Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui taip pat buvo apskaičiuotas 9 963 Eur mokestis didesniu tarifu už esą be leidimo išgautą smėlį už (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio kasybos sklypo ribų. 2016-02-05 patikrinimo akte, kuris patvirtintas skundžiamu Sprendimu, nurodyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą UAB „Patrauka“ 2013-03-21 įsigijo 2,6017 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 4400-2560-3167, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimo paskirtis – kitas; žemės sklypo naudojimo būdas – Naudingųjų iškasenų teritorijos. Lietuvos geologijos tarnyba 2014-02-28 išdavė leidimą Nr. 14-14, kuriuo bendrovei leidžiama (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklius naudoti pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas. Taigi pareiškėjas turėjo leidimą sklype išgauti gamtos išteklius. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2016-02-23 rašte „Dėl markšeiderinių apmatavimų duomenų įvertinimo“ nurodė, kad bendrovės prašymu įvertino (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio markšeiderinių apmatavimų duomenis už laikotarpį nuo eksploatacijos pradžios iki 2015-10-13 bei išnagrinėję telkinio geologinę ir projektinę dokumentaciją teikia šiuos paaiškinimus: telkinio naudingojo sluoksnio klodas pasižymi itin netolygiu slūgsojimu – klodo pado paviršiaus amplitudė telkinio 2,2 ha plote kinta 8 m ribose; didžiojoje telkinio dalyje naudingąjį sluoksnį asloja tos pačios genezės ir artimos litologinės sudėties sluoksniai; pagal patvirtintą (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio išteklių naudojimo planą išeksploatuotą karjerą numatoma rekultivuoti į mišką, giliausioje karjero vietoje įrengiant vandens telkinį. Projektuojamo vandens telkinio horizonto altitudė – 125,8 m NN; visi markšeideriniame plane išskirti kasybos „už kontūro“ ploteliai išsidėstę išeksploatuoto ploto dugne naudingųjų iškasenų gavybai suformuoto žemės sklypo ribose; išskirtuose kasybos „už kontūro“ ploteliuose buvo kasamas smėlis, įsigilinant iki 0,3–1,0 m žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto išteklių kontūro; karjero pade išgautas smėlis buvo apskaitytas ir deklaruotas tarnybai teikiamose ketvirtinėse išteklių gavybos ataskaitose; vidurkinė karjero pado altitudė išskirtų „už kontūro“ plotelių vietoje sudaro 126,5 m NN, t.y. yra artima projektinei karjero pado dalies, skirtos miško sodinimui, altitudei. Todėl konstatuotina, jog gavybą „už kontūro“ sąlygojo naudingojo sluoksnio pado slūgsojimo netolygumai, šiais bendrovės veiksmais žala aplinkai ir rekultivacijos sprendiniams nebuvo padaryta. Siūlomą išgautą „už kontūro“ išteklių kiekį apskaityti kaip (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių prieaugį. UAB „GJ Magma“ 2016-02-17 rašte Nr. 053 „Dėl kasybos apskaitos (duomenys neskelbtini) karjere“ nurodyta, kad senojo karjero dugne ištekliai neskaičiuoti, nes tinkamo naudojimui (ne smulkaus ir molingo) smėlio klodo storis pagal žvalgybos duomenis tėra 0,7–1 m. Pagal techninės užduoties sąlygas minimalus naudingojo klodo storis gręžinyje turėjo būti 2 m. Karjero dugnas tų sąlygų neatitiko. Dalyje senojo karjero buvo numatyta lėkštinti šlaitus į išorę, t.y. paimti šiek tiek išteklių už kontūro ir tai buvo numatyta kaip išteklių prieaugis. Senojo karjero dugne ir nukasta tiktai 0,7 ir 1 m storio klodas. Kitose vietose iškasta giliau telkinio aslos tiktai 0,3 ir 0,8 m. Tokių aslos įlinkių plotuose tarp gręžinių neįmanoma žvalgybos ar naudojimo plano sudarymo metu žinoti. Asla projektuojama tiesėmis tarp gręžinių. Kitokių būdų nėra. Tai, kad kasybos metu tarp gręžinių iškasamas naudingasis klodas pagal