- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2YT-24715-840/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01193-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
- Kategorijos
- 2.5.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
suinteresuotam asmeniui A. M. ir suinteresuoto asmens nepilnamečio A. K. įstatyminiam atstovui R. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M. ir nepilnamečiui A. K. dėl praleisto įstatyme numatyto termino pareikšti kreditorinį reikalavimą atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti įstatyme nustatytą terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą (duomenys neskelbtini) mirusios skolininkės V. M. įpėdiniams.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byloje gautas pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja UAB „Gelvora“ 2017 m. liepos 12 d. iš pradinės kreditorės AB „Citadele“ perėmė reikalavimo teisę į V. M. įsiskolinimą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. VKA-2016-6775. V. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Palikimą priėmė A. K. ir A. M.. Pareiškėja apie skolininkės V. M. mirtį sužinojo jau pasibaigus terminui pareikšti kreditorinį reikalavimą įpėdiniams, ji nepalaikė artimų santykių su skolininke ir tikėjosi prievolės įvykdymo. Be to, pareiškėja specifinis subjektas, didelė įmonė, administruojanti didelį kiekį skolininkų. Teismų praktikoje pripažinta, kad pareiškėja neturi galimybių nuolat tikrinti Gyventojų tarnybos duomenų bazėje kiekvieno skolininko duomenis ir iš karto sužinoti apie mirtį. Vartotojų, kurie nemoka pareiškėjai už jiems suteiktas paslaugas, yra nemaža dalis, todėl kiekvieno skolininko duomenų tikrinimas neatitinka protingumo kriterijų. Šios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, kad išsiaiškinti apie skolininko palikimo priėmimą, aktyviai siekė įgyvendinti savo teises susijusias su kreditorinio reikalavimo pareiškimu, todėl terminas turėtų būti atnaujintas.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2016 m. liepos 21 d. vartojimo kredito sutartis sudaryta tarp V. M. ir AB „Citadele“ buvo nutraukta 2016 m. lapkričio 28 d. pranešimu. Kadangi vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta, pareiškėja nesitikėjo, kad prievolė bus įvykdyta sutartyje nustatytu grafiku. Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. skolininkei buvo siunčiami pranešimai dėl reikalavimo perleidimo, įspėjimai, pranešimai dėl įsiskolinimo. Pranešimai siųsti ir prieš skolininkės mirtį bei po mirties. Su skolininke bendrauta telefonu. Skolininkė 2017 m. kovo 16 d. pranešė, kad 2017 m. kovo mėnesį atliks įmoką, tačiau informavo, kad jos sunki finansinė padėtis. Pareiškėja geranoriškai sutiko palaukti skolos grąžinimo, terminai nebuvo aptarti. Pareiškėja tikėjosi, kad pasikeitus skolininkės finansinei padėčiai, pati V. M. susisieks ir praneš apie skolos grąžinimą. Paminėjo, kad buvo siunčiami pranešimai dėl įsiskolinimo tuo pačiu adresu, kuriuo gyvena ir A. M.. Suinteresuotas asmuo galimai žinojo apie įsiskolinimą ir galėjo informuoti pareiškėją apie skolininkės mirtį.
