- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- eI3-1579-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04128-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Iveta Pelienė, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- Uždaroji akcinė bendrovė "Drąseikių karjeras"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvis geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei, „GIK projektai“, UAB "GIK projektai", Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Nerijus Katilius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ivetos Pelienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Drąseikių karjeras“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvis geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „GIK projektai“ dėl sprendimo panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Drąseikių karjeras“ (toliau – ir pareiškėja, UAB „Drąseikių karjeras“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. AS-94 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėja atliko pažeidimus, Nurodytus Departamento Sprendime, pakeisti Sprendimą ir netaikyti pareiškėjai mokesčio didesniu tarifu; 3) tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo tenkinti 2 punkte nurodyto reikalavimo netaikyti pareiškėjai mokesčio didesniu tarifu – pakeisti Sprendimą ir šiuo Sprendimu pareiškėjai patvirtiną mokestį sumažinti iki 20 175,42 Eur.
Skunde teismui pareiškėja nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius priėmė Patikrinimo aktą Nr. PA78-58 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame pateikė išvadas, kad pareiškėja: 1) Kauno apskrities Kauno rajono Drąseikių telkinyje (toliau – ir Drąseikių telkinys) žvyro išteklių dalyje nedeklaravo šio išgauto žvyro išteklių kiekio: už nuo 2016 m. I ketv. iki 2017 m. III ketv. – 734,62 m³; už nuo 2017 m. IV ketv. iki 2018 m. III ketv. – 597,22 m³; už nuo 2018 m. IV ketv. iki 2019 m. I ketv. – 0,11 m³, t. y. už minėtus laikotarpius pareiškėja deklaracijose pateikė klaidingus duomenis, tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintų „Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių“ 16 punkto nuostatas. Už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 6 158,67 Eur; 2) pareiškėja Drąseikių telkinyje žvyro išteklių dalyje už kasybos sklypo ribų (už išteklių kontūro), laikotarpyje nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. išgavo 15 369 m³ žvyro išteklių; nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. išgavo 4 837 m³ žvyro išteklių; nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. spalio 4 d. išgavo 20 637 m³ žvyro išteklių. Tokiu būdu pareiškėja pažeidė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenius) ir ertmes išdavimo taisyklių (toliau – ir Išdavimo taisyklės) 20.2. ir 35.5. papunkčius ir 51 punktą. Už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 189 436,75 Eur. Pareiškėjai priskaičiuotas bendras mokestis didesniu tarifu už be leidimo išgautą ir nedeklaruotą išteklių kiekį – 195 595,42 Eur. Pareiškėja, nesutikdama su Patikrinimo aktu, 2019 m. spalio 15 d. pateikė pastabas, o Departamentas 2019 m. lapkričio 15 d. priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą bei 195 596,42 Eur priskaičiuotą mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sumą.
Dėl Sprendimo 1 punkte nustatytų pažeidimų pareiškėja teigia, kad nesutinka su atsakovo paskaičiavimais ir laiko juos nepagrįstais, pabrėždama, kad laikotarpiu nuo 2016 m. I ketvirčio iki 2019 m. I ketvirčio yra užpildžiusi ir pateikusi Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba, Geologijos tarnyba) Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitas (išskyrus durpių išteklius) 2-KN. Pareiškėjos teigimu, negalėjo būti vadovaujamasi vien markšeideriniuose planuose pateiktais gavybos apimčių apskaičiavimais.
2008 m. kovo 7 d. Kauno apskrities Kauno rajono Drąseikių telkinio išteklių dalies naudojimo sutartyje prie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 13p-08, sudarytos tarp pareiškėjos ir Tarnybos (toliau – ir Sutartis) nėra nustatyta, kad išgautų išteklių kiekis nustatomas pagal atliekamus markšeiderinių matavimų duomenis, o nurodoma tvarka, pagal kurią pareiškėja privalo parengti ir pateikti Tarnybai markšeiderinius planus.
Motyvuojamoji dalis
Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis, o, remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti ir pateikti teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai deklaraciją iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, 15 dienos. Atitinkamai markšeideriniai planai iš esmės turi būti rengiami ne rečiau kaip du kartus per metus, o Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 – 4 kartus per metus – po kiekvieno metų ketvirčio, t. y. markšeiderinių plano rengimo laikotarpis nėra suderintas su deklaracijų KIT708 parengimo ir pateikimo laikotarpiu, dėl ko šie du dokumentai negali vienas kito nei papildyti, nei pagrįsti.
Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-262, (toliau – ir Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklės) 20 punktu, markšeideriniai planai yra teikiami Lietuvos geologijos tarnybai, o remiantis LR Finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintų „Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 4 punktu, mokesčio deklaracijos teikiamos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
Pareiškėjos vertinimu, atliekant patikrinimą ir priimant Sprendimą, privalėjo būti įvertinta teisės aktų leidžiama paklaida, apskaičiuojant išgautų išteklių apskaičiavimo blokus, tačiau nei surašant Patikrinimo aktą, nei priimant Sprendimą, tokia paklaida nebuvo įvertinta. Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 22 ir 23 punktuose numatyta, jog išgautų išteklių apskaičiavimo blokai, nustatyti markšeideriniais matavimais, išskiriami kiekviename apskaitomojo laikotarpio gavybos darbų plote (22 punktas). Bloko tūrio apskaičiavimo metodą parenka markšeiderinio plano rengėjas, atsižvelgdamas į lauko matavimams panaudotas priemones bei skaičiuojamo bloko erdvinę konfigūraciją taip, kad apskaičiuota tūrio reikšmė neviršytų maksimalios leistinos santykinės paklaidos (galimo tarp dviejų matavimų apskaičiuotų reikšmių nesutapimo), kuri sudaro (23 punktas): kai bloko tūris yra iki 20 tūkst. kub. m, maksimali leistina santykinė paklaida neturi viršyti 10 procentų (23.1 p.); 23.2. kai bloko tūris viršija 20 tūkst. kub. m, maksimali leistina santykinė paklaida apskaičiuojama pagal formulę: ? = 1500/? v, kur v – apskaičiuotas bloko tūris, kub. m. (23.2. p.). Pareiškėja skunde teismui pateikė lentelę, kurioje sulyginami markšeideriniuose planuose pateikti kiekvieno išgautų išteklių apskaičiavimo blokai su leistina santykine paklaida ir padarė išvadą, kad jog nors pagal markšeiderinius planus nurodytas pareiškėjos bendras išgautų žvyro išteklių kiekis laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. yra 895 268 m³, įvertinus leistiną paklaidą, faktinis minimalus pareiškėjos išgautų žvyro išteklių kiekis galėjo siekti ir 841 007 m³, nors Patikrinimo akte ir Sprendime nurodytais mokestiniais laikotarpiais (nuo 2016 m. I ketv. iki 2019 m. I ketv.) pareiškėja iš viso deklaravo 893 936,05 m³ išgautų žvyro išteklių t. y. net 53 929,05 m³ didesnį kiekį, negu faktinis minimalus pareiškėjos išgautų žvyro išteklių kiekis pagal markšeiderinius planus, įvertinus leistiną paklaidą. Patikrinimo akto 1 lentelėje paties Departamento Kauno skyriaus yra konstatuota, jog pagal pareiškėjos apskaitos duomenis, laikotarpiu nuo 2016 m. I ketv. iki 2019 m. I ketv., pareiškėjos išgautas išteklių kiekis sudaro 893 936,06 m³, t. y. tik 0,01 m³ didesnis nei minėtu laikotarpiu deklaruotas pareiškėjo išgautas išteklių kiekis – 893 936,05 m³. Departamento Kauno skyriaus Patikrinimo akte yra pripažįstama, jog pareiškėjos apskaitos duomenys patvirtina, kad apskaitos duomenimis pareiškėjos išgautas išteklių kiekis atitinka kiekį, deklaruotą Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą KIT708 deklaracijose. Šie duomenys taip pat neabejotinai įrodo, jog markšeideriniuose planuose yra pateiktas tik apytikris išgautų išteklių kiekis, kuris turi būti vertinamas, atsižvelgiant į leidžiamą maksimalią paklaidą.
Dėl Sprendimo 2 punkte nustatytų pažeidimų pareiškėja pateikė kiekvieno bloko plano fragmetus pažymėdama, kad atsakovo Sprendime padarytos išvados nėra pagrįstos. Nei vienas blokas neperžengė kasybos darbams suformuoto žemės sklypo ploto. Markšeiderinių planų rengėjas UAB „GIK projektai“ pateikė 2019 m. spalio 8 d. „Markšeiderinių planų už apskaitomus laikotarpius nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d., nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. balandžio 11 d., nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. spalio 4 d. aiškinamąjį raštą“, kuriame planų rengėjas paaiškino, jog žvyro ištekliai, planuose nurodyti kaip išgauti už kasybos sklypo ribos, buvo išteklių prieaugis, išgautas į gylį nuo kasybos sklypo ribos, t. y. iškasenų gavybai suformuoto žemės sklypo ribose, kasant į gylį.
Pareiškėja pažymi, kad yra gavusi iš Tarnybos 2019 m. spalio 3 d. raštą Nr. (7)-1.7-6059 „Dėl markšeiderinio plano duomenų naudojimo“, kuriame Tarnyba paaiškino, jog galimas papildomas išteklių prieaugis, susidarantis kasybos darbams suformuoto žemės sklypo plote dėl telkinio naudingojo sluoksnio slūgsojimo geologinių sąlygų netolygumo, naudojimo planu arba projektu nenustatomas. Tarnyba nuosekliai laikosi nuomonės, kad už kasybos sklypo kontūro tačiau kasybos darbams suformuoto žemės sklypo plote išgauti ir įmonės gavybos duomenų apskaitoje deklaruoti papildomi ištekliai neturi būti apskaitomi kaip be leidimo išgauti ištekliai.
Pareiškėja pažymi, jog teismų praktikoje ir paties Departamento pozicija nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-2603-362/2016 (Šiaulių apygardos administracinis teismas) buvo, kad išteklių kiekis, išgautas žemės sklypo ribose, nors už formalios kasybos ribos, turi būti apskaitomas kaip leidžiamas papildomas išteklių prieaugis, kuris nelaikytinas išgautu be leidimo. Tačiau rengiant markšeiderinius planus, markšeiderinių planų rengėjas į gavybos apimčių apskaičiavimo lentelę išteklių prieaugio grafos neįtraukė, dėl to, kad Markšeiderinių darbų taisyklių 2 priede „Gavybos apimčių apskaičiavimas“ nėra pateikta leidžiamo išteklių prieaugio žymėjimo. Dėl šios priežasties, papildomas išteklių prieaugis, išgautas už kasybos sklypo kontūro, tačiau kasybos darbams suformuoto žemės sklypo plote, 2017 m. balandžio 11 d. – 2017 m. rugsėjo 28 d., 2017 m. rugsėjo 28 d. – 2018 m. balandžio 11 d., 2018 m. balandžio 11 d. – 2018 m. balandžio spalio 4 d. laikotarpių markšeideriniuose planuose buvo pažymėtas, kaip kiekis, išgautas už kasybos sklypo ribų, tačiau žemės sklypo ribose, kuris tiek paties Departamento, tiek Tarnybos vertinimu, negali būti apskaitomas kaip be leidimo išgautas išteklių kiekis.
