- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- e2S-1256-254/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11157-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- R. A., L. A., A. A.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- G. A., E. U., notarė V
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-476-1088/2020 pagal ieškovų L. A., R. A., A. A. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu, tretieji asmenys – G. A., E. U., notarė V. P.-J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai L. A., A. A. pateikė ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu, tretieji asmenys – G. A., R. A., notarė V. P.-J.. 2020 m. kovo 5 d. teisme gautas patikslintas ieškinys. Ieškovai L. A., A. A., R. A. 2020 m. kovo 5 d. patikslintu ieškiniu atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys G. A., notarė V. P.-J., E. U., prašoma bylą nagrinėti pagal patikslintą ieškinį, pripažinti niekine, negaliojančia 2009 m. vasario 5 d. pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos tarp E. U. (pardavėjas) ir R. A., nepilnametės A. A., nepilnamečio L. A. (pirkėjai), patvirtintos 2009 m. vasario 5 d. notarės V. P., reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria L. A. ir A. A. suformuotas 16 425,12 Eur įsiskolinimas, nuo jo sudarymo momento.
2. 2020 m. birželio 5 d. teismui pateiktas prašymas patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtinto ieškovų L. A., A. A., R. A. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 1 d. pasirašytą taikos sutartį. Civilinę bylą Nr. e2-476-1088/2020 nutraukė. Iš ieškovės R. A. trečiajam asmeniui G. A. priteisė 500,00 Eur, o trečiajam asmeniui notarei V. P.-J. 700,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
4. Teismas nurodė, kad sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia šalių, o taip pat kitų suinteresuotų asmenų teisių, jų interesų, neišeina iš ieškinio reikalavimo ribų, šalims taikos sutarties tvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės žinomos.
5. Nustatė, kad trečiasis asmuo V. P.-J. patyrė 700,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias 2020 m. gegužės 14 d., 2020 m. birželio 1 d. prašymais prašė priteisti iš ieškovų. Trečiasis asmuo G. A. patyrė 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias prašė priteisti 2019 m. lapkričio 25 d. atsiliepime. Teismas vertino, jog trečiųjų asmenų patirtos išlaidos susidarė pagrįstai, naudojantis CPK suteikta teise jie teikė atsiliepimus byloje, taip pat buvo atstovaujami posėdyje, patirtos išlaidos neviršija maksimalaus priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą. Pažymėjo, kad sprendžiant šių išlaidų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į patikslinto ieškinio pagrindą (sandoris dėl 16 425,12 Eur skolinio įsipareigojimo nepilnamečių vaikų vardu sudarytas neturint tam teismo leidimo) bei taikos sutarties nuostatas (šalys susitarė, kad visą skolinį įsipareigojimą padengs tik ieškovė R. A.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad trečiųjų asmenų notarės V. P.-J. bei G. A. patirtos išlaidos priteisiamos iš ieškovės R. A..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė R. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti trečiųjų šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo arba juos tenkinti iš dalies, priteisiant išlaidas iš atsakovės; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Skundžiama nutartimi nepripažinta, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl bylinėjimosi išlaidos tretiesiems asmenims, pažeidžiant CPK 94 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai priteistos iš ieškovės.
6.2. Kaip nurodyta ieškinyje, R. A. vaikai buvo įsitikinę, kad jiems kreditorinis įsipareigojimas buvo suformuotas nepagrįstai, neteisėtai. Suformuojant kreditorinius įsipareigojimus nepilnamečiams vaikams dalyvavo ne tik R. A., bet ir jų tėvas G. A., Kauno m. Savivaldybė bei notarė, kurios pareiga tvirtinti sandorius, kurie būtų teisėti, t. y. atitiktų žmonių valią bei įstatymus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas tik iš ieškovės, tarsi tik dėl jos kaltės buvo patvirtintas vaikų teises pažeidžiantis sandoris.
6.3. Teismas nevertino bylos iškėlimo aplinkybių, proceso veiksmų apimties, neanalizavo išlaidų dydžio, nenurodė kodėl jos priteisiamos pilna apimtimi. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas neatsižvelgė į pastangas sudaryti taikos sutartį, neįvertino, kad advokatės 2020 m. birželio 8 d. dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko tik 7 minutes, taip pat neatsižvelgė į rekomendacijas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neįvertino suformuotos LAT praktikos, taikant CPK 94 straipsnį.
6.4. Įvertinus sandorio sudarymo aplinkybes, neaiškias sąlygas, teismo leidimo nebuvimą bei kitas sąlygas, ieškinio pateikimo argumentus, motyvus, matyti, kad G. A. ir notarė taip pat buvo atsakingi už sandorio sudarymą, patvirtinimą, todėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų neturėtų kompensuoti tik viena ieškovė R. A..
