovė „Lengvam verslui“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Capital vertinimas“, dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo surašymo momento) 2020 m. rugsėjo 11 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-20-151-16126, pripažinus aktą Nr. S-20-151-16126 negaliojančiu, taikyti restituciją: iš atsakovo J. B. priteisti ieškovėms A. Č. 13/16 žemės sklypo dalį, o V. Č. 3/16 žemės sklypo dalį, iš ieškovės J. Č. priteisti atsakovui J. B. - 14 512 Eur, pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo surašymo momento) 2020 m. rugsėjo 11 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-20-151-16127, pripažinus aktą Nr. S-20-151-16127 negaliojančiu, taikyti restituciją: iš atsakovo UAB „JARAKS“ priteisti ieškovėms A. Č. 13/16 žemės sklypo dalį, o V. Č. 3/16 žemės sklypo dalį, iš ieškovės J. Č. priteisti atsakovui UAB „Jaraks“ - 7 600 Eur, priteisti iš antstolės A. M. vykdymo išlaidas (būtinas, papildomas ir atlygį antstolei), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad antstolės A. M. kontoroje buvo užvestos vykdomosios bylos Nr. 0151/20/00522, 0151/20/00525, 0151/20/00524, kuriose buvo vykdomas skolos išieškojimas pagal Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro vykdomąjį dokumentą (notaro vykdomasis įrašas) Nr. LP-695. Vykdomojo dokumento pagrindu buvo vykdomas priverstinis išieškojimas iš skolininkės J. Č. (toliau - ir ieškovė) ir hipoteka užtikrinto turto, įkaito davėjų ieškovės dukrų A. Č. ir V. Č. (toliau - ieškovės arba turto savininkės), hipotekos kreditoriaus UAB „Lengvam verslui“ naudai. Vykdomojoje byloje buvo išieškoma 20 744,00 Eur skola, 318,26 Eur palūkanų ir 72,64 Eur notaro atlyginimas. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio mėn. pradžioje atsitiktinai sužinojo apie antstolės A. M. (toliau - antstolė) vykdomose bylose paskelbtas nekilnojamojo turto varžytynes. Varžytynės Nr. 194145 buvo paskelbtos dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)(toliau - žemės sklypas 2). Ieškovei sužinojus, jog antstolės kontora yra paskelbusi apie vykdomą nekilnojamojo turto pardavimą per viešąsias varžytynes, o nei jai, nei turto savininkėms dukroms V. Č. ir A. Č. (kuri buvo nepilnametė) nebuvo pranešta apie vykdomą turto pardavimą per viešąsias varžytynes. Ieškovė, nuvykusi į deklaruotos gyvenamosios vietos adresą ((duomenys neskelbtini)) ir patikrinusi pašto dėžutę, surado didelį kiekį registruotos korespondencijos, kuri buvo paprasčiausiai sumesta į pašto dėžutę. Nuvykus į pašto skyrių ir bendraujant su pašto siuntas nešiojančiu darbuotoju sužinojo, jog karantino metu pašto darbuotojas, pristatantis registruotas pašto siuntas, jas sumesdavo į pašto dėžutę, o sistemoje pats atžymėdavo, jog siunta yra įteikta asmeniškai J. Č., o už dukras taip pat neva pasirašė mama J. Č.. Tačiau ieškovė J. Č. 2020 m. birželio - liepos mėnesiais negavo jokių pašto siuntų iš antstolės kontoros ir nepasirašė apie siuntų priėmimą, nes ji realiai nebuvo adresu, (duomenys neskelbtini), kur buvo siunčiamos siuntos. I. J. Č., sužinojusi apie varžytynių procesą, operatyviai kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintoją, kad atliktų parduodamo turto vertinimą, nes www.evarzytines.lt. nurodytos turto vertės buvo labai žemos. UAB „NILL NILL“ 2020 m. rugpjūčio 20 d. atliko