Suinteresuotas asmuo A. M. ir suinteresuoto asmens nepilnamečio A. K. įstatyminis atstovas R. K. teismo posėdyje nedalydavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad pareiškėja neįrodė, jog praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti dėl svarbių priežasčių. Terminas praleistas ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl pačios pareiškėjos valios, ji galėjo valdyti informaciją apie skolininkę, tačiau to nedarė. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytų terminu atlikit jam tenkančias civilines teisines pareigas. Pareiškėja nepaaiškina, kodėl tikėjosi, kad prievolė bus įvykdyta geranoriškai, jei jau nuo palikėjos mirties, o galimai dar ankščiau, jokios įmokos nebuvo mokamos. Pareiškėja pažeidė pareigą bent periodiškai domėtis ir valdyti informaciją apie skolininkę. Tik praėjus vieniems metams ir vienam mėnesiui pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų tikrinti Testamentų registrą, nors šią informaciją galėjo gauti nedelsiant. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad termino eigos metu susiklostė išskirtinės aplinkybės, kurios nepriklausė nuo jos valio ir objektyviai sutrukdė jai laiku pareikšti savo reikalavimą. Pareiškėja yra juridinis asmuo, kuri verčiasi skolų išieškojimų 20 metų, turi pakankamai plačius priėjimus prie skolininko duomenų, jų valdymo, todėl pareiškėjos nerūpestingas elgesys, kai ilgą laiką nesidomėta apie skolininką, turint tam galimybes, vertintinas kritiškai. Pareiškėja turi savo darbą organizuoti taip, kad nepažeistų sąžiningų trečių asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėja vykdydama skolų išieškojimo veiklą, turėdama galimybę iš valstybės registrų gauti informaciją galėjo sužinoti apie skolininkės mirtį laiku. Pareiškėja trijų mėnesių terminą praleido dėl savo aplaidumo, bei nepateisinamo neveikimo. Pareiškėjos nurodyta teismo praktikos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos šioje byloje. Suinteresuoti asmenys palikimo priėmimo metu pagrįstai tikėjosi, kad žino visą informaciją apie palikėjos kreditorius, kurios pagrindu ir priėmė sprendimą priimti palikimą. Pareiškėjos interesai negali būti ginami ir būti viršesni už sąžiningų suinteresuotų asmenų interesus, kurie būtų pažeisti atnaujinus terminą. Be to, A. K. yra nepilnametis vaikas, kurio interesų viršenybės principas yra įvertintas tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad AB „Citadele“ bankas ir pareiškėja UAB „Gelvora“ 2015 m. rugsėjo 28 d. sudarė Reikalavimų teisių perleidimo sutartį (e. b. l. 3–4). Iš išrašo ir priedo Nr. 16 prie 2015 m. rugsėjo 28 d. sudarė Reikalavimų teisių perleidimo sutarties Nr. 15-20-47 matyti, kad pareiškėja 2017 m. sausio 12 d. perėmė reikalavimo teisę į skolininkės V. M. 1 080,74 Eur įsiskolinimą, atsiradusį pagal 2016 m. liepos 21 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VKA-2016-6775 (e. b. l. 5). V. M. 2017 m. kovo 24 d. pareiškėjai pervedė 50,00 Eur sumą (e. b. l. 49). Skolininkė V. M. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė A. M. ir nepilnametis A. K. (e. b. l. 6–7). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 23 d. civilinėje byloje Nr. S2-12046-753/2018 išdavė leidimą R. K. priimti nepilnamečio A. K. vardu palikimą atsiradusį po motinos V. M. mirties, pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.
Pareiškėja prašo atnaujinti įstatyme nustatytą terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą (duomenys neskelbtini) mirusios skolininkės V. M. palikimą priėmusiems įpėdiniams, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pareiškėjui praleidus trijų mėnesių terminą, jis gali teismo prašyti atnaujinti šį terminą. Terminas atnaujinamas, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kam po palikėjo mirties pereina palikimas, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012)
Pareiškėja yra praleidusi trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdiniams, tačiau nepraleistas trijų metų naikinamasis terminas. Byloje nustatyta, kad V. M. palikimą priėmė A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja teigia, kad praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių, kadangi su pareiškėja nepalaikė artimų ryšių, tikėjosi, kad pareiškėja prievolę įvykdys geruoju bei, kad pareiškėja neturi galimybės nuolat tikrinti duomenų apie skolininkus. Pareiškėja remiasi Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1529-480/2015. Tačiau pareiškėjos minimoje nutartyje faktinės aplinkybės bei subjekto (kreditoriaus) vykdoma veikla skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis nurodoma teismo praktika. Minimoje Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti, tačiau kreditoriaus pagrindinė veikla buvo komunalinių paslaugų teikimas (vandens tiekimo ir nukanalizavimo paslaugos), o nagrinėjamu atveju pareiškėja užsiima skolų išieškojimu, be to, minėtoje byloje palikimą priėmė valstybė, o ne fiziniai asmenys, bei termino praleidimo priežastys netapačios.
