Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V. K.“ atstovams V. K., advokatei Astai Kederytei, advokato padėjėjai Kristinai Linkevičienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „V. K.“ ieškinį atsakovui V. R., tretiesiems asmenims UAB „Lietuvos rytas“, A. L. dėl dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. lapkričio 15 d. „Lietuvos rytas“ laikraštyje, 2024 m. lapkričio 18 d., 20:15 val., portale www.lrytas.lt buvo išspausdintas ir publikuotas Straipsnis. Nors Straipsnio autorius yra „Lietuvos rytas“ laikraščio korespondentas A. L., tačiau atsakovas davė interviu ir vadovaujantis būtent jo žodžiais išspausdintas Straipsnis, kuriame buvo aprašyta tikrovės neatitinkanti neigiama informacija apie ieškovę ir jos direktorių V. K.. Visame Straipsnyje nurodomi tikrovės neatitinkantys faktai apie V. K., šalia pabrėžiant, kad jis ieškovės direktorius. Ieškovė Straipsnyje nurodoma kaip nepatikima, nes jai vadovauja asmuo, kuris buvo suimtas dėl nužudymo, „tuomet žiniasklaidoje buvo pranešta, kad kartu su šiais dviem veikėjais (R. D. ir R. U.) dėl D. nužudymo suimtas dar vienas žmogus. Tik tuomet niekas neskelbė, kad tas trečias yra R. sargybinis ir dabartinis „Š.“ bei saugos tarnybos „V. K.“ direktorius V. K.“, - sakė V. R.“. Taip pat Straipsnyje nurodoma, kad įmonę įkūrė su nusikalstamomis veikomis siejami asmenys R. U. ir R. D. (straipsnyje nurodyta: „jis (t. y. R. U.) atvykdavo su savo sargybiniu V. K., kurį buvo paskyręs vadovauti paties kartu su R. D. įkurtai saugos tarnybai „V. K.“). Atsakovo paskelbta informacija apie ieškovę ir jos direktorių turi įtakos formuojant visuomenės nuomonę apie įmonę. Paskelbtais įrašais buvo pakenkta įmonės dalykinei reputacijai. Žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos apie direktorių skleidimas ir įmonės vardo paminėjimas straipsniuose sukėlė tiesioginius ir netiesioginius neigiamus padarinius ieškovei. Atsakovo paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys menkina juridinio asmens dalykinę reputaciją, pasitikėjimą ieškove ir jos vykdoma veikla. Po šio Straipsnio išspausdinimo sumenkino reputaciją naujų ir senų klientų tarpe, partnerių, darbuotojų ir visos visuomenės akyse. Atsakovas realiai sužlugdė įmonės gerą vardą, žlugo įmonės teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Tokiais savo veiksmais ir šmeižtu atsakovas sukėlė neigiamą visuomenės nusistatymą prieš įmonę. Tokios tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimas visuomenės informavimo priemonėmis peržengė visas saviraiškos laisvės ribas. Ieškovės teikiamos paslaugos: saugumo auditas, saugos sistemų projektavimas, diegimas ir priežiūra, fizinė, elektroninė ir kombinuota apsauga, ginklų ir materialinių vertybių saugykla. Tačiau po šio Straipsnio išspausdinimo visuomenė tikrai negali tinkamai įvertinti ieškovės teikiamų paslaugų, pasitikėti ieškove ir jos teikiamų paslaugų kokybe, nes ieškovė, kurios misija yra kurti saugią aplinką namams ir verslui, o vizija, būti kompleksinių saugos sprendimų lyderiais, o taip pat prioritetiniu pasirinkimu ieškovės klientams, partneriams bei tiekėjams dalykinė reputacija buvo sugadinta dėl atsakovo tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo. Tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimas viešai ir itin plačiu mastu, atsižvelgiant į pateiktos informacijos turinį, sumenkino ieškovės vardą. Ieškovės vadovui niekada nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis nebuvo suimtas, juo labiau jam nebuvo pareikšti kokie nors įtarimai baudžiamojoje byloje dėl Straipsnyje nurodyto asmens nužudymo, o pati ieškovė, kaip juridinis asmuo, niekada nebuvo tiesiogiai ir netiesiogiai susijusi su Straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis. „Lietuvos ryto“ dienraštis bei www.lrytas.lt tinklalapis yra vieši ir turi daug skaitytojų, todėl per šias informavimo priemones viešai skelbiama informacija yra matoma didelio rato asmenų. Ši istorija turėjo didelį atgarsį visuomenėje ir sukėlė ieškovei nepataisomą žalą, nukentėjo ieškovės dalykinė reputacija, sumažėjo klientų skaičius, pradėjo sklisti įvairios kalbos apie ieškovės galimus ryšius su nusikalstamu pasauliu. Ieškovė visada turėjo gerą reputaciją, klientų pasitikėjimą, teigiamą įvertinimą. Dėl aptariamų Straipsnių paskelbimų ieškovės teigiamas įvertinimas ženkliai sumažėjo. Iš pateiktų Straipsnių akivaizdžiai matyti, kad atsakovo pateikta informacija yra suformuluota kaip teiginiai, atsakovas faktus pateikia taip, kad jie realiai egzistavo. Atsakovo išsakytuose žodžiuose korespondentui nėra jokių pasiūlymų, dvejonių, abejonių, klausimų ar nuomonės išreiškimo požymių.