nekilnojamojo turto vertinimą ir nustatė, jog žemės sklypo 1 vidutinė rinkos vertė yra 11 800 Eur, o žemės sklypo 2 vidutinė rinkos vertė yra 11 900 Eur. Antstolė varžytynėse skelbė, jog žemės sklypo 1 pradinė pardavimo kaina yra 5 568 Eur, o žemės sklypo 2 pradinė pardavimo kaina yra 5 608 Eur. Įvertinant tai, kad pirmųjų varžytynių kaina yra 80 proc. nustatytos vertės, kas atitinkamai būtų žemės sklypo 1 vertė 6 960 Eur, o žemės sklypo 2 vertė 7 010 Eur. Tačiau tai sudaro ženklų skirtumą nuo realiai rinkoje egzistuojančių kainų ir antstolės parinktų vertintojų nustatytos vertės. Skirtumas tarp antstolės vertintojų nustatytos vertės ir pareiškėjos vertintojų yra 4 840 Eur arba 41 proc. dėl žemės sklypo 1, o dėl žemės sklypo 2 skirtumas yra 4 890 Eur arba 40 proc., antstolės vertintojų nustatyta vertė mažesnė nei ieškovių iniciatyva nustatyta vertė. Atsižvelgiant į tai, kad nei viena iš ieškovių nebuvo gavusios antstolės patvarkymų dėl turto vertės nustatymo, varžytynių paskelbimo, todėl vadovaujantis civilinio proceso kodekso (CPK) 703 straipsnio 1 dalies nuostatomis 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštišku prašymu buvo kreiptasi į antstolę su prašymu atšaukti paskelbtas varžytynes. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštu atsakė, jog atšaukti nekilnojamojo turto varžytynes Nr. 194143 ir Nr. 194145 nėra realaus pagrindo. Anot, antstolės, visoms Č. byloms buvo išsiųsti visi privalomi procesiniai dokumentai. Antstolės netinkamas pareigų atlikimas lėmė, jog buvo pažeistos tiek ieškovės, tiek turto savininkių teisės ir teisėti interesai, o taip pat ir kreditoriaus teisės. Ieškovė ir turto savininkės nežinojo apie antstolės kontoroje vykdomą įkeisto turto priverstinio pardavimo procesą viešosiose varžytynėse. Ieškovės negalėjo išreikšti savo nuomonės dėl paskirto turto vertintojo, dėl nustatytos nekilnojamojo turto vertės, nors ji ženkliai skiriasi nuo antstolės pasirinktų vertintojų nustatytos vertės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė antstolės A. M. kontora atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skolininkių pateiktas teismui nagrinėti ieškinys dėl antstolės vykdymo veiksmų (įkeisto turto varžytinių organizavimo ir kt.) atlikimo vykdomosiose bylose Nr. 0151/20/00522, 0151/20/00525, 0151/20/00524, kurios šiuo metu yra baigtos, visiškai įvykdžius. Įkeisto turto pardavimas vyko laikantis įstatyme numatyto eiliškumo bei teisės normų. Skolininkės buvo tinkamai informuotos apie pradėtą vykdymo procesą. Pareiškėjos nenurodė jokių priežasčių, kodėl reguliariai netikrino savo pašto dėžutės ir kodėl nesidomėjo vykdymo eiga, nes apie skundžiamus antstolės veiksmus turėjo žinoti. Skolininkės apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą antstolei jokių duomenų nepateikė. Įstatyme nustatyta tvarka skolininkių areštuoto turto vertę nustatė ekspertas - UAB „Capital vertinimas”, todėl areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Pareiškėjų teiginiai apie tai, kad turtas buvo netinkamai įkainotas ir parduotas už mažesnę, nei rinkos kainą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, varžytynės vyksta rungimosi būdu, laimi tas, kas moka didesnę pinigų sumą už parduodamą daiktą, todėl argumentas, kad parduodami objektai įvertinti per maža kaina, yra nepagrįstas.
