- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-10
- Bylos Nr.
- 1-2330-598/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10127-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- M. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
dalyvaujant prokurorei V. Ž., kaltinamajam M. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje,144 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. T. kaltinamas tuo, kad 2023 m. kovo 21 d., apie 06.59 val. Jonavos r., Ruklos sen., (duomenys neskelbtini) vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių (toliau - KET) 9 punkto reikalavimų nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“, KET 127 punkto reikalavimų nurodymą, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, KET 128 punkto reikalavimų nurodymą, kad „ jeigu atsirado kliūtis, vairuotojas privalo sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę“, -nevykdydamas šių reikalavimų, elgėsi neatsargiai, tai yra važiuodamas Ruklos g., ties pastatu Nr. 12 nepasirinko saugus greičio, laiku nesustabdė vairuojamo automobilio ir sukėlė eismo įvykį - vairuojamu automobiliu kliudė kelkraštyje stovėjusį M. M., jį partrenkė ir sužalojo, t. y. eismo įvykio metu nukentėjusiajam M. M. konstatuoti sužalojimai: muštinė žaizda kairio antakio srityje, odos nubrozdinimai pilvo priekiniame paviršiuje, dešinės išorinės kulkšnies lūžis- nesunkiai sutrikdyta sveikata.
2023 m. kovo 21 d., apie 06.59 val. Jonavos r., Ruklos sen., (duomenys neskelbtini) vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliu kliudė kelkraštyje stovėjusį M. M. ir tokiais veiksmais sukėlęs akivaizdų pavojų jo gyvybei, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219.5 punkto reikalavimus, nesiėmė jokių priemonių, kad nukentėjusiajam būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba, nors tokią galimybę turėjo, ir vairuojamu automobiliu iš įvykio vietos pasišalino.
Kaltinamasis M. T., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad galimai 2023 m. kovo 21 d. ryte apie 7 val. važiavo iš Ruklos į Jonavą R. B. priklausančiu automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Greitis buvo apie 70 km/h. Kelkraštyje pamatė du asmenis ryškiomis liemenėmis. Vieną jų kliudė dešinės pusės veidrodėliu. Jis nestabtelėjo, nuvažiavo toliau. Suprato, kad kažkas atsitiko, nesustojo, nes supanikavo, sustoti kliūčių nebuvo. Po įvykio bendravo su draudimo bendrove ir sutinka atlyginti žalą.
Nukentėjusysis M. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 kovo 21 d. apie 06:50- 07:00 val., tikslaus laiko nepamena, buvo kartu su savo kolegomis Y., pavardės nežino, kuris buvo kartu, o kitas kolega buvo toliau nuo jų, nežino ar jis matė eismo įvykį, A. S., buvo prie kavinės (duomenys neskelbtini). Jis stovėjo su savo kolega priešingoje kelio pusėje nei esanti kavinė. Stovėjo kelkraštyje maždaug 2 metrus nuo važiuojamosios kelio dalies, dairėsi ar nevažiuoja automobiliai, matė, kad jam iš dešinės pusės sustojime buvo autobusas, kuris po akimirkos pradėjo judėti. Jis tuo metu žengė du žingsnius, tačiau iki asfaltuoto kelio jis nenuėjo. Tuo metu kolega Y. buvo už jo, maždaug už 3 metrų. Tuo metu tiek jis tiek kolega Y. buvo su spec. rūbais, kurie buvo ryškios spalvos ir šviesą atspindintys. Buvo šviesus paros metas, matomumas buvo geras. Pasižiūrėjo, kad iš dešinės pusės važiuoja autobusas, jis laukė kol pravažiuos autobusas, iš kairės pusės nematė atvažiuojančio automobilio. Jam būnant šalikelėje pajuto, kad ant dešinės kojos kažkas užvažiavo ir tuomet jį pradėjo traukti link automobilio ir su dešinės pusės veidrodėliu jam trenkėsi per pilvo sritį. Pravažiavus automobiliui jis suklupo ant žemės. Eismo įvykio metu jis stovėjo šalikelėje. Eismo įvykio metu jam buvo sužalota koja dešinė, ji lūžo, pilvo sritis ir praskeltas kairės pusės antakis. Jis nematė automobilio, kuris jį sužalojo, net spalvos nematė. Atvykus GMP buvo išvežtas į LSMU Kauno klinikas. Jam yra išaiškinta teisė dėl nuostolių atlyginimo, tiek turtinės žalos tiek dėl neturtinės žalos kreiptis į automobilio „Toyota Corolla“ privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kompanija „(duomenys neskelbtini)“, visi duomenys jam pateikti. Jam yra išaiškinta teisė dėl civilinio ieškinio pareiškimo įtariamajam. Šiuo metu gydosi ambulatoriškai. Jis dirba Lietuvoje, tačiau nemoka Sodros įmokų, nes dirba su Viza. Jam nėra mokamas nedarbingumas. Jis patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą dėl sužalojimų, nes yra nedarbingas, gydymas užtruks apie 2 mėn., negauna pajamų ir patyrė išgyvenimus. Jis šiuo metu neplanuoja važiuoti namo į gimtinę, jei sugalvos informuos tyrėją iš anksto(1 t., b. l. 114-117).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad eismo įvykio metu M. M. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda kairio antakio srityje, odos nubrozdinimai pilvo priekiniame paviršiuje, dešinės išorinės kulkšnies lūžis, dėl ko nesunkiai sutrikdyta M. M. sveikata (1 t., b. l. 129-131).
