Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Telšių kuras“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-459-357/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Telšių kuras“ ieškinį atsakovei kredito unijai ,,Germanto lobis“ dėl neteisėtai gautų lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Telšių kuras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės KU „Germanto lobis“ 90 903,74 Eur ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad ieškovė su atsakove sudarė 2009 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį dėl 291 000 Lt (84 279,42 Eur) paskolos (toliau – ir Paskolos sutartis Nr. 1) ir 2011 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartį dėl 22 000 Lt (6371,64 Eur) paskolos (toliau – ir Paskolos sutartis Nr. 2). Paskolos sutartyse nustatyta ieškovės teisė grąžinti paskolą arba jos dalį prieš nustatytą terminą, prieš tai žodžiu ar raštu suderinus su atsakove. Ieškovė 2014 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymu atsakovei grąžino 260 000 Lt (75 301,20 Eur – likusią paskolos dalį pagal Paskolos sutartį Nr. 1); 2014 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymu pervedė 31 838,11 Lt (t. y. 9 220,95 Eur pagal Paskolos sutartį Nr. 2); taip pat 2014 m. gegužės 16 d. pervedė 22 034,36 Lt (6 381,59 Eur).

3. Ieškovė, kuriai atstovauja bankroto administratorius, teigia, kad ieškovė UAB „Telšių kuras“ ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ir iki bankroto bylos iškėlimo neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais; mokėjimus atsakovei atliko pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą mokėjimų eiliškumą ir neteisėtai suteikė pirmenybę atsakovei. Dėl to ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę grąžinti mokėjimo nurodymais pervestas lėšas (90 903,74 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės BUAB „Telšių kuras“ atsakovei KU „Germanto lobis“ 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad pagal Paskolos sutarties Nr. 1 sąlygas ieškovei buvo suteikta 291 000 Lt (84 279,42 Eur) paskola, jos grąžinimo terminas suėjo 2014 m. balandžio 20 d. Pagal Paskolos sutarties Nr. 2 sąlygas ieškovei suteikta 22 000 Lt (6371,64 Eur) paskola, jos grąžinimo terminas suėjo 2014 m. rugsėjo 27 d. Sutartyse nustatyta ieškovės teisė grąžinti paskolą arba jos dalį prieš nurodytą terminą, prieš tai žodžiu ar raštu suderinus su atsakove. Paskolos grąžinimo metu prievolės kreditorei (atsakovei) pagal 2009 m. ir 2011 m. Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 nebuvo suėjusios. Ieškovė 2014 m. balandžio 10 d. sumokėjo atsakovei likusią 75 301,20 Eur (260 000 Lt) paskolos dalį pagal Paskolos sutartį Nr. 1 ir 2014 m. balandžio 11 d. iš papildomo pajaus sąskaitos sumokėjo 9 220,95 Eur (31 838,11 Lt) paskolos dalį pagal Paskolos sutartį Nr. 2. Bankroto administratoriaus pateiktoje įsiskolinimo kreditoriams lentelėje nurodoma, kad 2014 m. balandžio 10 d. ir 2014 m. balandžio 11 d. UAB „Baltic oil“ pradelsta skola sudarė 2 140,09 Eur, UAB „Medžista“ – 2 672,81 Eur, UAB „Belfuel“ – 13 586,4 Eur, UAB „Dameta“ – 25 240,21 Eur, UAB „Lukoil Baltija“ – 1 338,53 Eur.

6. Teismas vertino skolų minėtiems 5 kreditoriams santykį su ta kreditorių reikalavimų dalimi, kuri atsirado iki ginčijamų sandorių, nesikeitė ir nebuvo padengta nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki bankroto bylos iškėlimo.

7. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi iškelta UAB „Telšių kuras“ bankroto byla, o 2015 m. liepos 27 d. nutartimi patvirtintas 37 334,85 Eur finansinių reikalavimų sąrašas, įmonės bankroto byloje UAB „Baltic oil“ patvirtintas 849,19 Eur finansinis reikalavimas, nors skola ginčo laikotarpiu buvo 2 140,09 Eur, UAB „Medžista“ patvirtintas 2 112,46 Eur finansinis reikalavimas, kai skola ginčo laikotarpiu buvo 2 672,81 Eur, UAB „Dameta“ patvirtintas 16 986,04 Eur reikalavimas, nors skola ginčo laikotarpiu sudarė 25 240,21 Eur, o UAB „Belfuel“ nebuvo įtraukta į įmonės kreditorių sąrašą, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB „Belfuel“ įtraukta į kreditorių sąrašą su 12 352,83 Eur finansiniu reikalavimu.

8. Bankroto administratorius 2018 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu bendrovė nebuvo nemoki, nebuvo pirmesnės eilės pareikštų reikalavimų, atitinkančių CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų sampratą, t. y. nebuvo pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo, taip pat dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, ar nebuvo suėję terminai sumokėti įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, neegzistavo tuo metu pateikti priverstiniam vykdymui vykdomieji dokumentai kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat nebuvo pareikšti reikalavimai ieškovei dėl kitokių atliktų mokėjimų ar jų kalendorinio eiliškumo.

9. Teismas konstatavo, kad ieškovė UAB „Telšių kuras“, atsiskaitydama su kreditore KU „Germanto lobis“ sutartyse aptartų sąlygų nepažeidė, su kredito unija atsiskaitė visiškai 2014 m. balandžio mėnesį, t. y. vieneriais metais anksčiau, negu buvo iškelta bankroto byla ir įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-664-124/2015. Vykdydama įsipareigojimus kreditorei pagal paskolų sutartis UAB „Telšių kuras“ buvo moki ir tik 2015 m. balandžio 30 d. konstatuotas įmonės nemokumas. UAB „Telšių kuras“ prievolė atsakovei KU „Germanto lobis“ atsirado 2009 metų ir 2011 metų paskolos sutarčių pagrindu, t. y. anksčiau sudarytų sandorių pagrindu negu įsipareigojimai pagal einamuosius komercinius sandorius kreditorėms UAB „Dameta“, UAB „Belfuel“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Baltic oil“ ir UAB „Medžista“. UAB „Telšių kuras“ pagal 2009 metų ir 2011 metų paskolos sutartis turėjo privalomą pareigą atsiskaityti su KU „Germanto lobis“ iki nustatyto termino. Todėl teismo manymu, paskolos padengimas pagal 2009 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį likus kelioms dienoms iki sutarties termino pabaigos nevertintinas kaip išankstinis apmokėjimas, priešingai, pripažintinas kaip paskolos padengimas laiku, nustatytu terminu.

10. Teismas sprendė, kad atlikti mokėjimai nepažeidė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį įsipareigojimai kitiems kreditoriams neatsirado vėliau nei KU „Germanto lobis“, ginčijami mokėjimai neapribojo dalinio atsiskaitymo su kitais kreditoriais (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas).

11. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės grąžintą paskolą pareikštas ne paskolos sutarties negaliojimo pagrindu, bet paskolos grąžinimo (paskolos sutarties įvykdymo) negaliojimo pagrindu. Teismas sprendė, kad paskolos sutarties įvykdymo pobūdis t. y. pinigų grąžinimas jų savininkei kredito įstaigai lemia, kad, vienašale restitucija išreikalaujant pinigų sumą, priklausančią KU „Germanto lobis“, ji patektų į nelygiavertę padėtį bankrutavusios įmonės atžvilgiu, taip nepagrįstai ir nesąžiningai padėtį pasunkinant; atsakovės padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, tai prieštarauja CK 1.80 straipsnio 2 dalies, 6.145 straipsnio 2 dalies normoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Telšių kuras“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą. Paskolų sumokėjimui buvo panaudotos visos įmonės apyvartinės lėšos dėl ko ieškovė nebuvo pajėgi veiklą tęsti ir jai buvo inicijuota bankroto byla. Kadangi įmonės finansinės galimybės 2014 m. buvo sumažėjusios, ji turėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų. Į bylą yra pateiktos neapmokėtos 2012 m. ir 2013 m. sąskaitos faktūros, kurių mokėjimo terminai 2014 m. buvo suėję. Atsiskaitymo su atsakove metu ieškovė turėjo pradelstų įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams: 2014 m. balandžio 10 d. skolos sudarė 44 978,04 Eur, o 2014 m. balandžio 11 d. – 44 903,90 Eur. Teismas pagrįstai nurodė, kad buvo vykdomi atsiskaitymai su kreditorėmis UAB „Dameta“, UAB „Belfuel“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Baltic oil“ ir UAB „Medžista“, tačiau įsiskolinimo terminai su šioms kreditorėms jau buvo suėję, su jomis buvo atsiskaityta tik iš dalies, o su atsakove – visiškai. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad ieškovė turėjo teisę pasinaudoti paskolos sutarties sąlygomis dėl paskolos sugrąžinimo anksčiau numatyto termino, tačiau esant pradelstiems įsipareigojamas kitiems kreditoriams UAB „Telšių kuras“ turėjo pareigą pirma atsiskaityti su jais, o ne prieš paskolos sutartyje numatytą laiką su atsakove, dėl to buvo pažeistos CK 6.930¹ straipsnio nuostatos.