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso normomis, dėl visų įrodymų pasisakė aiškiai, juos įvertino ir prie bylos prijungė tik tuos įrodymus, kuriuos laikė turinčiais reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Deklaratyvūs atskirojo skundo argumentai, kad teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, tinkamai neįvertino bylos iškėlimo aplinkybių, nepatvirtina skundžiamos nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo.
7.2. Kadangi remiantis CPK normomis tretieji asmenys nelaikomi bylos šalimis, todėl jie nebuvo įtraukti į taikos sutartį bei nebuvo aptartas jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiamam nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
7.3. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija tinkamai atliko jei teisės aktai pavestas funkcijas – įvykdė valstybės garantiją apeliantės R. A. ir ieškovų L. A. ir A. A. atžvilgiu ir kadangi nuosavybės teisių atkūrimo, valstybės garantijos išdavimo ir vykdymo procese nei apeliantė R. A., nei ieškovų L. A. ir A. A. tėvas bei trečiasis asmuo byloje G. A., nei patys ieškovai L. A. bei A. A., neturėjo pareigos pateikti teismo leidimo, todėl visi atsakovės veiksmai buvo atlikti bei sprendimai priimti vadovaujantis teisės aktais. Todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės neturėtų būti priteisiamos.
7.4. Apie prievolę mokėti pinigines lėšas už ginčo nekilnojamąjį turtą tiek apeliantė, tiek kiti ieškovai žinojo nuo sandorio sudarymo dienos. Taip pat buvo žinomos piniginių lėšų nemokėjimo nustatytais terminais ir tvarka pasekmės. Todėl dėl apeliantės R. A. ir ieškovų L. A. ir A. A. netinkamo elgesio ir nerūpestingumo susiklostė tokia situacija, todėl bylinėjimosi išlaidas teismas iš apeliantės priteisė pagrįstai.
7.5. Skundžiamoje nutartyje teismas aiškiai nurodė kodėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės, atsižvelgė į patikslinto ieškinio pagrindą, taikos sutarties nuostatas.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo G. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, kad teismas atsižvelgė į patikslintą ieškinio pagrindą (sandoris dėl 16 425,12 Eur skolinio įsipareigojimo nepilnamečių vaikų vardu), taikos sutarties nuostatas (šalys susitarė, kad visą skolinį įsipareigojimą padengs tik ieškovė R. A.) bei į Rekomendacijas civilinėse bylose dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, kuris patvirtina, kad G. A. išlaidos advokatui yra žymiai mažesnės.
8.2. 2009 m. vasario 5 d. sudarant ginčijamą pirkimo–pardavimo sandorį, kuriame G. A. dalyvavo kaip nepilnamečių vaikų A. A. ir L. A. įstatyminis atstovas, buvo tuo pačiu metu pas notarę sudarytas susitarimas tarp G. A. ir R. A., pagal kurį ieškovų tėvai aiškiai apibrėžė ieškovų motinos R. A. pareigą mokėti įsiskolinimą už perkamą turtą (duomenys neskelbtini), iš asmeninių lėšų (2009-02-05 Susitarimo 3 punktas). Pagal šio susitarimo 5 punktą „šalys įsipareigojo informuoti visus trečiuosius asmenis, institucijas, kurioms privalu žinoti apie šį susitarimą...“ T. y. R. A. gavusi valstybės garantiją 285 000 litų sumai galėjo nupirkti pakankamai komfortabilų būstą sau ir vaikams, bet primygtinai norėdama įsigyti namą, prisiėmė skolinį įsipareigojimą 85 000 litų sumai, kurio nepajėgė įvykdyti per 10 metų. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad G. A. prisidėjo prie neva neteisėto ginčijamo sandorio sudarymo. Teismo įsakymas sudaryti sandorį buvo išduotas, be to ieškovų tėvas, trečiasis asmuo G. A., sudarydamas 2009 m. vasario 5 d. notarinį susitarimą su ieškovų motina R. A., siekė apsaugoti tuo metu nepilnamečių vaikų interesus.
Šalies argumentai
8.3. R. A. pažeisdama tėvų pareigas nepilnamečiams vaikams, nesąžiningai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, o praėjus terminui grąžinti įsiskolinimą už būstą Kauno m. savivaldybei, kreipėsi į teismą dėl sandorio nuginčijimo, o teisme sudarytoje taikos sutartyje vienasmeniškai prisiėmė įsipareigojimus grąžinti skolą už būstą. T. y. vėl pasikartojo situacija, kai R. A. 2009 m. vasario 5 d. susitarimu su G. A. įsipareigojo mokėti įsiskolinimą savivaldybei už nupirktą butą. Todėl apeliantės R. A. elgesio ginčo sandorio vykdymo metu bei pozicijos nuolatinio keitimo bylos nagrinėjimo metu negalima pavadinti tinkamu pagal priimtus sandorius.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo notarė V. P. – J. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9.1. Ieškovė R. A., 2009 m. vasario 5 d. pasirašydama ginčijamą pirkimo pardavimo sandorį, aiškiai suprato pareigą mokėti įsiskolinimą už perkamą turtą. Ginčas teisme iškeltas tik dėl ieškovės R. A. pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, nevykdymo. Įsipareigojimų ji nevykdė nuo pat pradžios.