4. Atsakovė UAB „Jaraks“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti bei priteisti iš ieškovių solidariai atsakovui jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės tik deklaratyviais teiginiais kelia abejones dėl atlikto turto vertinimo, tačiau nepateikia jokių teisiškai reikšmingų argumentų, dėl kurių turėtų būti abejojama nustatyta turto verte ar turto vertę atlikusių ekspertų kompetencija. Ieškovės teiginiai, kad ji apie varžytynes nebuvo informuota, sužinojo tik iš elektroninės varžytynių sistemos, vertintini kaip deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Ieškovės turėjo aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga, tačiau to nedarė, dėl ko pačios turėtų prisiimti neigiamas pasekmes. Įvertinus atliktus žemės sklypo pagerinimus ir atsakovo patirtas išlaidas, restitucijos taikymas aiškiai suponuotų sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimą ir nepagrįstai bei nesąžiningai pablogintų atsakovo padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad šalys priešingai vertina atsakovės - antstolės veiksmus dėl ieškovių turto pardavimo varžytynių metu. Iš 2019 m. spalio 2 d. sutartinės hipotekos dokumentų matyti, kad data paskolai grąžinti buvo nustatyta - 2020 m. kovo 1 d. ir dėl to buvo pasirašiusios visos trys ieškovės, t. y. paskolos grąžinimo terminas buvo aiškus visoms trims ieškovėms. Ieškovės neginčijo šio fakto, todėl teismas konstatavo, kad ieškovėms po 2020 m. kovo 1 d. turėjo tapti aišku, kad negrąžinus paskolos galimai bus pradėtas išieškojimo procesas į įkeistą turtą bei atsiranda skolininko teisės ir pareigos, numatytos CPK 643-644 straipsnyje. Iš antstolės išsiųsto raginimo įvykdyti sprendimą dėl skolos, palūkanų ir notaro atlyginimo sumokėjimo kreditoriui bei patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti matyti, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie pradėtą priverstinio išieškojimo procesą, bei po šių dokumentų išsiuntimo tiek J. Č., tiek V. Č. ir A. Č. turėjo tapti žinoma apie pradėtą priverstinį skolos išieškojimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, jog jos visos trys, ar kuri nors iš jų būtų pakeitę savo gyvenamąją vietą ir pradėjus vykdymo procesą būtų nustatyta tvarka informavę apie pasikeitusią jų gyvenamąją vietą. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės pripažino, kad jos 2020 m. gyveno nurodytoje gyvenamojoje vietoje –(duomenys neskelbtini), o tik nurodė faktą, kad joms pašto darbuotojai siųstų dokumentų neįteikė pasirašytinai, o paliko pašto dėžutėje ir jos negalėjo laiku pastebėti gautos korespondencijos iš antstolės. Teismas sprendė, kad antstolė turėjo teisę laikyti, kad jos išsiunčiami procesiniai dokumentai yra siunčiami tinkamu adresu bei gavus pranešimus iš pašto apie įteikimą, laikyti, jog pašto siuntos yra įteiktos tinkamai. Teismas nurodė, kad pašto siuntos buvo siunčiamos bei pristatomos Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbto karantino dėl COVID-19 epidemijos sąlygomis, kur buvo apribotas žmonių bendravimas bei priimtais poįstatyminiais aktais buvo nustatytos specialios sąlygos pašto siuntų pristatymui ir ieškovės turėjo domėtis bei savalaikiai pasiimti į jų pašto dėžutę įdedamas pašto siuntas. Teismas kritiškai vertino ieškovių teiginį, kad jos antstolės siųstus dokumentus rado tik prieš varžytynių pabaigą. Teismo vertinimu, tai rodo, jog pašto dėžutės ieškovės netikrino laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. Kadangi ieškovių pakviestas turto vertintojas nuvyko apžiūrėti turto vietoje 2020 m. rugpjūčio 18 d., teismas sprendė, kad susitarimas su vertintoju dėl vertinimo buvo sudarytas dar prieš šią datą. Teismas nurodė, kad kartu iš ieškovių pateiktų turto vertinimo ataskaitose esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų matosi, kad įrašai viešajame registre apie vykdomųjų įrašų padarymą buvo atlikti 2020 m. gegužės 13 d. ir ieškovės vien iš šios informacijos galėjo sužinoti apie prasidedantį išieškojimo procesą ir pradėti domėtis jo eiga. Teismas padarė išvadą, kad J. Č. bei kitoms ieškovėms(jos dukroms) apie pradėtą priverstinį išieškojimą neskaitant informavimo pašto siuntomis, turėjo tapti žinoma jau 2020 m. gegužės 18 d., bet ne vėliau kaip 2020 m. liepos 28 d. Šiuo atveju ieškovė turėjo teisę iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje pati surasti arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis), kur įstatymo leidėjo yra suteikta teisė skolininkui išvengti priverstinio turto pardavimo iš varžytynių, kurių metu jis negali turėti jokios įtakos kainos nustatymui ar pirkėjo parinkimui. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji būtų teikusi nustatyta tvarka antstolei tokį pirkėją (ar pirkėjus) ir antstolė be teisinio pagrindo būtų atmetusi tokį pirkėją (ar pirkėjus) ir po to paskelbusi varžytynes.