Aukščiau išdėstyti motyvai patvirtina, kad atsakovas neteisėtai, sąmoningai, nepaisant ieškovės teisių, pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją žiniasklaidai, padarė ieškovei neturtinę žalą, kuri pasireiškia juridinio asmens dalykinės reputacijos sugadinimu, sumenkino pasitikėjimą ieškove ir jos vykdoma veikla, sužlugdė ieškovės gerą vardą, ieškovės teigiamą vertinimą, pakeitė pažiūrį į ieškovę visuomenėje ir verslo aplinkoje. Todėl, atsižvelgiant į atsakovo tyčinius veiksmus, t. y. siekimą pakenkti ieškovei, jos vardui, ieškovės vadovui bei neigiamas pasekmes, kurias sukėlė atsakovas savo neteisėtais veiksmais, padaryta neturtinė žala ieškovei vertintina 3000 Eur suma.

Liudytojas T. G. parodė, kad jis dirba ieškovės Komercijos skyriaus vadovu. V. K. yra jo tiesioginis vadovas. 2015 m. pradėjo dirbti pas ieškovę. Ši įmonė vykdo saugos paslaugas, saugo privatų sektorių (butai, namai), taip pat dirba su stambiomis Lietuvos įmonėmis, saugo jų objektus, tad ieškovei yra labai svarbi jos reputacija, ypač stambių įmonių atžvilgiu, nes yra patikrinimai, įvairūs filtrai, kuriuos ieškovė turi praeiti, kad galėtų su tomis įmonėmis dirbti. Jis tiesiogiai bendrauja su aukšto lygio įmonių vadovais dėl ieškovės teikiamų paslaugų. Žino apie Straipsnį, po šio Straipsnio pasirodymo pastebėjo pokyčius su ieškovės klientais – gavo skambučių, užklausimų apie ką šį Straipsnis parašytas, kodėl taip parašyta ir kodėl jame figūruoja ieškovė. Teko įdėti daug pastangų aiškinant susidariusią situaciją – stambių įmonių atstovams reikėjo įrodyti, kad ieškovė nėra susijusi su Straipsnyje minimais asmenimis, kad ieškovė dirba savo darbą, apie Straipsnyje minimus įvykius neturi jokių žinių ir juose ieškovės vadovas nedalyvavo. Tai užtruko daug laiko, prireikė daug pastangų, bet jie šiuos klausimus išsprendė. Buvo suabejota ieškovės dalykine reputacija. Ieškovės kolektyvas taip pat buvo labai smarkiai nustebęs. Sunku įvertinti ieškovės patirtą žalą skaičiais. Norint dirbti su stambiomis įmonės, jų dideliuose projektuose, jos visada tikrina ieškovę, informaciją apie ją viešoje erdvėje, tikėtina, kad perskaičius tokį Straipsnį, galėjo nesirašyti su ieškove sutarčių, nes nors ir paskelbta informacija yra klaidinga, tačiau klientas įvertina ją kaip teisingą. Negali patvirtinti, kad tai tikrai įvyko, bet tikėtina, kad dėl to Straipsnio galėjo su ieškove nedirbti tam tikros įmonės. 3 000 Eur suma yra tik simbolinė, kuri tikrai neatspindi ieškovės esamų ir būsimų nuostolių. Nutrauktų sutarčių nebuvo, nes pavyko klientams įrodyti, kad Straipsnyje paskelbta informacija yra neteisinga. Rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, neturi. Ieškovė negavo pajamų, tikėtina, dėl Straipsnio perskaitymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais, liudytojo parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 15 d. laikraštyje „Lietuvos rytas“ buvo publikuotas Straipsnis „Su R. ėjęs