Šalies argumentai
9.2. Trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl apeliantės kaltės. Gavusi ieškovų 2019 m. liepos 1 d. teismui pateiktą L. A. ir A. A. ieškinį ir suprasdama, kad ginčas kilo tik dėl jos netinkamo elgesio ir pereigos nevykdymo, ji nesiekė ginčą išspręsti operatyviai, nepateikė atsiliepimo, neišreiškė nuomonės dėl ginčo esmės, nepasirūpino atstovavimu. Patikslintas ieškinys, kuriame R. A. įtraukta į bylą ieškove, teismui pateiktas tik 2020 m. kovo 5 d.
9.3. Ieškovė yra pralaimėjusi bylą šalis ir pagrįstai privalo atlyginti dėl jos veiksmų kitų proceso dalyvių patirtas bylinėjimosi išlaidas. R. A. gera valia nevykdė 2009 m. vasario 5 d. susitarime su G. A. prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko kilo ginčas teisme, taikos sutartis pasirašyta praėjus ilgam laiko tarpui po bylos iškėlimo.
9.4. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad A. A. bei G. A. neteisėtai suformuojant finansinius įsipareigojimus, aktyviai dalyvavo ne tik R. A., bet ir atsakovė, G. A. bei notarė. Tik pati ieškovė sprendė dėl brangaus namo įsigijimo ir skolinio įsipareigojimo prisiėmimo. Nei G. A., nei atsakovė, nei notarė neįtakojo sandorio sudarymo didesnei sumai.
9.5. Trečiųjų asmenų atstovai ne tik dalyvavo teismo posėdyje, bet ir ruošėsi posėdžiui, į jį vyko. Tuo tarpu ieškovai ir jų atstove ne tik kad neatvyko į teismo posėdį, bet apie tai neinformavo teismo. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
9.6. Teismas aiškiai ir motyvuotai nurodė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukus tretiesiems asmenims iš ieškovės R. A. priteistos išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Pažymėtina, kad bylos nutraukimas yra bylos užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje.
13. Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 29 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).
14. Pasisakydamas dėl asmenų teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal atsakomybę dėl proceso ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
15. Nagrinėjamu atveju 2019 m. liepos 1 d. ieškovai L. A. ir A. A. pateikė teismui ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys R. A., G. A., notarė V. P.-J., kuriuo prašė pripažinti niekine, negaliojančia 2009 m. vasario 5 d. pirkimo–pardavimo sandorio, patvirtinto 2009 m. vasario 5 d. notarės V. P., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria L. A. ir A. A. suformuotas 16 425,12 Eur įsiskolinimas, nuo jo sudarymo momento. Ieškinys R. A. įteiktas (b. l. 28). 2019 m. spalio 29 d. teisme buvo gautas trečiojo asmens notarės V. P.- J. atsiliepimas į ieškinį. 2019 m. lapkričio 27 d. buvo gautas trečiojo asmens G. A. atsiliepimas į ieškinį. Atsiliepime buvo prašoma priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas (2019-11-07 mokėjimo nurodymas). 2020 m. kovo 5 d. teisme gautas patikslintas ieškovų L. A., A. A., R. A. ieškinys atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys G. A., notarė V. P.-J., E. U., kuriuo prašoma bylą nagrinėti pagal patikslintą ieškinį, pripažinti niekine, negaliojančia 2009 m. vasario 5 d. pirkimo pardavimo sandorio, patvirtinto 2009 m. vasario 5 d. notarės V. P., reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria L. A. ir A. A. suformuotas 16 425,12 Eur įsiskolinimas, nuo jo sudarymo momento. 2020 m. kovo 24 d. teisme gautas trečiojo asmens notarės atsiliepimas į patikslintą ieškinį. 2020 m. gegužės 14 d. teisme gautas trečiojo asmens notarės prašymas dėl 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (susipažinimas su byla, konsultavimas, procesinio dokumento parengimas, dalyvavimas teismo posėdyje) priteisimo. Pateikta 2020 m. kovo 24 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) (650 Eur), 2019 m. gruodžio 31 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (700 Eur), 2020 m. gegužės 12 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) (50 Eur); 2020 m. gegužės 14 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 1 d. gautu prašymu prašoma trečiojo asmens notarės naudai priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidų.
