- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-16
- Bylos Nr.
- 2-40/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- A. P., ir J
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „DNB bankas“
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, priimtos civilinėje byloje 2-1068-798/2013 pagal ieškovo akcinės bendrovės „DNB bankas“ ieškinį nurodytam atsakovui ir J. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas AB „DNB bankas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų A. P. ir J. P. solidariai 63 837,19 EUR skolą, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (1 – 3 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 63 837,19 EUR dydžio skolą, 5 proc. procesines palūkanas ir 8 070 Lt bylinėjimosi išlaidų (96 – 102 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti ieškovo ieškinį (104 – 107 b. l.). Be to, atsakovas pateikė prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo arba atleidimo nuo jo mokėjimo, kuriame nurodė, kad neturi galimybės laiku pateikti teismui įrodymų apie jo sunkią turtinę padėtį, tačiau, gavęs iš valstybės institucijų atsakymus į pateiktus paklausimus dėl jo turtinės padėties, įrodančius atsakovo sunkią turtinę padėtį, nedelsdamas pateiks juos teismui (108 – 110 b. l.).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 14 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo ir nustatė atsakovui A. P. terminą iki 2013 m. spalio 31 d. sumokėti 5408 Lt žyminio mokesčio ir pateikti tai patvirtinantį įrodymą (112, 113 b. l.).
Teismas nurodė, kad atsakovo A. P. prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą arba iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą yra nepagrįstas, nes nepridėti jokie įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą, taigi apsunkinamas prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo išsprendimas; be to, atsakovas nepateikė visų įrodymų apie apelianto ir jo šeimos narių turtinę padėtį, kurie leistų spręsti apie negalimumą iš viso sumokėti žyminį mokestį ir apibūdintų sunkią jo finansinę padėtį. Pažymėjo, kad, neturint visų įrodymų apie apelianto ir jo šeimos turimas lėšas, negalima daryti kategoriškos išvados, jog apeliantas neturi galimybių iš viso sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio, todėl tai nesudaro pagrindo konstatuoti labai sunkią apelianto turtinę padėtį.
Teismas, nurodęs, kad sprendžiant dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo būtinumo, svarbu įvertinti teismui pateiktų įrodymų visetą, o jų nepakankant – prašymas turi būti atmestas, netaikant trūkumų šalinimo instituto, todėl atsakovo prašymas netenkintinas, ir jam nustatytinas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 5 408 Lt dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį ir įpareigoti teismą iš naujo spręsti jo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki sprendimo priėmimo klausimą (116 – 118 b. l.).
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad apygardos teismas priėmė neteisėtą nutartį, atmesdamas jo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ar atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi atsakovas prašyme nurodė, jog neturi galimybės laiku pateikti teismui įrodymų iš valstybės institucijų – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, valstybinių nekilnojamojo ir kilnojamojo turto registro, kredito įstaigų bei pajamų deklaracijų, tačiau, gavęs atsakymus į pateiktus paklausimus, įsipareigojo nedelsiant pateikti juos teismui kaip įrodymus dėl savo blogos turtinės padėties. Atsakovas teigia, kad teismas nenustatė įpareigojimo pašalinti prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo trūkumų, t. y. neįpareigojo pateikti reikiamų dokumentų, būtinų prašymo nagrinėjimui, nors tą privalėjo padaryti. Atsakovo nuomone, teismas formaliai taikė procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą ir nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo procesinį dokumentą bei nesudarė galimybės atsakovui įgyvendinti savo teisės į pažeistų teisių gynybą.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „DNB bankas“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo nesutinkantis su juo (121, 122 b. l.). Teigia, kad atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą bei prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėjimo žyminio mokesčio mokėjimo, turėjo procesinę pareigą surinkti ir pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jo ir jo sutuoktinės turtinę padėtį. Ieškovo teigimu, atsakovas prie prašymo nepridėjo nei vieno įrodymo apie jo sunkią turtinę padėtį, nors galimybę rinkti tokius įrodymus turėjo nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – 2013 m. rugsėjo 9 d.; jis nepateikė nei vieno įrodymo apie jo turtinę padėtį ir teikdamas atskirąjį skundą, o pagal teismų praktiką, įrodymai apie asmens sunkią turtinę padėtį turi būti iš karto pateikti teismui kartu su prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio ar šį mokestį atidėti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.).
CPK 80 straipsnio 4 dalis nustato, kad už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas, pareiškiant ieškinį; turtiniuose ginčuose už apeliacinį skundą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.
Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet nėra duomenų apie ateityje galimą iš esmės pagerėsiančią jo sunkią turtinę padėtį (CPK 83 str. 3 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009).