Pareiškėja skunde teismui akcentuoja, kad teikdama Tarnybai markšeiderinių planų rengėjo parengtus markšeiderinius planus ir Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitas 2-KN, bei pastarųjų ataskaitų pagrindų pateikdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai šiame skunde nurodytas Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas KIT708, pagrįstai tikėjosi, jog savo pareigas vykdo tinkamai, kadangi tokį teisėtą lūkestį jam sukėlė Tarnybos elgesys.
Remiantis Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 20 punktu, markšeideriniai planai yra teikiami Tarnybai, o, remiantis Kietųjų naudingųjų iškasenų (išskyrus durpių išteklius) išteklių kasybos ataskaitos 2-KN, patvirtintos Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2000 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 23, priedo 3 punktu, kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių (išskyrus durpių išteklius) kasybos ataskaita 2-KN pateikiama taip pat Tarnybai. Taigi, tiek markšeideriniai planai, kurių gavybos apimčių apskaičiavimo lentelėse yra nurodyti kaip už išteklių kontūro išgauti kiekiai, tiek 2-KN ataskaitos, kuriose tas pats kiekis nurodytas kaip išteklių prieaugis, buvo pateikti Tarnybai, kuri, dalyvaudama formuojant valstybės politiką žemės gelmių srityje, reglamentuoja ir kontroliuoja asmenų veiklą, susijusią su žemės gelmių naudojimu (Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 316, 1 ir 9.2.1. punktai). Tačiau Tarnyba nei karto nenustatė, jog pareiškėja be leidimo už išteklių kontūro yra išgavusi žvyro išteklių, pripažindama tokį išteklių kiekį, kaip galimą papildomą išgautą prieaugį, taip pat pripažindama, jog pareiškėja tinkamai vykdo išgaunamų išteklių apskaitą.
Pareiškėjos teigimu, net laikant, kad pareiškėja išgavo neleistiną žvyro kiekį, atsakovas nepagrįstai už be leidimo išgautą žvyro kiekį papildomai paskaičiavo 189 437,75 Eur mokestį. Kaip nurodyta Patikrinimo akto 1 priedo 2 lentelėje pateiktuose paskaičiavimuose už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, už laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjai paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 70 396,17 Eur; laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 22 517,20 Eur; laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. spalio 4 d. paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 96 523,38 Eur.
Pagal markšeiderinius planus nurodytas pareiškėjos bendras, įskaitant išgautus už išteklių kontūro, išgautų žvyro išteklių kiekis laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. yra 895 268 m³, o remiantis 2016 m. I ketv. – 2019 m. I ketv. laikotarpių Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijomis, bendras pareiškėjos deklaruotų išteklių kiekis sudaro 893 936,05 m³. Įvertinus pareiškėjos aptartas paklaidas, minimalus pareiškėjos išgautų žvyro išteklių kiekis galėjo siekti ir 841 007 m³. Darytina išvada, jog pareiškėja nėra deklaravęs mažesnio išteklių kiekio nei yra išgavęs, t. y. yra deklaravęs ir neva be leidimo išgautą žvyro išteklių kiekį, lygų 40 843 m³ (15 369 m³ + 4 837 m³ + 20 637 m³).
Pareiškėja pažymi, jog net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuojama, jog pareiškėja padarė Sprendime nurodytus pažeidimus, jos atžvilgiu negali būti taikomas mokestis padidintu tarifu, kadangi, pažeidimai nebuvo padaryti tyčia, pareiškėja teikė institucijoms visus dokumentus, neslėpė jokių išgautų ir deklaruotų išteklių kiekių, mokėjo mokesčius už išgautų išteklių kiekius. Bet kuriuo atveju, jeigu teismas nematytų pagrindo pareiškėjos atžvilgiu netaikyti mokesčio didesniu tarifu, atitinkamas mokestis turėtų būti sumažintas, kadangi teismų praktikoje yra pripažįstama, jog ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius 6 straipsnio 2 dalyje numatyto 10 kartų didesnio mokesčio tarifo (kuris yra akivaizdžiai per didelis, neatitinkantis teisingumo principo), taikant 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Remiantis Patikrinimo akto 1 priedo 1 lentelėje pateiktais paskaičiavimais, už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį, daugiausiai taikant 100 proc. didesnį mokestį, jeigu pažeidimas iš tiesų būtų nustatytas pagrįstai, mokėtinas mokestis sudarytų 1 231,74 Eur (615,87 + 615,87). Remiantis Patikrinimo akto 1 priedo 2 lentelėje pateiktais paskaičiavimais, už be leidimo išgautą išteklių kiekį, daugiausiai taikant 100 proc. didesnį mokestį, jeigu pažeidimas iš tiesų būtų nustatytas pagrįstai mokėtinas mokestis sudarytų 18 943,68 Eur (189 436,75 Eur/10). Atsižvelgiant į tai, jog 18 943,68 EUR mokestis už be leidimo išgautą išteklių kiekį yra sumokėtas (skundo 3.1. skyriuje pateiktus argumentus), atitinkamo mokesčio dvigubinti nėra pagrindo. Taigi iš viso Sprendimu patvirtinta mokestis, daugiausiai taikant 100 proc. didesnį mokestį, turėtų būti sumažintas iki 20 175,42 Eur (1 231,74 + 18 943,68).
