Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. V. skundą dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas B. V. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2018-03-22 nutarimą Nr. 13.12-22, kuriuo nuspręsta palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2018-01-31 nutarimą Nr. 3VI-11 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal nurodytus pareiškime faktus.Pareiškėjo nuomone, prokuroras nepagrįstai nenagrinėjo sklypų suformavimo teisėtumo, taip pat neanalizavo pareiškėjo nurodytų faktų, nepagrįstai suabejojo, sklypo, esančio Eglių g. 39, Kėdainiai plano tinkamumu, atsainiai tyrė šį įvykį, todėl prokuroro nutarimas vilkina teisingumo įsigalėjimą. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo jau ne kartą išnagrinėtos, pareiškėjas skundą grindžia tik bendro pobūdžio teiginiais, pakartotinai nurodo tik faktinį bei teisinį ginčo situacijos vertinimą, paaiškina kreipimosi į įvairias institucijas eigą, bet nepateikia argumentų, kuriais vadovaujantis būtų grindžiamas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2018-03-22 nutarimo Nr. Nr. 13.12-22 neteisėtumas. Pabrėždamas atskiras nutarimo frazes, pareiškėjas pateikia subjektyvų jų vertinimą ir iškelia tuos klausimus, dėl kurių ne kartą jau buvo pasisakyta ir priimti procesiniai sprendimai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus 2018 m. kovo 22 d. nutarimo panaikinimo atmetė.Teismas nurodė, kad susipažinus su 2018 m. kovo 22 d. prokuroro nutarimo turiniu bei bylos medžiaga konstatuotina, jog prokuroras, nagrinėdamas pareiškėjo pareiškimą, išanalizavo pareiškėjo pateiktus įrodymus ir nustatė, kad pareiškime nurodytos aplinkybės ir reikalavimai yra asmeninio – privataus pobūdžio, kurie negali būti vertinami kaip viešasis, t. y. visuomenės ar jos dalies interesas. Taigi, prokuroras teisingai nustatė, kad pareiškėjo nurodyti teisiniai santykiai nepatenka į viešojo intereso veikimo sritį, ištyrė pareiškime nurodytas aplinkybes, įvertino surinktus duomenis bei savo padarytas išvadas tinkamai motyvavo. Teismas sprendė, kad tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti prokurorų nutarimus nėra teisinio pagrindo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas B. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį ir pagal savo kompetenciją išspręsti klausimą dėl viešojo interesų gynimo priemonių taikymo nagrinėjamu atveju. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismo nutartyje neteisingai teigiama, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ištirtos ir įvertintos priimant atitinkamus sprendimus baudžiamojo ir civilinio proceso tvarka, nes prokuroras, nepatikrinęs duomenų, abejingai peržiūrėjo pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra nesuprantama, nes nebuvo jokio pagrindo išvadai, jog jo pateiktas reikalavimas yra privataus pobūdžio ir dėl to nėra viešo intereso, nesutinka su tvirtinimu, kad prokuroras prieš atsisakydamas ginti viešą interesą, tinkamai rinko duomenis ir juos analizavo.Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, jog pareiškėjo nesutikimas su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais, tačiau nepateikia argumentų, kuriais remiantis būtų grindžiamas procesinių sprendimų neteisėtumas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas B. V. skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, turėjo patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką teismas ir padarė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo B. V. skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis). Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Konstitucijoje nustatyta prokuroro funkcija detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų kaip valstybės pareigūnų įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi, Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y., ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūrai pateikė pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo ir nusikalstamų veikų. Skunde teigiama, kad pareiškėjas dar 1992 m., vadovaudamasis Kėdainių mero potvarkiu, pateikė prašymą įgyti žemės sklypą, esantį Eglių g. 39, Kėdainiai, tačiau pirkimo – pardavimo sutarties iki šiol negavo. Vėliau, gretimų sklypų savininkai, galimai savavališkai, ėmė keisti žemės sklypų ribas ir statyti statinius. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į valstybės institucijas dėl savo, galimai, pažeistų teisių gynimo, tačiau buvo priimti jam nepalankūs sprendimai. 2018 m. sausio 31 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu Nr. 3VI-11 atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Todėl pareiškėjas dėl galimai pažeistų teisių gynimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2018 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 3VI-11 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimo. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, 2018 kovo 22 d. nutarimu išnagrinėjusi pareiškėjo B. V. skundą atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones nusprendė palikti galioti minėtą Kauno apygardos prokuratūros nutarimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas matyti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, dėl, jo manymu, būtinybės nagrinėjamu atveju ginti viešąjį interesą, buvo detaliai aptarti ir pripažinti nepagrįstais Lietuvos Generalinės prokuratūros 2018 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 13.12.-22. Generalinė prokuratūra, ištyrusi pareiškėjo skundą, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimą paliko galioti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prokuroras, tirdamas B. V. pateikto skundo pagrįstumą nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką. Remdamasis bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl 2018 m. sausio 31 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino. Kaip matyti, pareiškėjo skundas ginti viešąjį interesą jau buvo tirtas ir analizuotas ir anksčiau. Nagrinėjamu atveju Generalinė prokuratūra palikdama galioti Kauno apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimą taip pat išanalizavo ir aplinkybes, kurias apeliantas nurodo ir atskirajame skunde. Su šia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi, kaip teisingai nurodoma, pareiškėjo keliami reikalavimai yra asmeninio (privataus) pobūdžio ir negali būti vertinami kaip viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakė į visus pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamos nutarties motyvuose išvardijo ir nurodė faktines aplinkybes, kurių pagrindu padarė išvadą, kad tiek Kauno apygardos prokuratūros, tiek Generalinės prokuratūros prokurorai pagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas iš esmės pareiškėjo skundą išsprendė teisingai. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas yra argumentuotas, priimtas išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus surinktą medžiagą, teismų praktiką, o Generalinės prokuratūros prokuroras atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, vertino ir tinkamai argumentavo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Pažymėtina, kad, apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, o vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui. Pažymėtina, kad apeliantas jokių argumentų dėl ko pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos atskirajame skunde iš esmės nenurodo ir nemotyvuoja, o atkartoja skundo argumentus. Nagrinėjamu atveju apelianto keliami klausimai yra išimtinai privataus pobūdžio. Šie reikalavimai yra susiję tik su privačių asmenų interesais, tokie reikalavimai negali būti vertinami kaip susiję su visuomenės dalies interesų pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apeliantas atskirajame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus dėl viešojo intereso gynimo, kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, tačiau nei atskirajame skunde, nei skunduose dėl prokurorių nutarimų panaikinimo pareiškėjas nenurodė jokių naujų argumentų, susijusių su pateikto skundo nagrinėjimo procedūra, taip pat nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę skundą nagrinėję prokurorai. Kaip jau minėta, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant taikyti viešojo intereso gynimo priemones, negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Esant nustatytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.