7. Teismas nurodė, kad ieškovės nereiškė reikalavimo pripažinti 2020 m. birželio 25 d. UAB „Capital vertinimas“ atlikto vertinimo (ekspertizės) negaliojančiu. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, jog UAB „Capital vertinimas“ atlikto vertinimo išvada dėl žemės sklypų vertės buvo neteisinga ir laikyti, jog antstolė, skelbdama varžytynes ir nurodydama pradinę varžytynėse parduodamų žemės sklypų kainą, būtų pažeidusi CPK 681 straipsnio 1 dalį. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad varžytynės būtų buvę paskelbtos pažeidžiant CPK nustatytus reikalavimus dėl varžytynių skelbimo tvarkos. Iš pateiktų varžytynių protokolų matosi, kad varžytynėse dėl abiejų žemės sklypų dalyvavo pakankamas kiekis dalyvių, bei varžytynės buvo pripažintos įvykusiomis. Todėl antstolė, po įvykusių varžytynių gavusi pranešimus apie laimėtojus, bei gavusi mokėjimus už nupirktus žemės sklypus, neturėjo įstatyminio pagrindo nesurašyti Turto pardavimo iš varžytynių aktų. Teismas nenustatė jokių pagrindų, numatytų CPK 602 straipsnio 1 dalyje, kurių pagrindu būtų galima pripažinti 2020 m. rugsėjo 11 d. surašytus Turto pardavimo iš varžytynių aktus negaliojančiais, bei kad šie surašyti aktai pažeidė esmines ieškovių teises ar sudarė sąlygas, jog iš ieškovės nebūtų buvę galima išieškoti buvusios skolos. Teismas, įvertinęs ginčo faktines aplinkybes bei teisės normas, reglamentuojančias turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus sprendė, kad ieškovių ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, todėl teismas nepasisakė dėl pateiktų ieškinyje reikalavimų dėl restitucijos taikymo bei dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ieškovėms.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nors EPP sistemoje matosi, jog byla išnagrinėta 2022 m. gegužės 25 d., 16:45 priimtas sprendimas ir ieškinys atmestas, tačiau realiai teismo sprendimas buvo surašytas 2022 m. gegužės 30 d., pasirašytas 2022 m. gegužės 30 d., 22:38:47. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtą teismo sprendimo priėmimo dieną atsirado tik proceso rezultatas - ieškinys atmestas, o sprendimas su visais motyvais buvo paskelbtas po keleto prašymų ir raginimų tik 2022 m. birželio 1 d. Kaip matyti iš teismo sprendimo metaduomenų, jis buvo surašytas ir pasirašytas 2022 m. gegužės 30 d., tačiau teismo sprendime vis vien nurodyta klaidinga data – 2022 m. gegužės 25 d. Pateikti duomenys sudaro pagrindą teigti, jog sprendimas 2022 m. gegužės 25 d. buvo priimtas be motyvų, kurie buvo surašyti tik 2022 m. gegužės 30 d., o tai yra esminis procesinis pažeidimas, kuris sudaro pagrindą sprendimą naikinti.