2020 m. sausio 10 d. pareiškėja pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad leidimą išdavė Geologijos tarnyba, o ne atsakovas.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad 2008 m. kovo 7 d. pareiškėjai išduotas Tarnybos leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 13p-08 (toliau – ir Leidimas), kuriuo leidžiama naudoti Kauno apskrities Kauno rajono Drąseikių telkinio žvyro išteklių dalį ir Kauno apskrities Jonavos rajono Rizgonių II telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalį pagal naudojimo sutarčių sąlygas.
2019 m. rugsėjo 5 d. surašytas Patikrinimo aktas, kuriame išanalizavus ir įvertinus Leidimu naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes duomenis, Tarnybos 2010 m. sausio 8 d. patvirtintas Drąseikių telkinio planą, Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas (forma KIT708) (toliau – ir Deklaracija) už 2016–2018 metus atskirus mokestinius laikotarpius duomenis, pareiškėjos pateiktų išteklių apskaitos bei markšeiderinių planų gavybos apimčių apskaičiavimų duomenis, nustatyta, kad pareiškėja nedeklaravo išgauto žvyro išteklių kiekio mokestiniais laikotarpiais, t. y. už nuo 2016 m. I ketv. iki 2017 m. III ketv. – 734,62 m³; už nuo 2017 m. IV ketv. iki 2018 m. III ketv. – 597,22 m³; už nuo 2018 m. IV ketv. iki 2019 m. I ketv. – 0,11 m³.
Tuo pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintų „Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių“ 16 punktą. Vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6 straipsnio 2 dalimi už patikrinimo metu nustatytą 1 331,95 m³ nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 6 158,67 Eur.
Taip pat buvo nustatyta, kad Drąseikių telkinyje be leidimo, už kasybos sklypo ribų (už išteklių kontūro), išgavo žvyro išteklių kiekį, tuo pažeidė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenius) ir ertmes išdavimo taisyklių 20.2. ir 35.5. ir 51 punktus.
Nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog markšeideriniai planai yra netinkamas pagrindas mokestinei prievolei už valstybinius gamtos išteklius apskaičiuoti pabrėždamas, kad markšeiderinis planas yra įteisintas būdas faktiniam išgautų išteklių apskaičiavimui.
Pažymėjo, jog pareiškėja patvirtino, kad atskirų mokestinių laikotarpių deklaracijas užpildė pagal Tarnybai pateiktų Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitų 2 KN pagrindu. Atkreipė dėmesį, kad minėtoje formoje duomenys apie išgautus išteklių kiekius nurodomi sveikais skaičiais, tūkst. kub. m., tuo tarpu pagal Taisyklių 30 punkto reikalavimus išgautų išteklių kiekis turi būti nurodytas kubiniais metrais. Atsakovo teigimu, tai patvirtina ir įrodo, kad pareiškėja neteisingai vertino, apskaitė ir deklaravo išgautų išteklių kiekį. Remiantis markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 25 punkto nuostatomis, markšeiderinių planų gavybos apimčių apskaičiavimuose išgautų išteklių kiekis pateikiamas 1 kub. m. tikslumu, todėl deklaracijose išgautų gamtos išteklių kiekis turi būti nurodomas ir tikslinamas pagal atliktų markšeiderinių planų apskaičiavimo duomenis.
Pareiškėja turėjo prievolę ir pareigą teisingai apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčius už visą išgautą valstybinių gamtos išteklių kiekį, t. y. patikslinti išgautus valstybinių gamtos išteklių kiekius pagal atliktų markšeiderinių planų gavybos apimčių apskaičiavimus, tačiau to neatliko.
Dėl pareiškėjos argumento, jog nebuvo įvertinta markšeideriniuose planuose leistina maksimali santykinė paklaida nurodė, kad pagal Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 3 punktą, markšeiderinius darbus turi teisę atlikti fiziniai asmenys, turintys leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti kietųjų naudingųjų iškasenų paiešką ir žvalgybą, ir turintys geodezininko kvalifikacinį pažymėjimą, ir juridiniai asmenys, turintys leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti kietųjų naudingųjų iškasenų paiešką ir žvalgybą, kuriuose dirba asmenys, turintys geodezininko kvalifikacinį pažymėjimą., todėl sprendė, kad skunde pateiktais skaičiavimais negali remiamasi nustatant mokestinę prievolę.
Dėl be leidimo išgautų valstybinių gamtos išteklių kiekių paaiškino, kad pagal Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalį naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą (toliau – ir Naudojimo planas).
Leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ 34 ir 35 punktuose nurodyti leidimo rekvizitai ir sąlygos, kurios turi būti aptariamos sutartyje. Sutartyje nurodomos išteklių naudojimo ribos (skirtas, skiriamas kasybos sklypas, išteklių naudojimo gylis, eksploatacinis vandeningasis horizontas ir kt.). Patikslinus bent vieną iš sutarties sąlygų (įskaitant išteklių naudojimo ribų pakeitimą) išduodamas pakartotinis leidimas. Atitinkamai, pasikeitusios telkinio išteklių naudojimo sutarties sąlygos numatytos kaip viena iš naudojimo plano koregavimo priežasčių, įteisintų Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145 „Dėl žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 40 punktu.