16. Byloje 2020 m. birželio 5 d. pateiktas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad taikos sutartimi šalys susitarė, kad bylinėjimosi kitai iš šalių neatlygins (taikos sutarties 15 punktas). Taip pat nustatyta, kad šalys taikos sutartyje neaptarė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tretiesiems asmenims. Teismas bylinėjimosi išlaidas tretiesiems asmenims priteisė iš ieškovės R. A.. Su šia skundžiamos nutarties dalimi Apeliantė R. A. nesutinka.
17. Pažymėtina, kad remiantis Civilinio proceso kodekso 41 straipsnio 1 dalimi bylos šalimi yra ieškovas ir atsakovas. Tačiau tretieji asmenys laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Nagrinėjamu atveju taikos sutartis sudaryta tarp ieškovų ir atsakovės. Tuo tarpu byloje jokių reikalavimų tretiesiems asmenims pareikšta nebuvo. Tačiau ieškiniu juos įtraukus į bylos nagrinėjimą, tretieji asmenys G. A., V. P.-J., naudojosi įstatymu suteiktomis teisėmis, teikė atsiliepimus į ieškinį, patikslintą ieškinį, jų atstovai dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, todėl įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta bei į tai, kad bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos tarp šalių, nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, jog tretieji asmenys G. A. ir notarė taip pat buvo atsakingi už sandorio sudarymą, patvirtinimą, todėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų neturėtų kompensuoti ieškovė.
18. Iš skundžiama teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties pirmo punkto matyti, kad taikos sutartis tarp šalių patvirtinta ieškovams atsisakius reikalavimo dėl 2009 m. vasario 5 d. sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovams suformuotas 16 425,12 Eur įsiskolinimas, pripažinimo iš dalies niekine ir negaliojančia. T. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pripažino ieškinio reikalavimą dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, kas sudarytų pagrindą spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš atsakovės. Tuo tarpu iš teismui pateikto 2009 m. vasario 5 d. susitarimo, sudaryto tarp R. A. ir G. A., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 3 punkto matyti, kad 85 000 litų (24 617,70 Eur) už perkamą turtą, kurie turi būti sumokėti per 10 metų, R. A. įsipareigojo mokėti iš savo asmeninių lėšų. Byloje nėra ginčo, kad 2009 m. vasario 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtas įsipareigojimas per 10 metų padengti likusį įsiskolinimą dėl perkamo turto nebuvo įvykdytas. Tuo tarpu taikos sutarties antru punktu šalys sutarė, kad ieškovė R. A. įsipareigoja sumokėti skolą atsakovei. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės R. A. procesinio elgesio.
19. Nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tretiesiems asmenims, teismas nevertino bylos iškėlimo aplinkybių, proceso veiksmų apimties, neanalizavo išlaidų dydžio, nenurodė kodėl jos priteisiamos pilna apimtimi. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas neatsižvelgė į pastangas sudaryti taikos sutartį, neįvertino, kad advokatės 2020 m. birželio 8 d. dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko tik 7 minutes, taip pat neatsižvelgė į rekomendacijas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neįvertino suformuotos LAT praktikos, taikant CPK 94 straipsnį. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą. Teismas taip pat įvertino ieškinio pagrindą, taikos sutarties nuostatas. Nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo G. A. atsiliepimu ieškinį prašė priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas (2019-11-07 mokėjimo nurodymas). Šios trečiojo asmens turėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2 punkte nustatytų maksimalių dydžių (maksimalus dydis – 3222,5 Eur (1298,00 Eur (2019 m. II ketvirtis) Eur x 2,5). Todėl atskirojo skundo argumentas, kad advokatės 2020 m. birželio 8 d. dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko tik 7 minutes, sprendžiant klausimą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo notarė patikslintu prašymu prašė priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, o teismas priteisė 700 Eur, kurios atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių.
20. Apibendrinant tai, kas nurodyta pirmiau, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnis), o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalis).
21. Tiek trečiasis asmuo G. A., tiek trečiasis asmuo notarė V. P.-J. atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašė priteisti po 400 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atmetus ieškovės R. A. atskirąjį skundą, jai tenka pareiga atlyginti trečiųjų asmenų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo G. A. apeliacinės instancijos teisme turėjo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (2020 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Trečiojo asmens notarės V. P.-J. apeliacinės instancijos teisme turėtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą pagrindžia 2020 m. birželio 15 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.16 punkte nustatytų dydžių (maksimalus dydis 543,44 Eur (1358,60 Eur (2019 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,4), todėl trečiųjų asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturi šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui notarei V. P.-J. 400,00 Eur (keturi šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.