Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų meistras“ ieškinį atsakovui K. S. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2016 m. gruodžio 21 d., iš UAB „Konsultacijų meistras“ išsireikalavusi visus reikiamus dokumentus, išnagrinėjo darbo ginčą ir priėmė sprendimą. Komisija įvertino visus byloje esančius dokumentus. Komisijos sprendimas yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas. Ieškovė taip pat nepagrįstai ieškinyje teigia, kad dienpinigiai nėra priskiriami prie sumų, mokėtinų pagal darbo sutartį bei nėra numatyti terminai ir jie neturi būti išmokami darbuotojo atleidimo dieną.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė savo reikalavimus. Atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. birželio 30 d. neterminuota darbo sutartimi Nr. 5, UAB „Konsultacijų meistras“ priėmė į darbą K. S. vadybininku- konsultantu nuo 2016 m. liepos 1 d. (b. l. 12-13). Į bylą pateikti atlyginimo žiniaraščiai (b. l. 16-17), mokėjimo nurodymai (b. l. 18-19, 23-24), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 77-80). Pateiktas darbo užmokesčio vidurkis, kompensacija už nepanaudotas atostogas (b. l. 20). Į bylą pateikti dienpinigių paskaičiavimai (b.l. 21-22). Į bylą pateiktas aviabilietas K. S. 2016 m. rugsėjo 5 d. iš Palangos į Rygą ir iš Rygos į Stocholmą (b. l. 72-73), bei kelto bilietas iš Karlshamnas-Klaipėda 2016 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 82).

Byloje pateiktos: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis, Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartis, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis (b. l. 28-41). 2016 m. rugsėjo 19 d. prašymu K. S. prašė atleisti jį iš darbo nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. Šiame prašyme nurodyta, kad UAB „Konsultacijų meistras“ direktorius sutinka (b. l. 58).

Į bylą pateikta Darbo ginčų komisijos byla Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl terminio ieškiniui pateikti atnaujinimo

Ieškovė prašo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, kadangi jį praleido dėl svarbių priežasčių.

Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo tvarka numatyta Darbo kodekso 231 straipsnyje (iki 2017 m. liepos 1 d. redakcijos įsigaliojimo – Darbo kodekso 296 straipsnis). Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (Darbo kodekso 231 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog Darbo kodekso 296 straipsnyje (šioje byloje ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojančio Darbo kodekso 231 straipsnyje) nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su DGK sprendimu, pareikšti ieškinį teisme turi būti kvalifikuojamas kaip procesinis terminas (Darbo kodekso 10, 29 straipsniai), kuriam taikomos CPKVII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (Darbo kodekso 29 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015. Teismų praktika. 2015, 44, p. 135–149).

Civilinio proceso kodekso 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Civilinio proceso kodekso 78 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Darbo kodeksas taip pat numato, kad praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (Darbo kodekso 231 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog Darbo ginčų komisijoje sprendimas priimtas 2016 m. gruodžio 21 d., taigi terminas pateikti ieškinį teismui dėl minėto sprendimo baigėsi 2017 m. sausio 22 d. imtinai. Pirmosios instancijos teisme ieškovas ieškinį pateikė 2017 m. spalio 31 d. Taigi, darytina išvada, jog terminas ieškiniui pateikti, vadovaujantis Darbo kodekso 231 straipsniu, yra praleistas. Tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris gautas teisme 2017 m. sausio 23 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti, nurodė, kad su ieškiniu turi teisę kreiptis į Šilalės rajono apylinkės teismą (b. l. 28-29). Ieškovė apskundė minėtą nutartį bei neįsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarčiai, kreipėsi į Šilalės rajono apylinkės teismą su ieškiniu ir Šilalės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (b. l. 30-31). Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi Šilalės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartį paliko nepakeistą (b. l. 32-34). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi netenkino ieškovės atskirojo skundo ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį (b. l. 35-37). Ieškovė 2017 m. rugsėjo 4 d. pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kurį Šilalės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė priimti. (b. l. 38). Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartimi Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį paliko nepakeistą (b. l. 39-41). 2017 m. spalio 31 d. gautas ieškovės ieškinys.

Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, jog ieškovė per įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą pasinaudojo įstatyme nustatyta teise kreiptis į teismą su ieškiniu dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo, nors ir pažeisdama teismingumo taisykles, laikytinos svarbia priežastimi atnaujinti praleistą ieškinio pateikimo termino.

Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog ieškovo nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas termino praleidimo priežasčių svarbumas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5straipsnis), siekiant nepažeisti ieškovės teisių įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės bei interesai (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis), leidžia daryti išvadą, jog ieškovės nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis atnaujinti ieškinio pateikimo terminą (Civilinio proceso kodekso 78 straipsnis, Darbo kodekso 231 straipsnio 2 dalis).

Dėl 861,22 Eur dienpinigių priteisimo

Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., iki šalių darbo santykių pabaigos) įtvirtinta garantija, kad pasiųstiems į tarnybines komandiruotes darbuotojams per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta ir darbo užmokestis, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (Darbo kodekso 220 straipsnio 2 dalis).

Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Pirmiau nurodytoje Darbo kodekso normoje nustatytų garantijų dėl dienpinigių mokėjimo esmė atskleidžiama ir poįstatyminių teisės aktų normose, konkrečiai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ (redakcija galiojusi nuo 2009 m. kovo 6 d. iki 2017 m. vasario 1 d.), patvirtintose Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatyta, kad dienpinigių išlaidos apskaičiuojamos už faktiškai išbūtą užsienyje laiką (įskaitant išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir parvykimo į ją dienos), taikant Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiems į užsienio komandiruotes normas. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su grįžusiu iš komandiruotės darbuotoju ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną. Dienpinigių normas reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymas (redakcija įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, vykstantiems į užsienio komandiruotes, patvirtinimo“. Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dienpinigiai, išskyrus su komandiruote susijusias faktines kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidas, laikomi minimalaus darbo užmokesčio dalimi. Ši nuostata atitinka Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 7 dalį.

Tai reiškia, kad dienpinigiai yra priskiriami prie darbo užmokesčio bei turi būti išmokami darbuotojo atleidimo dieną, taip pat gali būti priteistas ir vidutinis darbo užmokestis už uždelstą sumokėti dienpinigius laiką.

Pažymėtina, kad darbo ginčų komisijos bylos įrodymus teismas turi vertinti kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso XX skyriaus normos, nustatančios darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, nereglamentuoja įrodymų vertinimo ir nenustato kitokios jų vertinimo taisyklės. Taigi ir darbo bylose taikomos bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės, nustatyto Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ieškovės atstovas direktorius Marius Baitis tiek ieškinyje tiek teismo posėdyje nurodė, kad su K. S. atsiskaitęs yra visiškai. K. S. išvažiavo savo noru iš Švedijos ir buvo sutarta, kad atsiskaitys su K. S., kai gaus atsiskaitymą iš užsakovo. Jis K. S. rugsėjo mėnesį nekomandiravo į Švediją, ką K. S. ten veikė – nežino. M. Baitis nedavė sutikimo atvažiuoti ir dirbti į Švediją rugsėjo mėnesį. Su K. S. kalbėjo D. N.. M. Baitis buvo jam nupirkęs bilietą iš Švedijos į Lietuvą 2016 m. rugsėjo pradžioje, kurį buvo įpareigotas teismui pateikti, tačiau taip ir nepateikė. Nurodė, kad nežino kokiu tikslu K. S. 2016 m. rugsėjo 5 d. atvyko į Švediją. Pareiškimą iš darbo parašė K. S. Švedijoje ir pateikė M. Baičiui. Dviese parašė pareiškimą atleisti iš darbo. K. S. pavedė M. Baitį. Vėliau nurodė, kad K. S. buvo Švedijoje iki rugsėjo 19 d. Nurodė, kad kai dirbo Švedijoje, kartu gyvendavo. Vėliau nurodė, kad nebuvo kartu, negyveno rugsėjo mėnesį nuo tada kai išvyko į Lietuvą. Taip pat nurodė, kad rugsėjo mėnesį gyveno Švedijoje su K. S. ir D. N., kodėl K. S. dirbo nežino, nes jis yra direktorius, o D. N. darbų vadovas. Neišvarė jo iš objekto, nes D. N. atsakingas už objektą.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. birželio 30 d. neterminuota darbo sutartimi Nr. 5, UAB „Konsultacijų meistras“ priėmė į darbą K. S. vadybininku- konsultantu nuo 2016 m. liepos 1 d. (b. l. 12-13). Į bylą pateikti atlyginimo žiniaraščiai (b. l. 16-17), mokėjimo nurodymai (b. l. 18-19, 23-24), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 77-80). Pateiktas darbo užmokesčio vidurkis, kompensacija už nepanaudotas atostogas (b. l. 20). Į bylą pateikti dienpinigių paskaičiavimai (b.l. 21-22). Į bylą pateiktas aviabilietas K. S. 2016 m. rugsėjo 5 d. iš Palangos į Rygą ir iš Rygos į Stocholmą (b. l. 72-73), bei kelto bilietas iš Karlshamnas-Klaipėda 2016 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 82).

