Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimutės Sankauskaitės,

dalyvaujant apeliantui suinteresuotam asmeniui R. U., jo atstovui advokatui A. K., pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei J. V.,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens R. U. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą išdavimo suinteresuotam asmeniui R. U.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

26. Suinteresuotas asmuo R. U. pateikė prie atskirojo skundo papildomus dokumentus – dėl skolos išieškojimo, iš kurio matyti, kad V. K. iš darbo užmokesčio buvo pervesti pinigai; liudytojų notariškai patvirtinti parodymai, iš kurių matyti, kad suinteresuoto asmens R. U. ir jo dukros santykiai santuokos metu buvo šilti, tėvas tinkamai rūpinosi ir šiuo metu gali pasirūpinti dukra, mergaitė po motinos mirties galimai pyksta dėl to ant tėvo; darbdavių pateiktos teigiamos charakteristikos apie R. U.; suinteresuoto asmens būsto panaudos sutartis. Suinteresuotas asmuo prašo šiuos įrodymus pridėti prie bylos.

27. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad suinteresuoti asmenys su pateiktais įrodymais prie atskirojo skundo yra susipažinę, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir jie gali būti reikšmingi, sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo, juos priima ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

28. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo leista paimti nepilnametę dukrą R. A. U. iš tėvo R. U., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

29. Vadovaujantis CPK 582 straipsnio nuostatomis, bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar byla dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą būtų nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka, teismas negali apsiriboti vien tik formaliųjų požymių (procedūrinių aspektų, susijusių su grėsmės lygio nustatymu) patikrinimu, bet turi iš esmės patikrinti ir įvertinti taip pat ir faktines konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes – tai yra, faktinę situaciją tiek vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą momentu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsižvelgiant į tai, byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą galėtų būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka tik išimtiniais atvejais, kai iš pareiškėjo teismui pateiktų duomenų ir įrodymų yra visiškai aiški konkrečiu atveju susiklosčiusi faktinė situacija, tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ir paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo nuomonę, pozicija dėl vaiko paėmimo. Kitais atvejais, esant bent menkiausiai abejonei ar neaiškumui dėl faktinių bylos aplinkybių arba kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, teismas turėtų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, suteikdamas galimybę tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą ir vaikui, sugebančiam suformuluoti savo nuomonę, būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019).

30. Suinteresuotas asmuo teigia, kad, atvykęs į pirmosios instancijos teismą kartu su liudytojais, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau į tai nebuvo sureaguota, ir byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Tačiau, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, byloje surengtas žodinis jos nagrinėjimas. Teismo posėdyje tiesiogiai išklausytas suinteresuotas asmuo, jo atstovas, priimti su atskiruoju skundu pateikti įrodymai. Todėl pripažįstama, kad galimai padaryti proceso pažeidimai pirmosios instancijos teisme, netenkinant suinteresuoto asmens prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, buvo ištaisyti, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Dėl ko galimi pažeidimai negali būti pagrindu grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.), kaip prašo apeliantas. Todėl apelianto argumentai, susiję su jo procesinių teisių pažeidimu, atmetami.

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

32. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu nutraukė santuoką tarp R. U. ir V. K., nepilnametės dukters R. A. U. gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. K., iš R. U. dukrai priteistas 120 Eur išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. V. K. 2018 m. gegužės 24 d. dėl išlaikymo išduotas vykdomasis raštas Nr. DOK-22920. 2020 m. kovo 7 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo sužeista nepilnametė R. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), o jos motina V. K. žuvo. Po eismo įvykio R. A. U. buvo paguldyta į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“, tėvas mergaitę ligoninėje pirmą kartą aplankė 2020 m. kovo 10 d. Pagal gydytojų pastebėjimus, mergaitė su tėvu neturėjo jokio ryšio. Po motinos žūties vaikas išreiškė norą gyventi su teta L. P. ir jos šeima, o ne su tėvu R. U..

34. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr, Al-803 patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau — Aprašas) 7 punkte nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atlieka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - Įstatymas) 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, o nustačius vaiko teisių pažeidimus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildant Vaiko situacijos vertinimo anketą (toliau - Anketa). Nagrinėjamu atveju, atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį bei taikyti vaiko apsaugos poreikį. Buvo nustatyti rizikos veiksniai, vadovaujantis Aprašo 30 punkte įtvirtintais kriterijais: 30.11 p. p. - kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai - nepilnametė R. A. U. nenori gyventi su tėčiu R. U., nėra susiformavęs vaiko artimas emocinis ryšys su tėvu, vaiką lydi slogus prisiminimai apie mamos gyvenimą kartu su tėčiu. Kas sudarė pagrindą spręsti, kad nepilnametei R. A. U. bendravimas su tėvu kelia nerimastingumą, baimę, pyktį. Todėl buvo pripažinta, kad vaiko apgyvendinimas su tėvu, prieš tai neatkūrus tarpusavio ryšio, gali neigiamai įtakoti jos sveikatą ir tolimesnę raidą.

35. Pareiškėjas nutarė, jog mergaitės laikinąją priežiūrą tikslinga nustatyti L. P., jos gyvenamojoje vietoje; taip pat nutarta R. U. teikti mobiliosios komandos pagalbą, atvejo vadybą, siekiant atkurti jo ir dukros santykius. Duomenų, kad R. U. būtų prieštaravęs laikinosios priežiūros instituto taikymui, ar kad būtų pasiūlęs kitą būdą bei nurodęs asmenis, kurių šeimoje nepilnametė būtų prižiūrima, kol jis atkurs ryšį su dukra, byloje nėra pateikta. 2020 m. kovo 16 d. priimtas Vaiko laikinos priežiūros organizavimo vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje/vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje aktas Nr. 7LPA-30, kuriuo L. P. įsipareigojo užtikrinti R. A. U. saugią gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).

36. 2020 m. kovo 18 d. R. U. sutiko priimti intensyvią mobiliosios komandos pagalbą, kuria būtų teikiamos psichologo konsultacijos, socialinio darbuotojo konsultacijos, emocinio ryšio stiprinimas tarp vaiko ir tėvo. Tarpininkaujant mobiliosios komandos specialistėms, 2020-03-27 organizuotas R. U. susitikimas su dukra. Viso pasimatymo metu buvo stebimas abejingas mergaitės santykis į tėvą - prie tėčio priėjo tik paskatinta specialistės, atsakinėjo tik į tėvo užduodamus klausimus, nerodė iniciatyvos pokalbiui palaikyti. Psichologės J. Š. pastebėjimu, mergaitė su tėčiu pati santykio nekuria, nebendrauja, lieka dalinai atsitraukusi, labiau situaciją stebi iš šalies. Laikinosios priežiūros terminas buvo pratęstas vienam mėnesiui. 2020 m. balandžio 16 d. buvo išklausyta R.H A. U. nuomonė dėl jos grąžinimo tėvui, tačiau vaikas pakartotinai nurodė, jog su tėvu gyventi nenori, taip pat laikėsi nuomonės dėl ankstesnio netinkamo tėvo elgesio šeimoje. 2020-05-15 išklausant nepilnametės R. A. U. nuomonę, mergaitė vėl gi išsakė neigiamą poziciją apie gyvenimą kartu su tėčiu.

