- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- e2-889-808/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20256-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- G. A., R. A.
- Atsakovas
- A. B., V. K.
- Advokatai
- Laurynas Juškevičius, Vytautas Klimas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. A. ir R. A. ieškinį atsakovams V. K. ir A. B. dėl kompensuojamųjų palūkanų ir baudos sumažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė ir šalių argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį tikslino, prašydami sumažinti netesybas (baudą) ir palūkanas šalių 2015 m. spalio 19 d. sudarytos Paskolos sutarties pagrindu išduotas Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro D. B. 2017 m. kovo 24 d. vykdomasis įrašas (notarinio reg. Nr. DB-2037) dėl 794,80 Eur palūkanų išieškojimo, pakeičiant minėtą notaro vykdomąjį įrašą nurodant, kad palūkanos sudaro 794,80 Eur bei panaikinant 17398,00 Eur baudos išieškojimą; sumažinti procesines palūkanas iki 6 procentų dydžio metinių palūkanų, kurios išieškomos minėtos Paskolos sutarties pagrindu, pagal notaro D. B. 2018 m. vasario 8 d. vykdomojo įrašo pakeitimą (notarinio reg. Nr. DB-1115), kurios skaičiuotinos nuo 2017 m. vasario 23 d. iki visiško ir tinkamo visos negrąžintos paskolos grąžinimo už 142600,00 Eur sumą; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai 47581,85 Eur dydžio nuostolius; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad šalys 2015 m. spalio 19 d. sudarė Paskolos sutartį (toliau - Paskolos sutartis / Sutartis), kuria atsakovai suteikė ieškovams 145600,00 Eur dydžio paskolą ir šalys susitarė, kad ieškovai atsakovams sumokės 1050,00 Eur arba 0,7 proc. palūkanas. už vienerius metus. Paskolos grąžinimo terminas - iki 2016 m. spalio 20 d.. Šalys 2017 m. vasario 7 d. papildomu susitarimu (toliau - Susitarimas) patikslino Paskolos sutarties sąlygas, t.y. padidino paskolos dydį iki 156500,00 Eur, paskolos (mokėjimo) palūkanas iki 5200,00 Eur ir paskolos grąžinimo terminą pratęsė iki 2017 m. vasario 19-20 d.. Prievolių vykdymo užtikrinimui ieškovai įkeitė nekilnojamąjį turtą – apie 200000,00 Eur vertės butą, kurio hipoteka buvo pakankama ieškovų įsipareigojimams padengti. Paskola nebuvo grąžinta laiku, todėl buvo prašoma atsakovų jos grąžinimo terminą pratęsti dar dviem mėnesiams. Atsakovai atsisakę tai padaryti, kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, todėl antstolis pradėjo vykdyti bendros 177446,00 Eur (be vykdymo išlaidų) sumos išieškojimą. Teigia, kad atsakovai nepagrįstai siekė išsiieškoti ne tik pagrindinę negrąžintos paskolos sumą, bet ir kompensuojamąsias palūkanas bei baudą, t.y. - išsireikalauti 25,13 proc. dydžio papildomas pinigines lėšas. Atsakovai netinkamai apskaičiavo kompensuojamųjų palūkanų dydį, kuris turi būti skaičiuojamas tik iki vykdomojo įrašo išdavimo dienos, t.y. 5033,90 Eur, bet ne 18448,00 Eur. Be to atsakovų reikalaujamos kompensuojamosios palūkanos už negrąžintą paskolos dalį - po 0,1 proc. už uždelstą dieną, yra neprotingo dydžio (sudaro 36,5 proc. metinių palūkanų) ir turi būti sumažintas iki 5 proc. metinių palūkanų arba 0,013 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi reikalaujamų kompensuojamųjų palūkanų dydis yra didesnis nei bauda, todėl ji turi būti įskaityta į palūkanas arba baudos dydis turi būti sumažintas iki 794,80 Eur. Atsakovai rengė Paskolos sutartį, todėl ieškovai neturėjo realios galimybės su jais derėtis. Atsakovų pareikalautos 12 proc. metinės procesinės palūkanos nekompensuoja nuostolių, bet leidžia atsakovams pasipelnyti ieškovų sąskaitą. Atsakovai į notarą dėl vykdomojo įrašo pakeitimo kreipėsi beveik po vienerių metų nuo vykdomojo įrašo atlikimo, vadinasi visą nurodytą laiką jiems nerūpėjo naudotis savo teisėmis į procesines palūkanas, nes atsakovų nuostolius tenkino bei leido praturtėti bauda ir kompensacinės palūkanos pagal vykdomąjį įrašą, todėl procesinės palūkanos turi būti sumažintos iki 6 proc. dydžio (o ne 12 proc.).