Vertinant termino praleidimo priežastis, šiuo atveju svarbi yra ta aplinkybė, kad skolų išieškojimas pagal viešai skelbiamą informaciją yra viena iš pagrindinių pareiškėjos veiklų. Dėl to pritartina suinteresuotiems asmenims, kad UAB „Gelvora”, kaip pelno siekiančiai įmonei, yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Juolab, skolų administravimu užsiimantis juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Priešingai pripažinus, jog nagrinėjamu atveju terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, susidarytų situacija, kad skolų administravimo, išieškojimo veikla užsiimantis juridinis asmuo iš esmės visada galėtų būti vertinamas kaip objektyviai praleidęs procesinius terminus, taip būtų sudarytos išimtinės teisės prieš kitus kreditorius, pripažįstant paties juridinio asmens neveikimą, svarbia termino praleidimo priežastimi (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1858-601/2018, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-719-278/2018).
Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti sistemiškai ir individualiai vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios pagrįsti ne tiek nežinojimą apie skolininko mirtį, kiek nesidomėjimą skolininku ir skolos išieškojimo procesu. Pareiškėja nurodė, kad su skolininke V. M. artimų santykių nepalaikė, pagrįstai tikėjosi prievolės įvykdymo. Pateikė įrodymus, kad V. M. 2017 m. kovo 24 d. pareiškėjai pervedė 50,00 Eur sumą. Taip pat pateikti pranešimai (e. b. l. 51–80), kuriuos pareiškėja nurodė siuntusi skolininkei V. M., laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d., tačiau apie faktinį šių dokumentų išsiuntimą įrodymai nepateikti, taip pat nėra pateikti įrodymai, kad pranešimai faktiškai buvo įteikti skolininkei. Pareiškėja reikalavimo teisę į skolininkę V. M. įgijo 2017 m. sausio 12 d., nors skolininkė ir 2017 m. kovo 24 d. sumokėjo dalį skolos, tačiau daugiau jokie mokėjimai iki pat skolininkės mirties nebuvo atliekami. Darytina išvada, kad pareiškėja turėjo galimybę rūpintis skolos atgavimu ar išieškojimu dar skolininkei esant gyvai (beveik pusantrų metų), tačiau byloje nėra įrodymų, kad tokių priemonių ji ėmėsi, todėl darytina išvada, kad pareiškėja iš dalies pati prisiėmė riziką dėl šios skolos išieškojimo galimybių. Net ir laikant, kad pareiškėja faktiškai išsiuntė pranešimus V. M. minimu laikotarpiu, tačiau tokie veiksmai negali būti laikomi rūpestingais, ir atidžiais, atsižvelgiant į tai, kad skola faktiškai nebuvo mokama, o pareiškėja nesiėmė aktyvių veiksmų šią skolą susigrąžinti, o tik tikėdamasi, kad skola bus grąžinta geruoju, prisiėmė iš to kylančias pasekmes.
Kreditorė teigia, kad suinteresuotas asmuo A. M. gyvena tuo pačiu adresu, kaip ir palikėja V. M., kur buvo siunčiami pareiškėjos pranešimai, todėl jis turėjo ir galėjo žinoti apie pareiškėjos kreditorinį reikalavimą. Kaip minėta, faktinių duomenų apie pareiškėjos pranešimų įteikimą po palikėjos mirties, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), duomenų nėra, todėl sutikti, kad suinteresuotas asmuo A. M. žinojo apie kreditorių, nėra pagrindo. Pareiškėja nurodydama tokias aplinkybes privalo jas įrodyti, tačiau apie faktinį pranešimų įteikimą duomenų nėra (CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos egzistavo objektyvios ir nuo jos valios nepriklausančios priežastys, dėl kurių ji neturėjo galimybės pareikšti turtinių reikalavimų, todėl pareiškėjos reikalavimas atnaujinti įstatyme nustatytą terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą (duomenys neskelbtini) mirusios skolininkės V. M. palikimą priėmusiems įpėdiniams atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 576 – 582 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjos UAB „Gelvora“ pareiškimą atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.