Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovių B. Z. ir V. Z. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovių B. Z. ir V. Z. prašymas atidėti žyminio mokesčio už pareikštą apeliacinį skundą mokėjimą, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ ieškinį atsakovams V. Z., V. Z. ir B. Z. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Sakinta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Teismas nusprendė, kad atsakovės neįvykdė savo pareigos tinkamai pagrįsti prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, nes į bylą nebuvo pateikti pakankami duomenys jų turtinei padėčiai įvertinti: i) nors atsakovės nurodė, kad jokių pajamų per paskutinius du metus negavo, tačiau nei viena iš jų nenurodė pragyvenimo šaltinio; ii) atsakovės nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį valstybėje, kurioje nuolat gyvena (Jungtinėse Amerikos Valstijose).

10. Teismas įvertino, kad atsakovės nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų nuspręsti, kad jų finansinė padėtis ateityje pagerės.

III. Atskirųjų skundų argumentai

11. Atsakovės V. Z. ir B. Z. atskiraisiais skundais prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atsakovės V. Z. apeliacinį skundą, kuriame prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 5 d. galutinį sprendimą arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; neišsprendus klausimo iš esmės, perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirieji skundai grindžiami tuo, kad priimdamas skundžiamą nutartį ir atmesdamas atsakovių prašymus atidėti žyminio mokesčio už apeliacinius skundus sumokėjimą, pirmosios instancijos teismas užkirto atsakovėms teisę įgyvendinti jų konstitucinę teisę ginti pažeistas teises teisme.

12. 2025 m. vasario 12 d. apeliacinės instancijos teisme gauti ieškovės UAB „Tinkasas“ rašytiniai paaiškinimai. Rašytiniais paaiškinimais prašoma atsakovių V. Z. ir B. Z. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą; atmetus atsakovių V. Z. ir B. Z. atskiruosius skundus, daugiau nebenustatyti naujo termino sumokėti 1 913 Eur mokėtiną žyminį mokestį už apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkinti atsakovių V. Z. ir B. Z. prašymai atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

16. Ieškovė UAB „Tinkasas“ 2025 m. vasario 12 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė nesutikimo su apeliančių V. Z. ir B. Z. atskiraisiais skundais argumentus.

17. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui, kitoms apeliacinį procesą reglamentuojančioms teisės normoms. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, kuriose reglamentuotas procesas apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Procesas apeliacinės instancijos teisme reglamentuotas CPK XVI skyriuje. Nurodytame CPK skyriuje įtvirtinta vienos šalies teisė paduoti atskirąjį skundą, kitos – atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 335 straipsnis). Atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos (CPK 335 straipsnio 2 dalis).

18. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad apeliantės atskiruosius skundus pateikė 2024 m. lapkričio 25 d. Pirmosios instancijos teismas, 2024 m. lapkričio 25 d. rezoliucija priėmęs atskiruosius skundus, juos 2024 m. lapkričio 26 d. išsiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui, nenustatęs šalims termino pateikti atsiliepimus į atskiruosius skundus.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes ir siekdamas užtikrinti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą bei leisti ieškovei realizuoti jos teisę pareikšti nuomonę dėl pateiktų atskirųjų skundų (ne)pagrįstumo, priima ieškovės UAB „Tinkasas“ pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo

20. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

21. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-99-553/2023; 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-597-790/2024).

22. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už šalies atliekamus procesinius veiksmus. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

23. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą mokėjimui atlikti pinigų sumą. Teismų praktikoje pasisakoma, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019; 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-747-912/2024).

24. Aptartas teisinis reglamentavimas bei jo aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota teismų praktika patvirtina, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini. Atsižvelgiant į tai, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, jog sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-516/2015; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019; 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-747-912/2024).

25. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis dabar neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, tačiau ateityje tokią galimybę jis įgis (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar asmuo šiuo metu negali sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, ar ateities perspektyvoje jis galės tą padaryti. Įstatymas nustato, jog pareiga pateikti prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus tenka būtent prašymą atleisti nuo mokesčio ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pateikusiam asmeniui. Teismui suteikta teisė, esant poreikiui, gauti duomenis iš viešų registrų (CPK 178 straipsnio 3 dalis) nepaneigia įstatyme įtvirtintos prašymo įrodinėjimo pareigos ir jos neperkelia bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-330/2023; 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-667-407/2023).

26. Nagrinėjamu atveju atsakovės V. Z. ir B. Z. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymus atidėti žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 5 d. galutinio sprendimo, sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovių prašymų, nurodydamas, kad apeliančių argumentai nėra pakankami nuspręsti apie jų turtinę padėtį ir galimybes sumokėti žyminį mokestį, taip pat neleidžia vertinti, kad jų finansinė padėtis ateityje pagerės. Apeliantės pateiktas atskiraisiais skundais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, iš esmės nurodydamos, kad ši nutartis eliminavo jų teisę ginti pažeistas teises.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės kartu su prašymais pateikė: duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Sodra) apie atsakovių gaunamas pajamas laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d.; Pajamų mokesčių deklaracijas už 2023 m.; duomenis iš akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių banko apie atsakovių turimų sąskaitų balansą; valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis apie atsakovių vardu registruotą nekilnojamąjį turtą; AB „Regitra“ pateiktus duomenis iš Kelių transporto priemonių registro apie atsakovių turimas kelių transporto priemones; duomenis iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo apie bylas, kuriose dalyvauja atsakovės. Atsakovių nuomone, šie duomenys patvirtina, kad jų finansinė padėtis sunki: jos negauna jokių pajamų, neturi santaupų, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių; atsakovių turimų bendrovių akcijos yra bevertės; atsakovių vardu užvesta ne viena civilinė byla.

28. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovių V. Z. ir B. Z. teiginiais, kad pirmiau nurodyti duomenys patvirtina, jog apeliantės Lietuvos Respublikoje pajamų, susijusių su darbo santykiais, negauna, taip pat neturi Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, o nurodytose banko sąskaitose piniginių lėšų iš esmės nėra. Kita vertus, įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės nurodė, jog gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Lietuvoje lankosi retai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad minėti duomenys atspindi realią apeliančių finansinę padėtį. Apeliantės nepateikė duomenų ir nenurodė jokių aplinkybių, paneigiančių tai, kad gyvendamos užsienyje, galimai gauna pajamas ar turi turto, kuris nėra matomas Lietuvos Respublikos duomenų sistemose. Taigi, byloje pateikti duomenys nėra pakankami nuspręsti, kad apeliančių finansinė padėtis yra tokia sudėtinga, jog jos neišgali sumokėti įstatymu nustatyto dydžio žyminio mokesčio už apeliacinius skundus.

29. Minėta, jog tam, kad būtų atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, tokį prašymą teikiantis asmuo privalo ne tik pagrįsti savo sunkią dabartinę turtinę padėtį, bet turi ir įrodyti, jog jo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir teismo sprendimo priėmimo dieną jis bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį. Apeliantės nei prašymuose, nei atskiruosiuose skunduose nenurodė argumentų, kurie patvirtintų, kad sunki apeliančių finansinė padėtis yra trumpalaikė ir ilgalaikėje perspektyvoje ji pagerės tiek, kad jos bus pajėgios sumokėti atidėtą žyminį mokestį tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas priims nepalankų joms sprendimą. Priešingai, apeliančių prašymuose nurodyta, kad artimiausiu metu atsakovių finansinė padėtis nepagerės.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliančių atskirųjų skundų argumentus, pirmosios instancijos teismui pateiktus duomenis, sutinka, kad apeliantės nepateikė pirmosios instancijos teismui pakankamų ir išsamių duomenų, galinčių pagrįsti sunkią jų finansinę (turtinę) padėtį bei kartu neįrodė ir to, jog procesinio sprendimo priėmimo dieną turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei apeliaciniai skundai bus atmesti. Atsižvelgęs į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovių atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.