obuoliauti jau neteko krūvos eurų“, 2024 m. lapkričio 18 d. tas pats Straipsnis, tik pavadinimu „Anksčiau nusikaltėliai neįtikusius verslininkus veždavo į mišką, dabar laikai keičiasi: „Gal mane nušaus, bet bus, kaip bus“ buvo paskelbtas ir portale www.lrytas.lt. Ieškovės vertinimu, ji Straipsnyje nurodoma kaip nepatikima, nes jai vadovauja asmuo, kuris buvo suimtas dėl nužudymo, Straipsnyje yra nurodyta – „Tuomet žiniasklaidoje buvo pranešta, kad kartu su šiais dviem veikėjais (R. D. ir R. U.) dėl D. nužudymo suimtas dar vienas žmogus. Tik tuomet niekas neskelbė, kad tas trečias yra R.io sargybinis ir dabartinis „Š.“ bei saugos tarnybos „V. K.“ direktorius V. K.“, - sakė V. R.“. Ši atsakovo pateikta informacija yra neatitinkanti tikrovės, nes ieškovės vadovas V. K. niekada nebuvo suimtas dėl nužudymo. Taip pat, pasak ieškovės, Straipsnyje nurodoma, kad įmonę įkūrė su nusikalstamomis veikomis siejami asmenys R. U. ir R. D., Straipsnyje nurodyta – „Jis (t. y. R. U.) atvykdavo su savo sargybiniu V. K., kurį buvo paskyręs vadovauti paties kartu su R. D. įkurtai saugos tarnybai „V. K.“. Ši atsakovo pateikta informacija taip pat neatitinka tikrovės, nes nei R. U., nei R. D. nėra ieškovės steigėjai.

Taigi, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl laikraštyje „Lietuvos rytas“, portale www.lrytas.lt paskelbto Straipsnio, kuriuo, ieškovės teigimu, atsakovas sumenkino ieškovės dalykinę reputaciją. Atsakovas tvirtina, kad jis išsakė savo nuomonę (ne paskleidė žinias) dėl ŽŪB „Š.“ dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondentui, tačiau, kaip jo nuomonę suprato žurnalistas ir perteikė jo mintis, negali lemti jo atsakomybės. Tai, kaip atsakovo išsakytus teiginius suprato ieškovė, savaime nereiškia, kad būtent tokia nuomonė apie ją buvo paskleista. Atsakovas interviu davė sąžiningai, nesiekdamas apšmeižti ieškovės, pakenkti jai ar jos dalykinei reputacijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymuose nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių. Įgyvendindamas jam suteiktą saviraiškos laisvę, asmuo negali pažeisti ir kito asmens teisės į garbę ir orumą, kuri kasacinio teismo jurisprudencijoje yra suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų ir bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023, 30 ir 32 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Tuo atveju, jeigu asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia kito asmens, apie kurį buvo paskleista informacija, garbę ir orumą, pastarasis asmuo gali ginti savo teises CK 2.24 straipsnyje nustatyta tvarka ir būdais. Vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, toks asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. CK 2.24 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas pirmiau minėtą nuostatą, yra nurodęs, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024, 81 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką.

