- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-31
- Bylos Nr.
- 2A-139-252/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05007-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- Panevėžio rajono
- Atsakovas
- R. S.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-139-252/2018
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 31 d.
viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6047-902/2017 pagal ieškovės Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija (toliau – Bendrija) apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti ieškovės naudai iš atsakovo R. S., gyv. (duomenys neskelbtini) r. 623,96 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra buto, adresu (duomenys neskelbtini) r., savininkas. Jis 2007-08-18 išstojo iš minėto daugiabučio namo savininkų bendrijos narių ir tuo pagrindu nemoka mokesčių. Teismų sprendimais ieškovei iš atsakovo yra priteisti mokesčių, susijusių su bendro naudojimo patalpomis įsiskolinimai, tačiau atsakovas ir toliau mokesčių nemoka. Nuo 2015-01-01 iki 2017-05-01 yra susidaręs 623,96 Eur dydžio įsiskolinimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apylinkės teismas 2017-09-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš R. S. Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai 533,96 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 533,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-17) iki visiško atsiskaitymo ir 17,20 Eur. Žyminį mokestį. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos, valstybei 7,30 Eur antrinių teisinės pagalbos išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas jam priklausančios dalies bendrijos išlaidų nemoka, todėl už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-05-01 bendrijai yra skolingas 623,96 Eur sumą. Eksploatacinės ir kaupiamosios lėšos, kurių dydis nustatytas bendrijos narių susirinkimuose, paskaičiuotos pagal atsakovo turimo buto plotą - 51,36 kv.m. Už laiptinės valymą atsakovui paskaičiuota iš viso 90 Eur suma, per mėnesį 30 Eur, nes atsakovas laiptinės nevalė tris mėnesius - 2016 m. vasarį, 2017 m. sausį ir kovą. Teismas konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, ar atsakovas yra, ar nėra bendrijos narys, jis turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas namui atnaujinti. Teismas vertino, kad nėra pagrindo išvadai, jog reikalaujamos lėšos yra neteisingai apskaičiuotos ar, kad naudojamos neleistinu būdu. Todėl laikė, kad atsakovas visiškai nepagrįstai atsisakė mokėti jam paskaičiuotas eksploatacijos, kaupiamąsias lėšas, mokestį už elektrą ir nusprendė, kad šios rinkliavos priteistinos iš atsakovo.Teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo mokestį už laiptinės (ne)valymą už tris mėnesius yra nepagrįstas. Tokią išvadą grindė tuo, kad iš 2016 m. sausio 5 d. bendrijos susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, jog 30 Eur suma buvo numatyta už valytojos (mokamą) darbą, o pagal bendrijos pirmininkės paaiškinimus valytoja aptariamu laikotarpiu nebuvo įdarbinta. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo sugyventinė laiptinę valė, o atsisakė tai daryti tik kilus ginčui dėl laiptinės (ne)valymo, kuomet atsakovo butui buvo paskaičiuotas valymo mokestis. Teismas pažymėjo, jog 2016 m. sausio 5 d. protokole numatyta, kad mokestis butui už laiptinės valymą bus skaičiuojamas tik tuo atveju, jeigu kuris nors butas atsisakys valyti laiptinę. Apie dalinį laiptinės valymą nieko nepasakyta. Todėl atsakovas pareigos mokėti laiptinės (ne)valymo mokesčio neturėjo.Kadangi atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, teismas sprendė, kad už termino praleidimą privalo mokėti įstatymo nustatytas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, kurios laikytinos minimaliais ieškovės nuostoliais.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2017-09-28 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir ieškinį tenkinti pilnai – priteisti ieškovės naudai iš atsakovo R. S. 90 Eur skolą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2016-01-05 bendrijos narių susirinkimo protokole Nr. 1 ir nutarime Nr.2 nustatytas 30 Eur mokestis už tai, jei kuris butas atsisakytų valyti bendro naudojimo laiptinę. Susirinkimo metu, priešingai nei vertino teismas, nebuvo nuspręsta samdyti valytoją. 30 Eur mokestis nustatytas tam bendraturčiui, kuris atsisako valyti laiptinę pagal bendrijos pirmininkės sudarytą grafiką. Iš atsakovo ir jo sugyventinės paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teismui akivaizdu, kad jie atsisakė valyti laiptinę pagal grafiką anksčiau, t.y. iki 2016 m. vasario mėnesio. Apeliantai pripažino, kad atsakovo sugyventinė yra šlavusi laiptinę, tačiau tik ties savo buto durimis, bet ne visą, kaip nutarta susirinkime, o vėliau – ginčo laikotarpiu laiptinę valyti atsisakė. Pažymėjo, kad net dalinio laiptinės valymo atsakovas ginčo mėnesiais pripažino neatlikęs, todėl teismo išvada, kad jis to neatsisakė padaryti yra nepagrįsta. Atsakovo pozicija, jog jis sutinka išsivalyti laiptinę ties savo durimis nesuderinama su CK 4.82 ir 4.83 straipsnių nuostatomis. Apeliaciniame skunde cituojama kasacinio teismo praktika, susijusi su butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ir pareigomis bei pažymima, kad atsakovas nenuginčijęs 20169-01-05 bendrijos narių susirinkimo sprendimo teisme, privalo, jį vykdyti ir apmokėti mokesčius už bendrijos naudojimo laiptinės nevalymą.Atsiliepimas į apeliacinį skundą nėra pateiktas.
