- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-1982-661/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20853-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Atsakovas
- „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje
- Trečiasis asmuo
- S. B.
- Kategorijos
- 73.2.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Rūtos Burdulienės ir Neringos Švedienės, apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės ieškinį atsakovui „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje vykdančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą, trečiajam asmeniui S. B. dėl draudimo išmokos priteisimo ir teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė įpareigoti atsakovę įmonę BTA Insurance Company sumokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui S. B. po 400 Lt kas mėnesį žalos atlyginimui nuo 2008 m. birželio 7 d. iki jai sueis pilnametystė ir atlyginti S. B. 15 000 lt neturtinę žalą.
Ieškovas nurodė, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau - Ligoninė) 2007 m. gruodžio 28 d. su draudimo įmone „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje (toliau - atsakovė) buvo pasirašiusi Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartį (Poliso Serija Nr. 006950) (toliau - Sutartis), kuri įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d. ir galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2008 m. gegužė 30 d. iki 2008 m. birželio 2 d. Ligoninėje buvo 2008 m. birželio 7 d. mirė gydytas pacientas A. B.. Ligoninė 2014 m. sausio 16 d. raštu Nr. S-389 pateikė prašymą atsakovei išmokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui S. B. (A. B. dukrai). BTA Insurance Company 2014-01-30 priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos trečiajam asmeniui S. B. ir nurodė, jog tik įvykis, atitinkantis visas Sveikatos priežiūros Įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V- 6, 11 p. numatytas sąlygas, taigi 11.3 ir 5 punktų sąlygas, apibrėžiančias, kad reikalavimas atlyginti žalą yra pareikštas kaip rašytinė pretenzija ar ieškinys dėl žalos, atsiradusios draudimo sutarties galiojimo metu, ir ne vėliau kaip 1 metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos. Pažymėjo, kad apie 2008-06-03 (paciento mirtis 2008-06-07) įvykį BTA pranešta tik po 5 metų ir 5 mėn., todėl įvykis neatitinka visų draudžiamojo įvykio sąlygų, numatytų SPIPCA taisyklių 11 punkte.
Ieškovas (Ligoninė) nesutiko su atsakovės priimtu sprendimu bei jame nurodytais motyvais. Pažymi, kad nors ir Ligoninėje gydytas pacientas A. B. mirė 2008-06-07, tačiau tik 2013 m. gruodžio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendiniu buvo pripažinta Ligoninės kaltė teikiant A. B. sveikatos priežiūros paslaugas ir Ligoninė įpareigota išmokėti trečiajam asmeniui S. B. po 400 Lt kas mėnesį žalos atlyginimui nuo 2008-06-07 iki jai sueis pilnametystė ir atlyginti S. B. 15 000Lt neturtinę žalą. Ligoninė nedelsdama, t.y. 2014-01-16 kreipėsi į atsakovę su prašymu išmokėti draudimo išmoką ir pateikė minėtą teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, veikianti per filialą Lietuvoje pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Tarp ieškovo ir atsakovo 2008-01-01 buvo sudaryta Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartis. Draudimo sąlygos yra išdėstytos Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklėse (patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-6) (toliau – ir „Taisyklės“). Minėtų Taisyklių 11 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog „Draudiminis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu atlikti draudėjo ir draudėjo darbuotojų neteisėti veiksmai, susiję su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, dėl kurių atsirado žala, jeigu reikalavimas atlyginti žalą atitinka visas šias sąlygas, tame tarpe ir 11.3 ir 11.5 punktuose numatytas sąlygas, apibrėžiančias, kad reikalavimas atlyginti žalą yra pareikštas kaip rašytinė pretenzija ar ieškinys dėl žalos, atsiradusios draudimo sutarties galiojimo metu, ir ne vėliau kaip per 1 metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos. Apie 2008-06-03 dieną įvykusį įvykį, kuris baigėsi paciento mirtimi 2008-06-07, atsakovui pranešta tik po daugiau nei 5 metų, todėl įvykis aiškiai neatitinka draudžiamojo įvykio sąlygų, numatytų Taisyklių 11 punkte. Ieškovas taip pat pažeidė ir Taisyklių, kurios prilyginamos draudimo sutarčiai, 43 punktą, apibrėžiantį draudimo išmokos išmokėjimo sąlygas bei nurodantį, jog „draudėjas (t.y. šiuo atveju ieškovas) privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo reikalavimo atlyginti žalą gavimo, raštu pranešti draudikui (atsakovui) apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka šių taisyklių 11 punkte nurodytas sąlygas“. Ieškovas šios savo prievolės pagal sutartį neįvykdė. Taip pat neinformavo atsakovo apie teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, kaip to reikalauja Taisyklių 35 punktas, tuo grubiai pažeisdamas sutarties sąlygas. Remdamasis aukščiau išdėstytu daro išvadą, jog ieškovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal draudimo sutartį, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes minėtas sąlygas pabrėžia ir LR Civilinis kodeksas, konkrečiai 6.1012 str. numato, jog „Draudėjas, sužinojęs apie draudiminį įvykį, privalo apie tai pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu. Tokią pat pareigą turi ir naudos gavėjas, jeigu jis žino apie jo naudai sudarytą draudimo sutartį ir ketina pasinaudoti savo teise į draudimo išmoką.