1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi byloje iš esmės šalių neaptartomis ir netirtomis aplinkybėmis. Šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „Lengvam verslui“ reikalavimo pagrįstumo, todėl teismo argumentai dėl to, ką turėjo suprasti ir/ar suprato ar nesuprato, nėra šios bylos ginčo dalykas. Nepagrįstos teismo išvados apie skolininkės ir turto savininkių informavimą, taip pat nepagrįstos ir bylos duomenimis neįrodytos aplinkybės apie dokumentų vykdomojoje byloje ieškovėms išsiuntimą. Pažymėtina, kad skolininkės ir turto savininkės yra skirtingi fiziniai asmenys, turintys savo teises ir teisėtus interesus, todėl turėtų būti jiems visiems tinkamai pranešama apie vykdymo procesą, o ne vadovaujamasi prezumpcija, jog žinant vienam asmeniui apie vykdymo procesą, turėtų apie jį žinoti ir kiti asmenys.
1.3. Byloje buvo gauti priešingi duomenys, paneigiantys tiek antstolės teiginius, tiek teismo išvadas apie korespondencijos įteikimą ieškovei ir turto savininkėms. Į bylą buvo pateiktas prašymas AB Lietuvos paštas, kuriuo buvo prašoma pateikti registruotos siuntos, siųstos iš antstolės kontoros, įteikimą ieškovei J. Č. ir turto savininkėms pateikiant įteikimo šakneles pasirašytas gavėjų. AB Lietuvos paštas atsakė, jog siuntos Nr.(duomenys neskelbtini), dėl siuntų pristatymą vykdžiusio laiškininko neatsakingo darbo pareigų atlikimo buvo pristatytos (įdėtos) į gavėjos gaunamų laiškų dėžutę kaip paprastosios korespondencijos siuntos, nesilaikant registruotosioms pašto siuntoms nustatytu įteikimo pasirašytinai reikalavimų. Dėl nurodytų priežasčių nėra galimybės pateikti siuntos gavėjo parašo. Kitaip sakant, nėra pagrindo teigti, jog pašto siuntos buvo tinkamai įteiktos, ir nėra žinoma, kada bei kam jos buvo įteiktos.
1.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl antstolės parinktų turto vertintojų atlikto vertinimo ir nustatytos vertės bei ieškovių pateikto turto vertinimo, kurį atliko UAB „NIL NIL“. Teismas taip pat nieko nepasisakė apie ieškovių pateiktus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog antstolė T. G., 2019 metais vykdžiusi žemės sklypo, analogiško antstolės parduodamiems sklypams, buvo įvertinusi sklypą ženkliai brangiau, nei 2020 m. vertinimą atliko išieškotojo parinkti vertintojai. 2019 metais rugpjūčio mėnesį buvo atliktas gretimo sklypo vertinimas kitos antstolės vykdomojoje byloje, ir vertė buvo nustatyta 12 440 Eur. Antstolės netinkamas pareigų vykdymas pažeidė ieškovės ir turto savininkių teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė antstolė A. M. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Priimtas teismo sprendimas buvo surašytas ir pasirašytas popieriniame variante 2022 m. gegužės 25 d., vėliau per tris darbo dienas įkeltas į EPP sistemą ir tinkamai išsiųstas ieškovėms, bei jų atstovui. Teismo sprendimas yra motyvuotas, teismo motyvus skundžia pats apeliančių atstovas.
2.2. Visus patvarkymus apeliantės gavo, žinojo apie paskelbtas varžytynes, jų kainą.
2.3. Antstolė teisingai nustatė pradinę parduodamų žemės sklypų kainą, kuri sudarė 80 procentų nuo ataskaitose nurodytos sklypų vertės. Sklypai buvo parduoti už didžiausią kainą, kurią pasiūlė asmenys, dalyvavę varžytynėse.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo motyvų surašymo ir paskelbimo datos (CPK 268 straipsnis), dėl paskelbimo apie turto varžytines (CPK 694, 706 straipsniai), ir dėl parduodamo turto kainos tinkamumo (CPK 718 straipsnis).
12. Apeliantai šioje byloje kelia teismo sprendimo motyvų paskelbimo problemą, nurodo, kad sprendimo rezoliucinė dalis, kad ieškinys atmestas, buvo paskelbta 2022 m. gegužės 25 d., o sprendimas su motyvais buvo paskelbtas (įkeltas į LITEKO elektroninę bylą) 2022 m. gegužės 30 d. Apeliantai teigia, kad sprendimas yra be motyvų, tai esąs esminis proceso pažeidimas, todėl sprendimas turi būti panaikintas.