Pabrėžė, kad pareiškėjai Leidimu buvo paskirtas 56,3 ha kasybos sklypas, kuriame yra apie 3937 tūkst. kubinių metrų žvyro išteklių. Sutarties neatsiejama dalimi yra prie šios sutarties pridėtas 1:10000 mastelio žvyro telkinio planas, nurodytos ribos. Sutarties 7 punkte aiškiai nurodyta, kad išteklių naudojimo ribos sutampa su skirto kasybos sklypo kontūru ir išteklių apskaičiavimo gyliu. Sprendė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja, neturėdama leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes, vietoje kur vykdė gamtinių išteklių gavybą, neteisėtai už Leidime Tarnybos suteikto kasybos sklypo, kontūro ribų, iškasė 40843 m³ žvyro.
Siekdama įgyti teisę naudoti žemės gelmių išteklius už įteisintų kasybos sklypo ribų, pareiškėja privalėjo įvykdyti visas Žemės gelmių įstatyme nustatytas sąlygas, t. y. gauti pakartotinį leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, sudaryti (tikslinti) žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutartį, nustatyta tvarka parengti (koreguoti) žemės gelmių naudojimo planą. Kadangi pareiškėja šių veiksmų neatliko, todėl sprendė, jog teisėtai ir pagrįstai paskaičiavo mokestį didesniu mokesčių tarifu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „GIK projektai“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjos užsakymu parengė markšeiderinius planus už laikotarpius nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d., nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. balandžio 11 d., nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. spalio 4 d. ir juos pateikė pareiškėjai bei Tarnybai. Pabrėžė, kad markšeideriniai planai buvo parengti vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 „Dėl markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklėmis.
Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 punkte nustatyta, kad markšeideriniuose planuose atskirai skaičiuojami naudingojo sluoksnio išteklių plotai ir kiekiai, išgauti apskaitomuoju laikotarpiu kasybos sklype, karjero šlaituose už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos metu. Remiantis tuo, markšeideriniuose planuose buvo apskaičiuoti išgauto naudingojo sluoksnio išteklių kiekiai kasybos sklypo ribose, už kasybos sklypo ribų bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų. Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 punkte taip pat nustatyta, kad karjero šlaituose ir dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis, kuris vadovaujantis Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 2 priedu Gavybos apimčių skaičiavimo lentelėje nurodomas kaip gavyba už kasybos sklypo ribų. Pabrėžė, kad Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklės nenumato Gavybos apimčių skaičiavimo lentelės turinio keitimo išskiriant papildoma grafą „Išteklių prieaugis“.
Pažymi, jog vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2000 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 23 „Dėl žinybinių statistinių ataskaitų tvirtinimo“ patvirtintų Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitos (išskyrus durpių išteklius) 2-KN priedu „Paaiškinimai kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių (išskyrus durpių išteklius) kasybos ataskaitai 2-KN pildyti“, už kasybos sklypo ribos išgauti gamtos ištekliai, kurie yra tos pačios genezės ir artimos litologinės sudėties bei kokybiniais parametrais analogiški telkinyje patvirtintai naudingajai iškasenai, yra apskaitomi kaip išteklių prieaugis.
Dėl markšeideriniuose planuose leidžiamos bloko tūrio santykinės paklaidos nurodė, kad išmatuotas iškastos naudingosios iškasenos kiekis dėl sudėtingumo gamtinio kūno erdvinės konfigūracijos bei jo fizinių savybių, matavimo metodų galimybių visada yra su paklaida tieki į mažesnę, tiek ir į didesnę gauto matavimo rezultato pusę. Metodikos atskiro matavimo paklaidos nustatymui nėra. Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 22 ir 23 punktuose nustatyta, kokiais maksimaliais dydžiais (paklaida) gali skirtis dviejų nepriklausomų to paties iškasto naudingosios iškasenos kiekio matavimų duomenys.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad Drąseikių telkinys yra išsidėstęs Neries upės slėnyje, pasižyminčiame itin palankiomis žvyro ir smėlio klodų susiformavimo geologinėmis sąlygomis. Jis surastas ir jo ištekliai nepertraukiamai naudojami nuo 1955 m. Per visą šį laikotarpį telkinys ne vieną kartą buvo peržvalgomas, plečiant jo ribas į plotį ir į gylį. Nagrinėjamu laikotarpiu (2016–2018 metai) pareiškėjos naudojamos telkinio dalies ištekliai detaliai išžvalgyti 1979 m.
Detalios žvalgybos duomenimis Drąseikių telkinio ribose paplitusi smėlio ir žvyro klodą asloja moreninis priemolis ir priesmėlis, atskirais atvejais – aleuritas. Klodo viršutinę dalį paprastai sudaro stambesnių frakcijų nuogulos, į sluoksnio apačią nuogulų granuliometrinė sudėtis smulkėja. Siekiant nepažeisti detalios žvalgybos metu galiojusių valstybinių standartų reikalavimų žaliavos kokybei, eilėje detaliai išžvalgyto ploto vietų apatinė smėlio ir žvyro storymės dalis, kurią sudarė smėlio nuogulos su negausia žvirgždo priemaiša, buvo priskirta telkinio aslai. Pažymėjo, kad toks sąlyginis naudingojo klodo ir aslos atskyrimo kontaktas yra netaisyklingai išsidėstęs tiek vertikaliame, tirk horizontaliame pjūvyje. Vykdant apvandeninto naudingojo klodo gavybos darbus, kuomet kasavietė po vandeniu išsidėsčiusi apie 10 m gylyje, šio kontakto nustatymas kasybos metu tampa itin sudėtingas.
