- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-04
- Bylos Nr.
- A2-812-343/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01101-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- G. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybė, D. L., A. B. J.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama pareiškėjo G. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. A2-1654-475/2014, kuria atsisakyta atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7391-638/2013, suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybė, D. L. ir A. B. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7391-638/2013 pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams G. L., D. L. ir A. B. J. dėl įsiskolinimo už nesumokėtą buto nuomos mokestį (2 925,31 Lt) ir įstatyminių palūkanų priteisimo CK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindu bei iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7391-638/2013 dalyje dėl 2 068,13 Lt priteistos sumos (2 925,31 Lt-857,18 Lt=2 068,13 Lt), o likusioje dalyje (dėl 857,18 Lt) sprendimą palikti nepakeistą.
Prašyme nurodė, kad buvo padaryta akivaizdi teisės normos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr.472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“) taikymo klaida ir netinkamai apskaičiuotas ieškovui iš atsakovų priteistos nuomos mokesčio dydis. Pareiškėjui pateiktame 2012 m. kovo 2 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo akte Nr. 2747 vieno kubinio metro patalpų statybos vertė nurodyta 613 Lt, o turi būti 251 Lt, todėl atitinkamai visas nuomos mokestis turėtų būti mažesnis, nei pareiškėjui buvo apskaičiuotas. Pareiškėjas apie neteisingus pradinius duomenis, apskaičiuojant mokestį, sužinojo tik 2013 m. rugsėjo 24 d., kai, draugų patartas, pasidomėjo savo buto mokestine ir rinkos vertėmis bei pastebėjo neatitikimus tarp šių verčių. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimo neapskundė dėl teisinių žinių stokos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7391-638/2013.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepagrįstai naujų aplinkybių sužinojimo faktą siejo su 2013 m. rugsėjo 24 d. . Nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės turėjo būti žinomos pareiškėjui civilinės bylos Nr. 2-7391-638/2013 nagrinėjimo metu. Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-7391-638/2013 nustatė, jog G. L. nesutiko su nuomos mokesčio dydžiu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuomos mokestis apskaičiuotas neteisingai. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų kreipęsi į Kauno miesto savivaldybę dėl įsiskolinimo perskaičiavimo. 2013 m. balandžio 25 d. sprendime atsakovai, tarp jų ir pareiškėjas, buvo informuoti, jog šis sprendimas neužkerta kelio atsakovams LR Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 906 nustatyta tvarka pateikti prašymą dėl nuomos mokesčio sumažinimo, kartu su duomenimis apie Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotą turimą turtą ir gautas pajamas už vienerius metus (12 mėnesių), tačiau atsakovai, kaip atsiliepime nurodė ieškovas, nėra atlikę minėtų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo interesus minėtos bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatė, todėl pareiškėjas negali gintis tuo, jog procesinių pareigų tinkamai neįvykdė (neskundė sprendimo) dėl teisinių žinių stokos. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad atsirado nauji reikšmingi faktai, turintys įtakos bylos baigčiai, todėl pareiškėjo nurodyti faktai negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą, taip pat nėra pagrindo teigti, kad teismas priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7391-638/2013 padarė akivaizdžią teisės normos taikymo klaidą (CPK 366 str. 1 d. 2, 9 p.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas praleido terminą pateikti prašymui atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės ir akivaizdžios teisės normos taikymo klaidos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašė Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį pakeisti - atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7391-638/2013. Apeliantas nurodė tokius argumentus:
1. Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“ sudaryta su pareiškėju nuomos sutartimi, UAB „Komunalinis ir butų ūkis“, administruojančios gyvenamąjį namą, kuriame yra pareiškėjo nuomojamas butas, nuomos mokesčio ir nuomos mokesčio skolos apskaičiavimais. Prašyme nebuvo teigiama, kad buvo vadovaujamasi netinkamai parinku teisės aktu. UAB „Komunalinis ir butų ūkis“ netinkamai nustatė pareiškėjo buto vertę, t.y. dydį, kuris, iš esmės, yra esminis visų apskaičiavimų pagrindas, todėl skaičiavimo rezultatai, net ir tinkamai pritaikius galiojančius teisės aktus, nėra teisingi;