sluoksnių polinkius, yra geras dalykas, nes valstybei priklausantys ištekliai yra pilniau išnaudojami. Lietuvos geologijos tarnybos apskaitos formose 2KN tam yra numatytas apskaitos žymuo – išteklių prieaugis. Todėl tai yra priimtina ir skatintina. Tiktai apskaita turi būti tiksli. Jeigu nebūtų apskaitomas išteklių iškasimas giliau aslos ar flanguose už išteklių kontūro, tai kasybos pabaigoje pritrūktų išteklių kasybos sklype. Dabar viskas yra atlikta pagal geologijos principus ir gamtos sukurtas naudingojo klodo formas. UAB „GJ Magma“ paruoštoje (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio, skirto UAB „Patrauka“, markšeiderinių matavimų 2016-03-21 patikslintoje ataskaitoje nurodyta, kad „pilku fonu pažymėtas tekstas yra patikslintas 2015-10-13 aiškinamojo rašto eilutės“, ir pilku tekstu konstatuota: viso per apskaitomą laikotarpį iš sluoksnio iškasta 48 tūkst. kv. m naudingųjų iškasenų, nustatytas 3 tūkst. kv. m išteklių prieaugis: žemiau naudingo klodo aslos – 2 tūkst. kv. m ir lėkštinant karjero šlaitą į išorę – 1 tūkst. kv. m; nuo telkinio eksploatacijos pradžios iki 2015-10-13 karjere iš viso iškasta 48 tūkst. kv. m, nustatytas 3 tūkst. kv. m išteklių prieaugis: žemiau naudingo klodo aslos – 2 tūkst. kv. m ir lėkštinant karjero šlaitą į išorę – 1 tūkst. kv. m. Taigi iš šios patikslintos ataskaitos matyti, kad 2622 tūkst. kub. m išgautų išteklių vertinami kaip „kasybos prieaugis“, nebevartojama sąvoka „už išteklių kontūro“, bei nurodyta, kad 1 tūkst. kub. m išteklių gauti lėkštinant karjero šlaitą į išorę, kas ir numatyta Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio išteklių naudojimo plane. Išgautas 2,622 tūkst. kub. m kiekis pareiškėjo yra deklaruotas valstybinei mokesčių inspekcijai, už jį mokestis pilnai sumokėtas. Minėtas kiekis 2,622 tūkst. kub. m išgautas tik iš bendrovei priklausančio žemės sklypo, nors ir už formalios kasybos ribos. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016-02-23 rašte nurodytu siūlymu išgautą „už kontūro“ išteklių kiekį apskaityti kaip (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių prieaugį, tai ir padarė. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas deklaravo valstybinei mokesčių inspekcijai mokestį už išgautą 2622 tūkst. kub. m gamtos išteklių kiekį, jį sumokėjo, papildomai jai nesumokėto mokesčio (sumažinto mokesčio) nepriskaičiuota, tačiau visiškai nepagrįstai taikyta didžiulė ekonominė sankcija – koeficientas 10, nors, kaip jau minėta, leidimą išgauti gamtos išteklius pareiškėjas turėjo ir veikė pagal karjero naudojimo planą. Pareiškėjui Sprendimu neabejotinai nepagrįstai pritaikyta ekonominė sankcija – 9 963 Eur mokestis didesniu tarifu taikant koeficientą 10, nors pareiškėjas pažeidimo, įtvirtinto MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje, nepadarė.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. balandžio 4d. sprendimo Nr. 4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo pavirtintas UAB „Patrauka“ apskaičiuotas 53358 Eur mokestis didesniu tarifu, t. y. 43395 Eur už 2015 m. I–II ketv. (duomenys neskelbtini) smėlio telkinyje išgautą ir nedeklaruotą smėlį bei 9963 Eur už be leidimo išgautą smėlį už (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio kasybos sklypo ribų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (toliau – Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas ir MVGIĮ), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintos Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

Vadovaujantis Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, taip pat ir smėlis bei žvyras <...> yra valstybinių gamtos išteklių mokesčio objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnis).