Tarnybos požiūriu, išgaunamas ir deklaruojamas žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto naudingojo klodo pado slūgstančias tos pačios genezės smėlingas nuogulas pareiškėja žalos valstybei nepadaro, nes užbaigus telkinio eksploataciją karjero pade 10–12 m gylyje po vandeniu liekant Drąseikių telkinio smėlingos – žvyringos storymės dalis niekuomet nebūtų iš naujo tiriama bei išgaunama, taip negrąžinamai prarandant galimus panaudoti žemės gelmių išteklius. Tarnyba, vykdydama naudingosios iškasenos išteklių gavybos iš Drąseikių telkinio apskaitą, apskaito žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto pado išgautą smėlio ir žvyro kiekį kaip telkinio išteklių prieaugį ir įrašo į atitinkamo laikotarpio gavybos apskaitos duomenis.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, siekdama ateityje išvengti teisminių ginčų su kontroliuojančia institucija, 2019 m. inicijavo smėlio – žvyro nuogulų, slūgstančių žemiau Drąseikių telkinio detaliai išžvalgyto naudingojo klodo pado, papildomą žvalgybą kurios metu vadovaujantis 1972 ir 1979 metais atliktų tiesioginių tyrimų duomenimis buvo perskaičiuotas geologinių smėlio ir žvyro išteklių likutis karjero pade likusiame naudoti pareiškėjai skirto telkinio plote. Įvertinusi papildomos žvalgybos duomenis Tarnyba priėmė sprendimą aprobuoti Drąseikių karjero pade slūgstančius smėlio ir žvyro išteklius ir įrašyti juos į Žemės gelmių registrą, išdavė pakartotinį leidimą 2019 m. lapkričio 20 d. Nr. KN-19-49p.
Pažymėjo, kad Tarnyba neturi informacijos apie gavybos duomenų deklaravimą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir mokesčio už išgautus išteklius sumokėjimą, todėl gavybos apskaitos teisingumą gali įvertinti tik pagal pareiškėjos teikiamų ketvirtinių kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitų (išskyrus durpių išteklius) 2KN ir periodiškai atliekamų eksploatuojamo telkinio markšeiderinių matavimų duomenis ir pabrėžė, kad pareiškėja deklaravo Tarnybai visą nagrinėjamu laikotarpiu išgauto žvyro kiekį. Visi išgauti ištekliai buvo apskaityti ir deklaruoti Tarnybai teikiamose kietųjų naudingųjų iškasenų gavybos atskaitose 2-KN.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas advokatas Nerijus Katilius prašė skundą tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad leidimą išduoda Geologijos tarnyba, o ne atsakovas. Ypatumas yra kasimas vandenyje. Pažymėjo, kad atsiliepime nėra jokių argumentų dėl paklaidos taikymo.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas vadovas R. Š. prašė skundą tenkinti, palaikė advokato pasisakymus. Papildomai paaiškino, kad į gylį pamatuoti negali. Iš geologijos tarnybos yra gavę apdovanojimų už racionalų išteklių naudojimą, kad iškasa visas naudingąsias iškasenas, nepalieka. Į teismo klausimą dėl planuose žymėjimo atsakė, kad seniau tokia grafa „prieaugis“ buvo, tada nurodydavo, o paskui jos nebeliko, pildė, kaip buvo. Į teismo klausimą, kodėl vėliau išsiėmė leidimą, atsakė, kad dėl baudos dydžio, labai didelė ir neproporcinga bauda.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovės prašė skundą atmesti atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad markšeideriniai planai yra svarbūs, sprendžiama vienareikšmiškai tik pagal juos. Į teismo klausimą dėl paklaidos atsakė, kad paklaidas skaičiuoti gali tik markšeiderinių planų rengėjai, nes taip nustato įstatymas. Pareiškėjai tokių skaičiavimų nepateikė, tai, ką pateikė, nėra paklaidos skaičiavimas, atliktas kompetentingo subjekto. Pažymėjo, kad pareiškėjas nieko nepatikslino iki pat šios dienos. Patikrinimo akto 2 lentelėje viskas parodyta. Į teismo klausimą atsakė, kad negali atsakyti, kas yra prieaugis. Mano, kad Sutartyje nustatytos ribos, taip ir į gylį, kurių reikia laikytis. Taip nustato teisės aktai.
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad 2008 m. kovo 7 d. Tarnyba išdavė pareiškėjai Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Kauno rajono Drąseikių telkinyje žvyro išteklių dalyje, pagal pridedamų naudojimo sutarčių sąlygas. 2008 m. kovo 7 d. pareiškėja ir Tarnyba sudarė Kauno apskrities Kauno rajono Drąseikių telkinio žvyro išteklių dalies naudojimo sutartį, kuria pareiškėja įsipareigojo naudoti Drąseikių telkinio žvyro išteklių dalį kasybos sklype, kurio plotas 56,3 ha, pagal šioje sutartyje nurodytas sąlygas.
Departamentas, atlikęs pareiškėjos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinį patikrinimą už 2016–2018 metų mokestinius laikotarpius, surašė Patikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog patikrinimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatė du pažeidimus: 1) jog pareiškėja nedeklaravo šio išgauto žvyro išteklių kiekio: už nuo 2016 m. I ketv. iki 2017 m. III ketv. – 734,62 m³; už nuo 2017 m. IV ketv. iki 2018 m. III ketv. – 597,22 m³; už nuo 2018 m. IV ketv. iki 2019 m. I ketv. – 0,11 m³, t. y. už minėtus laikotarpius pareiškėja deklaracijose pateikė klaidingus duomenis, tokiu būdu pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintų „Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių“ 16 punkto nuostatas. Už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 6 158,67 Eur; 2) pareiškėja Drąseikių telkinyje žvyro išteklių dalyje už kasybos sklypo ribų (už išteklių kontūro), laikotarpyje nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. išgavo 15 369 m³ žvyro išteklių; nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. išgavo 4 837 m³ žvyro išteklių; nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. spalio 4 d. išgavo 20 637 m³ žvyro išteklių. Tokiu būdu pareiškėja pažeidė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenius) ir ertmes išdavimo taisyklių 20.2. ir 35.5. papunkčius ir 51 punktą. Už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 189 436,75 Eur. Pareiškėjai priskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už be leidimo išgautą ir nedeklaruotą išteklių kiekį – 195 595,42 Eur.
