- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-06
- Bylos Nr.
- e2-134-832/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Rita Lankutienė, Algimantas Pileckis
dalyvaujant ieškovei V. S. ir jos atstovei advokatei Ritai Lankutienei, atsakovo A. S. atstovui advokatui Algimantui Pileckiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškiniu kreipėsi į teismą atsakovui A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti 2010-04-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymą ir priteisti nepilnamečių K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš jų tėvo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010-04-19 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-1288-169/2010, nutraukė šalių santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnamečių vaikų K. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. S., o vaikų tėvas A. S. įsipareigojo mokėti kiekvienai dukrai po 200 Lt (dabar 57,92 Eur) kas mėnesį mokamas periodines išmokas (sutarties 3 p.).
Ieškovė, be kita ko, ieškinyje nurodė, kad uždirba minimalų atlyginimą – 380 Eur, išmoka vaikams – 90 Eur. Iš bendros 470 Eur sumos 150 Eur sumoka būsto išlaikymui, iš likusių 320 Eur turi išlaikyti save ir dukras. Nuo to laiko, kai dukroms buvo priteistas išlaikymas jos paaugo, padidėjo jų poreikiai, pasikeitė valstybės valiuta, ženkliai pakilo kainos, dėl ko vaikų poreikiams išleisti reikia vis daugiau, o atsakovo skiriamas išlaikymas tebėra toks pat.
Dukrų išlaikymui kas mėnesį, anot ieškovės, reikia bent po 350 Eur kiekvienai, iš jų maistui – 120 Eur, drabužiams avalynei – 50 Eur, higienos priemonėms – 30 Eur, sveikatos palaikymo priemonėms – 20 Eur, mokyklos reikmėms, telefono, interneto sąskaitoms, būreliams, ekskursijoms – 50 Eur, kišenpinigiams – 20 Eur, laisvalaikiui, papildomam ugdymui – 20 Eur, būsto išlaikymo dalis – 40 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. su ieškiniu sutiko tik iš dalies. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo 2017-11-15 jis nebedirba, gyvena tik iš bedarbio pašalpos, kuri sudaro 1300 Eur per mėnesį. Atsakovo teigimu jo turtinė padėtis nepagerėjo, o pablogėjo, todėl nėra nei įstatyminio nei faktinio pagrindo padidinti išlaikymą. Atsakovas, be kita ko, nurodė, jog per paskutinius dvylika mėnesių nupirko vaikams kompiuterį, telefonus, akumuliatorinį riedį, fotoaparatą. Be to, davė vaikams grynais ne mažiau kaip 1500 Eur ir pervedė į ieškovės sąskaitą 3400 Eur.
Pats atsakovas nurodo, kad gyvena su sugyventine ir jų mėnesio išlaidos yra 2325 Eur, tai kiekvienam tenka po 1162,50 Eur. Sutiko, kad išlaikymas būtų padidintas iki 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti. Ieškovė V. S. teismo posėdyje paaiškino, kad per mėnesį vienam vaikui reikia po 350 Eur, dukroms bus 17 ir 13 metų, tad jų poreikiai auga. Nuomojasi 2-jų kambarių butą, moka per mėnesį 180 Eur su nuoma. Atsakovas yra nupirkęs kompiuterį, telefonus, mokėdavo po 100 Eur.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė padidinti ne daugiau kaip iki 150 Eur per mėnesį ir paaiškino, kad įmonė, kurioje dirbo atsakovas bankrutavo. Atsakovas gyvena su sugyventine, nuo 2017-11-15 nebedirba, per mėnesį gauna 1300 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims būnant santuokoje 2002 m. gegužės 7 d. gimė dukra K. S., o 2006 m. kovo 29 d. gimė dukra S. S.. 2010 m. balandžio 19 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-1288-169/2010, buvo nutraukta šalių A. S. ir V. S. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutuoktiniai susitarė, kad A. S. įsipareigoja kas mėnesį mokėti periodines išmokas po 200 Lt (dabar 57,92 Eur) kiekvienos nepilnametės dukros K. S. ir S. S. išlaikymui iki jų pilnametystės (sutarties 3 punktas, civilinė byla Nr. 2-1288-169/2010).
Ieškovės V. S. draudžiamosios pajamos 2018 m. birželio – rugpjūčio mėnesį – 430 Eur, išmokos vaikams – 90,44 Eur (2018 m. rugsėjo mėn.).
Kaip matyti iš Norvegijos institucijos NAV 2017 m. gruodžio 28 d. pranešimo dėl nedarbo išmokos skyrimo, atsakovui A. S. nuo 2017 m. gruodžio 21 d. paskirta nedarbo išmoka ir bus mokama iki 104 savaičių, teismo paskaičiavimu tai būtų iki 2019 m. gruodžio 20 d. Nedarbo išmokos dienos tarifas yra 1348 NOK, išmoka mokama už penkias dienas per savaitę, savaitės tarifas 6740 NOK, atitinkamai 138,93 Eur ir 694,63 Eur, kas per mėnesį sudaro 3056,46 – 2778,60 Eur.
Dėl vaiko išlaikymo dydžio
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 str.).
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė nepilnametėms dukroms, iš kurių vienai netrukus bus 17 metų, kitai 13 metų, išlaikymui skiria po 350 Eur per mėnesį, iš kurių atsakovas skiria tik po 57,92 Eur per mėnesį.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.
Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nors jis ir oficialiai nedirba šiuo metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas A. S. nepateikė jokių duomenų apie savo turimą turtą, įsipareigojimus, kokioms sąlygomis, kieno būste jis gyvena, tik deklaratyviai nurodydamas, kad būsto nuoma kainuoja 1000 Eur per mėnesį, kas kelia abejonių dėl ekonomiškumo.
Kaip minėta, vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Atsakovo A. S. pajamos (bedarbio pašalpa) akivaizdžiai didesnės, be to jis gyveno ir dirbo, ir šiuo metu tebegyvena Norvegijos Karalystėje, kurioje sąlygos užsidirbti yra aiškiai geresnės ir jis neprižiūri nepilnamečių vaikų, t. y. turi mažiau rūpesčių susijusių su vaikų ugdymu ir auklėjimu. Ieškovė nuomojasi būstą už 80 Eur per mėnesį, atsakovas už 1000 Eur per mėnesį. Ieškovės alga 380 Eur, atsakovo bedarbio pašalpa pagal NAV pranešimą 3056,46 – 2778,60 Eur. Teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tikslios jam pervedamos sumos. Pažymėtina, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), taigi, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, bylos duomenimis jam nėra nustatytas neįgalumas, iki pat 2017-11-15 dirbo, nes 2017-11-15 buvo iškelta bankroto byla jo darbdaviui. Kas nėra retas reiškinys Norvegijoje. O toje šalyje susirasti gerai apmokamą darbą, kuris būtų ženkliai didesnis ne tik už ieškovės pajamas, bet ir paties atsakovo bedarbio išmokas neturėtų būti itin sudėtinga, žinant šalies ekonominę padėtį ir darbo rinką. Juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas ieškojo darbo, ar jam, buvo teikti NAV darbo pasiūlymai. Būdamas nepatenkintas savo materialine padėtimi atsakovas turi stengtis ir ieškoti geriau apmokamo darbo, taip gerindamas savo turtinę padėtį bei galimybę prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Atsakovas A. S. pats kaltas dėl dabartinės savo tokios turtinės padėties, todėl priteisti mažesnį išlaikymą nei prašo ieškovė, kuris vaikams būtų nepakankamas oriai išgyventi Lietuvoje, nėra teisinio pagrindo. Didesnis išlaikymas nepilnamečiams vaikams reikalingas dabar, o baigiantis atsakovo nedarbo išmokai jis vis tiek turės pradėti dirbti ir jo pajamos didės.
Atsakovas neginčijo išlaikymo dydžio. Ieškovės pateikti paskaičiavimai yra apytiksliai ir tiksliai nurodyti skiriamų sumų konkrečiam poreikiui ar konkrečiam daiktui neįmanoma. Ieškovės nurodoma po 350 Eur suma kiekvienam vaikui yra pakankama tik būtiniausiems poreikiams, nes šalių dukra K. S. jau pakankamai subrendusi (beveik 17 metų), netrukus ji baigs bendrojo ugdymo mokyklą, todėl jos poreikiai jau yra daug didesni ir jie tik didės.
Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.
Pažymėtina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Šalių dukra S. S. lanko plaukimo skyriaus treniruotes, taip pat šokių pamokas, jai augant natūraliai atsiranda papildomi poreikiai, kurių tenkinimui reikalingos papildomos išlaidos. Taip pat pagrįstomis ir su vaiko visapusišku lavinimu susijusiomis išlaidomis teismas vertina ir vaiko kultūrines išvykas (tiek su tėvais, tiek su ugdymo įstaigomis). Teismo vertinimu ieškovės nurodyta išlaikymo suma po 350 Eur per mėnesį tokio amžiaus vaikams yra pakankama, bet ne per didelė. Teismo vertinimu tokia suma nėra neprotingai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas), o mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei tenka didesnė našta rūpinantis savo dukromis, jas prižiūrint, o ne tik formaliai mokant išlaikymą, kaip tai daro atsakovas. Teismo vertinimu ieškovės pateiktos išlaidos vaikų išlaikymui yra pagrįstos ir būtinos augančių nepilnamečių vaikų pilnaverčiui vystymuisi.
Esant tokioms aplinkybėms ir šalių teisiniams argumentams, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju paaugus vaikams, ko pasėkoje padidėjus jų poreikiams, didintinas ir išlaikymas. Teismo nuomone 350 Eur suma tokio amžiaus vaikui yra pakankama, kad užtikrinti būtinus vaiko poreikius, nesant ypatingų poreikių ir išlaidų. Todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir nustatytinas didesnis išlaikymas, nei jis buvo nustatytas 2010 metais. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl iš atsakovo priteistina 260 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias patvirtina byloje esanti 2019-01-09 pažyma Nr. (2.19) NTP-7-142.
Taip pat iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio ieškovė buvo atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Šioje byloje žyminis mokestis yra 104 Eur (skaičiuotinas nuo didintinos sumos, t. y. 192,08 Eur, t. y. 250 Eur – 57,92 Eur = 192,08 Eur, 192,08 Eur X 12 mėn. X 2 = 4609,92 Eur, 4609,92 X 3 proc. X 75 proc. = 104 Eur) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 84 str. 1 d. 3 p.). Tokiu būdu iš atsakovo A. S. priteistina ir 104 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) ieškinį patenkinti visiškai.
Padidinti iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnametėms dukroms K. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir priteisti nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2018 m. spalio 10 d. po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę V. S. nepilnamečiams vaikams K. S. ir S. S. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo A. S. 104 Eur (vieną šimtą keturis eurus) žyminio mokesčio ir 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos pavadinimą ir įmokos kodą: žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu – įmokos kodas – 5660; įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas – 5630).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.