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Paskolos sutartis nėra nutraukta, nors ieškovai nėra įvykdę savo įsipareigojimų. Minėta Sutartimi buvo siekiama refinansuoti ieškovų piniginius įsipareigojimus kitiems kreditoriams. 2017 m. vasario 7 d. Susitarimu buvo pratęstas paskolos grąžinimo terminas, tačiau tai neatleido ieškovų nuo kompensacinių palūkanų ir baudos mokėjimo pagal Paskolos sutartį. Minėtu Susitarimu šalys susitarė tik dėl pelno palūkanų padidinimo, t.y. palūkanų kaip kompensacijos už ieškovų naudojimąsi paskolos suma (Susitarimo 5 punktas). Sutartimi šalys susitarė dėl procesinių palūkanų skaičiavimo nuo kreipimosi į teismą arba notarą dienos. Nurodo, kad nebuvo intereso atsisakyti kompensuojamųjų palūkanų ir baudos, nes Sutarties šalys yra lygios, o ne vartojimo tikslais paskola buvo suteikta su 0,72 proc. pelno palūkanų ir 0,1 proc. dieninių kompensuojamųjų palūkanų, mokamų tik pažeidus Paskolos sutartį, todėl šalių pasirinktos palūkanų normos yra protingos ir pagrįstos. Byloje nėra duomenų, kad vykdomojo įrašo išdavimo metu ieškovai būtų reiškę nesutikimą su jame nurodytais duomenimis, įskaitant ir kompensuojamųjų palūkanų bei baudos sumas. Vadinasi jiems (ieškovams) buvo priimtini tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek ir baudos dydžiai. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad Sutartyje numatyta bauda ir kompensuojamosios palūkanos turėtų būti tarpusavyje įskaitomos, kaip sudarančios vieną sutartinės atsakomybės institutą. Ieškovams ilgai delsė grąžinti skolą, todėl ji didėjo, nors ieškovai turėjo nekilnojamojo turto. Viskas priklausė nuo ieškovų veiksmų. Jeigu skola būtų grąžinta pagal Sutartį, netesybos būtų mažesnės. Bendras susidariusios skolos dydis negali būti pagrindu pripažinti, kad prašomos procesinės palūkanos yra neprotingos ir nėra pagrindo jų mažintas nuo 12 proc. iki 6 proc. Paskolos sutartis buvo sudaryta numatant minimalias pelno palūkanas, kad būtų išgelbėti ieškovai iš susidariusios sunkios finansinės padėties. Prašo ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
Ieškovai pateiktame dublike papildomai nurodė, kad Paskolos sutartimi jie skolinosi iš atsakovų 130000,00 Eur sumą. Vėliau sudarytu papildomu Susitarimu, buvo įtrauktas 10000,00 Eur įsiskolinimas. Visos kitos nurodytos sumos yra ne paskola, o mokėjimo (pelno) palūkanos, kurios buvo įtrauktos į skolos sumą, kad atsakovai gautų mokestinę naudą. Bendra grąžintina paskolos suma kartu su pelno palūkanomis yra 158700,00 Eur, o negrąžinta paskolos suma yra 142600,00 Eur. Atsakovai yra profesionalūs sunkumų turinčių skolininkų finansuotojai, todėl baudos ir kompensuojamųjų palūkanų dydis yra skirtas pasipelnymui. Papildomu Susitarimu Paskolos sutartis buvo pakeista, pratęsiant paskolos ir mokėjimo palūkanų grąžinimo terminus, todėl nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo 2016 m. spalio 20 d. (nuo pirminio Sutartyje nurodyto paskolos grąžinimo termino). Nepripažįstant palūkanų ir baudų notarui buvo teikiami prieštaravimai.
