Alytaus apylinkės teismo sprendimas

ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Č. S.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei A. V. (toliau – atsakovė) dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo – L. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be to, kaip nurodyta ieškinyje, Druskininkų m. apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-125-182/2008 iš atsakovės priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. V. nepakanka. 2015 m. įvedus eurą, daugelis paslaugų ir prekių pabrango. Berniukas sparčiai auga ir bręsta, jo poreikiai didėja. Nepilnametis nori lankyti būrelius, lavintis, vykti į ekskursijas, bendrauti su bendraamžiais ir pan., todėl šiems poreikiams tenkinti reikalingos papildomos išlaidos. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra jauno amžiaus, darbinga, prašo iš atsakovės A. V. nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnametis E. V. teismo posėdyje paaiškino aplinkybes, analogiškas užfiksuotoms 2019 m. lapkričio 19 d. vaiko nuomonės išklausymo akte.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad nepilnamečio E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinė motina yra atsakovė A. V.. E. V. tėvas gimimo įraše nenurodytas.

Druskininkų m. apylinkės teismas 2008 m. kovo 21 d. sprendimu (civilinė byla Nr. N2-125- 182/2008) laikinai apribojo motinos A. V. valdžią nepilnamečio E. V. atžvilgiu, nustatė vaikui nuolatinę globą senelės L. V. šeimoje ir priteisė iš A. V. išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. V. po 1 MGL (37,65 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Nustatyta, kad Druskininkų m. apylinkės teismas 2008 m. kovo 21 d. sprendimu (civilinė byla Nr. N2-125-182/2008) laikinai apribojo motinos A. V. valdžią nepilnamečio E. V. atžvilgiu ir nustatė vaikui nuolatinę globą senelės L. V. šeimoje.

Atsakovei nevykdant motinos pareigų, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią sūnaus E. V. atžvilgiu. Kaip matyti iš ieškovo atstovės, trečiojo asmens (globėjos) L. V., nepilnamečio E. V. paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų – L. V. paaiškinimo, vaiko nuomonės išklausymo akto, vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini), (8.11.18), globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini), Druskininkų savivaldybės Viečiūnų progimnazijos rašto Nr. V15-262, medicinos dokumentų išrašo-siuntimo, atsakovė A. V. nesiima jokių realių veiksmų auginti sūnų E. V. ir juo rūpintis, nesidomi sūnaus mokymusi ir elgesiu, neatvyksta į mokyklą, nebendrauja telefonu, nesilanko elektroniniame dienyne, nesirūpina sūnaus sveikata. Nustatyta, kad atsakovė su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais nebendradarbiauja, informacijos apie savo sprendimus sūnaus atžvilgiu neteikia. Bylos duomenimis atsakovė girtauja, išlaikymo sūnui E. V. geranoriškai neteikia. Piktnaudžiaudama alkoholiu ir visiškai nesirūpindama savo vaiku E. V. atsakovė rodo savo abejingumą motiniškoms pareigoms sūnaus atžvilgiu.

Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuo 2008 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-125-182/2008, kuriuo atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia sūnaus E. V. atžvilgiu, atsakovė turėjo pakankamai laiko atkurti santykius su sūnumi, pasirūpinti juo ir auginti sūnų pati, tačiau nepilnametis E. V. ir toliau auga globėjos L. V., kuri juo rūpinasi ir jį augina maždaug nuo vienerių metų amžiaus, šeimoje. Todėl teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys atitinka keletą tėvų valdžiai apriboti būtinų sąlygų, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakovės kaltė pasireiškia jos neveikimu, t. y. pagal bylos duomenis atsakovė neužtikrina sūnui saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, neprižiūri jo, gyvena skyrium nuo sūnaus ir nesiima veiksmų pakeisti situaciją, todėl nesudaro vaikui tinkamų jo sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų. Piktnaudžiaudama tėvų valdžia, atsakovė vengia rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi, per visą laikotarpį nuo 2008 metų nesiėmė veiksmų užtikrinti, jog sūnus augtų jos globojamas, yra nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, apsiribodama tik formaliu bendravimu internetu, ir nėra jokių duomenų, jog padėtis ateityje gali pasikeisti ir pasikeis. Teismas pažymi ir tai, kad atsakovė, būdama Lietuvos Respublikoje ir žinodama apie teisme nagrinėjamą šią bylą, į teismo posėdį neatvyko, su atstovaujančiu advokatu nesusisiekė, paaiškinimų dėl jos ketinimų sūnaus atžvilgiu nepateikė, taigi, akivaizdu, jog jai nerūpi, kaip bus išspręstas jos, kaip motinos, valdžios sūnaus E. V. atžvilgiu ribojimo klausimas.

