Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės B. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-12536-600/2024, pagal ieškovės užsienio bendrovės „Aktiva Finance Group“ OU ieškinį atsakovei B. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. 2024-08-27 nutartimi teismas nustatė atsakovei 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti 109 Eur žyminį mokestį, pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Taip pat teismas nurodė, kad apeliantė turi pateikti prašymą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo, kuriame turi nurodyti termino praleidimo priežastis, jas pagrįsti įrodymais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, atsakovės pateiktą apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino atsakovei.

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra LR CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Žyminio mokesčio atidėjimas ar atleidimas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo yra atskiri civilinio proceso institutai. Šalis, siekianti pasinaudoti žyminio mokesčio sumokėjimo lengvata, teismui turi pateikti prašymą bei jį pagrindžiančius dokumentus.

11. Pagal LR CPK 83 straipsnio 3 dalį teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, būtina įvertinti asmens pateiktus jo sunkią turtinę padėtį įrodančius dokumentus (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju turi būti vertinami ne tik asmens sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, taip pat į ginamą teisinį interesą. Visais atvejais pareiškėjas turi įrodyti aplinkybių, kurios sudaro pagrindą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dėl blogos turtinės padėties, egzistavimą. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, paduodant prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtina pateikti įrodymus apie pastoviai sunkią turtinę padėtį bei duomenis apie tai, kad ši ateityje iš esmės nepagerės (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-40/2014).

12. LR CPK 84 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Tam, kad būtų atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, tokį prašymą teikiantis asmuo privalo ne tik pagrįsti savo sunkią dabartinę turtinę padėtį, bet turi ir įrodyti, jog jo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir teismo sprendimo priėmimo dieną jis bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-30-790/2025).

13. Pažymėtina, kad CPK yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. CPK 306 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 316 straipsnyje, reglamentuojančiame apeliacinio skundo trūkumų šalinimą nustatyta, kad jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka šio Kodekso 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirajame skunde atsakovės išdėstytus argumentus dėl prašymo atidėti/atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, remdamasis CPK 83 straipsnio, 84 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis žyminio mokesčio sumokėjimą, bei aktualia teismų praktika, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė, nors prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių jos turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, taip pat vadovaudamasis teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais, 2025-02-19 nutartimi įpareigojo atsakovę B. Z. iki 2025-03-04 pateikti teismui įrodymus apie turtinę padėtį (nekilnojamojo turto, transporto priemonių registrų išrašus, bankų sąskaitų išrašus, valstybinio socialinio draudimo pažymas, turto ir pajamų deklaracijas, kitus dokumentus), duomenis apie turto areštus bei duomenis apie šiuo metu gaunamas pajamas (darbo užmokestį, kitas išmokas) arba įrodymus, patvirtinančius 2024-08-27 nutartimi nustatyto 109 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjimą. Nutartis atsakovei įteikta 2025-02-20 (CPK 175¹ str. 10 p.). Nutartimi nustatytų įpareigojimų atsakovė neįvykdė, duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

15. Kaip minėta, pagal nustatytą reglamentavimą žyminio mokesčio sumokėjimas yra būtina sąlyga siekiant realizuoti teisę į teisminę gynybą/apeliacinį procesą, nevykdant šios pareigos ir nenustačius, kad yra pagrindas asmenį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo/atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nustatomi apeliacinio skundo trūkumai, neištaisius šių trūkumų skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis). Prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą. Nagrinėjamu atveju apeliantė jokių įrodymų, patvirtinančių jos sunkią finansinę padėtį nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantei nepateikus duomenų, leidžiančių identifikuoti realią jos finansinę situaciją, bei patvirtinančią apeliantės nurodytas aplinkybes dėl sunkios finansinės padėties, taip pat nepateikus įrodymų apie sumokėtą žyminį mokestį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė nepašalino apeliacinio skundo trūkumų, laikė jį nepaduotų ir grąžino atsakovei. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų nustato, kad dalyvaujantis byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovei netinkamai naudojantis jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad tokiu būdu buvo apribota atsakovės konstitucinė teisė ginti savo pažeistas teises teisme.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliacinio skundo trūkumai nebuvo pašalinti, taigi, pagrįstai apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino atsakovei (CPK 316 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.