37. 2020-05-18 vykusio atvejo vadybos posėdžio metu Panevėžio socialinių paslaugų centro socialinis darbuotojas darbui su šeimomis R. A. nurodė, kad tėvo R. U. motyvacija auginti dukrą yra stipri, jis palaikė kontaktą, konsultavosi su socialiniu darbuotoju. R. U. informuodavo socialinę darbuotoją, kad ryšys tarp dukros ir jo stiprėja, dažnai bendrauja su ja telefonu. Psichologė J. Š. informavo, kad su R. U. buvo susisiekta du kartus, jam pasiūlyta psichologinė pagalba ir pagalba, atstatant ryšį su vaiku, perduota metodinė medžiaga. R. U. psichologinės pagalbos atsisakė. R. U. su dukra per mėnesį buvo susitikęs tris kartus. Tarnybos vyriausioji specialistė - gynėja L. P. konstatavo, kad buvo tėvo pastangos atstatyti ryšį su vaiku, tačiau jai bendraujant su R. A. U., mergaitė pripažino, kad bendravimas su tėvu nebuvo artimas, mergaitė neišreiškė noro gyventi su tėvu. Taigi mergaitės nuomonė dėl gyvenimo kartu su tėvu nepakito - R. A. U. nenori gyventi su tėvu.

38. 2020 m. gegužės 18 d. vaiko laikinos priežiūros nutraukimo aktu Nr. 7LPN-19 vaiko laikinoji priežiūra nutraukta, nes vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės panaudotos, tačiau jos buvo neveiksmingos, todėl kreiptasi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus, prašant išduoti leidimą paimti nepilnametę R. A. U. iš vaiko tėvo R. U.. 2020-06-04 nutartimi Panevėžio apylinkės teismas išdavė leidimą paimti vaiką, konstatavęs, kad yra CK 3.254 straipsnio 3 punkte numatyti pagrindai.

39. Apeliantas R. U. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nepilnamečio vaiko paėmimo, nurodydamas, kad tokiai išvadai nebuvo jokio pagrindo byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad apeliantas kelia pavojų dukrai ar netinkamai su ja elgiasi. Taip pat suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis myli savo dukrą, turi nuolatinį darbą, būstą, likvidavo dukros išlaikymo skolą ir gali tinkamai pasirūpinti dukra.

40. Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Geriausių vaiko interesų apsaugos principas yra plačiai išanalizuotas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, nurodant, kad geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas, priimtas byloje P. prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo emociniams, ugdymo poreikiams tenkinti, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš esminių tėvų pareigų. Taigi tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 33 punktą).

41. Be to įstatyme nurodoma, kad leidimo dėl vaiko paėmimo iš jo įstatyminių atstovų išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 str. 6 d.).

42. Nors byloje yra duomenys apie galimai netinkamą R. U. kaip tėvo pareigų atlikimą, vaiko tėvams gyvenant kartu santuokoje (L. P., V. P. paaiškinimai apie V. K. joms nurodytas aplinkybes apie R. U. piktnaudžiavimą alkoholiu, psichologinį smurtą), tačiau byloje yra ir priešingi duomenys – teigiamai charakterizuojantys R. U. : charakteristikos iš darboviečių (kuriose nurodoma, kad apeliantas neturi žalingų įpročių, yra paslaugus, draugiškas, nekonfliktiškas, pareigas atlieka nepriekaištingai), liudytojų J. U., R. K., S. A. parodymai (apie tai, kad tėvo ir dukters santykiai visada buvo šilti ir artimi, R. U. savo kaip tėvo pareigas atlikdavo tinkamai, o vaikas prieš tėvą šiuo metu yra nustatytas motinos ir jos giminaičių). Todėl kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nepripažįsta, kad R. U. negali tinkamai pasirūpinti savo dukra dėl savo kaip tėvo pareigų neatlikimo.

43. Kaip patvirtina bylos duomenys, R. U. turi būstą, nuolatines pajamas, teikia išlaikymą vaikui. Jis yra motyvuotas atkurti ryšį su vaiku. Iš suinteresuoto asmens paaiškinimų duotų apeliacinės instancijos teismui posėdžio metu matyti, kad jis stengiasi palaikyti ir stiprinti ryšį su vaiku, tiek bendraudamas telefonu, tiek per socialinius tinklus, o vaikas po truputį ima bendrauti su tėvu ir jų santykiai gerėja. Be to bylos duomenys patvirtina ir tai, kad R. U. iš esmės vykdė ir vaiko teisių apsaugos institucijų nurodytas užduotis, tame tarpe pasitelkiant specialistų pagalbą, bendradarbiavo su šiomis institucijomis, siekiant atstatyti ryšį su vaiku. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (CK 3.254 str. 3 p.), kurią padarė pirmosios instancijos teismas, išduodamas leidimą paimti vaiką. Dėl to šie motyvai šalinami iš skundžiamos pirmosios instancijos nutarties motyvuojamosios dalies.