12.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad paskolos sumokėjimas likus kelioms dienoms iki sutarties termino pabaigos nėra išankstinis paskolos sumokėjimas, nes kita diena (2014-10-21) būtų vertinama kaip pavėluotas paskolos padengimas. Teismas neatsižvelgė į paskolos sutarties sąlygą, jog paskolos sumokėjimui prieš terminą buvo reikalingas atsakovės sutikimas, kuris nebuvo gautas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nežinojo apie būsimą bankrotą. Paskolos sutartis įpareigojo atsakovę domėtis ieškovės finansine padėtimi, tikrinti jos finansinius duomenis (turtą, pajamas ir įsipareigojimus), todėl atsakovė turėjo pareigą domėtis UAB „Telšių kuras“ finansine padėtimi, tačiau savo pareigas atliko nerūpestingai, nes, kaip teigė, apie įmonės kritinę finansinę būklę (nemokumą) nežinojo.

12.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad vykdydama įsipareigojimus kreditorei KU „Germanto lobis“ ieškovė buvo moki, o nemokumas konstatuotinas tik 2015 m. balandžio 30 d. Bylos medžiaga įrodo, kad ieškovė objektyviai nemoki buvo anksčiau, nei konstatuotas teisinis jos nemokumas.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė KU „Germanto lobis“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

13.1. Teismas pagrįstai nurodė, jog iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti, jog ieškovė buvo moki iki ginčo mokėjimų atlikimo ir po ginčo mokėjimų. Įmonė vykdė atsiskaitymus kreditorėms UAB „Dameta“, UAB „Belfuel“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Baltic oil“ ir UAB „Medžista“; UAB „Medžista“ 1 255,40 Eur mokėjimo terminas nebuvo suėjęs. Pagal CK 6.930¹ straipsnio 2 dalį atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų kalendorinio eiliškumo tvarka. Ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovė neturėjo skolų kitiems kreditoriams, nebuvo pirmesnės eilės reikalavimų. Įmonė turėjo pakankamai lėšų ir atsiskaitydavo su savo kreditoriais, jokie reikalavimai dėl skolų mokėjimo jai nebuvo pareikšti. Be to, bankroto administratorius negali ginčyti sandorių, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, jog jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Ieškovės prievolė atsakovei atsirado 2009 m. ir 2011 m. paskolos sutarčių pagrindais, t. y. anksčiau nei minėtų kreditorių. Aplinkybės, jog 2014 m., 2015 m. ieškovė ketino bankrutuoti atsakovei nebuvo žinomos, apie iškeltą bankroto bylą sužinojo tik 2016 m. birželio 9 d.