Klausimas, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiamas vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo ir įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. vertinama, ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Taip pat vertintinas ieškovo elgesys ir pateiktos informacijos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2015).

Kaip jau buvo minėta aukščiau, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. 2024 m. lapkričio 15 d. laikraštyje „Lietuvos rytas“, 2024 m. lapkričio 18 d. portale www.lrytas.lt publikuotas korespondento A. L. Straipsnis iš esmės yra apie atsakovo darbo ŽŪB „Š.“ su R. U. patirtis, o ne apie ieškovę ir ne apie jos vadovą. Atsakovas korespondentui A. L. telefoninio pokalbio metu pasakojo, kaip jis susipažino su R. U., kaip pastarajam pasiūlė pirkti ŽŪB „Š.“, kaip, nupirkus minėtą bendrovę, atsakovas buvo paskirtas ŽŪB „Š.“ direktoriumi, kaip jam sekėsi dirbti, kaip atsakovas padėjo R. U. nupirkti dar kelias bendroves, kaip išsiskyrė atsakovo ir R. U. keliai, kaip atsakovo atžvilgiu, po jo išėjimo iš ŽŪB „Š.“, buvo pradėta keletas civilinių bylų ir pan. Iš atsakovo pasakojimo korespondentas A. L. parašė Straipsnį, kuriame kai kuriuos atsakovo pasakytus teiginius pacitavo.

Straipsnyje apie ieškovę ir apie jos vadovą V. K. yra užsiminima tik kelis kartus – pasakojant, kaip atsakovas susipažino su R. U., kaip V. K. buvo išrinktas į ŽŪB „Š.“ valdybą, kaip R. U. kartu su V. K. porą kartų per savaitę atvykdavo į minėtą bendrovę, kaip R. U. buvo suimtas dėl įtarimo nužudymu, kaip V. K. buvo paskirtas ŽŪB „Š.“ vadovu, atsakovui išėjus iš darbo.

Straipsnyje, atsakovui pasakojant kaip R. U. buvo suimtas dėl įtarimo R. D. nužudymu, yra cituojami atsakovo žodžiai „Tuomet žiniasklaidoje buvo pranešta, kad kartu su šiais dviem veikėjais dėl D. nužudymo suimtas dar vienas žmogus. Tik tuomet niekas neskelbė, kad tas trečias yra R. sargybinis ir dabartinis „V. K.“ direktorius V. K.“. Ieškovės vertinimu, Straipsnyje ieškovė nurodoma kaip nepatikima, nes jai vadovauja asmuo, kuris buvo suimtas dėl nužudymo. Kitoje Straipsnio vietoje atsakovui pasakojant, kaip jis susipažino su R. U., vėl cituojami atsakovo žodžiai „Jis atvykdavo su savo sargybiniu V. K., kurį buvo paskyręs vadovauti paties kartu su R. D. įkurtai saugos tarnybai „V. K.“. Ieškovė nurodo, kad šis atsakovo teiginys leidžia skaitytojui suprasti, kad ieškovę įkūrė su nusikalstamomis veikomis siejami asmenys – R. U. ir R. D., nors, pasak ieškovės atstovo, ieškovės steigėjas yra R. P..

Visų pirma pažymėtina, kad Straipsnyje niekur nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra nurodoma, kad ieškovė yra „nepatikima“ bendrovė, tai yra subjektyvus pačios ieškovės Straipsnyje nurodyto teiginio vertinimas, jo interpretavimas. Be to, visas Straipsnis yra apie atsakovo santykius su R. U., apie ŽŪB „Š.“, bet ne apie ieškovę ir jos vadovą.