“. Kitu atveju draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti. Pastebi, jog tiek Taisyklės (33 str.), tiek LR Civilinis kodeksas (6.1013 str.) numato, jog įvykus draudiminiam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie buvo duoti. Šiuo atveju atsakovas, siekdamas užtikrinti tinkamą savo interesų apsaugą, turėjo teisę pareikalauti, kad ieškovas įgaliotų jo paskirtus asmenis atstovauti atsakovo interesams teisme. Tačiau dėl pavėluoto pranešimo atsakovui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo procese trečiojo asmens teisėmis, siūlyti galimos žalos atlyginimo ar sumažinimo būdus, savarankiškai ir/ar kartu su draudėju gintis nuo pareikštų pretenzijų.
Trečiasis asmuo S. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Atsiliepimas grindžiamas šiomis aplinkybėmis: LR CK 6.1012 str. 1 d. nustato, kad draudėjas, sužinojęs apie draudiminį įvykį, privalo apie tai pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklių, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2005-01-06 įsakymu Nr. V-6 (toliau – Taisyklės), kurios buvo neatskiriama ieškovo ir atsakovo sudarytos 2008-01-01 Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutarties dalis, 43 punktą, draudėjas privalo nedelsdamas bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo reikalavimo atlyginti žalą gavimo, raštu pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka šių taisyklių 11 punkte nurodytas sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas nustato ikiteisminį ginčų dėl pacientams ar kitiems asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą ir norintiems gauti jos atlyginimą, nagrinėjimą, ieškovas trečiojo asmens 2011 m. birželio 6 d. pareiškimą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, veikiančiai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, turėjo įvertinti kaip reikalavimą atlyginti žalą ir, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklių 43 punktu, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo reikalavimo atlyginti žalą gavimo, raštu pranešti apie tai draudikui (atsakovui). Ieškovas šios savo prievolės pagal sutartį neįvykdė. Taip pat neinformavo atsakovo apie teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, kaip to reikalauja Taisyklių 35 punktas, ir tuo pažeidė sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatavo, kad ieškovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal draudimo sutartį, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Be to, draudėjo (ieškovo) pareiga pranešti apie draudiminį įvykį nustatyta ir CK 6.1012 straipsnyje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio mėn. 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas nurodė, kad jo pavėluotas pranešimas apie apeliantui (Ligoninei) pareikštas pretenzijas atsakovui (draudikui) dėl ko jis negalėjo dalyvauti procese ir/ar kartu su ligonine (draudėju) gintis nuo pareikštų pretenzijų negalėjo sukelti ir nesukėlė neigiamų pasekmių (žalos), nes dėl atsiradusios žalos ir jos dydžio teisėtumo ir teisingumo pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d nutartyje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė tik formaliais Taisyklių pažeidimais, kurie nesukėlė atsakovui (draudikui) jokių neigiamų pasekmių, nepadidino žalos dydžio, be to, ligoninė nesiekė tyčia suklaidinti draudiko, nuslepiant atsiradusios žalos dydį, ar kitais būdais pakenkti jo interesams. Priešingai Ligoninė aktyviai siekė apginti ir ginė tiek savo, tiek atsakovo interesus teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. teikė teismui visus reikalingus procesinius dokumentus, susijusius su minėtu ginču bei dalyvavo visuose teismų posėdžiuose. Atsakovas, žinodamas ir nesutikdamas su Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, turėjo galimybę siekti, t. y. įpareigoti ar tiesiog pareikšti prašymą Ligoninei dėl sprendimo apskundimo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ar teisės aktų nustatyta tvarka atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje vykdantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas iš esmės sutiko su ginčijamo teismo sprendimo argumentais. Jis nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2008-01-01 buvo sudaryta Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartis. Draudimo sąlygos yra išdėstytos Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklėse (patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-6) (toliau – ir „Taisyklės“), kurios yra viešai prieinamos ir su kuriomis ieškovas buvo supažindintas. Tai jis patvirtino savo