13.2. Nepagrįstai ieškovės nurodyti argumentai dėl 2014 m. balandžio 10 d. – 2014 m. balandžio 11 d. buvusio įmonės nemokumo. Priešingai, į bylą pateikta įmonės kasos knyga patvirtina aplinkybę, jog 2014 m. balandžio 10 d. ieškovė turėjo 240 148,84 Lt pajamų, o 2014 m. balandžio 11 d. – 32 510,99 Lt, todėl įmonė buvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovė 2014 m. balandžio 11 d. pervedė atsakovei 31 838,11 Lt dalį negrąžintos paskolos. Atsakovė sutinka su teismo vertinimu, jog BUAB „Telšių kuras“ reikalavimas grąžinti sumokėtą paskolos dalį pareikštas ne paskolos sutarties negaliojimo pagrindu, o paskolos grąžinimo (vykdymo) negaliojimo pagrindu.

14. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės BUAB „Telšių kuras“ apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovės BUAB ,,Telšių kuras“ kasacinį skundą ir nurodęs tai, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintų dviejų sąlygų: ar atlikusi mokėjimus ieškovė turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti, tarp jų įvertinant ir skolą kredito unijai, ir, antra, ar ieškovė paisė reikalavimų tenkinimo eiliškumo tvarkos, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (civilinė byla Nr. 3K-3-485-687/2018).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės BUAB ,,Telšių kuras“ ieškinys atsakovei KU ,,Germanto lobis“ dėl neteisėtų lėšų grąžinimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

19. Teisėjų kolegija, apibrėždama šios apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas ir nenustačiusi nei absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti ieškovės BUAB ,,Telšių kuras“ apeliacinio skundo ribas, – šią bylą nagrinėja pagal minėtame skunde bei papildomuose šalių paaiškinimuose, gautuose po kasacinio teismo sprendimo, išdėstytas teisines, faktines aplinkybes bei argumentus, o taip pat vykdydama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje išdėstytus išaiškinimus (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis, 362 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2009 m. balandžio 20 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 09-00078, kuria atsakovė KU ,,Germanto lobis“ suteikė ieškovei UAB ,,Telšių kuras“ 291 000 Lt (84 279,43 Eur) paskolą, kuri turėjo būti grąžinta iki 2014 m. balandžio 20 d. Paskolos sutarties Nr. 1 Bendrosios dalies 6.3 p. numatyta, kad paskolos gavėjas (ieškovė) įsipareigoja iki paskolos suteikimo (išmokėjimo) įnešti į kredito uniją (atsakovei) papildomą pajinį įnašą, kad paskolos gavėjo turimų pajinių įnašų kredito unijoje suma nebūtų mažesnė nei 1/10 paskolos sumos, nurodytos Sutarties 2.1 punkte, ir kitų paskolų bei kreditorinių įsipareigojimų kredito unijoje sumos; dalis pajinių įnašų gali būti grąžinama paskolos gavėjui tada, kai jis pilnai įvykdo prievoles pagal Sutartį, jeigu likusi pajinių įnašų suma nebus mažesnė kaip 1/10 turimų paskolų bei kitų kreditorinių įsipareigojimų kredito unijoje bendros sumos. Paskolos sutarties Nr. 1 Specialiosios dalies 2.15 p. buvo nustatyta papildoma sąlyga – 29 100 Lt (8 427,94 Eur) papildomas pajus, kurį iki paskolos suteikimo UAB ,,Telšių kuras“ turėjo išpirkti iš KU ,,Germanto lobis“. Paskolos sutarties Nr. 1 Bendrosios dalies 7.1 ir 7.2 punktuose numatyta, kad paskolos gavėjas turi teisę grąžinti visą paskolą arba jos dalį anksčiau numatyto termino, prieš tai žodžiu ar raštu suderinęs su kredito unija; paskolos gavėjas turi teisę prašyti kredito unijos sumažinti turimo pajinio įnašo dydį ne dažniau kaip kartą per metus, tačiau paskolos gavėjo turimas kredito unijos pajinio įnašo dydis turi likti ne mažesnis kaip 1/10 pagal sutartį likusios sumokėti paskolos sumos ir kitų turimų paskolų bei kreditorinių įsipareigojimų kredito unijoje bendros sumos.