2019 m. spalio 15 d. pareiškėja pateikė atsakovui rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriose prašė Departamento netvirtinti Patikrinimo akto.
2019 m. lapkričio 15 d. Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą bei 195 596 Eur priskaičiuotą mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sumą.
Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintų „Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių“ 16 punktas nustato, kad Deklaracijoje privaloma pateikti duomenis apie išgautas naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą. Esant reikalui, pildomi papildomi lapai ir pridedami prie deklaracijos. Žemiau pateikiamas deklaracijos ir jos papildomo lapo laukelių užpildymo išaiškinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad atsakovas teisingai konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 16 punktą, nes 2016–2018 m. pareiškėja neapskaitė ir nedeklaravo 1331,95 m³ išgauto žvyro išteklių kiekio.
Teismas sulygino pareiškėjos markšeiderinių planų ir Deklaracijų duomenis už laikotarpius nuo 2016 m. iki 2019 m. I ketvirčio ir pritaria atsakovo skaičiavimams, kad už laikotarpį nuo 2016 m. I ketv. iki 2017 m. III ketv. pareiškėja nedeklaravo 734,62 m³ išgauto žvyro išteklių; už laikotarpį nuo 2017 m. IV ketv. iki 2018 m. III ketv. – 597,22 m³; už laikotarpį nuo 2018 m. IV ketv. iki 2019 m. I ketv. – 0,11 m³.
Pirma, teismas nagrinėjamoje byloje apie išgautų išteklių kiekį sprendžia vadovaudamasis markšeideriniais planais. Tokią išvadą teismas daro sistemiškai įvertinęs Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių nuostatas. Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 5 punkte nustatyta, kad markšeideriniai darbai – veiksmai atliekami rengiant ir atnaujinant markšeiderinį planą, apskaičiuojant kietųjų naudingųjų iškasenų telkinyje išgautus ir liekančius išteklius (5.1 papunktis); markšeiderinis planas – kietųjų naudingųjų iškasenų telkinio topografinė nuotrauka, sudaryta pagal žemės paviršiaus ir kasinių geodezinius matavimus (5.2 papunktis). Naudojamuose naudingųjų iškasenų telkiniuose markšeideriniai darbai susideda iš periodiško telkinio markšeiderinio plano atnaujinimo bei išgauto, neiškasamo išteklių kiekio šlaituose, nejudinamoje telkinio pakraščio juostoje ir karjero dugne, pašalinto su dangos nuogulomis ir liekančio gavybai naudingųjų iškasenų išteklių kiekio apskaičiavimo. Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių naudotojas privalo turėti naudojamo telkinio markšeiderinį planą, apimantį visą skirto naudoti telkinio kasybos sklypo plotą (Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 9 punktas). Už markšeiderinių planų parengimą, atnaujinimą ir pateikimą atsakingi telkinio išteklius naudojantys juridiniai ar fiziniai asmenys ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis (Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 32 punktas).
Antra, teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad skiriasi deklaracijos ir markšeiderinio plano laikotarpiai, deklaruojami kiekiai, todėl galėjo atsirasti netikslumų. Teismas pažymi, kad atsakovas pateikė detalius skaičiavimus, atsižvelgdamas tiek į laikotarpių ne / sutapimus, tiek į kiekius, skaičiavimo vienetus ir kt. (Patikrinimo akto 1 lentelė).
Trečia, teismas atmeta pareiškėjos argumentus dėl neatitikimus pateisinančios priežasties – paklaidos. Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 23 punkte minima paklaida minima kitame kontekste ir turi būti įforminta asmens, turinčio teisę rengti markšeiderinį planą. Nagrinėjamu atveju taip nebuvo atlikta ir markšeiderinis planas nebuvo patikslintas.
Už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį pareiškėjai paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 6 158,67 Eur. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Pareiškėja teigia, kad taikoma sankcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui.
Viešojo administravimo įstatymo 36⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme, arba jos neskirti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018). Teismas, nagrinėjamu atveju vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais bei įvertinęs bylos duomenis, ginčo šalių teiktus paaiškinimus, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta. Teismas atsižvelgia į neteisingo deklaravimo priežastis (nenustatyta pareiškėjos tyčia), į neapskaityto ir nedeklaruoto išgauto žvyro išteklių kiekio santykį su pareiškėjos deklaruoto išgauto žvyro kiekiu (nedidelis kiekis), į pažeidimo trukmę ir pakartotinumą (nuo 2016 m. nedeklaruota po nedidelį kiekį), sprendžia, kad pareiškėjai proporcinga ir adekvati sankcija yra 1 231,74 Eur (615,87 Eur x 2).
Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma, konstatuotina, kad atsakovo paskirta sankcija pareiškėjai yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, todėl turėtų būti mažintina iki 1 231,74 Eur.
Pažymėtina, kad Sprendime nebuvo spręsta, todėl teismas nepasisako dėl Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka priimamų administracinių sprendimų (įskaitymo dėl jau sumokėtų mokesčių).