Kaip jau minėta aukščiau, Straipsnyje korespondentas cituoja atsakovo pasakytus žodžius apie ieškovę ir jos atstovą, tačiau iš byloje trečiojo asmens A. L. pateikto telefoninio pokalbio su atsakovu garso įrašo matyti, kad atsakovas tokių teiginių, žodis į žodį korespondentui nesakė. Iš korespondento A. L. pateikto telefoninio pokalbio su atsakovu, kurio pagrindu A. L. parašė Straipsnį, matyti, kad tarp korespondento ir atsakovo vyko pokalbis, kurio metu žurnalistas, užduodamas klausimus atsakovui, pateikdamas tam tikrus jo sužinotus faktus iš viešosios erdvės, skatino atsakovą papasakoti apie savo patirtis bendraujant ir dirbant su R. U., pravarde „R.“, verslininku, kuris praeityje buvo siejamas su nusikalstamo pasaulio „D.“ grupuote. Iš pokalbio garso įrašo matyti, kad atsakovas pokalbio metu mini V. K., kaip buvusį R. U. apsauginį, tačiau V. K. nesieja su ieškove. Pokalbio metu korespondentas A. L. nurodo, kad patikrinęs nustatė, kad V. K. vadovauja saugos tarnybai, ką atsakovas patvirtino patikslindamas, kad saugos tarnyba vadinasi „V. K.“. Iš pokalbio garso įrašo taip pat matyti, kad apie ieškovės atstovą V. K., pačią ieškovę atsakovą paskatino papasakoti pats korespondentas, nes A. L. paklausė „O tam K. šiaip irgi lygtai buvo uždėt...“, į ką atsakovas atsakė „Jo jo, irgi buvo sulaikytas, lyg ir apyrankė buvo ant kojos, bet jis (atsakovas) su juo (V. K.) mažiau bendraudavo ir mažiau matydavosi, bet jis (V. K.) visą gyvenimą tarnavo jam (R. U.) kaip apsauginis, už tai jį ir pasistatė vietoje atsakovo „Š.“ bendrovės pirmininku. Atsakovui pasakojant apie R. U. suėmimą dėl įtarimo nužudžius R. D., A. L. klausia „Ar K. sulaikė dėl tų nužudymų?“, į ką atsakovas atsako, kad „irgi dėl nužudymo, jo jo, lyg tai, kad jį (V. K.) įtarė, kad jis šovė, bet jis tuo metu dar buvo jaunas, nežino jis (atsakovas) tų istorijų, bet jie buvo dėl tos priežasties abudu (R. U. ir V. K.) uždaryti“. A. L. sako, kad jis pasižiūrėjo, kad buvo rašoma spaudoje, kad sulaikė tris žmones – R., I. ir dar trečią. Atsakovas atsako, kad tas trečias buvo apsauginis. A. L. sako, kad jis pasižiūrėjo, kad tas apsauginis yra dar apsaugos, ten ... Atsakovas sako, kad „taip, dabar jie yra įkūrę. Tokia istorija, anksčiau kada juos saugojo gyvi žmonės, tada R. (R. U.) įkūrė „V. K.“. K. pastatė tos įmonės direktoriumi“. Žurnalistas sako, kad „pačio R. U. prie „V. K.“ steigimo nėra, jis nefigūruoja“, į ką atsakovas sako, kad „taip, jis nefigūruoja, bet ten jo yra sukurta visa virtuvė, 150 proc. viskas yra jo. Gal jis (R. U.) su I. (R. D.) viską susikūrė, kad jiems nebereikėtų tų žmonių, apsistatė kameromis, pašvilpia ir atlekia ekipažas. Taip aš įsivaizduočiau“.

