Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. M. ir A. R. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja R. M. prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaiku taisyklių pažeidimo civilinėje byloje Nr. 2-651-228/2014. Nurodė, jog 2014-03-26 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp jos ir A. R., kuria patvirtintas jų susitarimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. A. R. nesilaikė nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, negrąžino dukros laiku į namus taip kaip numatyta teismo patvirtintoje nutartyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė.Nustatė, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 26 d. civilinėje byloje Nr. 2-651-228/2014 patvirtino pareiškėjų A. R. ir R. M. taikos sutartį pagal prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl nepilnametės dukters V. R. išlaikymo dydžio ir formos bei dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.Pagal taikos sutarties 6 punkto sąlygas tėvas A. R. turi teisę bendrauti su V. R. (ją pasiimti) kas antrą savaitgalį (penktadienį A. R. paimant dukrą iš darželio (mokyklos) ir sekmadienį ne vėliau 17 val. parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą) bei 2 vakarus kiekvienos savaitės šiokiadieniais (A. R. paimant dukrą iš darželio (mokyklos) arba gyvenamosios vietos ir tą dieną ne vėliau 21.30 val. parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą). Taikos sutarties 10 punkte numatyta, kad apie šiokiadienius ir atostogų dienas, kuriomis pageidaus su dukra bendrauti tėvas A. R., kaip tai numatyta sutarties 6 ir 7 punktuose, A. R. įsipareigoja informuoti R. M. ne vėliau, kaip prieš 24 val.Pareiškėja R. M., teigė, kad A. R. negrąžino jai dukros V. R. 2017-08-06 (sekmadienį) iki 17 val., kaip tai numato taikos sutarties nuostatos. Tačiau iš pareiškėjos pateikto A. R. ir pačios pareiškėjos R. M. susirašinėjimo SMS žinutėmis turinio teismas manė, kad A. R. pasiimant dukrą, su R. M. buvo aptariamas klausimas dėl vaiko V. R. atostogų su tėvu, kadangi ir esant nustatytai bendravimo su vaiku tvarkai, neuždrausta šalims tarpusavyje tartis dėl kitokios bendravimo tvarkos ir buvimo su vaiku termino, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Teismas sprendė, jog nėra jokios kilusios grėsmės vaiko V. R. interesams.Pareiškėja savo prašyme tvirtino, jog A. R. paminėti veiksmai nėra vienkartinis atvejis bei nurodė, kad tarp jos ir vaiko tėvo kilo ginčas dėl savaitgalių skaičiavimo, taip pat nurodė, jog suniokotas butas bei tai, kad A. R. ne kartą vyko pas pareiškėjos darbdavį. Teismas šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl A. R. bendravimo su vaiku tvarkos kitų pažeidimų laikė nesusijusiomis su bendravimo tvarkos su vaiku pažeidimu, net ir nesusitarimą dėl savaitgalių skaičiavimo laikė R. M. ir A. R. tarpusavio ginču. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės įtakos, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, neturi.Pažymėjo, jog Utenos rajono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-38-839/2017 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei R. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, būtent dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, dalyje dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Utenos rajono apylinkės teismas 2017-06-09 sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Sprendimo 5 p. nustatyta, kad dukros V. R. atostogų metu A. R. turi teisę praleisti su dukra ne mažiau kaip pusę jos atostogų laiko savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, taip pat ir užsienio valstybėje. Neporiniais metais ieškovas turi teisę su vaiku praleisti pirmą pusę atostogų dalį, o poriniais metais antrąją atostogų dalies pusę, į bendravimo laiką įskaičiuojant per šventes praleistas dienas (esančias prieš, po ar per atostogas). Sprendimas neįsiteisėjęs, nes šalys pateikė apeliacinius skundus.Teismo nuomone, pareiškėja R. M. nenurodė pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad A. R. pažeidė taikos sutarties sąlygas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl atsisakė išduoti vykdomąjį raštą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjai R. M.. Teigia, kad teismas nustatė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nurodydamas, jog SMS žinučių turinys duoda pagrindo manyti, kad šalys aptarė klausimą dėl vaiko atostogų