Pagal Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, bei Taisyklių 5 punktą, deklaracijas teikia visi mokesčio mokėtojai, išgaunantys (naudojantys) gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Pagal Taisyklių 6 ir 7 punktus, mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis; <...> užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytus terminus, t. y. per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos. Vadovaujantis Taisyklių 12.10 punktu, už pavėluotą deklaracijos pateikimą, nepateikimą ar neteisingų duomenų į ją įrašymą taikoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta atsakomybė. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį MVGIĮ numato sankciją (dėl deklaruoto mažesnio gamtos išteklių kiekio bei jų rūšies nei faktiškai buvo išgauta) – t. y. taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas MVGIĮ įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis). Taisyklių 15 punktas įpareigoja mokesčio mokėtoją, gavus mokesčių administratoriaus pranešimą apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus), pataisyti deklaracijos duomenis, vadovaujantis Taisyklėmis užpildyti patikslintą deklaraciją ir per mokesčių administratoriaus pranešime nustatytą terminą pateikti apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Galimybė patikslinti pateiktą deklaraciją yra suteikiama tik tuo atveju, jei mokesčio mokėtojas ją užpildydamas padarė nežymių klaidų, kurios nėra susijusios su jo mokestine prievole ar sumokėtų mokesčių dydžiu.

Valstybinių gamtos išteklių mokesčio mokėtojai, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos (MVGIĮ 7 str. 4 d.). Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas MVGI (MVGIĮ 8 str. 2 d.). Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (MVGIĮ 8 str. 3 d.). Vadovaujantis MVGIĮ 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atlikus neplaninį pareiškėjo eksploatuojamo (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą pagal ŠRAAD direktoriaus pavedimą atlikti patikrinimą Nr. DP-3(1.20) nustatyta, jog UAB „Patrauka“ pažeidė MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, tai yra 2015 m. I ir II ketv. išgauto 11315 kub. m smėlio nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, o 2015 m. III ketv. už (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio kasybos sklypui skiriamų ribų be leidimo išgavo 2622 kub. m smėlio. UAB „Patrauka“ taip pat pažeidė MVGIĮ 4 straipsnio nuostatas, tai yra 2015 m. III ketv. deklaravo neišgauto kito smėlio 12265 kub. m ir dėl to per daug deklaravo ir sumokėjo mokesčio už kitą smėlį 4660 Eur (b. l. 14 – 18). Iš ginčijamu Sprendimu patvirtinto 2016-02-05 patikrinimo akto Nr. 15396278 matyti, jog pareiškėjas 2015 m. I ketvirčio Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją (formą KIT708) Valstybinei mokesčių inspekcijai privalėjo pateikti iki 2015-04-30, 2015 m. II ketv. deklaraciją privalėjo pateikti iki 2015-07-31, 2015 m. III ketv. deklaraciją privalėjo pateikti iki 2015-10-31. Bendrovė 2015 m. I, II ketv. deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė, o 2015 m. III ketv. deklaraciją pateikė 2016-01-19. Bendrovė pateiktoje 2015 m. III ketv. deklaracijoje nurodė, kad 2015 m. III ketv. išgavo 48000 kub. m