- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-06
- Bylos Nr.
- A8.-3056-957/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02785-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. L.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai T. L., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje, kurioje T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 209 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. L. 2020 m. rugpjūčio 9 d., apie 16.40 val., Vilniuje, Šeimyniškių-Kalvarijų g. sankryžoje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio pareigūnų patikrinimo metu, sustabdžius automobilį „Ford Fuga“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilio salone gabeno 500 pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė pagal 2020 m. liepos 31 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą „Dėl cigarečių įvertinimo“ Nr. (16.2/6) 3B-4730, sudaro 1 775 Eur (vertė viršija dešimt, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) ir pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomo alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1 punkto reikalavimus ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 5 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
T. L. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados
Dėl T. L. skirtinos nuobaudos ir administracinių poveikio priemonių skyrimo
ANK 209 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt eurų. Teismas, skirdamas T. L. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis nusižengimas, kurio tiesioginis objektas yra valstybės nustatyta tvarka prekybos, finansų sistemoje ir statistikoje), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 35-37), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista, tačiau 2012 m. bausta administracine tvarka iš esmės už panašaus pobūdžio nusižengimo padarymą – prekiavimą tabako gaminiais (cigaretėmis), kurie nepaženklinti nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis bei laikymą, turint tikslą realizuoti 122 vnt. pakelių cigarečių, kurie nepaženklinti nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, vis tik nuobauda negaliojanti. Teismas nustato jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamos atstovas advokatas pateikė prašymą taikyti T. L. ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnę negu ANK 209 straipsnio 5 dalyje numatytą baudą, jos mokėjimą išdėstant per 24 mėnesius. Savo prašymą grindžia tuo, kad T. L. finansinė padėtis sunki, ji slaugo motiną, registruota Užimtumo tarnyboje, kartu pridedami dokumentai (b. l. 51-68).
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog minėtos nuostatos gali būti taikomos, t. y. administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-188-211/2018, AN2-198-870/2018 ir kt.). Kartu pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019). Taigi tokia teismų praktika ir teisinis reglamentavimas reiškia, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtina nustatyti ne kasdienes ir neįprastas aplinkybes ir neatkuriamus itin svarbius padarinius, kurie kiltų pažeidėjui skyrus nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę atsakomybę numatančio straipsnio sankcijos ribose.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių T. L. administracinio nusižengimo byloje nėra. Ji padarė administracinį nusižengimą, susijusį su finansų sistema. Įstatymo leidėjas už nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą (maksimali nuobaudos riba – penki tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt eurų), tuo tik pabrėžė, kad neteisėta akcizais apmokestinamų prekių apyvarta daro itin didelę žalą valstybės finansų sistemai ir ekonominei gerovei. Taigi, skiriamos nuobaudos vienas iš tikslų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurias nulemia paskirtos baudos dydis, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Švelnesnės nuobaudos paskyrimas, ar iš viso nuobaudos neskyrimas, nenustačius nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, kitų reikšmingų ir netipinių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą. Pažymėtina ir tai, kad taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, kylančių iš padaryto nusižengimo. Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą.
Šioje byloje teismas teigiamai vertina, kad T. L. pripažino savo kaltę, tačiau jos nurodomos aplinkybės (sunki finansinė padėtis, registruota Užimtumo tarnyboje, slaugo motiną), nesudaro pakankamo pagrindo laikyti išskirtinėmis ir apibūdinančiomis ją ar jos padarytą veiką kaip išskirtinai nepavojingas ir leidžiančiomis taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi šios aplinkybės egzistavo ir iki nusižengimo padarymo, tačiau tai nesustabdė T. L. nuo neteisėto elgesio. Pažymėtina, kad nors ir 2012 metais jai skirta nuobauda už prekiavimą tabako gaminiais (cigaretėmis), kurie nepaženklinti nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis bei laikymą, turint tikslą realizuoti 122 vnt. pakelių cigarečių, kurie nepaženklinti nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, negaliojanti, tačiau vis tik ši aplinkybė rodo, kad T. L. elgesiui ankstesnis nubaudimas įtakos neturėjo, kartu stiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad T. L. veiklos pobūdis ir kartu pragyvenimo šaltinis iki šiol nepasikeitė. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, T. L. netaikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, o už padarytą nusižengimą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į tai, jog T. L. gaunama išmoka maža, jos materialinė padėtis yra pakankamai sunki, teismas sprendžia, jog tikslinga skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui.
ANK 209 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą padarytą administracinį nusižengimą, privaloma skirti administracinio poveikio priemonę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prekių – konfiskavimą. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį, konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 9 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad iš T. L. paimta 500 vnt. cigarečių „Fest“ (b. l. 15). Taigi, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti gabentų tabako gaminių konfiskavimą – 500 pakelių cigarečių, kurie įsiteisėjus nutarimui – sunaikintini.
Be kita ko, ANK 209 straipsnio dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas gabenimo priemonės, kuria akcizais apmokestinamos prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas (ANK 29 straipsnio 1 dalis). Taigi, šios administracinio poveikio priemonės skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog T. L. padarė administracinį nusižengimą, nusižengimo padarymo priemonė – jai nuosavybes teise priklausantis automobilis. T. L. dėl padaryto nusižengimo prisipažino ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, iš esmės tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, nors kaip jau buvo minėta, praeityje, 2012 m. buvo bausta už panašaus pobūdžio nusižengimą – prekiavimą tabako gaminiais (cigaretėmis), kurie nepaženklinti nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis bei laikymą turint tikslą realizuoti, tačiau paskirta bauda negaliojanti, automobilis, kuriuo buvo gabenamos cigaretės, nebuvo specialiai pritaikytas neteisėtai veikai daryti, pačios cigaretės nebuvo slepiamos jokiose specialiai įrengtose slėptuvėse, pati T. L. patikrinimo nevengė, savanoriškai pateikė minėtas cigaretes. Be to, nors T. L. skirta minimali administracinė nuobauda, tačiau šiuo atveju ji laikytina pakankama ir proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui bei administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybei. Esant šioms aplinkybėms administracinės nuobaudos paskirtis, tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, teismo vertinimu, bus pasiekti T. L. paskyrus tik baudą, o administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo paskyrimas šiuo atveju būtų perteklinė ir neproporcinga priemonė, kuria būtų pasiektas tik vienas – nubaudimo tikslas, taip iš esmės paneigiant kitų administracinės nuobaudos tikslų svarbą. Taigi, šiuo atveju būtinumo T. L. skirti administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 2 dalimi, 209 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais,
nutaria:
T. L. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jai dviejų tūkstančių eurų (2 000 Eur) dydžio baudą.
Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis dvidešimt keturių (24) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant T. L. kas mėnesį sumokėti po aštuoniasdešimt tris eurus (83 Eur), o paskutinį mėnesį sumokant likusią baudos dalį – devyniasdešimt vieną eurą (91 Eur) nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Konfiskuoti iš T. L. paimtus 500 vnt. cigarečių pakelių „Fest“ ir nutarimui įsiteisėjus – sunaikinti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20123569806.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.