su tėvu. Priešingai, iš SMS žinutės turinio matyti, jog A. R. tik sekmadienį informuoja apie savavališką paėmimą dukros – dar visai savaitei (iki kito sekmadienio) ir nurodo „nebepradėt durniuot“. Pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2014-03-26 nutartį A. R. atostogos su dukra (iki dukra pradės lankyti mokyklą) nebuvo numatytos. Šios aplinkybės rodo, jog A. R. apgaulės būdu pasiėmė dukrą visai savaitei, tuo pažeisdamas teismo nutartį.Mano, jog teismas tendencingai nagrinėjo šią bylą, nes neprijungė prie šios bylos Panevėžio apygardos teismo 2017-02-01 nutarties, kuria panaikinta Utenos rajono apylinkės teismo 2016-10-03 nutartis. Skundžiamą ir panaikintą nutartį priėmė ta pati teisėja. Abejones kelia tai, jog ankstesne nutartimi teismui pakako duomenų išduoti vykdomąjį raštą A. R., o šiuo atveju A. M. pateikus įrodymus – teismui nepakako duomenų išduoti vykdomąjį raštą.Teismas nesivadovavo prioritetiniais vaiko interesais, kad vaikui turėtų būti sudaroma aiški ir saugi aplinka, jog nebūtų vaiko savimonėje atitinkamo neapibrėžtumo, t. y. kad vaikas nebūtų netikėtai paimamas ne pagal teismo nutartį. Be to, vaikas tikėjosi būti grąžintas pas mamą sekmadienį, tačiau savavališkai A. R. buvo išvežtas visai savaitei.Tokia teismo nutartimi yra sudaromos prielaidos taip pat manyti, jog R. M. neturi jokių teisinių priemonių reikalauti priverstinės nutarties vykdymo tvarkos – kai vaikas gali būti savavališkai paimamas.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 26 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-651-228/2014, patvirtino R. M. ir A. R. pateiktą taikos sutartį, kurioje šalys nustatė bendravimo su nepilnamete dukra V. R. tvarką. Pareiškėja R. M. prašo išduoti vykdomąjį raštą, teigdama, kad A. R. pažeidė taikos sutarties sąlygas ir savavališkai, nesuderinęs išvykimo išsivežė dukrą savaitei laiko. Nurodė, kad tokie A. R. veiksmai nėra vienkartiniai, su A. R. kilo ginčas dėl savaitgalių skaičiavimo, jis persekiojo ją, niokojo namus, reikalauja leisti pasimatyti su dukra.Pagal šalių sudarytos taikos sutarties 6 punkto sąlygas tėvas A. R. turi teisę bendrauti su V. R. (ją pasiimti) kas antrą savaitgalį (penktadienį A. R. paimant dukrą iš darželio (mokyklos) ir sekmadienį ne vėliau 17 val. parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą) bei 2 vakarus kiekvienos savaitės šiokiadieniais (A. R. paimant dukrą iš darželio (mokyklos) arba gyvenamosios vietos ir tą dieną ne vėliau 21:30 val. parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą). Taikos sutarties 10 punkte numatyta, kad apie šiokiadienius ir atostogų dienas, kuriomis pageidaus su dukra bendrauti tėvas A. R., kaip tai numatyta sutarties 6 ir 7 punktuose, A. R. įsipareigoja informuoti R. M. ne vėliau, kaip prieš 24 val.Nesutiktina su pareiškėjos argumentu, kad A. R. savavališkai pasiėmė dukrą su ja nesuderinęs. Prie pareiškimo pateiktos SMS žinutės patvirtina, jog A. R. informavo pareiškėją, kad kartu su dukrą savaitę atostogaus prie jūros ir sugrąžins ją sekantį sekmadienį. Taigi, pareiškėja buvo iš anksto informuota, kaip ir numatyta taikos sutarties 10 punkte. Tai, kad taikos sutartyje šalys nenumatė laiko skirti tėvo ir dukros atostogoms iki mokyklinio amžiaus, dar nereiškia, jog šalys dėl jų negali susitarti. Byloje nėra duomenų, jog A. R. būtų veikęs priešingai dukros interesams. Ta aplinkybė, kad vaiko tėvas A. R. vienintelį kartą paėmė dukrą atostogoms, neįrodo šalių sudarytos taikos sutarties nuolatinio pažeidimo ir nesudaro pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ištyrė pareiškėjos nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, kuriai apeliacinės instancijos teismas pritaria, jog nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.Apeliantės nurodyti kiti A. R. pažeidimai, susijęs su jos persekiojimu, ginčais dėl savaitgalių skaičiavimo, namų niokojimo ir pan., niekaip nėra susiję su 2014 m. kovo 26 d. taikos sutartimi ir jos vykdymu. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2017 m. spalio 4 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ir atsakovės R. M. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-38-839/2017 dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir 2017 m. spalio 25 d. bus skelbiamas procesinis sprendimas galutinai išsprendžiant šalių ginčą dėl bendravimo su vaiku tvarkos.Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.