atstovo parašu draudimo liudijime (polise). Minėtų Taisyklių 11 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog „Draudiminis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu atlikti draudėjo ir draudėjo darbuotojų neteisėti veiksmai, susiję su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, dėl kurių atsirado žala, jeigu reikalavimas atlyginti žalą atitinka visas šias sąlygas, tame tarpe ir 11.3 ir 11.5 punktuose numatytas sąlygas, apibrėžiančias, kad reikalavimas atlyginti žalą yra pareikštas kaip rašytinė pretenzija ar ieškinys dėl žalos, atsiradusios draudimo sutarties galiojimo metu, ir ne vėliau kaip per 1 metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos. Pabrėžia, jog apie 2008-06-03 dieną įvykusį įvykį, kuris baigėsi paciento mirtimi 2008-06-07, atsakovui pranešta tik po daugiau nei 5 metų, todėl įvykis aiškiai neatitinka draudžiamojo įvykio sąlygų, numatytų Taisyklių 11 punkte. Ieškovas taip pat pažeidė ir Taisyklių, kurios prilyginamos draudimo sutarčiai, 43 punktą, apibrėžiantį draudimo išmokos išmokėjimo sąlygas bei nurodantį, jog „draudėjas (t.y. šiuo atveju ieškovas) privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo reikalavimo atlyginti žalą gavimo, raštu pranešti draudikui (atsakovui) apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka šių taisyklių 11 punkte nurodytas sąlygas“. Ieškovas šios savo prievolės pagal sutartį neįvykdė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl draudimo išmokos priteisimo pagal Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisykles.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, pasirašydamas 2008-01-01 Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartį, sutiko su draudimo sąlygomis, išdėstytomis Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklėse, patvirtintose Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-6. CK 6.158 straipsnis nustato sąžiningumą ir sąžiningą dalykinę praktiką, kuri reiškia, kad kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai bei, kad nustatytos pareigos šalys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti. Pagal CK 6.189 straipsnį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovui 2008-01-01 Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartis bei Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-6, turi įstatymo galią. Todėl, nagrinėjant kilusį ginčą dėl atsakomybės bei 2011 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu Nr. 56-69 priimto įpareigojimo sumokėti S. B. po 400 Lt kas mėnesį žalos atlyginimui nuo 2008-06-07 iki S. B. (gim. 1997-05-25) sueis pilnametystė ir 15000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo S. B., būtina vadovautis tarp šalių sudaryta minėta sutartimi, kurios sudėtinė ir neatsiejama dalis yra Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklės.
Pagal Taisyklių 11 punktą draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas (dėl sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui padaryta turtinė ir neturtinė žala), kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, jeigu reikalavimas mokėti išmoką atitinka visas šias sąlygas: 11.1. pareikštas dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos; 11.2. pareikštas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje draudėjo atliekamos asmens sveikatos priežiūros veiklos; 11.3. pareikštas kaip rašytinė pretenzija ar ieškinys; 11.4. draudėjas pagal galiojančius teisės aktus atsako už žalą; 11.5. pareikštas dėl žalos, atsiradusios draudimo sutarties galiojimo metu ir ne vėliau kaip per vienus metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos datos. Apie 2008-06-03 dieną įvykusį įvykį, kuris baigėsi paciento mirtimi 2008-06-07, apeliantas atsakovui pranešė tik po daugiau nei penkerių metų. Esant tokiu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pagal Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklėse apibrėžiamą draudžiamą įvykį, 2008-06-03 dieną įvykęs įvykis (pasibaigęs paciento mirtimi 2008-06-07) neatitinka draudžiamojo įvykio sąlygų, už kurį privalo atsakyti draudikas (atsakovas). Taisyklių X skyriuje nurodytos draudiko (atsakovo) ir draudėjo (ieškovo) teisės ir pareigos, įvykus draudžiamajam įvykiui, kurių ieškovas nesilaikė. Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad jeigu draudėjui pareiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo teisme, jis apie tai nedelsdamas privalo informuoti draudiką. Taisyklių XII skyriuje nustatytos draudimo išmokos išmokėjimo sąlygos, pagal 43 punktą – draudėjas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo reikalavimo atlyginti žalą gavimo, raštu pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka šių taisyklių 11 punkte nurodytas sąlygas. Draudėjo (apelianto) pareiga pranešti apie draudiminį įvykį nustatyta ir CK 6.1012 straipsnyje.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju kolegija sutinka su visais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti. Esant nurodytoms aplinkybėms sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.