2. 2012 m. kovo 2 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo akte Nr. 2747 vieno kubinio metro patalpų statybos vertė (dydis V) nurodyta 613 Lt. Pareiškėjo teismui pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad pareiškėjo gyvenamojo buto (unikalus Nr. 1991-3002-7011:0002) atkuriamoji vertė - 17 840 Lt. Todėl dydis V turėjo būti ne 613 Lt, bet 251 Lt (17840 : 71 kv. m). Atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie piniginį dydį, nuo kurio ir priklauso visas nuomos mokesčio dydis, tikėtina, kad ir visas nuomos mokestis turėtų būti mažesnis, nei buvo apskaičiuotas;
3. Nuomos mokesčiui apskaičiuoti teisingai buvo taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 472 „Dėl dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, tačiau nuomos mokesčiui apskaičiuoti pasirinkus neteisingą bazinį dydį, neteisingai apskaičiuotas ir pats nuomos mokestis. Atsakovams nebuvo pritaikytas, atsižvelgiant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas taikytinas 0,4 koeficientas, mažinantis būsto nuomos mokestį dydį;
4. Pareiškėjui procesas turi būti atnaujintas remiantis Konstitucinio Teismo (2004 m. rugpjūčio 17 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai) praktika, kurioje nurodyta, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegija prieš Lietuvą; bylos Nr. 44548/98, Polacek ir Polackova prieš Čekijos Respubliką; bylos Nr. 38645/97), kurioje nurodyta, jog nuosavybė gali būti tiek egzistuojanti nuosavybė, tiek turtas, įskaitant reikalavimo teises, kurių atžvilgiu pareiškėjas gali teigti turįs bent jau teisėtą lūkestį, kad jie bus patenkinti
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
1. Pareiškėjas nenurodė, kokios naujos esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu jam paaiškėjo, ir kokia pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Nuomos mokesčio skaičiavimo tvarka pareiškėjui buvo/privalėjo būti žinoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė;
2. Pareiškėjui apie galimai neteisingai apskaičiuotą nuomos mokestį ir šios mokesčio apskaičiavimo tvarką buvo žinoma bylos Nr. 2-7391-638/2013 nagrinėjimo metu, todėl pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo;
Šalies argumentai
3. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Pareiškėjo gyvenamojo namo Kaune, Sodų g. 64, vidutinė gyvenamųjų patalpų 1 kub. metro statybos vertė (V) nustatoma vadovaujantis 2012 m. gruodžio 18 d. VĮ Registrų centro direktoriaus įsakymu Nr. v-356 patvirtinta lentele „Gyvenamųjų pastatų vieno kubinio metro vidutinės statybos vertės“. Iki aukščiau nurodyto įsakymo, 2011 m. rugpjūčio 23 d. VĮ Registrų centro direktoriaus įsakymu Nr. v-154 patvirtintoje lentelėje vidutinė gyvenamųjų patalpų 1 kub. metro statybos vertė (V) buvo 613, kuri pagal 2012 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. v-356 patvirtintą lentelę keitėsi iš 613 į 660. Keičiantis vidutinei gyvenamųjų patalpų 1 kub. metro statybos vertei (V), keičiasi ir kaupiamųjų lėšų mėnesinis tarifas 1 kv. m, kuris kai V-613, kaupiamųjų lėšų mėnesinis tarifas buvo 3,0146 ir iš V-613 pasikeitus į V-660 yra 3,2458. Atitinkamai nuomos mokestis buvo skaičiuojamas esant V-613: 71,15 (kv. m)x3,0146 (kaupiamųjų lėšų tarifas) = 214,49+71,15 (kv. m) x 0,24 (išlaidų Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomai administruoti tarifas 1 kv. m) = 17,08 Lt, 214,49 Lt+17,08 Lt =231,57 Lt apskaičiuotas gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis už visą nuomojamą bendrąjį (naudingąjį) plotą (N=Nk+Nna)xP). Šiuo metu V-660: 71,15x3,2458=230,94Lt+71,15x0,24=17,08; 230,94+17,08=248,02. Tokia nuomos mokesčio skaičiavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuria nesivadovauti nėra jokio teisinio pagrindo;
4. Pareiškėjas turi teisę LR Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 906 nustatyta tvarka pateikti prašymą dėl nuomos mokesčio sumažinimo, kartu su duomenimis apie Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotą turimą turtą ir gautas pajamas už vienerius metus (12 mėnesių), tačiau iki šios dienos to nepadarė, todėl sumažintas nuomos mokesčio tarifas nebuvo ir negali būti taikomas.
Atsiliepimas
Kiti suinteresuotieji asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.
Bylos nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; kt.), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-7391-638/2013 dviem pagrindais, nustatytais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.). Sprendžiant klausimą, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyvius, bet ir objektyvius sužinojimo kriterijus. Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis pasireiškia ir yra suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų ir kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvacija bei išvada – sprendimo rezultatas. Visa tai reiškia, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų atsiranda pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus ne instancine sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės (patikrinimo) tvarka bei šiuos reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010). Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad klaidos aiškumo turinys yra teismo vertinimo dalykas. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą, aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008, 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).