13. CPK 268 straipsnio 3 dalis nustato, kad priimame sprendime turi būti visos CPK 270 straipsnyje nustatytos teismo sprendimo dalys. Sutiktina, kad šioje byloje teismo sprendimo paskelbimo data buvo nustatyta 2022 m. gegužės 25 d. ir teismas nustatyta data įvedė rezultatą, kad ieškinys atmestas, o visas sprendimo tekstas yra paskelbtas (prisegtas LITEKO) 2025 m. gegužės 30 d. CPK 329 straipsnio 2 dalis nustato absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindus, iš kurių vienas yra, kai sprendimas yra be motyvų. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuo 2022 m. gegužės 25 iki gegužės 30 dienos sprendimas buvo be motyvų, tačiau gegužės 30 d. sprendimas yra paskelbiamas jau su motyvais, kitaip tariant, proceso pažeidimas yra ištaisytas prisegant visą sprendimą, kuriame yra CPK 270 straipsnyje numatytos būtinos dalys. Kolegijos nuomone, šiuo metu daryti išvadą, kad sprendimas yra be motyvų, nebūtų pagrindo.
14. Apeliantų cituojamas Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas nenagrinėjo klausimo, kokios pasekmės turi būti taikomos, kai sprendimo motyvai surašomi vėliau, negu kad buvo paskelbta sprendimo rezoliucinė dalis. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime nagrinėjo teisinio reguliavimo atitikimą Konstitucijai ir nusprendė, kad toks teisinis reguliavimas, kai įstatymu leidžiama teismo sprendimą priimti ir paskelbti surašius tik jo įžanginę bei rezoliucinę dalis, teismo posėdžių salėje trumpai žodžiu išdėstant sprendimo motyvus, o aprašomąją ir motyvuojamąją sprendimo dalis surašyti vėliau – prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Pagal Konstitucinio Teismo nutarimą teisinis reguliavimas buvo pakeistas.
15. Vėlesnis, negu buvo nustatyta, teismo sprendimo su motyvais paskelbimas, galėtų būti pagrindas atnaujinti apeliacinio skundo pateikimo terminą, tačiau apeliantai pateikė skundą nustatytu terminu, vadinasi, minėtu proceso pažeidimu apeliantų teisės nebuvo suvaržytos. Apeliantai skunde išdėstė nesutikimo su teismo sprendimu argumentus, vadinasi, sprendimo motyvacija jiems suprantama, laikinas motyvų nebuvimas nesudarė sunkumų pateikti apeliacinio skundo argumentus. Todėl naikinti sprendimą dėl to, kad jo motyvai buvo paskelbti penkiomis dienomis vėliau, negu sprendimo rezoliucinė dalis, nebūtų adekvati pažeidimui sankcija, pažeistų bendruosius proceso ekonomiškumo, koncentracijos, operatyvumo principus.
16. Apeliantės akcentuoja, kad joms kiekvienai atskirai nebuvo pranešta apie priverstinį turto pardavimą viešose varžytynėse. Teismo išvados esančios nepagrįstos ir bylos duomenimis neįrodytos. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta. Iš prijungtos vykdomosios bylos matyti, kad nuo vykdymo veiksmų pradžios visi antstolio pranešimai buvo siunčiami adresu(duomenys neskelbtini). Tai yra visų trijų ieškovių deklaruota gyvenamoji vieta, dar daugiau, tai yra pačių ieškovių nurodoma tinkama faktinė vieta pasiekti ieškoves, nes tokia vieta nurodoma ir ieškinyje šioje byloje. Todėl siuntimas į šią pačių ieškovių nurodomą kaip jų gyvenamąją vietą, atitinka CPK 122 straipsnio 1 dalies taisykles. Apeliantės pačios pripažįsta, kad ilgą laiką netikrino savo pašto dėžutės adresu(duomenys neskelbtini), nes 2020 m. rugpjūčio mėnesį rado ten daugybę prisikaupusios korespondencijos. Kolegija sprendžia, kad pačių ieškovių apsisprendimas buvo netikrinti savo pašto dėžutės ir negauti joms skirtos korespondencijos, tokiu būdu dėl tam tikrų aplinkybių ar įvykių nežinojimo jos pačios prisiima atsakomybę ir pasekmes.
17. Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad visoms trims ieškovėms 2020 m. birželio 29 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl turto vertės ir turto pardavimo iš varžytynių, kuris įteiktas J. Č. 2020 m. liepos 1 d., pasirašiusi Lietuvos pašto darbuotoja. Kadangi visos trys ieškovės, kaip minėta, gyvena tuo pačiu adresu, yra mama ir dukros, todėl įteikimas vienai iš ieškovių taip pat atitinka CPK 123 straipsnio 3 dalį, kad tinkamu įteikimu yra laikomas ir įteikimas kartu gyvenančiam pilnamečiui šeimos nariui.
18. Apeliantės nurodo, kad kelios siuntos, tame skaičiuje siunta Nr.(duomenys neskelbtini), joms pristatyta nesilaikant registruotosioms pašto siuntoms nustatytų įteikimo pasirašytinai reikalavimų, nes buvo paliktos pašto dėžutėje. Tačiau šis įteikimo tvarkos pažeidimas, kolegijos nuomone, laikytinas mažareikšmiu, ir nepanaikina bendrųjų skolininko pareigų vykdymo procese: nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, aktyviai domėtis vykdymo eiga ir pan. (CPK 644 straipsnis), kaip ir nepanaikina bendrosios visų asmenų pareigos sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad šioje byloje hipoteka buvę įkeisti žemės sklypai yra jau parduoti varžytynėse, ieškovės ginčija turto pardavimo varžytinėse aktus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, teismas CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, taip pat reikalinga atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, į proporcingumo principo reikalavimus, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), siekiant užtikrinti šalių santykių stabilumą. Todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).
19. CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių negali būti pripažįstamas negaliojančiu tik dėl formalių trūkumų. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 602 straipsnyje skolininko neinformavimas apie vykdomą priverstinį jo turto pardavimą nenurodytas kaip turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindas. Kolegijos nuomone, aplinkybė, kad pranešimas apie pašto siuntą buvo įteiktas vienai iš ieškovių arba paliktas jų gyvenamosios vietos pašto dėžutėje, kai ieškovėms, kaip minėta, buvo žinoma apie įregistruotą hipoteką ir prievolės įvykdymo terminą, laikytinas formaliu trūkumu, dėl kurio nėra pagrindo naikinti turto pardavimo aktus.
20. Ieškovės neginčija, kad jos visos 2019 m. spalio 2 d. įregistravo maksimalią hipoteką dviems žemės sklypams, užtikrindamos 20 000 Eur prievolės įvykdymą, o prievolė turėjo būti įvykdyta 2020 m. kovo 1 d. Todėl ieškovėms buvo suprantama ir žinoma, kad neįvykdžius prievolės 2020 m. kovo 1 d. prasidės išieškojimo iš įkeistų žemės sklypų procesas. Ieškovėms nebuvo daroma jokių kliūčių susisiekti su hipotekos kreditoriumi ir spręsti paskolos grąžinimo klausimą, tame skaičiuje ir pasiūlyti savo pirkėją, kuris nupirktų sklypus už ieškovėms tinkamą kainą.
21. Apeliantės nurodo, kad parduoti sklypai buvo netinkamai įkainuoti. Nekilnojamojo turto registro 2020 m. gegužės 27 d. duomenimis, masinio vertinimo būdu nustatyta sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė buvo 6720 Eur, sklypo (duomenys neskelbtini) vertė – 3760 Eur. Hipotekos lakšte abu sklypai šalių sutarimu buvo vertinami po 10 000 Eur. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolė užsakė įkeistų sklypų įvertinimą, 2020 m. birželio 25 d. sklypas(duomenys neskelbtini), Šalčininkuose, buvo įvertintas 6960 Eur, o sklypas(duomenys neskelbtini), buvo įvertintas 7010 Eur. Antstolė paskelbė varžytynes nuo 2020 m. liepos 22 iki 2020 m. rugpjūčio 21 d., nustatė pradinę kainą atitinkamai po 80 proc. nuo įvertinimo sumų ir pardavė: sklypą(duomenys neskelbtini)– už 14 512 Eur, o sklypą (duomenys neskelbtini)- už 7600 Eur.