21. Taip pat šalys 2011 m. rugsėjo 20 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 11-00380, kuria atsakovė ieškovei suteikė 22 000 Lt (6 371,64 Eur) paskolą, kurios grąžinimo terminas nustatytas 2014 m. rugsėjo 27 d. Paskolos sutarties Nr. 2 Bendrosios dalies 9.1 ir 9.2 punktuose nustatytos analogiškos sąlygos, kaip ir Paskolos sutarties Nr. 1 Bendrosios dalies 7.1 ir 7.2 punktuose.

22. Ieškovė 2014 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymu atsakovei pervedė 260 000 Lt (75 301,20 Eur) (operacijos Nr. 54920, mokėjimo paskirtis – paskolos dengimui), o 2014 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymu atsakovei pervedė 31 838,11 Lt (9 220,95 Eur) (operacijos Nr. 55421, mokėjimo paskirtis – paskolos dengimui).

23. Ieškovės BUAB ,,Telšių kuras“ administratorė reikalavimą priteisti iš atsakovės KU ,,Germanto lobis“ ieškovės sumokėtas lėšas grindžia tuo, kad atsiskaitydama su atsakove ieškovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvų mokėjimų eiliškumo reikalavimą, nes ieškovė tuo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems savo kreditoriniams reikalavimams patenkinti.

Dėl atsiskaitymų eiliškumo pagal CK 6.930¹ straipsnį

24. CK 6.930¹ straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).

25. Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygų santykį su CK 6.930¹ straipsniu, yra nurodęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018).

26. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad tam, jog atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018 pažymėta, kad pagal CK 6.930¹ straipsnį nustačius, jog skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atliko ginčijamą mokėjimą vienam iš kreditorių, turi būti įvertinta, ar ginčijamo mokėjimo atlikimo metu buvo kitų tos pačios ar aukštesnės eilės kreditorių, kuriems pirmiausia turėjo būti atliekami mokėjimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 pakartota CK 6.930¹ straipsnio taikymo taisyklė, kad turi būti nustatyta, jog skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Teismas turi išsiaiškinti, kurie iš kreditorių turėjo seniausius reikalavimus ieškovei, kai ši atliko ginčijamą mokėjimą.

Dėl 2014 m. balandžio 10 d. mokėjimo

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės BUAB ,,Telšių kuras“ atsiskaitomoji sąskaita buvo KU ,,Germanto lobis“. Ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašo duomenimis 2014 m. balandžio 10 d. BUAB ,,Telšių kuras“ turėjo 214,36 Eur (740,14 Lt) lėšų bei iš UAB „AJUVA“ gavo 76 083,18 Eur (262 700 Lt) pajamų (80 000 Lt + 56 267,75 Lt +100 000 Lt +3 880,54 Lt + 19 551,71 Lt + 3 000 Lt). Iš ieškovės pateiktos kasos knygos matyti, kad grynųjų pinigų likutis įmonės kasoje 2014 m. balandžio 10 d. buvo 0,25 Eur (0,85 Lt). Taigi byloje esančiais duomenimis, 2014 m. balandžio 10 d. BUAB ,,Telšių kuras“ iš viso turimos lėšos sudarė 76 297,79 Eur (214,36 Eur + 76 083,18 Eur + 0,25 Eur).

29. Byloje ieškovės BUAB ,,Telšių kuras“ bankroto administratorės pateiktoje įsiskolinimo kreditoriams lentelėje nurodyta, kad 2014 m. balandžio 10 d. UAB ,,Telšių kuras“ pradelsti įsipareigojimai viso sudarė 44 978,04 Eur šiems kreditoriams: UAB „Baltic oil“ – 2 140,09 Eur, UAB „Medžista“ – 2 672,81 Eur, UAB „Belfuel“ – 13 586,4 Eur, UAB „Dameta“ – 25 240,21 Eur, UAB „Lukoil Baltija“ – 1 338,53 Eur. Tačiau byloje esančiais duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės prievolė apmokėti UAB ,,Medžista“ 2014 m. kovo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą 1 255, 40 Eur sumai buvo numatytas 2014 m. balandžio 16 d., t. y. vėliau nei buvo atlikti ginčijami mokėjimai. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad 2014 m. balandžio 10 d. atlikto ginčijamo mokėjimo metu BUAB ,,Telšių kuras“ iš viso turėjo 43 722,64 Eur (44 978,04 Eur – 1 255,40 Eur) pradelstų įsipareigojimų.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsiskaitymo metu pareikšti reikalavimai reiškia visus pradelstus (privalomus sumokėti) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018). Ginčijamo 2014 m. balandžio 10 d. atlikto mokėjimo metu ieškovės prievolės atsakovei pagal Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 nebuvo suėjusios, todėl nėra pagrindo šių prievolių įtraukti į bendrą pradelstų įsipareigojimų balansą.