Prašyme ir atskirajame skunde naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjas įvardijo aplinkybę, jog apskaičiuojant nuomos mokesčio dydį, turėjo būti taikoma ne 2012 m. kovo 2 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo akte Nr. 2747 (b. l. 90) nurodyta vidutinė gyvenamųjų patalpų 1 kub. metro statybos vertė, atsižvelgiant į pastato tūrį (V) - 613 Lt, bet 251 Lt, kuri pareiškėjo nuomone, turi būti apskaičiuojama VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytą pareiškėjo gyvenamojo buto (unikalus Nr. 1991-3002-7011:0002) atkuriamąją vertę 17 840 Lt padalijus iš jo buto bendro ploto 71,14 kv. m. (b. l. 23). Pareiškėjo teigimu, šią aplinkybę jis sužinojo 2013 m. rugsėjo 24 d., kai draugų patartas pasidomėjo savo buto mokestine ir rinkos verte. Kita naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjas nurodė 0,4 koeficiento, mažinančio nuomos mokestį, netaikymą 2012 m. kovo 2 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo akte Nr. 2747. Pareiškėjo nuomone, jo atvejis atitinka Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 2.1 punkte nurodytas sąlygas, leidžiančias taikyti koeficientą, mažinantį nuomos mokestį. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo civilinėje byloje Nr. 2-7391-638/2013 nuomos mokestis turėjo būti priteistas mažesnis.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, skaičiuodamas jam priklausančio buto gyvenamųjų patalpų 1 kub. metro statybos vertę, atsižvelgiant į pastato tūrį, remiasi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (17 840 Lt atkuriamąja verte ir bendru buto plotu 71,14 kv. m.). Minėti duomenys, kurių pagrindu pareiškėjas atliko savo skaičiavimus, buvo nurodyti pareiškėjo buto Nekilnojamojo turto registro išraše pateiktame į bylą Nr. 2-7391-638/2013 kaip ieškinio priedas (b. l. 23), todėl nelaikytina, kad šie duomenys negalėjo būti nežinomi bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui ar jį byloje atstovavusiam advokatui (b. l. 34-36). Pareiškėjas, nesutikdamas su nuomos mokesčio dydžiu, atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, būdamas apdairiu ir protingu asmeniu privalėjo suvokti, kad norint įrodyti, jog reikalaujamas priteisti dydis apskaičiuotas neteisingai, buvo būtina pateikti savo nuomos mokesčio skaičiavimus. Bylos nagrinėjimo jokių įrodymų ir skaičiavimų, patvirtinančių, kad nuomos mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai nebuvo pateikta. Pažymėtina ir tai, kad vidutinė gyvenamųjų patalpų 1 kub. metro statybos vertė, atsižvelgiant į pastato tūrį (V), yra skelbiama viešai VĮ Registrų centro interneto svetainėje (www.registrucentras.lt) vadovaujantis LR Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 9 punktu. Vidutinė gyvenamųjų patalpų 1 kub. metro statybos vertė nėra apskaičiuojama konkrečiam butui, o patvirtinama VĮ Registrų centro direktoriaus įsakymu (b. l. 123). Nagrinėjamu atveju vidutinė gyvenamųjų patalpų 1 kub. metro statybos vertė (V) 613 Lt yra nurodyta VĮ Registrų centro direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. v-154 patvirtintos Gyvenamųjų pastatų vieno kubinio metro vidutinių statybos verčių nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. 1 lentelės 1.1.3 punkte (b. l. 122).
Kaip ir nurodė skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, tam, kad pareiškėjui būtų galima taikyti 0,4 koeficientą, pareiškėjas privalėjo pateikti įrodymus, jog jis turi teisę pasinaudoti Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 2.1 punkte nurodytomis lengvatomis. Kadangi tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė, nebuvo pagrindo įstatymo nustatytai lengvatai pareiškėjui taikyti. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad dėl nuomos mokesčio sumažinimo Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 906 nustatyta tvarka yra būtina pateikti duomenis apie Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotą turtą ir per vienerius metus gautas pajamas. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėjas neįrodė, kad jo nurodytos aplinkybės, kurias jis įvardijo pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7391-638/2013, jam nebuvo žinomos ir negalėjo būti nežinomos minėtos bylos nagrinėjimo metu. Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7391-638/2013 padarė akivaizdžią teisės normos taikymo klaidą. Atskirajame skunde apeliantas pripažino, kad nebuvo vadovaujamasi netinkamu teisės aktu apskaičiuojant nuomos mokestį.
Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyti faktai negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą, taip pat nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7391-638/2013, padarė akivaizdžią teisės normos taikymo klaidą (CPK 366 str. 1 d. 2, 9 p.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir esančius įrodymus, tinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.