Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės „Aktiva Finance Group“ OU ieškinį atsakovei B. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

8. Nustatyta, kad pradinė kreditorė AB „Mokilizingas“ ir atsakovė 2019 m. birželio 5 d. sudarė paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. VJK90605RJPA, kuria pradinė kreditorė įsipareigojo suteikti atsakovei 10 000 Eur vartojimo kredito sumą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti gautą kreditą daliniais mokėjimais per 72 mėnesius, t. y. iki 2025 m. birželio 5 d., taip pat įsipareigojo sumokėti pradinei kreditorei 667,36 Eur palūkanas (metinė norma – 2 procentai), ir 5 758 Eur sutarties administravimo mokestį. Pradinė kredito tinkamai įvykdė vartojimo kredito sutartimi prisiimtą prievolę – 2019 m. birželio 5 d. pervedė atsakovei 10 000 Eur sumą. Iš ieškovės pateiktos mokėjimų lentelės matyti, kad atsakovė savo sutartinių prievolių tinkamai nevykdė ir su pradine kreditore atsiskaitė tik iš dalies, t. y. įmokas pagal vartojimo kredito sutartį atsakovė mokėjo vėluodama, o paskutinę įmoką atliko 2023 m. rugpjūčio 23 d.

9. Atsakovei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, pradinė kreditorė 2023 m. rugsėjo 5 d. pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. Vadovaujantis pradinės kreditorės pateiktais duomenimis, po sutarties nutraukimo atsakovė liko skolinga 4 203,72 Eur negrąžinto kredito, 20,62 Eur pelno palūkanų ir 210,85 Eur nesumokėto administravimo mokesčio.

12. Vadovaujantis VKĮ 8 straipsnio 1 dalimi, prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. Pagal VKĮ 8 straipsnio 7 dalį, palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Sisteminė įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad kredito davėjui neįvykdžius pareigos įvertinti kredito gavėjo kreditingumą, kredito gavėjui išlieka pareiga grąžinti gautą vartojimo kreditą ir mokėti sutartimi sutarto dydžio palūkanas, tačiau jam negali būti taikomi jokie mokesčiai (plačiąja prasme), susiję su kompensacija už pavėluotus mokėjimus. Taigi, atsakovė nepagrįstai ginasi nuo prievolės grąžinti ieškovei 4 203,72 Eur kredito likutį, remdamasi šiomis VKĮ nuostatomis.

13. Be to, šiuo atveju teismui yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pradinė kreditorė tikrino atsakovės kreditingumą. Šį faktą patvirtina pradinės kreditorės 2024 m. gegužės 7 d. raštas, kuriame yra detaliai aprašyta, kokiuose registruose buvo tikrinta informacija apie atsakovės gaunamas pajamas ir turimus įsipareigojimus, ir pačios atsakovės užpildyta fizinio asmens anketa, kurią užpildžiusi atsakovė patvirtino suteikusi kredito davėjai teisingą informaciją apie save, be kita ko, apie savo darbovietę ir užimamas pareigas. Šie byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pradinė kreditorė tinkamai įvertino atsakovės kreditingumą, prieš suteikdama atsakovei vartojimo kreditą.

14. Taip pat atsiliepime atsakovė kėlė klausimą dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų aiškumo ir sąžiningumo. Teismo vertinimu, šie atsakovės nurodyti argumentai nėra teisiškai pagrįsti. Visų pirma, atsakovė iš esmės remiasi teismų praktikos išaiškinimais dėl vartojimo kredito sąlygų nesąžiningumo, tačiau šiuose išaiškinimuose suformuluotų taisyklių atsakovė niekaip nesusiejo su šiuo konkrečiu atveju. Atsakovė nurodė vieną konkrečią vartojimo kredito sutarties sąlygą, kurią ji laiko nesąžininga – vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą, tačiau šio punkto tekstas: „Sutartis įsigalioja ją pasirašius ir galioja iki visiško Šalių prievolių pagal ją įvykdymo.“ neatitinka atsakovės cituojamo šio punkto teksto „kredito gavėjui praleidus palūkanų ar (ir) kredito mokėjimų terminą 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles“. Taip pat akcentuotina, kad šiuo atveju ieškovė net nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovės palūkanas už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, todėl sąlygos dėl tokių palūkanų skaičiavimo sąžiningumas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Pažymėtina ir tai, kad teismas ex officio (pagal pareigas) nenustatė, kad kuri nors atsakovės ir pradinės kreditorės sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlyga yra nesąžininga.

15. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

16. Šiuo atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2023 m. spalio 3 d. pranešimu. Atsakovė neginčijo, kad ji buvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė tinkamai perėmė iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovę pagal vartojimo kredito sutartį.

17. Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). CK 6.213 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 6.189 straipsnis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).

18. Nustatyta, kad atsakovė negrąžino ieškovei 4 203,72 Eur kredito. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 4 203,72 Eur negrąžinto kredito suma.

20. Kaip nepagrįstus teismas atmeta atsakovės argumentus esą minėtų palūkanų norma neatitinka VKĮ reikalavimų. Visų pirma, kaip minėta, šios ieškovės prašomos priteisti palūkanos yra pelno palūkanos, kurių funkcija – kredito davėjos atlygis už naudojimąsi kredito suma. Šias palūkanas atsakovė privalėjo mokėti nepaisant to, ar ji tinkamai vykdys prievoles pagal vartojimo kredito sutartį. Kitaip sakant, šios palūkanos neatlieka kompensacinės funkcijos. Dėl šios priežasties jų dydžiui nėra taikomi VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyti ribojimai. Be to, nagrinėjamu atveju minėtų palūkanų norma (2 procentai metinių) neviršija VKĮ nustatytų ribojimų, todėl atsakovės argumentai pripažintini nepagrįstais dar ir šiuo pagrindu.

22. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administravimo mokestis, neviršijantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020). Taigi, kai vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi nutraukus sutartį, išnyksta administravimo objektas. Skolą išieškant teisme gali būti priteistos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, vykdymo procese – vykdymo išlaidos. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020). Šiuo atveju ieškovės prašoma priteisti administravimo mokesčio suma, t. y. 210,85 Eur, yra apskaičiuota už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nesumokėtą 210,85 Eur administravimo mokestį tenkintinas.

23. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 399,17 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki 2024 m. gegužės 9 d., taikant 0,05 procento delspinigių normą.

24. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.8 punkte ir specialiose sąlygose įtvirtinta atsakovės pareiga mokėti 0,05 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovės prašomų priteisti delspinigių paskaičiavimo terminas (180 dienų) ir norma (0,05 procento už dieną) neviršija VKĮ nustatytų maksimalių delspinigių dydžių. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina 399,17 Eur delspinigių.

25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas – iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 834,36 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo – 2024 m. balandžio 8 d. (teismo įsakymo išdavimo dienos) – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistini 109 Eur žyminio mokesčio ir 35 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso – 144 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei užsienio bendrovei „Aktiva Finance Group“ OU, j. a. k. 10746479, iš atsakovės B. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 203,72 Eur (keturis tūkstančius du šimtus tris Eur 72 ct) negrąžinto kredito, 210,85 Eur (du šimtus dešimt Eur 85 ct) sutarties administravimo mokesčio, 20,62 Eur (dvidešimt Eur 62 ct) palūkanų, 399,17 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis Eur 17 ct) delspinigių, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (4 834,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 144 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.