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalis nustato, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą. Žemės gelmių ištekliai ir ertmės pagal naudojimo planą pradedami naudoti tik įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams ar ertmėms naudoti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenius) ir ertmes išdavimo taisyklių 20.2 papunktyje nustatyta, kad pakartotinis leidimas išduodamas, jeigu patikslinama bent viena iš sutarties sąlygų, nurodytų Išdavimo taisyklių 35.1, 35.4?35.6, 35.13 ir 35.15 papunkčiuose. Išdavimo taisyklių 35.5 papunktyje nustatyta, kad sutartyje nurodoma išteklių naudojimo ribos (skirtas, skiriamas kasybos sklypas, išteklių naudojimo gylis, eksploatacinis vandeningasis horizontas ir kita). Išdavimo taisyklių 51 punkte nustatyta, kad leidimas suteikia jo turėtojui teisę naudoti sutarties (-čių) nustatytomis sąlygomis nurodytų objektų išteklius ir žemės gelmių ertmes (ir atlikti žvalgybą, paiešką).
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja turi Leidimą ir turi sudariusi Kauno apskrities Kauno rajono Drąseikių telkinio žvyro išteklių dalies naudojimo sutartį, kuria pareiškėja įsipareigojo naudoti Drąseikių telkinio žvyro išteklių dalį kasybos sklype, kurio plotas 56,3 ha, pagal šioje sutartyje nurodytas sąlygas.
Kaip matyti iš Patikrinimo akto, aplinkybę, kad pareiškėja neteisėtai, t. y. be leidimo iškasė 40 843 m³ žvyro išteklių, atsakovas įrodinėja markšeideriniu planu, kuriame pareiškėja nurodė, kad 40 843 m³ žvyro laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. spalio 11 d. išgavo už išteklių kontūro.
Išgautų ir liekančių telkinyje naudingųjų iškasenų kiekio apskaičiavimą reglamentuoja Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklės. Naudingojo sluoksnio išteklių kiekio pokyčio, susidariusio tarp paskutinių dviejų naudingųjų iškasenų telkinyje atliktų matavimų, apskaičiavimas, atliekamas pagal telkinio atnaujinto markšeiderinio plano duomenis (Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 21 punktas).
Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 punkte nustatyta, kad atskirai skaičiuojami naudingojo sluoksnio išteklių plotai ir kiekiai, išgauti apskaitomuoju laikotarpiu kasybos sklype, karjero šlaituose už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos metu. Karjero šlaituose ir dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis.
Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklės nedetalizuoja, kas yra laikoma prieaugiu, kaip šis terminas dera su Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose vartojama sąvoka sklypo ribos į gylį – kas aktualu nagrinėjamu atveju. Taip pat Markšeiderinianio plano žymėjime nėra tokios grafos. Teismas, sistemiškai analizuodamas Markšeiderinių darbų atlikimo taisykles, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kasant vandenyje karjero dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis vertintinas kaip telkinio išteklių prieaugis. Tokią išvadą patvirtina ir Geologijos tarnybos pozicija byloje, paremta poreikiu žemės gelmių išteklius naudoti racionaliai (Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 10 dalis).
Taigi Departamentas Sprendime nepagrįstai pripažino, jog pareiškėja 40 843 m³ žvyro laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. spalio 11 d. išgavo už išteklių kontūro be leidimo, apskaičiuodamas pareiškėjai mokestį nepagrįstai taikė koeficientą 10, numatytą Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Departamento Sprendimo dalis, kuria pareiškėjai patvirtintas apskaičiuotas 189 436,75 Eur mokestis už išgautą gamtos išteklių – 40 843 m³ žvyro kiekį, yra nepagrįsta ir naikintina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius kontroliuoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 6 punkte nurodytą mokestį, t. y. už valstybinius gamtos išteklius administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. Todėl, pareiškėjos skundo argumentas, jog Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, viršijo jo kompetencijai suteiktas ribas, yra nepagrįstas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Apibendrinant teismas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Drąseikių karjeras“ skundą patenkina iš dalies. Teismas pakeičia Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. AS-94 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas uždarajai akcinei bendrovei „Drąseikių karjeras“ apskaičiuotas 6 158,67 Eur mokestis už nedeklaruotą žvyro kiekį, sumažinant uždarajai akcinei bendrovei „Drąseikių karjeras“ apskaičiuotą mokestį iki 1 231,74 Eur, panaikina Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. AS-94 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas uždarajai akcinei bendrovei „Drąseikių karjeras“ apskaičiuotas 189 436,75 Eur mokestis už be leidimo išgautą gamtos išteklių 40 843 m³ žvyro kiekį.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau neįvardijo nei konkrečios bylinėjimosi išlaidų sumos, nei pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje (ABTĮ redakcija, galiojanti po 2018 m. gruodžio 28 d.) nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Taigi atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmetamas, nes nepateikti konkretūs paskaičiavimai ir įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tokios praktikos nuosekliai laikosi ir LVAT (LVAT 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-579-662/2019).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Drąseikių karjeras“ skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. AS-94 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas uždarajai akcinei bendrovei „Drąseikių karjeras“ apskaičiuotas 6 158,67 Eur mokestis už nedeklaruotą žvyro kiekį, sumažinant uždarajai akcinei bendrovei „Drąseikių karjeras“ apskaičiuotą mokestį iki 1 231,74 Eur (vienas tūkstantis du šimtai trisdešimt vienas euras 74 ct).
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. AS-94 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas uždarajai akcinei bendrovei „Drąseikių karjeras“ apskaičiuotas 189 436,75 Eur mokestis už be leidimo išgautą gamtos išteklių 40 843 m³ žvyro kiekį.
Likusią pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Drąseikių karjeras“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.