Liudytoja R. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad savo nuosavybėje turi automobilį Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ji automobilio nevairuoja, kadangi neturi teisės vairuoti. Gyvena kartu su sugyventiniu M. T., gyvena (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 21 d. apie 06:50 val., ją jos sugyventinis M. T. vežė jai priklausančiu automobiliu Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Ruklos mstl., į Jonavą. Ji sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, automobilį vairavo jos sugyventinis M. T.. Važiuojant keliu iš Ruklos mstl., link Jonavos, ties kavine „(duomenys neskelbtini)“, pamatė, kad šalikelėje kelkraštyje dešinėje pusėje stovėjo du žmonės, kurie buvo apsirengę darbininkų rūbais, rūbai buvo ryškūs. Matomumas buvo geras, kelio danga buvo neslidi. Važiavo apie 60 km/h greičiu. Priešpriešais važiavo daug automobilių, nebuvo laisvo tarpo. Vienas iš vyriškių, jų automobiliui likus 20-30 metrų iki vyriškių, kurie stovėjo šalikelėje, žengė į važiuojamąją kelio dalį, kaip matė, tas žmogus jų automobilio nepastebėjo, žmogus buvo kliudytas dešine automobilio puse, kaip suprato su dešinės pusės galinio matymo veidrodžiu. Pavažiavus 20-30 metrų ji atsisuko ir pamatė, kad tas žmogus nuo smūgio nukrito. Ji M. T. paklausė ar supratai, kas įvyko, jai jis nieko aiškaus neatsakė ir jos su automobiliu nuvažiavo. Su automobiliu nuvažiavo į Jonavą, pravažiavus tiltą pasuko į dešinę ir ten paliko automobilį. M. T. neturi teisės vairuoti, kaip suprato jis patyrė šoką ir dėl to nesustojo po eismo įvykio ir pasišalino. Į policiją patys nesikreipė, vakar tai yra 2023 m. kovo 21 d. apie 22:00 val., pas jas į namus atvyko policijos pareigūnai ir jos sugyventinis M. T. prisipažino vairavęs automobilį Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukėlęs eismo įvykį pasišalino. Eismo įvykio metu M. T. buvo blaivus, jis alkoholio nevartoja (1 t., b. l. 77-80).
Liudytojas Y. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. kovo 21 d. apie 07 val., jis kartu M. M. su savo kolega buvo (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Buvo priešingoje kelio pusė nei kavinė. Buvo apsirengę spec. rūbais, kurie yra ryškios spalvos ir šviesą atspindintys. Jis buvo su oranžinės spalvos liemenę, o M. M. buvo su šviesiai žalia striuke. Norėjo kartu pereiti kelią, jo kolega laukė priekyje, maždaug pusė metro nuo jo, o jis stovėjo kelkraštyje. M. M. buvo šalia važiuojamosios dalies. Važiavo automobiliai ir jie juos praleidinėjo. Iš kairės pusės matė važiuojantį automobilį ant viaduko, buvo pilkos spalvos, o markės ir modelio nežino, nes nepažįsta. Jo greitis buvo labai didelis, ne mažiau 100 km/h. Tuo metu jam suskambėjo telefonas, jis paėmė į rankas, atmetė skambutį, padėjo telefoną į kišenę ir staiga pamatė, kad kliudė jo kolegą, kuris suklupo jau ant važiuojamosios dalies, o tas automobilio vairuotojos lyg niekur nieko ir nuvažiavo. Tuo metu M. M. buvo ant kelkraščio, žvyro, jis nebuvo ant asfaltuotos dalies. Kiek matė, kad į M. M. atsitrenkė su dešinės pusės veidrodžiu. Daugiau jokių žmonių šalia jų nebuvo (1 t., b. l. 87-90).
Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. kovo 21 d. apie 07 val., jis važiavo mikroautobusu, važiavo prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) jau ketino sustoti prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, o kitoje kelio pusėje prieš tai matė, kad buvo jo kolegos M. M. ir Y. K.. Jie buvo su spec. rūbais, kurie buvo ryškus, laukė pereiti per kelią. Jau buvo be sustojęs ir pamatė, kad automobilis pilkos spalvos, markės ir modelio nepamena, nutrenkė M. M., kuris, kiek matė, stovėjo kelkraštyje, ant žvyro. Matė tą įvykio momentą, kuomet automobilis kliudė su dešinės pusės veidrodėliu M. M.. Tas automobilis važiavo nuo Ruklos pusės, jis važiavo nuo Jonavos pusės. Tas automobilio vairuotojas nesustojo ir nuvažiavo toliau, jo nuomonė jis važiavo apie 100 km/h, jis labai greitai važiavo. Jokio stabdymo ar manevravimo išvengti eismo įvykio iš to vairuotojo nebuvo. Tada pastatė automobilį šalikelėje ir nuėjo iki M. M.. (1 t., b. l. 93-95).
Tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad Jonavos r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas 01-1-10127-23 dėl įskaitinio eismo įvykio. Pirminės paieškos metu nustatyta, kad eismo įvykio kaltininko automobilis galimai yra TOYOTA AVENSIS, pilkos spalvos, universalas su nulaužtu dešinės pusės šoniniu veidrodėliu. 2023 m. kovo 21 d. dirbant kartu su Lietuvos policijos mokyklos kursantu D. R. nuo 15 val. 50 min. iki 18 val. 10 min. stebėjo Ruklos kelią, su tikslu pastebėti minėtą automobilį. Tačiau minėtas automobilis nerastas. Peržiūrėjus Ruklos mstl. stebėjimo kameras yra užfiksuotas 06 val. 52 min. išvažiuojantis iš Ruklos automobilis pilkos spalvos TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis labai panašus į užfiksuotą automobilį įvykio vietoje. Automobilis priklauso R. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Automobiliu taip pat naudojasi M. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Duomenų bazėje rastas R. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). M. T. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5).
Tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad 2023 m. kovo 21 d. Kauno AVPK Jonavos r. PK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. S. perdavė informaciją, kad 2023 m. kovo 21 d. apie 06:59 val., adresu (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu sužalotas asmuo, kaltininkas iš eismo įvykio pasišalino. Galimai kaltininkas vairavo automobilį Toyota Corolla valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis priklauso R. B. gim. (duomenys neskelbtini), taip pat automobiliu gali naudotis M. T. gim. (duomenys neskelbtini). Automobilis galimai gali būti Ruklos miestelyje.
Dirbant šaukiniu 3001, kartu su vyriausiuoju patruliu R. D., pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-10127-23, buvo apvažiuoti Ruklos miestelio gyvenamųjų namų kiemai, tačiau minėtas automobilis pastebėtas nebuvo. Su R. B. ir M. T. mobiliaisiais telefonais susisiekti nepavyko. Mobiliuoju telefonu buvo susisiekta su R. B. tėčiu J. B., kuris nurodė, kad automobilis Toyota Corolla valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso dukrai R. B. ir juo taip pat naudojasi dukros draugas M. T.. J. B. nurodė, kad dukra R. B. su M. T. gyvena (duomenys neskelbtini).
Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė R. B., namuose taip pat buvo M. T.. R. B. nurodė, kad automobilis Toyota Corolla valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. M. T. nurodė, kad automobilis šiuo metu yra Marijampolėje. Paklausus kiek laiko automobilis yra Marijampolėje, M. T. nurodė, kad seniai. Nurodžius M. T., kad automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis 2023 m. kovo 21 d., apie 6:55 val., Ruklos miestelyje, šis nurodė, kad automobilis šiuo metu yra adresu (duomenys neskelbtini). M. T. paaiškino, kad 2023 m. kovo 21 d. važiavo automobiliu Toyota Corolla valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Ruklos miestelio į darbą. Ties baru „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad dešiniu kelkraščiu eina du asmenys ir vienas iš jų staiga pradėjo eiti į važiuojamąją dalį, šis bandė išvengti susidūrimo, tačiau nepavyko ir kliudė asmenį. Kadangi supanikavo iš įvykio vietos pasišalino. M. T. nurodė, kad eismo įvykio metu buvo blaivus, tačiau neturi vairuotojo pažymėjimo, kadangi yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Kartu su juo automobilyje važiavo automobilio savininkė R. B.. Ši paaiškino, kad kartu važiavo su draugu M. T. ir šiam vairuojant automobilį būtų nepavykę išvengti susidūrimo, kadangi asmuo, kuris ėjo dešiniuoju kelkraščiu staiga pradėjo eiti į važiuojamąją dalį.
M. T. alkotesterio matuokliu nustatoma, kad šis yra blaivus. M. T. buvo pristatytas į VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyrių, kuriame buvo atliktas šlapimo tyrimas dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Iš M. T. paimtas paaiškinimas. M. T. ir R. B. išrašyti šaukimai atvykti į Jonavos r. PK. M. T. surašytas ANK 424 str. 4d., 426 str. 1d. protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini), R. B. surašytas ANK 424 str. 2d. protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini). Automobilis Toyota Corolla valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas ir nutransportuotas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6-8)
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad vykstant keliu Nr. 143 Ruklos gatve nuo Jonavos link Ruklos miestelio dešinėje pusėje matomas pastatas viešbutis - restoranas „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Bendras važiuojamosios kelio dalies plotis 7,00 m. Kairėje kelio pusėje priešais minėta pastatą yra 3,50 m pločio kelkraštį. Šalia kelkraščio guli nenustatyto automobilio pilkos spalvos dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio apdaila Nr. 1., kuri yra atstumu iki kelkraščio pabaigos - 3,20 m, iki kelio skiriamosios juostos - 3,60 m, iki (duomenys neskelbtini) – 13,60 m atstumu. Nuo Nr. 1 automobilio dalies dešinėje pusėje atstumu 2,00 m guli automobilio veidrodėlio mechanizmo dalis Nr. 2. Dalis Nr. 2 iki kelkraščio pabaigos 3,80 m, iki kelio skiriamosios juostos 3,10 m. Nuo dalies Nr. 2 dešinėje pusėje atstumu 3,70 m guli automobilio veidrodėlio stiklo rėmo dalis Nr. 3. Dalis Nr. 3 iki kelkraščio pabaigos 3,20 m atstumu, iki kelio skiriamosios juostos 3,80 m atstumu. Nuo dalies Nr. 3 dešinėje pusėje atstumu 0,60 m guli automobilio galinio veidrodėlio stiklo dalis Nr. 4. Dalis Nr. 4 iki kelkraščio pabaigos 3,40 m atstumu, iki kelio skiriamosios juostos 3,20 m atstumu. Automobilio dalys Nr.1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4. paimtos ir supakoutos į voką. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis stebima. Vaizdo stebėjimo kamera įrengta ant pastato (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17-29).
Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-14-10127-23, pagal BK 281 str. 1 d. 2023 m. kovo 24 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. p. buvo gautas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio vaizdo trukmė 00:35 min. Vaizdo įrašo dešinėje pusėje apačioje matyti užrašas „29 kamera“. Vaizdo įrašo 00:13 min., matosi, kad du asmenys apsirengę ryškiais darbiniais drabužiais stovi šalikelėje, nuo Jonavos pusės važiuoja autobusas iš paskos jo važiuoja pilkos spalvos mikroautobusas, markės ir modelio nustatyti nėra galimybės. 00:16 min., tuo metu pravažiuoja autobusas ir iš dešinės pusės lengvasis automobilis, pilkos spalvos, universalo kėbulo, „Toyota“ markės. Prasilenkus priešpriešais autobusui ir minėtam automobiliui „Toyota“, vienas iš šalikelėje stovėjusių asmenų su ryškiais žalios spalvos striuke nukrenta ant žemės. Automobilis nuvažiavo nesustojęs. Mikroautobusas sustoja šalikelėje ir iš jo išlipa žmonės, kurie nubėga prie asmens, kuri kliudė Toyota markės automobilis. Daugiau nieko nematyti, nes mikroautobusas užstoja vaizdą (1 t., b. l. 70).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymu atitinkančio elgesio, taip pat tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 str. 3 d., 4 d.).