31. Kaip minėta, Paskolos sutarties Nr. 1 Bendrosios dalies 7.1 punkte buvo numatyta, kad ieškovė turi teisę grąžinti paskolą arba jos dalį anksčiau numatyto termino, prieš tai žodžiu ar raštu suderinus su atsakove. Atsakovė 2017 m. sausio 10 d. byloje pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovės įstatyminis atstovas V. R. 2014 m. balandžio 10 d. žodžiu pareikalavo, kad atsakovės atsiskaitomojoje sąskaitoje esančios ieškovės 260 000 Lt (75 301,20 Eur) lėšos būtų panaudotos paskolos dalies pagal Paskolos sutartį Nr. 1 sugrąžinimui. Atsakovė sutiko su paskolos dalies sugražinimu anksčiau nustatyto grąžinimo termino, dėl to 2014 m. balandžio 10 d. buvo padengta atsakovei likusi 75 301,20 Eur paskolos dalį pagal Paskolos sutartį Nr. 1.

32. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė ginčijamo 2014 m. balandžio 10 d. atlikto mokėjimo metu turėjo vykdyti prievoles pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, ar atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, kuriais nustatomos įmokos į biudžetą ir valstybės pinigų fondus, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovė tuo metu turėjo vykdyti prievoles pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti. Taigi byloje nėra duomenų, kad ginčijamo 2014 m. balandžio 10 d. mokėjimo atlikimo metu egzistavo pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami CK 6.930¹ straipsnyje, palyginti su kreditore KU ,,Germanto lobis“, kuriai atliktas ginčijamas mokėjimas.

33. Įvertinus tai, kad 2014 m. balandžio 10 d. ieškovė turėjo 76 297,79 Eur lėšų, o pareikšti reikalavimai sudarė 43 722,64 Eur, darytina išvada, kad ginčijamo 2014 m. balandžio 10 d. mokėjimo atlikimo metu ieškovė, pervesdama atsakovei 75 301,20 Eur (260 000 Lt), turėjo pakankamai piniginių lėšų pareikštiems reikalavimams padengti, todėl CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymo kalendorinis eiliškumas su tos pačios eilės kreditoriais neturėtų būti taikomas, tuo pačiu negali būti laikoma, kad jis buvo pažeistas.

34. Remiantis išdėstytais argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančius CK 1.80 ir CK 6.930¹ straipsnių pagrindu ieškovės UAB ,,Telšių kuras“ 2014 m. balandžio 10 d. atliktą mokėjimą atsakovei KU ,,Germanto lobis“.

Dėl 2014 m. balandžio 11 d. mokėjimo

35. Kaip minėta, Paskolos sutarties Nr. 1 Specialiosios dalies 2.15 p. šalys susitarė dėl papildomos sąlygos, pagal kurią numatyta, kad ieškovė įsipareigoja iki paskolos suteikimo (išmokėjimo) įnešti į kredito uniją ,,Germanto lobis“ 29 100 Lt (8 427,94 Eur) papildomą pajinį įnašą (Paskolos sutarties Nr. 1 Bendrosios dalies 6.3p.). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad UAB ,,Telšių kuras“ prieš paskolos suteikimą buvo įgijusi 8 427,94 Eur pajinį įnašą.