Taigi, iš korespondento A. L. ir atsakovo telefoninio pokalbio akivaizdu, kad ne atsakovas pasakė Straipsnyje pacituotus neva jo teiginius – „Tuomet žiniasklaidoje buvo pranešta, kad kartu su šiais dviem veikėjais dėl D. nužudymo suimtas dar vienas žmogus. Tik tuomet niekas neskelbė, kad tas trečias yra R. sargybinis ir dabartinis „V. K.“ direktorius V. K.“ bei „Jis atvykdavo su savo sargybiniu V. K., kurį buvo paskyręs vadovauti paties kartu su R. D. įkurtai saugos tarnybai „V. K.“. Šiuos teiginius sudėliojo pats korespondentas iš viso jo pokalbio su atsakovu. Tai pats korespondentas A. L. V. K. susiejo su ieškove ir Straipsnyje keliose vietose užakcentavo, kad V. K. yra ieškovės vadovas. Apie ieškovę ir jos vadovą pradėjo kalbėti pats A. L., korespondentas buvo susirinkęs informaciją, kad V. K. vadovauja ieškovei, A. L. buvo spaudoje perskaitęs, kad žiniasklaidoje buvo pranešta, kad kartu su R. U. (pravarde „R.“) ir R. D. (pravarde „I.“) buvo suimtas dar vienas asmuo, kurio tapatybė nebuvo atskleista. Atsakovas korespondento nurodytiems teiginiams pritarė ir papildė savo įžvalgomis.

Atsakovas, ilgą laiką bendravęs su R. U., pastarojo aplinkos žmonėmis, iš žiniasklaidos žinojo, kad R. U. buvo sulaikytas ir suimtas dėl įtarimo nusikalstamo pasaulio „D.“ grupuotės lyderio R. D., pravarde „D.“, nužudymu. Atsakovas žinodamas, kad R. U. į tuo metu atsakovo vadovaujamą ŽŪB „Š.“ visada atvykdavo su ieškovės atstovu, kurį laikė R. U. apsauginiu, iš R. U. sužinojęs, kad ir V. K. tą pačią dieną buvo sulaikytas, padarė subjektyvią išvadą, kad dėl to paties asmens nužudymo buvo sulaikytas ir ieškovės atstovas. Juolab, kad byloje pateiktas 2020 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikaltimo tyrimo 2-osios valdybos 4-ojo skyriaus pareigūno nutarimas sulaikyti asmenį, 2020 m. rugsėjo 23 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolas, 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį patvirtina, kad ieškovės atstovas V. K. 2020 m. rugsėjo 23 d. (tą pačią dieną, kaip buvo sulaikyti ir R. U. bei R. D. dėl įtarimo R. D. nužudymu), 08.05 val. buvo sulaikytas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-00232-01, kurioje buvo atliekamas tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (nužudymas dėl savanaudiškų paskatų), 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą (nužudymas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu), 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą (pasikėsinimas nužudyti du ar daugiau žmonių), įtariant jį organizavus apgaulingą ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taigi, atsakovas nurodydamas, kad ieškovės atstovas buvo sulaikytas/suimtas kartu su R. U. ir R. D. dėl įtarimo R. D. nužudymu, išreiškė savo nuomonę, kuri yra paremta jo subjektyvių faktų ir duomenų vertinimu, t. y. atsakovas paskleidė nuomonę, bet ne žinią.