Pažymėtina, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vien domėtis vaiku ar žodžiu (raštu) išreikšti norą ateityje susigrąžinti vaiką neužtenka, tėvas (motina) turi vaiką auginti, tenkinti vaiko fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Vaikui kas dieną yra reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad neterminuotas motinos A. V. valdžios ribojimas sūnui yra teisėta ir teisingiausia priemonė, nes užtikrina vaiko teisę ir interesus augti stabilioje bei saugioje aplinkoje (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Šis ieškinio reikalavimas tenkinamas visiškai ir atsakovei neterminuotai apribojama motinos valdžia nepilnamečio sūnaus E. V. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, CK 3.180 straipsnis, 3.183 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad motinos valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus motinos valdžią laikinai ar neterminuotai, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Apribojus motinos valdžią, motinos pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis).

Ieškovas prašo pakeisti Druskininkų m. apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. N2-125-182/2008 ir priteisti iš motinos A. V. išlaikymą sūnui E. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti, kad E. V. išlaikymui skirtais pinigais disponuos vaiko globėjas uzufrukto teise.

Prašymą ieškovas motyvuoja tuo, kad priteisto išlaikymo dydis yra aiškiai per mažas paaugliui ir todėl, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką ir į tai, kad atsakovė yra jauna, darbingo amžiaus, specialiųjų poreikių neturi, iš atsakovės turėtų būti priteisiama nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasaciniam teismui nurodžius išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygą – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo reikalavimą, visų pirma turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi, pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai.

Teismas sutinka su ieškovo ieškinyje nurodytais argumentais, kad E. V. sparčiai auga ir bręsta, jo poreikiai didėja, jis nori lankyti būrelius, lavintis, vykti į ekskursijas, bendrauti su bendraamžiais ir pan., todėl šiems poreikiams tenkinti reikalingos papildomos išlaidos. Akivaizdu, jog nuo teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui E. V., priėmimo praėjus dvylikai metų, E. V. poreikiai smarkiai išaugo, šalyje pasikeitė ekonominė situacija, pabrango prekės ir paslaugos, todėl teismas daro išvadą, jog iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams yra pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį.

Atsakovė iš esmės sutinka, kad priteistas išlaikymas po 37,65 Eur kas mėnesį nėra pakankamas sūnui išlaikyti, tačiau sprendžiant dėl priteisto išlaikymo padidinimo prašo atsižvelgti ne tik į sūnaus Elvino poreikius, bet ir į jo motinos turtinę padėtį ir jos galimybes teikti didesnį išlaikymą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Lietuvos Respublikoje nedirba, buvo išvykusi dirbti į užsienį, tačiau net ir gyvendama užsienyje išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. V. neteikė. Kaip nurodė vaiko globėja L. V., motina kartais parveždavo iš užsienio vaikui rūbų, tačiau jie būdavo per maži, nes vaiko motina nežino, kokio dydžio drabužiai vaikui reikalingi tam tikru metu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė yra nedarbinga ar turi kitų išlaikomų asmenų. Argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog atsakovė negali vaikui teikti ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydžio, atsakovė teismui nepateikė. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovė turi realią galimybę teikti sūnui išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį.

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai tėvų turimoms ir galimoms turėti galimybėms. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Taigi, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl E. V. priteisto iš atsakovės A. V. išlaikymo dydžio pakeitimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas, išlaikymą padidinant iki 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.201 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti pavestina nepilnamečio E. V. globėjai L. V. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, jai suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią sūnaus E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti Druskininkų m. apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-125-182/2008 priteisto iš atsakovės A. V. išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. V. dydį ir priteisti iš atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokamomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 25 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisto E. V. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jo globėją L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.