Be to, teismas gali atidėti žyminio mokesčio už ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) nagrinėjimą tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu (CPK 84 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2011; 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-996/2010; 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009). Sprendžiant, ar asmens turtinė padėtis ateityje gali pagerėti tiek, kad jis bus pajėgus sumokėti bylinėjimosi išlaidas bylos pralaimėjimo atveju, turi būti nagrinėjami apelianto pateikti bei kiti bylos duomenys, pagrindžiantys asmens turtinę padėtį ir jo finansines galimybes. Tai gali būti bet kokie dokumentai, pagrindžiantys asmens galimybę netolimoje ateityje gauti žymiai didesnes pajamas ar didesnės vertės turtą (tarp jų darbo, autorinės sutartys, preliminarios sutartys, vykdomos veiklos planai, duomenys iš kredito, nekilnojamojo turto registro įstaigų, turto ir pajamų deklaracijos).
Pagal teismų praktiką, jeigu prie prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nėra pridėti tokį prašymą pagrindžiantys įrodymai, teismas turi teisę nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti, įpareigodamas pateikti įrodymus, patvirtinančius jo pagrįstumą; tokiu atveju, kai šie trūkumai nepašalinami, teismas nustato naują terminą žyminio mokesčio sumokėjimui (CPK 115 str. 2 d.); tokie pakartotinio trūkumų šalinimo instituto taikymo atvejai, siekiant nepažeisti civilinio proceso operatyvumo principo, turi būti išimtiniai ir taikomi, atsižvelgiant į tai, ar asmuo, teikdamas teismui procesinį dokumentą ir šalindamas jo trūkumus, elgėsi atidžiai ir buvo sąžiningas (CPK 2 str., 42 str. 5 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1606/2013).
Nagrinėjamu atveju atsakovas vienu procesiniu dokumentu faktiškai pateikė teismui du prašymus, t. y. atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dėl jo sunkios turtinės padėties bei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tuo pačiu faktiniu pagrindu (dėl sunkios turtinės padėties), tačiau nepateikė nei vieną jų pagrindžiančių dokumentų (108 – 110 b. l.).
Atkreiptinas dėmesys, kad nurodyti prašymai turi būti grindžiami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais: paduodant prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtina pateikti įrodymus apie pastoviai sunkią turtinę padėtį bei duomenis apie tai, kad ši ateityje iš esmės nepagerės, o paduodant prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, būtina pateikti įrodymus apie sunkios turtinės padėties laikinumą, tarp jų ir apie tai kaip ji pagerės pareiškėjo nurodytu laiku. Tačiau atsakovas prašyme nurodė tik motyvus dėl prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nurodydamas, kad jo pajamos yra mažos, todėl jis turi teisę į antrinę teisinę pagalbą, neturi lėšų, iš kurių galėtų apmokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, dėl to jis negali sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, be to, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Minėtame atsakovo pareiškime net nenurodytos aplinkybės, dėl kurių ateityje pagerės atsakovo turtinė padėtis; taigi jo prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nebuvo net tinkamai suformuluotas. Todėl darytina išvada, kad apygardos teismas turėjo pagrindo spręsti tik atsakovo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą (CPK 83 str.).
Pažymėtina, kad atsakovas, žinodamas apie jo pareigą kartu su prašymu dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio pateikti jį pagrindžiančius įrodymus, tačiau jų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui; juolab kad apeliantas nepateikė ir įrodymų apie tai, kad negali pateikti įrodymų ar kad būtų kreipęsis į jo nurodytas valstybines institucijas arba kredito įstaigas dėl duomenų apie jo turtinę padėtį gavimo, o byloje esantys išrašai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patvirtina, jog atsakovas dirba ir gauna pajamų (55 – 60 b.l).
Taigi dėl aukščiau nurodyto, darytina išvada, jog apygardos teismas turėjo pagrindo netenkinti atsakovo prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, ir pagrįstai nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti – sumokėti žyminį mokestį. Tai, kad teismas nenustatė termino pašalinti atsakovo prašymo trūkumus, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeista atsakovo teisė į apeliaciją; juolab kad apeliantas ir su atskiruoju skundu nepateikė aukščiau nurodytų įrodymų, be to, buvo nustatytas pakankamas terminas sumokėti žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą, kuris šiuo metu yra pasibaigęs, todėl pratęstinas šia nutartimi.
Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį.
Nustatyti atsakovui A. P. naują terminą iki 2014 m. vasario 7 d. sumokėti 5 408 Lt (penkis tūkstančius keturis šimtus aštuonis Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.