Dėl atsakovo teiginio, kad „Jis (t. y. R. U.) atvykdavo su savo sargybiniu V. K., kurį buvo paskyręs vadovauti paties kartu su R. D. įkurtai saugos tarnybai „V. K.“, kurį ieškovė vertina kaip žinią apie tai, kad ieškovę įkūrė su nusikalstamomis veikomis siejami asmenys R. U. ir R. D. – kaip jau buvo minėta aukščiau, informaciją, kad ieškovės atstovas V. K. yra ieškovės vadovas, pateikė korespondentas A. L., ką atsakovas patvirtino. Taip pat korespondentas teigė, kad R. U. ieškovės steigime nefigūruoja, į ką reaguodamas atsakovas, papasakojo istoriją apie ieškovės įsteigimą ir kad ji buvo įsteigta R. U. iniciatyva. Be to, atsakovas neteigė, kad ieškovės steigėjas yra ir R. D., jis pokalbio metu darė prielaidą, teigdamas, kad „gal jis (R. U.) su I. (R. D.) viską susikūrė“, taigi, atsakovas išreiškė nuomonę, bet ne žinią. Reikia pabrėžti ir tai, kad tiesiogiai, žodis į žodį teiginio „Jis (t. y. R. U.) atvykdavo su savo sargybiniu V. K., kurį buvo paskyręs vadovauti paties kartu su R. D. įkurtai saugos tarnybai „V. K.““ pokalbio metu atsakovas nesakė, tokį teiginį iš visos atsakovo papasakotos istorijos sukūrė ir parašė korespondentas A. L..

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių, byloje esančių duomenų darytina išvada, kad atsakovas pokalbio su korespondentu A. L. metu išsakė savo subjektyvią nuomonę dėl ieškovės atstovo V. K., ieškovės steigėjų, o ją, savaip interpretuodamas, suformuodamas taip, kad patrauktų skaitytojų dėmesį, parašė korespondentas, juolab, kad iš korespondento ir atsakovo pokalbio garso įrašo matyti, kad būtent tokių teiginių, žodis į žodį, atsakovas nepasakė. Straipsnis yra apie ŽŪB „Š.“, apie R. U., bet ne apie UAB „V. K.“ ir ne apie jos vadovą. Atsakovas nesiekė sumenkinti ieškovės dalykinės reputacijos, nes, kaip jau minėta, Straipsnis yra ne apie ieškovę ar jos vadovą, o apie kitą asmenį ir kitas įmones, ieškovė ir jos vadovas paminimi tik tarp kitko.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovo 2024 m. lapkričio 15 d. „Lietuvos rytas“ laikraštyje paskelbtame straipsnyje „Su R. ėjęs obuoliauti jau neteko krūvos eurų“ ir 2024 m. lapkričio 18 d., 20:15 val., portale www.lrytas.lt paskelbtame straipsnyje pavadinimu „Anksčiau nusikaltėliai neįtikusius verslininkus veždavo į mišką, dabar laikai keičiasi: „Gal mane nušaus, bet bus, kaip bus“ nurodytos aplinkybės apie ieškovę ir jos vadovą yra atsakovo asmeninis faktinių aplinkybių ir duomenų vertinimas, t. y. nuomonė. Tokie atsakovo teiginiai negali būti pripažinti žinia, o vertinami kaip nuomonė, kuri nepažeidė ieškovės dalykinės reputacijos, nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas. Taigi, teismas daro išvadą, kad byloje nebuvo nustatytas žinios paskleidimo faktas.

Nenustačius žinių paskleidimo fakto, CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta civilinė atsakomybė atsakovui negali būti taikoma, nes, kaip jau minėta, asmens garbė ir orumas, juridinio asmens dalykinė reputacija CK 2.24 straipsnio pagrindu ginami tik nustačius tam tikrų aplinkybių visumą (žinių paskleidimo faktą; faktą, kad žinios yra apie ieškovą; faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą). Nenustačius žinių paskleidimo fakto, nėra pagrindo nustatyti kitų aplinkybių, t. y. paskleistų žinių atitikties tikrovei, ar žinios žemina asmens garbę ir orumą, juridinio asmens dalykinę reputaciją.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės ieškinys yra atmestinas, tuo pačiu atmestini ir reikalavimai paneigti atsakovo nurodytą informaciją bei atlyginti neturtinę žalą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus yra pagrindas iš ieškovės priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal byloje pateiktus dokumentus, atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 4 598 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, todėl šio dydžio atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1, 8 dalimis, 6.250 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V. K.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 598 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui V. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.