M. T. kaltinamas ir atiduotas teismui teisti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kurioje aprašyti nusikaltimo kelių eismo saugumui sudėties požymiai atsispindi kaltinamojo veikoje.
Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo sudėtis yra materialioji, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, nekilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams, yra administracinės teisės pažeidimas. Todėl eismo įvykio metu sukelti padariniai yra pagrindinis kriterijus atribojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus.
BK 281 straipsnio dispozicija numato kelių rūšių padarinius: 1) nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą (BK 281 straipsnio 1, 2 dalys); 2) didelės turtinės žalos padarymą nukentėjusiam asmeniui (BK 281 straipsnio 2 dalis); 3) sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą (BK 281 straipsnio 3, 4 dalys); 4) žmogaus žūtį (BK 281 straipsnio 5, 6 dalys). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai kelių transporto priemonę vairavęs asmuo, kaltas dėl eismo įvykio, susižaloja pats arba patiria didelę turtinę žalą, tačiau nesukelia BK 281 straipsnio atitinkamose dalyse numatytų padarinių kitiems asmenims, jo veika pagal BK 281 straipsnį ir apskritai pagal baudžiamąjį įstatymą nekvalifikuojama.
BK 281 straipsnio konstrukcija „jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio <...>“ rodo, kad eismo įvykis yra šiame straipsnyje numatytų padarinių dalis. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 2 punkte ir KET 12 punkte eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šis apibrėžimas suponuoja išvadą, kad BK 281 straipsnio požymis „eismo įvykis“ apima ir dėl jo kilusius padarinius, todėl neturi savarankiškos teisinės reikšmės kvalifikuojant veiką. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas paprastai priežastiniu ryšiu susijęs būtent su eismo įvykiu, dėl kurio sutrikdoma kito žmogaus sveikata, žūsta žmogus, ar padaroma didelė turtinė žala.
Išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad M. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 144 straipsnį atsako tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Įstatymo saugoma vertybė šiuo atveju yra žmogaus gyvybė, nukentėjusysis – žmogus, kurio gyvybei gresia pavojus ir kuriam reikia pagalbos, kad jis šio pavojaus išvengtų. Objektyvusis veikos požymis – pirminės pagalbos nesuteikimas nukentėjusiajam turint tokią galimybę. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 144 straipsnį gali atsirasti tokiais atvejais: 1) kai kaltininkas, sukėlęs pavojų, nepagelbėja nukentėjusiajam, kurio gyvybei gresia pavojus, nors turi galimybę suteikti jam pagalbą; 2) kai kaltininkas, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu, kurio gyvybei gresia pavojus, jam nepagelbėja, nors turi galimybę suteikti jam pagalbą. Taigi, nusikaltimo, numatyto BK 144 straipsnyje, subjektui būdingi specialūs požymiai: tai gali būti arba asmuo, pats sukėlęs pavojų nukentėjusiajam, arba asmuo, kitais pagrindais turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju. Pareiga rūpintis nukentėjusiuoju gali būti įtvirtinta įvairiuose teisės aktuose, dažniausiai atskiras sritis ar pareigybes reglamentuojančiuose įstatymuose (sveikatos sistemos, policijos veiklos, priešgaisrinės tarnybos ir kt.), arba gali atsirasti ir kitais pagrindais, pavyzdžiui, šalims sudarius įvairias sutartis. Sprendžiant, ar konkretus asmuo turėjo pareigą suteikti nukentėjusiam asmeniui būtinąją pagalbą, reikia nustatyti konkrečias faktines aplinkybes, įskaitant asmens profesiją, vykdomas funkcijas, ir susipažinti su tai reglamentuojančiais teisės aktais. Taigi vieni iš būtinųjų BK 144 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, kurie turi būti nustatyti, yra: kaltininko sukeltas pavojus nukentėjusiajam arba jo turima pareiga rūpintis nukentėjusiuoju; grėsmė nukentėjusiojo gyvybei; galimybės suteikti pagalbą turėjimas. Bylos aplinkybėms neatitinkant bent vieno iš šių požymių, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-303/2018). Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, padariniai nėra būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai. BK 144 straipsnyje numatyto nusikaltimo baigtumo momentas siejamas su veikos padarymo momentu, t. y. šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo, turėdamas galimybę suteikti pagalbą nukentėjusiajam, jam nepagelbėja, kartu turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju ar pats jam sukėlęs šį pavojų. Šis nusikaltimas yra tyčinis, padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad nukentėjęs asmuo, kuriuo jis turi pareigą rūpintis ar kuriam jis sukėlė pavojų, yra (galbūt yra) pavojingoje gyvybei padėtyje ir jam reikalinga pagalba, tačiau jam nepagelbėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016).
Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis padarė autoįvykį, sužalojo nukentėjusįjį ir pasišalino iš įvykio vietos. Turėdamas pareigą nukentėjusiajam suteikti pagalbą, pasirūpinti juo, šios pareigos neatliko, nors visos galimybės buvo. Įrodymų visetas, pilnai įrodo kaltinamojo kaltę ir jis baustinas.
Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmės skyrimas
Už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos kelios alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės atėmimas iki 2 metų.
Už BK 144 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos kelios alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki 2 metų.
Skirdamas bausmę M. T., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojamas kaip neatsargus, tačiau jis yra itin pavojingas, sukėlė negrįžtamas skaudžias pasekmes. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – neteistas (2 t., b. l. 54-55) administracine tvarka baustas (2 t. b. l. 51-53), psichiatrinio kabineto įskaitoje neįrašytas (2 t. b. l. 33-39). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas M. T. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima). Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-379-697/2018).
M. T. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas –jis teisiamas už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikia įvertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias M. T. bei jo padarytas nusikalstamas veikas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. T. yra nevedęs, dirbantis, psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitose nėra įrašytas, apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus duomenų nėra. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę faktiškai pripažino, šiuo metu kritiškai vertina savo elgesį, dirba. Šios aplinkybės teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų kaltinamojo turimus teigiamus socialinius ryšius, o kaltinamasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik vykdant jam skirtiną realią arešto bausmę, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus.
Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).
Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama ir asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014).
Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad M. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių punktus. Kaltinamasis jam inkriminuojamą veiką padarė blaivus, anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir praeityje buvo bausta dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones nustatant 4 (ketverių) metų terminą.
Kaltinamajam M. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios kardomoji priemonė paliktina, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro A. B. 2023 m. gegužės 15 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei –TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti minėtu automobiliu, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to – panaikintinas.
Pakuotė Nr. 1, kurioje automobilio pilkos spalvos dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio apdaila, automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio mechanizmo dalis, automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio stiklo rėmo dalis, automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio stiklo dalis, veidrodėlio plastikinė dalis – grąžintina R. B.. Registracijos liudijimas, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos lapas - grąžintini R. B..
Pakuotė Nr. 2, kurioje vatos tamponas su nuimta nuoplova nuo vairuotojo diržo sagties, vatos tamponas su nuimta nuoplova nuo vidinės vairuotojo durelių rankenos, vatos tamponas su nuimta nuoplova nuo vairo rato, lipnios juostos dalis su mikrodalelėmis nuo vairuotojo sėdynės, foninis kvapas paimtas nuo panelės, kvapo pėdsakas nuimtas nuo vairuotojo sėdynės - sunaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
M. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausme.
Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje ir nubusti 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės dalini pridedant švelnesnę bausmę ir subendrintą bausmę paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nubausti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra – kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurią taikyti 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įpareigojant M. T. bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su jo darbu, per vieną mėnesį pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Paskirti M. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir ketveriems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – bausmės vykdymo pradžios palikti galioti, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro A. B. 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei –TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti minėtu automobiliu, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to – panaikinti.
Pakuotę Nr. 1, kurioje automobilio pilkos spalvos dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio apdaila, automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio mechanizmo dalis, automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio stiklo rėmo dalis, automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio stiklo dalis, veidrodėlio plastikinė dalis – grąžintina R. B.. Registracijos liudijimą, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos lapas - grąžinti R. B.. Pakuotę Nr. 2, kurioje vatos tamponas su nuimta nuoplova nuo vairuotojo diržo sagties, vatos tamponas su nuimta nuoplova nuo vidinės vairuotojo durelių rankenos, vatos tamponas su nuimta nuoplova nuo vairo rato, lipnios juostos dalis su mikrodalelėmis nuo vairuotojo sėdynės, foninis kvapas paimtas nuo panelės, kvapo pėdsakas nuimtas nuo vairuotojo sėdynės – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.