22. Apeliantės pateikė tų pačių žemės sklypų įvertinimą, atliktą „NilNil“ agentūros 2020 m. rugpjūčio 18 d., pagal kurį sklypas (duomenys neskelbtini)įvertintas 11 800 Eur, sklypas (duomenys neskelbtini)- 11 900 Eur.
23. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad sklypas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už didesnę kainą, negu kad įvertino pačių ieškovių pasamdyta agentūra, kas reiškia, kad jokio skolininkių teisių pažeidimo neįvyko, gauta daugiau, negu kad nustatyta rinkos kaina. Bendra abiejų parduotų sklypų rinkos vertė pagal agentūros „NilNil“ išvadą yra 23700 Eur (11800+11900), bendra antstolės gauta suma pardavus abu sklypus – 22 112 Eur (14512+7600), kainos skirtumas yra apytikriai 7 procentai nuo nustatytos turto rinkos vertės.
24. Teismų praktikoje vertinant, ar turtas varžytinėse realizuotas už tinkamą kainą, nurodoma, kad sprendžiant dėl turto rinkos vertės, reikia atsižvelgti į tai, kad turto realizavimas priverstinio vykdymo procese neretai yra tęstinis veiksmas ir jo metu turto rinkos kaina gali kisti. Tačiau CPK 681 ir 704 straipsniai negali būti suprantami kaip suteikiantys neribotą teisę, suabejojus priverstinai realizuojamo turto verte, bet kurioje turto pardavimo stadijoje imtis veiksmų, siekiant perkainoti turtą. Ši antstolio teisė turi būti derinama su vykdymo proceso šalių ir trečiųjų asmenų teisėtų lūkesčių principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-969/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).
25. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis sudaro pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkto pažeidimą ir pripažinti aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Teismų praktikoje kainų skirtumas buvo pripažintas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina buvo daugiau kaip 30-50 proc. mažesnė, negu vėliau byloje nustatyta to turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Kitoje byloje turto pardavimo varžytinėse kaina nebuvo pripažinta per maža, nors buvo parduota už kainą, 46 proc. mažesnę, negu kad nustatė turto vertinimą atlikusi agentūra (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1536-480/2018). Nagrinėjamoje byloje skirtumas tarp antstolio gautos sumos pardavus turtą ir ieškovių pasitelkto vertintojo nustatytos rinkos vertės yra 1 588 Eur, kitaip tariant, turtas parduotas 7 proc. pigiau, negu vertintojo nustatyta rinkos vertė. Atsižvelgtina, kad sklypų pardavimas buvo vykdomas viešųjų varžytinių metu ir jei potencialūs turto pirkėjai vertintų parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, varžytynėse parduodamo objekto kaina kiltų esant didelei pirkėjų konkurencijai. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, varžytinėse dalyvavo daug pirkėjų, kainos buvo keliamos visą pardavimo laikotarpį, todėl nepaisant, kokia buvo nustatyta pradinė turto kaina, derybų metu ji pasiekė rinkos vertę atitinkantį dydį, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovių argumentais, kad turtas galėjo būti parduotas dar didesne kaina.
26. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir padarė proceso teisės (CPK 268 straipsnio) pažeidimą paskelbęs sprendimo rezoliucinę dalį nustatytu laiku, o motyvus surašęs ir paskelbęs penkiomis dienomis vėliau, tačiau šį proceso teisės pažeidimą ištaisė dar iki apeliacinio skundo pateikimo, iš esmės bylą išnagrinėjo teisingai, tinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, turto pardavimo iš varžytinių tvarką (CPK 602 straipsnis), tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
27. Apeliacinį skundą atmetus, antstolei A. M. priteistinos jos turėtos išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą 500 Eur, po 166 Eur iš kiekvienos ieškovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei antstolei A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovių J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) po 166 Eur (šimtą šešiasdešimt šešis eurus) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.