smėlio (b. l. 39–41). Atsakovas, vadovaudamasis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui už 2015 m. I–II ketv. nedeklaruotą smėlį apskaičiavo 43395 Eur (10342 Eur (2015 m. I ketv.) + 33053 Eur (2015 m. II ketv.) ir už 2015 m. III ketv. deklaruotą už (duomenys neskelbtini)smėlio telkinio ribų be leidimo išgautą 2622 kub. m smėlį apskaičiuotas 9963 Eur (2622 kub. m. x 0,28 (tarifas) x 1,357 (indeksavimo koeficientas) x 10 (didesnis tarifas) mokestis didesniu tarifu, iš viso: 53358 Eur (43395 Eur + 9963 Eur) (b. l. 39 – 41). Pareiškėjas 2016-03-14 paaiškinime dėl ŠRAAD 2016-02-05 patikrinimo akto Nr. 15396278 nurodė, jog pareiškėjo dėl buhalterinės apskaitos vedimo nuo 2008-04-01 turi sudaręs sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra atsakinga už visų įmonės deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Deklaracijos už iškastas naudingąsias iškasenas už 2015 m. nebuvo pateiktos laiku, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklydo, tai yra supainiojo šių deklaracijų pateikimo periodiškumą – vietoj privalomo deklaracijos pateikimo ketvirčiais tai padarė vieną kartą metams pasibaigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. Š. paaiškino, jog ji buvo įsitikinusi, jog deklaracija už įmonės išgautas naudingąsias iškasenas yra teikiama tik vieną kartą per metus. Toks jos įsitikinimas suklaidino ir pareiškėją, kadangi ši bendrovė daugelį metų vykdo buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo veiklą ir pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikė kompetentinga įmone, todėl nepatikrino, ar tikrai ši deklaraciją teikiama vieną kartą per metus (b. l. 20). Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktas 2016-03-15 Rašytines pastabas dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-02-05 Patikrinimo akto Nr.15396278 panaikinimo, ginčijamu 2016-04-12 Sprendimu Nr. 4 patvirtino 2016-02-05 patikrinimo aktą Nr. 1596278 (b. l. 14 – 18). Iš ŠRAAD 2016-04-12 Sprendimo matyti, kad UAB „Patrauka“ 2015 m. I ketvirčio Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją, formą KIT708 Valstybinei mokesčių inspekcijai privalėjo pateikti iki 2015-04-30, 2015 m. II ketv. deklaraciją privalėjo pateikti iki 2015-07-31, 2015 m. III ketv. deklaraciją privalėjo pateikti iki 2015-10-31. Bendrovė 2015 m. I, II ketv. deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė, o 2015 m. III ketv. deklaraciją pateikė 2016-01-19, nors deklaraciją turėjo pateikti iki 2015-10-30. Bendrovė 2015 m. III ketv. deklaracijoje nurodė, kad 2015 m. III ketv. išgavo 48000 kub. m smėlio (b. l. 14–18). UAB „Patrauka“ po patikrinimo akto įteikimo, t. y. 2016-01-20, 2016-03-09 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė patikslintą 2015 m. I ketv. Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją, kurioje papildomai deklaravo išgauto kito smėlio 2736 kub. m, kuris iki patikrinimo nebuvo deklaruotas; taip pat pareiškėjas patikslino II ketv. deklaraciją, kurioje papildomai deklaravo išgauto kito smėlio 6707 kub. m, kuris iki patikrinimo nebuvo deklaruotas; taip pat pateikė patikslintą 2015 m. III ketv. deklaraciją, kurioje papildomai deklaravo išgauto kito smėlio 38557 kub. m, kuris iki patikrinimo nebuvo deklaruotas (b. l. 14 – 18).