Atsiliepimas
Atsakovai pateiktame triplike papildomai nurodė, kad ieškovams buvo suteikta ne 130000,00 Eur paskola, bet 156500,00 Eur. Į bylą pateiktos tik ištraukos iš susirašinėjimo, tad nėra visumos. Paskolos sutartyje ir papildomame Susitarime nurodytos sumos bei terminai yra vienintelė reali tvarka kaip ir kokio dydžio paskola turėjo būti grąžinama. Palūkanų dydis yra apskaičiuotas tinkamai, nes pagal Sutartį jos pradėtos skaičiuoti nuo pažeidimo padarymo. Nepaisant, kad paskolos grąžinimo terminas Papildomu susitarimu buvo pakeistas, tai nekeičia fakto, kad Paskolos sutartis buvo pažeista nuo 2016 m. spalio 20 d. Ieškovų elgesys ir požiūris į skolų grąžinimą (nepavykus grąžinti paskolos vykdomas persikreditavimas, nesiekiant paskolų grąžinti), nėra pagrindo mažinti Sutartyje numatytų kompensuojamųjų palūkanų ar baudos dydžių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Laurynas Juškevičius prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose išdėstytais pagrindais ir motyvais.
Teismo posėdžio metu ieškovas G. A. prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose išdėstytais pagrindais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad su atsakove yra seni pažįstami iš kurios jis skolinosi ir anksčiau.
Teismo posėdžio metu atsakovė A. B. prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose išdėstytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovas pats atsiuntė Sutarties projektą, kuriame ji (atsakovė) pakeitė tik sumas. Vekselių išdavime nedalyvavo, o konkrečiu atveju, jokio tarpininkavimo mokesčio negavo.
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokato padėjėjas Vytautas Klimas prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose išdėstytais pagrindais ir motyvais.
Ieškinys iš esmės netenkinamas.
Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad šalys 2015 m. spalio 19 d. sudarė Paskolos sutartį, kuria ieškovams buvo suteikta 145600,00 Eur dydžio paskola iki 2016 m. spalio 20 d. (el.b. I tomo 10-12 l.). Paskolos grąžinimo užtikrinimui ieškovai įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (el.b. I tomo 40-44 l.), įvertintas 285000,00 Eur (el.b. I tomo 38-39 l.). Šalys 2017 m. vasario 7 d. sudarė Paskolos sutarties sąlygų pakeitimą, kuriuo pakeitė paskolos sumą - paskolą padidino iki 156500,00 Eur ir pakeitė grąžinimo terminą - iki 2017 m. vasario 20 d. (el.b. I tomo 48-49 l.) ir susitarė, kad 2017 m. vasario 20 dienai grąžintina paskolos dalis su palūkanomis yra 158700,00 Eur (Paskolos sutarties sąlygų pakeitimas 5 punktas). Atsakovas V. K. el. laišku (2017-03-27) pranešė ieškovui G. A., kad dėl neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų bus kreipiamasi į antstolius (el.b. I tomo 47 l.). 2017 m. kovo 24 d. antstolis D. B. išdavė vykdomąjį raštą dėl priverstinio skolos išieškojimo (142600,00 Eur nesumokėtos skolos dalis, 18448,00 Eur palūkanų, 17398,00 Eur delspinigių (netesybos) ir 335,55 Eur notaro atlyginimas) (el.b. I tomo 45-46 l.). 2018 m. vasario 8 d. vykdomasis įrašas buvo pakeistas dėl papildomai išieškotinų 12 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 2017 m. vasario 23 d. iki visiško ir tinkamo visos negrąžintos paskolos grąžinimo už 142600,00 Eur sumą ir 65,70 Eur notaro atlyginimą (el.b. I tomo 105 l.). 2018 m. rugpjūčio 6 d. antstolio Roberto Vasiliausko patvarkyme dėl išieškotų lėšų paskirstymo, nurodyta, kad vykdymo proceso metu iš varžytinių pardavus įkeistą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo išieškota 205200,00 Eur (el.b. I tomo 107-108 l.).
Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sąžiningas ir tinkamas prievolių vykdymas reiškia, kad šalys privalo tinkamai ir iki galo įvykdyti prisiimtas sutartines pareigas. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą.
Dėl netesybų (baudos) ir palūkanų
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).
Nagrinėjamu atveju palūkanos yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 str.). Kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas savo prievolę (finansinį įsipareigojimą) įvykdo ne laiku. Suėjus paskolos grąžinimo terminui, šalių prievoliniai santykiai nepasibaigia, bet įgyja naują kokybę, t.y. kreditoriui atsiranda teisė reikalauti grąžinti skolą, o skolininkui – pareiga ją grąžinti. Skolos negrąžinus iki nustatyto termino, tarp šalių, be paskolos teisinių santykių atsiranda nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai. Skolininkui neįvykdžius prievolės kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/1999 ir kt.).
Palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų atliekamos funkcijos. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia, gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju, šalys Papildomu Susitarimu susitarė, kad 2017 m. vasario 20 dienai grąžintina paskolos dalis su palūkanomis sudaro 158700,00 Eur (Susitarimo 5 punktas). 2015 m. spalio 19 d. Paskolos sutartimi, šalys susitarė, kad paskola turi būti grąžinti iki 2016 m. spalio 20 d. Iš to seka, kad minėtu Susitarimu (2017-02-20) šalys susitarė dėl paskolos davėjų (atsakovų) naudai paskaičiuotų palūkanų iki 2017 m. vasario 20 d.. Vadinasi pagal naujai sutartą grąžinimo grafiką (2017-02-07) paskolos gavėjams (ieškovams) laiku negrąžinus paskolos, atsakovams atsirado teisė pradėti skaičiuoti 0,1 proc. palūkanų nuo praleistos termino dienos nuo uždelstos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (atitinkamai nuo 2017-02-19 ir 2017-02-20). Todėl sutiktina su ieškovų teiginiu, kad palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo 2017 m. vasario 7 d. Paskolos sutarties sąlygų keitimo negrąžintos paskolos dalies iki vykdomojo rašto išdavimo dienos.
Nagrinėjamu atveju ieškiniu prašoma sumažinti kompensuojamųjų palūkanų dydį, nurodant, kad Paskolos sutartyje numatytas 0,1 proc. palūkanų dydis už kiekvieną uždelstą dieną yra aiškiai nepagrįstas ir neprotingas. Sprendžiant ar yra pagrindas mažinti palūkanas, atsižvelgiama į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes (jų sąrašas nėra baigtinis), t.y. į konkrečios bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006; 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006 ir kt.. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ieškovų, pripažinusių, jog Paskolos sutartimi jie siekė refinansuoti kitus savo įsipareigojimus, todėl jie nesiderėjo su atsakovais, teiginiai apie negalėjimą derėtis su atsakovais, paneigia atsakovės A. B. argumentai, kuriems teismo posėdyje neprieštaravo ir ieškovas G. A., jog šalys yra pažįstamos ir tai buvo ne pirmas kartas, kai ieškovas skolinosi iš atsakovės. Teismo vertinimu, esant susiklosčiusiems šalių ilgalaikio bendradarbiavimo santykiams (šalys lygiavertės), Paskolos sutartyje šalių sulygtos 0,1 proc. dydžio palūkanos už kiekvieną uždelstą dieną laikomos tinkamu šalių ketinimu ir šalys privalo jų laikytis. Tokiu būdu nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų sumažinimo.
Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis ir žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje Nr. e3K-3-153-916/2016). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją, tuo atveju, kai skolininkas neturi prievolės mokėti sutartyje nustatytus delspinigius ir įstatyme įtvirtintas kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tik už tą patį laikotarpį.