36. Pajinis įnašas – į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama pajiniam kapitalui sudaryti (Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) 2 straipsnio 9 dalis). Kredito unijos pajinį kapitalą sudarantys kredito unijos narių pajiniai įnašai kredito unijai priklauso nuosavybės teise ir sudaro jos nuosavo kapitalo dalį (KUĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 39 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovės įsigytas 8 427,94 Eur pajinis įnašas priklausė nuosavybės teise kredito unijai ir sudarė jos nuosavo kapitalo dalį.

37. Paskolos sutarties Nr. 2 Bendrosios dalies 9.1 punkte buvo numatyta ieškovės teisė grąžinti visą paskolą arba jos dalį anksčiau numatyto termino, prieš tai žodžiu ar raštu suderinus su atsakove. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad tenkindama ieškovės BUAB „Telšių kuras“ prašymą įskaityti 8 427,94 Eur papildomą pajinį įnašą negrąžintai 9 220,95 Eur (31 838,11 Lt) paskolos daliai padengti, 2014 m. balandžio 11 d. papildomą pajinį 8 427,94 Eur įnašą įskaitė negrąžintai paskolos daliai padengti. Taigi ginčijamas 2014 m. balandžio 11 d. 9 220,95 Eur (31 838,11 Lt) mokėjimas buvo atliktas iš dalies ieškovės sąskaitoje esančių lėšų, t. y. 2 738,11 Lt (793,01 Eur) ir iš pajinio įnašo 29 100 Lt (8 427,94 Eur).

38. Byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 11 d. atlikto ginčijamo mokėjimo (9 220,95 Eur) metu BUAB ,,Telšių kuras“ iš viso turėjo 43 722,64 Eur pradelstų įsipareigojimų. Iš BUAB „Telšių kuras“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė 2014 m. balandžio 11 d. gavo iš viso 9 026,31 Eur (31 166,06 Lt) pajamų (29 100 Lt (8 427,94 Eur) papildomas pajus + 2 066,06 Lt (598,35 Eur) iš UAB „Litagros prekyba“). Įvertinus tai, kad 2014 m. balandžio 11 d. ieškovė BUAB ,,Telšių kuras“ turėjo 10 022,89 Eur dydžio lėšas (likutis sąskaitoje 996,33 + gautos lėšos 9 026,31 Eur + likutis kasoje 0,25 Eur), o pareikšti reikalavimai sudarė 43 722,64 Eur, laikytina, kad ginčijamo 2014 m. balandžio 11 d. atsiskaitymo su atsakove metu ieškovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Tačiau, kaip minėta, įsiskolinimas atsakovei buvo grąžintas iš ieškovės pajinio įnašo. Įstatyme numatyta, kad išieškoti iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito unijos narių (KUĮ 39 straipsnio 1 ir 3 dalys). Dėl to darytina išvada, kad atliktas mokėjimas atsakovei iš pajinio įnašo negalėjo pažeisti kitų kreditorių teisių, nes tik kredito unija turėjo teisę vadovaujantis KUĮ nuostatomis grąžinti pajinius įnašus ir juos įskaityti paskolos dengimui, o kitų kreditorių reikalavimai iš pajinių įnašų negalėjo būti tenkinami.

39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo ieškovės UAB ,,Telšių kuras“ 2014 m. balandžio 11 d. atliktą mokėjimą atsakovei KU ,,Germanto lobis“ pripažinti negaliojančiu CK 6.930¹ straipsnio pagrindu, kaip pažeidžiančiu imperatyvią įstatyme nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais tvarką.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

40. Nurodytų argumentų kontekste spręstina, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris priimtas nepažeidžiant nei procesinių, nei materialinių teisės normų, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

41. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

42. Ieškinio bei apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę atsakovė, kuri pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme turėjo 1000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Nurodytos atsakovės patirtos išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.14 punkte patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei iš ieškovės administravimui skirtų lėšų priteistina 1 000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei KU ,,Germanto lobis“ (j. a. k. 112041073) iš ieškovės BUAB ,,Telšių kuras“ (j. a. k. 302307321) bankroto administravimui skirtų lėšų 1 000 Eur (tūkstantį eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.