Pareiškėjas ginčija ŠRAAD 2016-04-12 Patikrinimo akte ir Sprendime nustatytas aplinkybes ir teigia, jog pareiškėjas deklaravo visą per 2015 metus išgautą smėlį (2016-01-19 pateikdama vieną deklaraciją), tačiau deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė ne MVGIĮ nustatytais terminais, kai pagal šį įstatymą turėjo pateikti deklaracijas atskirai už 2015 metų I, II, III ketvirčiais išgautą gamtos išteklių kiekį. Pareiškėjas teigia, kad deklaraciją už išgautus gamtos išteklius pateikė pavėluotai ir toks deklaracijos pateikimas negali būti vertinamas kaip tapatus pažeidimams, numatytiems MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje (išgauto gamtos išteklių kiekio nedeklaravimui; mažesnio nei išgautas gamtos išteklių kiekio deklaravimas; be leidimo išgaunamas gamtos išteklių kiekis). Pasak pareiškėjo, nėra teisinio pagrindo jam taikyti MVGIĮ numatytas ekonomines sankcijas, tai yra taikyti padidintą tarifą (koeficientą 10). Pareiškėjas nesutinka su ŠRAAD Sprendime konstatuota aplinkybe, jog nepateikdamas deklaracijų apie išgautą gamtos išteklių kiekį, pažeidė sąžiningos konkurencijos principą. Kaip nurodo pats pareiškėjas, jis sumokėjo priklausantį 18238 Eur mokestį ir įstatyme numatytus delspinigius, pareiškėjas nesiekė nieko slėpti, viską deklaravo, mokesčius sumokėjo, valstybei žalos nepadarė. Todėl pavėluotas deklaracijos pateikimas, nors ir nepateisinantis pareiškėjo veikimo, negali būti pagrindu taikyti pareiškėjui 43395 Eur ekonominę sankciją. Pareiškėjas prašo ŠRAAD 2016-04-12 Sprendimą Nr. 4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ bei juo patvirtintą 43395 Eur sankciją panaikinti.

Tiek pareiškime, tiek ŠRAAD 2016-03-14 pateiktame paaiškinime, pareiškėjas nurodo, jog deklaracijos už išgautas naudingąsias iškasenas nebuvo pateiktos laiku, kadangi už įmonės UAB „Patrauka“ buhalterinės apskaitos vedimą nuo 2008-04-01 yra atsakinga UAB „Veiklos seka“, kuri ir yra atsakinga už visų įmonės deklaracijų pateikimą VMI. UAB „Veiklos seka“ supainiojo deklaracijų už išgautas naudingąsias iškasenas pateikimo periodiškumą VMI – vietoje privalomo deklaracijos pateikimo ketvirčiais tai padarė vieną kartą metams pasibaigus.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nesutinka ir su ŠRAAD 2016-02-05 patikrinimo akte, kuris patvirtintas skundžiamu Sprendimu, nustatytu pažeidimu, jog pareiškėjas be leidimo išgavo smėlį už (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio kasybos sklypo ribų. Už šį pažeidimą pareiškėjui buvo apskaičiuotas 9963 Eur mokestis padidintu tarifu. 2016-08-22 ŠRAAD atliko neplaninį UAB „Patrauka“ patikrinimą pagal Šiaulių agentūros vedėjo 2016-08-22 pavedimą Nr. 311 pagal gautą Šiaulių apylinkės teismo 2016-06-28 nutartį ir nustatė, kad 2016-08-22 atliekant neplaninį patikrinimą (duomenys neskelbtini) smėlio telkinyje buvo vykdomi išteklių gavybos darbai pagal Šiaulių apskrities Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio išteklių naudojimo sutartyje nustatytus reikalavimus. 2015-10-13 UAB „GJ Magma“ atliko Šiaulių rajono smėlio telkinio markšeiderinius apmatavimus ir skaičiavimus. Markšeiderinių apmatavimų ataskaitoje buvo pažymėta, kad už kasybos sklypo ribų buvo iškasta 2622 kub. m išteklių. 2016-03-21 UAB „GJ Magma“ patikslino markšeiderinių apmatavimų ataskaitą, kurioje nurodė, kad visą apskaitomą laikotarpį iš sluoksnio iškasta 48 tūkst. kub. m naudingųjų iškasenų. Nustatytas 3 tūkst. kub. m išteklių prieaugis, žemiau naudingo klodo aslos – 2 tūkst. kub. m ir lėkštinant karjero šlaitą į išorę – 1 tūkst. kub. m. Lietuvos geologijos tarnyba prie AM 2016-02-23 raštu Nr. (7)-1.7-641 „Dėl markšeiderinių apmatavimų duomenų įvertinimo“ pažymi, kad telkinio naudingojo sluoksnio klodas pasižymi itin netolygiu slūgsojimu, didžiojo telkinio dalyje naudingąjį sluoksnį asloja tos pačios genezės ir artimos litodinės sudėties sluoksniai. Pagal patvirtintą (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio išteklių naudojimo planą išeksploatuotą karjerą numatoma rekultivuoti į mišką giliausioje karjero vietoje. Išskirtuose kasybos „už kontūro“ ploteliuose buvo kasamas smėlis, įsigilinant į 0,3–1,0 m žemiau detaliosios žvalgybos metu nustatyto išteklių kontūro. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad gavybą „už kontūro“ sąlygojo naudingojo sluoksnio pado slūgsojimo netolygumai. Lietuvos geologijos tarnyba prie AM 2016-02-23 raštu Nr. (7)-1.7-641 konstatavo, kad UAB „Patrauka“ savo veiksmais žalos aplinkai ir karjero rekultivacijos sprendimams nepadarė. Todėl ŠRAAD priėmė patikrinimo išvadą, kad atliekant papildomą neplaninį UAB „Patrauka“ patikrinimą (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio eksploatavimo pažeidimų nenustatyta. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovės taip pat patvirtino, faktą, jog pareiškėjas pažeidimo, už kurį paskirta 9963 Eur piniginė sankcija, nepadarė. Todėl, teismo kolegijos vertinimu, ginčo dėl 9963 Eur mokesčio didesniu tarifu taikant koeficientą 10 byloje nebelieka, kadangi pareiškėjas nepadarė pažeidimo, numatyto MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje, tai yra be leidimo neišgavo smėlio už (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio kasybos ribų, todėl pareiškėjui buvo nepagrįstai apskaičiuotas 9963 Eur mokestis didesniu tarifu taikant koeficientą 10.

Taigi, nagrinėjamoje byloje pagrindinis ginčas tarp šalių kyla dėl to, kaip vertinti pareiškėjo 2016-01-19 pateiktą deklaraciją. Pareiškėjas teigia, jog šia jo pateikta deklaracija jis deklaravo visą per 2015 metus išgautą smėlį ir toks deklaracijos pateikimas turi būti vertinamas tik kaip pavėluotas deklaracijos pateikimas. Atsakovų atstovės teigia, jog pareiškėjas deklaracijų už 2015 m. I ir II ketvirčius išvis nepateikė, o deklaraciją už 2015 m. III ketvirtį pateikė pavėluotai, nurodydamas neteisingą išgautų naudingųjų iškasenų kiekį. Todėl pareiškėjas ginčija ŠRAAD 2016-04-12 priimtą Sprendimą Nr. 4 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ ir prašo panaikinti jį. Remdamasis mokesčio už išgautą smėlį deklaracijos duomenų pateikimo aplinkybėmis, pareiškėjo ir atsakovo paaiškinimais bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas šioje byloje vertina ir pareiškėjui pritaikytos sankcijos proporcingumą.

Kaip jau aukščiau tekste nurodyta, mokestis už išgautą gamtos išteklių kiekį apskaičiuojamas ir mokamas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo bei Taisyklių nustatyta tvarka, o už sąmoningą imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymą įstatymas numato sankcijos taikymą – taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

Pareiškėjas teigia, kad buhalterinės apskaitos vedimui nuo 2008-04-01 yra sudaręs sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir yra atsakinga už visų įmonės deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Deklaracijos už iškastas naudingąsias iškasenas už 2015 metus nebuvo pateiktos laiku, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklydo, t.y. supainiojo šios deklaracijos pateikimo periodiškumą – vietoje privalomo deklaracijos pateikimo ketvirčiais, tai padarė vieną kartą metams pasibaigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. Š. komentuodama susidariusią situaciją, paaiškino, kad ji buvo įsitikinusi, jog deklaracija už įmonės išgautas naudingąsias iškasenas yra teikiama tik vieną kartą per metus. Nors ši klaida padaryta nesant tyčios, tačiau teisėjų kolegija šių nurodytų aplinkybių nelaiko juridiškai reikšmingomis, šalinančiomis pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčiomis įtakoti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžius, nustatytus ginčijamame atsakovo Sprendime. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo elgesys (deklaracijos už 2015 m. I ir II ketvirčius pateiktos nebuvo, deklaracija už 2015 m. III ketvirtį pateikta pavėluotai, nurodant neteisingus išgautų naudingųjų iškasenų kiekius, deklaracija užpildyta ir mokesčiai sumokėti tik 2016-01-19, kai pareiškėjui 2016-01-18 buvo paskambinta iš ŠRAAD ir pranešta apie planuojamą atlikti pareiškėjo patikrinimą) rodo pareiškėjo nerūpestingą ir aplaidų požiūrį į teisės aktais nustatytų imperatyvių reikalavimų vykdymą. Todėl teisėjų kolegija pritaria atsakovo argumentui, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra ypatingos, į kurias atsižvelgiant galėtų būti mažinamas nustatytas mokestis už 2015 m. I, II ketv. išgautus ir nedeklaruotus išteklius. Pabrėžtina, kad mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių yra pažeidžiamas viešasis interesas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu, be kita ko, pažeidžiamas mokesčių mokėtojų lygybės principas, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys. Todėl, atsižvelgiant į Patikrinimo akte pateiktus apskaičiavimus, darytina išvada, jog pareiškėjui apskaičiuota 43395 Eur suma, vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, laikytina teisėta.

Pareiškėjos teiginys, jog iki 2012-01-01 pagal MVGIĮ deklaracijų pateikimo laikotarpis buvo ne ketvirtis, o kalendoriniai metai, teismo kolegijos vertinimu, negali būti pripažįstamas kaip teisiškai reikšmingas nagrinėjamai bylai. Pareiškėjas savo veiklą išgaunant naudingąsias iškasenas pradėjo nuo 2014-02-28, Lietuvos geologijos tarnybai išdavus leidimą Nr. 14-14. Todėl pareiškėjas, teikdamas deklaracijas, privalėjo vadovautis jos veiklos vykdymo laikotarpiu galiojančiomis MVGIĮ nuostatomis.

Vertinant pareiškėjo veiksmus, reikšminga aplinkybe pripažįstama tai, jog UAB „Patrauka“ po patikrinimo 2016-03-09 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė patikslintą 2015 m. I ketv. Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją, kurioje papildomai deklaravo išgauto kito smėlio 2736 kub. m; taip pat buvo patikslinta II ketv. Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracija, kurioje UAB „Patrauka“ papildomai deklaravo išgauto kito smėlio 6707 kub. m; taip pat UAB „Patrauka“ pateikė patikslintą 2015 m. III ketv. Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją, kurioje papildomai deklaravo išgauto kito smėlio 38557 kub. m. 2016-02-05 UAB „Patrauka“ patikinimo metu pažeidimų dėl mokesčių už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių nenustatyta (b. l. 39 – 41). 2016-08-22 atliktas UAB „Patrauka“ neplaninis objekto patikrinimas. Patikrinimo metu UAB „Patrauka“ (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio eksploatavimo pažeidimų nenustatyta (b. l. 85 – 86). Tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos, tiek Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, išdavusios leidimą naudingiems ištekliems išgauti, veiklos tikslas yra deklaracijų ir ataskaitų kontrolė, priežiūra, kad mokesčiai būtų tinkamai apskaičiuoti ir mokami laiku. Pareiškėjo elgesys po patikrinimo rodo (pareiškėjas pateikė patikslintas deklaracijas už 2015 m. I, II ir II ketvirčius išgautas naudingąsias iškasenas, kuriose nurodė tikslius išgauto smėlio kiekius atitinkamais metų ketvirčiais), kad jis įvykdė savo pareigą deklaruoti iškastas naudingąsias iškasenas ir mokėti mokesčius, todėl teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neturėjo tikslo nuslėpti dalies išgautų valstybinių gamtos išteklių, turėti mokestinės naudos bei pažeisti sąžiningos konkurencijos principus. Šios nustatytos aplinkybės vertintinos analizuojant pareiškėjui paskirtos poveikio priemonės proporcingumą.