44. Tačiau kolegijos vertinimu, byloje nustatytas kitas pagrindas leidimo paimti vaiką išdavimui – tėvas laikinai negali rūpintis vaiku dėl kitų svarbių priežasčių (CK 3.254 str. 2 p.), t.y. nutrūkusio socialinio ir emocinio vaiko ir tėvo ryšio bei vaiko kategoriško nesutikimo šiuo metu gyventi su tėvu.

45. Minėta, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant vaiko grąžinimo klausimą, vaiko nuomonė buvo išklausyta tris kartus. Ir visus kartus vaikas nurodė nenorintis gyventi pas tėvą. Iš byloje esančių duomenų apie R. U. bendravimą su vaiku viseto, kolegija sprendžia, kad, vaiko tėvams nutraukus santuoką ir nuo 2018 m. vaikui pradėjus gyventi skyrium nuo tėvo, tarp jų susiklostęs socialinis bei emocinis ryšys kaip tarp tėvo ir dukters nutrūko. Vaikas negyveno ir tinkamai nebendravo su tėvu daugiau nei dvejus metus, dėl ko ryšys tarp jų ir nutrūko. Tačiau pripažinti, kad tai įvyko išimtinai tik dėl tėvo kaltės, kolegijos vertinimu, pagrindo nėra. Iš nutarties 42 p. aptartų L. P., V. P. paaiškinimų, liudytojų J. U., R. K., S. A. parodymų, paties suinteresuoto asmens pozicijos byloje matyti, kad tarp vaiko motinos giminaičių ir tėvo bei jo giminaičių susiklostę itin konfliktiški santykiai, kas labai tikėtina darė ir šiuo metu daro įtaką ir vaiko ryšiams, santykiui su tėvu (tuo pačiu apsunkina šio santykio atkūrimą), tame tarpe ir vaiko pasirinkimui gyventi pas tėvą ar pas kt. asmenis. Santykių tarp vaiko ir tėvo atkūrimą, kolegijos vertinimu, galėjo apsunkinti ir karantino režimas, ribojęs asmenų bendravimą, vaiko patirta trauma po motinos mirties. Todėl negalima pripažinti, kad šie santykiai lyg šiol nebuvo atkurti tik dėl suinteresuoto asmens kaltės ar nepakankamos motyvacijos.

46. Tačiau, akivaizdu, kad šiuo metu, dar neatkūrus socialinio bei emocinio ryšio tarp R. U. ir jo dukters, vaikui šiuo metu prieštaraujant jo gyvenimui kartu su tėvu, R. A. U. grąžinimas prieš jos valią suinteresuotam asmeniui neatitiktų geriausių vaiko interesų, galimai sukeltų grėsmę vaiko socialiniam, emociniam ir psichologiniam vystymuisi, traumuotų jį. Todėl kolegija pripažįsta, kad R. U. laikinai negali rūpintis vaiku dėl kitų svarbių priežasčių (CPK 582 str. 6 d., CK 3.254 str. 2 p.), dėl ko vaikas šiuo metu negali būti grąžintas tėvui.

47. Kolegijos nuomone, bylos duomenys leidžia teigti, kad atsakingoms valstybės institucijoms toliau dirbant su šeima, toliau taikant teisės aktuose numatytas priemones, šeimą konsultuojant atitinkamiems specialistams (psichologams), tėvo ir vaiko socialinis bei emocinis ryšys turėtų būti atkurtas, kas būtų pagrindas grąžinti vaiką tėvui.

48. Dėl to, kolegijos vertinimu, šiuo metu naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra, ir suinteresuoto asmens R. U. atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.