Nagrinėjamos bylos kontekste ieškovai turėtų sumokėti 17398,00 Eur dydžio baudą ir 18448,00 Eur dydžio palūkanas (Paskolos sutarties 3.5 ir 3.6 punktai), t.y. ir kompensuojamąsias palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos, ir vienkartinę baudą (kaip patirtų nuostolių kompensavimą), tačiau pagal suformuotą teismų praktiką, nagrinėjamos bylos kontekste negalima reikalauti ir kompensuojamųjų palūkanų, ir baudos, todėl, ieškovų privalomos mokėti palūkanos - 5033,90 Eur, yra įskaitytinos į 17398,00 Eur baudos sumą.
Ieškovai reikšdami reikalavimą sumažinti baudą iki 794,80 Eur dydžio, į bylą nepateikė duomenų kaip buvo atliktas nurodytas paskaičiavimas. Atkreipiant dėmesį į tai, kad tik maža dalis paskolos (3000 Eur iš 156500,00 Eur sumos) yra grąžinta ir per visą paskolos grąžinimo laikotarpį, jam pasibaigus ir jį pratęsus iš esmės ieškovai nesistengė ir nesiėmė priemonių grąžinti paskolą, teismo vertinimu, nekartojant išsakytų argumentų dėl baudos mažinimo (kurie tapatūs argumentams dėl palūkanų mažinimo) daro išvadą, kad ieškovai savo sutartinių įsipareigojimų iš esmės nevykdė tinkamai, todėl nėra pagrindo tenkinti šį jų reikalavimą.
Dėl procesinių palūkanų
Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos) (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) Nurodytos palūkanos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Prasidėjus teismo procesui, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla, kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos (CPK 137 straipsnio 1 dalis, CK 6.210 straipsnis). CK 6.210 straipsnio nuostatose nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pats teisių turėtojas pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą. Skolininko vėlavimo įvykdyti prievolę atveju kreditorius visada turi teisę reikalauti palūkanų, ir taip kompensuoti įstatymų leidėjo pripažįstamus patirtinus ir neįrodinėtinus minimalius nuostolius. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad: teismo sprendimu gali būti mažinamos tik susitarimu nustatytos didesnės negu įstatymo nustatytos palūkanos; sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams - susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Sprendžiant ar yra pagrindas mažinti palūkanas, atsižvelgtina ir į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452).
Nagrinėjamoje byloje šalių Paskolos sutartimi yra sutarta, kad prievolės vykdymo priverstine tvarka atveju ieškovai įsipareigoja mokėti 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą ar notarą dienos iki prievolės visiško ir tinkamo visos negrąžintos paskolos grąžinimo. (Paskolos sutarties 3.9 punktas). Teismo nuomone, ieškovų argumentai, kad teismo proceso nebuvo, o vykdymo procese veiksmus kontroliuoja antstolis, todėl ieškovai neturi kompensuoti atsakovų praradimų, yra laikomi leistinais įrodymais nepagrįstais samprotavimais. Juolab, kad nuo ieškovų elgesio (aktyvių veiksmų) priklauso sutartinių netesybų dydis, t.y. kuo ilgiau delsiama grąžinti skolą, tuo bendra skola tampa didesnė.
Nagrinėjamoje byloje ieškovams neįrodžius, kad procesinės palūkanos yra per didelės, ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų mažinimo laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas.
Dėl nuostolių
Ieškovai reikalavimą priteisti 47581,85 Eur dydžio nuostolius argumentuoja nepagrįsto praturėjimo institutu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.242 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad remiantis nepagrįsto praturėjimo institutu turi būti nustatytos visos nepagrįsto praturėjimo sąlygos, kurios yra išsamiai nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018, 2017 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje, pažymint tai, kad teismas nepagrįsto praturėjimo instituto sąlygų ex officio nenustatinėja, nes tai yra ieškovų pareiga (CK 6.242 straipsnis), konstatuoja, kad ieškovams neįrodžius nepagrįsto praturėjimo instituto sąlygų buvimo, ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo laikomas neapgrįstai ir yra atmetamas.
Teismas dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atmetus ieškinį iš ieškovų G. A. ir R. A. atsakovų V. K. ir A. B. naudai yra priteistina 3993,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neperžengia CPK 98 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžio nustatytų ribų.
Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 259 ir 270 straipsniais, 98 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. A. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovų V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3993,00 Eur (trys tūkstančiai devyni šimtai devyniasdešimt trys eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.