Motyvuojamoji dalis
teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju, apeliantė skundžia teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 90 Eur skolą iš atsakovo dėl bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės nevalymą, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. S. gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) r. Iš šio namo savininkų bendrijos visuotinio susirinkimo, įvykusio 2016-01-05 protokolo Nr.1 matyti, kad susirinkimo metu buvo svarstytas bendrijos pirmininkės iškeltas klausimas dėl bendrojo naudojimo patalpų (laiptinės) valymo. Susirinkime pirmininkė paaiškino, kad ne visi butai valo laiptinę, todėl ji prašė sudaryti mėnesinį grafiką, kada, koks butas turi valyti laiptinę, taip pat prašė nustatyti mėnesinį mokestį, jei kuris butas nenorės valyti laiptinės, kad būtų galima pasamdyti valytoją. Susirinkimo metu nutarta: įpareigoti pirmininkę sudaryti grafiką ir pakabinti jį matomoje vietoje; nustatyti 30 Eur mėnesinį mokestį, jei, kuris butas atsisakytų valyti, pinigus įmokant į kasą arba įrašant į atsiskaitymo lapelį. Iš ieškovės teismui pateikto R. S. skolų apskaičiavimo matyti, kad 90 Eur skola už laiptinės valymą susidarė už 2016 m. vasario mėnesį, 2017 m. sausį ir tų pačių metų kovą.Ieškovės reikalavimas dėl 90 Eur skolos iš atsakovo priteisimo grindžiamas Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatais suteiktais įgalinimais nustatyti įmokas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpų valymu (Įstatų 56, 59 punktai), Panevėžio rajono savivaldybės 2017-02-06 pateiktu išaiškinimu dėl bendrijos teisės priimti sprendimą dėl bendrojo naudojimo patalpų – laiptinių valymo, aptarto Bendrijos visuotinio susirinkimo protokolu Nr.1 bei faktine situacija, kad atsakovas nevalo laiptinės arba valo ją dalinai, t.y. apsiribodamas laiptinės aikštele, kurioje yra jo butas. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendime nurodytų argumentų, kad atsakovas neprivalo mokėti bendrijos nustatytos įmokos - 30 Eur mėnesiui už laiptinės nevalymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniais) ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais.Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad kiekvienas daugiabučio namo buto savininkas yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtis ir atsakingas už jų tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Tačiau šiuo atveju ieškovė, pareiškusi atsakovui reikalavimą dėl 90 Eur skolos priteisimo, privalo įrodyti laiptinės valymo paslaugų suteikimo atsakovui faktą (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai). Išklausius teismo posėdžio garso įrašą, ieškovės atstovės – bendrijos pirmininkės K. R. paaiškinimus ir įvertinus ieškovės pateiktas užklausas valymo firmoms, akivaizdu, kad namo bendrija jokių sutarčių, kurių pagrindu fiziniai asmenys ar ūkio subjektai teiktų laiptinių valymo paslaugas (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. gyventojams nėra sudariusi. Duomenų, kad tokios atlygintinos paslaugos apskritai buvo teikiamos, nėra pateikta. Apeliaciniame skunde pateikiama ieškovės pozicija, kad atsakovas privalo susimokėti už laiptinės nevalymą, kai bylos duomenys rodo, kad jokios valymo paslaugos, už kurias Bendrija moka iš savo lėšų, nėra teikiamos, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams bei bendrajam principui, kad mokestis mokamas už suteiktas paslaugas. Nei galiojantis teisinis reglamentavimas, nei bendrijos įstatai nenumato ieškovei teisės skirti mokesčių pavidalu baudas, namo gyventojams, kurie bendrijos narių vertinimu neatlieka arba atlieka netinkamai savo, kaip bendraturčių pareigas, bendrai naudojamų patalpų atžvilgiu. Juolab, kad joks kontrolės mechanizmas dėl laiptinių valymo ar nepakankamo valymo nėra fiksuotas apeliantės priimamuose dokumentuose. Tad nėra aišku kuo remiantis nustatyta tiek mokėtina mėnesinė suma, tiek nevykdytos pareigos laikotarpis.Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus daroma išvada, kad ieškovė neįrodė fakto, kad pastaroji suteikė atsakovui laiptinės valymo paslaugas, kai, kaip jau buvo aukščiau nurodyta, ieškovei tenka procesinė pareiga įrodyti šį faktą, todėl, ieškovei neįrodžius paslaugų suteikimo fakto, ji neturi reikalavimo teisės dėl šių įmokų į atsakovą. Vien subjektyvus vertinimas, kad atsakovas nenuginčijęs 2016-01-05 bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolo privalo mokėti 30 Eur mokestį už - laiptinės nevalymą yra teisiškai nepagrįstas ir nepaneigia apylinkės teismo išvadų šiuo klausimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, tik papildė pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentaciją. Apeliaciniame skunde cituojama kasacinio teismo praktika nėra aktuali konkrečiam ginčo klausimo sprendimui, todėl pagrindo ja vadovautis šiuo atveju nėra. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl dėl jų nepasisakoma. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas tai jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybe daroma išvada, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą ar jo dalį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.