Iš byloje esančių įrodymų, teismo posėdžio metu apklaustų šalių, liudytojo, nustatyta, kad K. S. 2016 m. rugsėjo mėnesį komandiruotėje Švedijoje buvo nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. M. Baitis teismo posėdžio metu pradžioje nurodė, kad K. S. Švedijoje 2016 m. rugsėjo mėnesį nebuvo atvyko tik 19 d. pateikti prašymo atleisti jį iš darbo. Vėliau (davus K. S. ir D. N. paaiškinimus) teigė, kad K. S. buvo Švedijoje, bet nežino, ką jis ten darė. Dar vėliau nurodė, kad K. S. dirbo ne jo, o D. N. nurodymu. Nurodė, kad pats pirko bilietą K. S. rugsėjo mėnesį bei buvo įpareigotas pateikti visus pirktus bilietus, tačiau nieko teismui nepateikė. Akivaizdu, kad M. Baitis painiojasi savo parodymuose bei yra nenuoseklus. Tiek K. S., tiek D. N. nuosekliai nurodė, kad tuo metu dirbo ieškovės įmonėje jos direktoriaus M. Baičio nurodymu, taip pat kartu gyvendavo objektuose dirbdami Švedijoje su M. Baičiu. Todėl akivaizdu, kad M. Baičiui buvo žinoma tiek K. S. gyvenimas, tiek ir darbas Švedijos Karalystėje 2016 m. rugsėjo mėnesį.

Teismas konstatuoja, kad byloje pripažintinas įrodytu faktas, kad K. S. buvo komandiruotėje 2016 m. rugsėjo mėnesį nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kaip minėta, dienpinigių normas reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymas (redakcija įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, vykstantiems į užsienio komandiruotes, patvirtinimo“, kuriame nurodyta, kad dienpinigių norma Švedijos Karalystėje yra 53 Eur. Tai dienpinigiai už 2016 m. rugsėjo mėnesį sudaro 795 Eur (53 Eur x 15 k. d.), todėl mažintina Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus Teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) priteista 1802 Eur dienpinigių suma iki 1749 Eur (954 Eur + 795 Eur).

Dėl 1252,47 Eur vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Pasisakydamas dėl Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdo – vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad šios normos paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbdavio darbuotojų interesams. Taip pat išaiškinta, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008

Darbo ginčų komisijos ginčo sprendime nurodyta, kad ieškovė neatsiskaitė su atsakovu darbo sutarties nutraukimo dieną, t. y. darbo užmokestis už 2016 m. rugsėjo mėn. bei kompensacija už nepanaudotas atostogas atsakovui sumokėtas 2016 m. spalio 13 d., dienpinigiai už 2016 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais nesumokėti. Darbo ginčų komisija nusprendė priteisti 1571,43 Eur ((500 Eur / 21 vid. d.d.) x 66 d.d.) vidutinio darbo užmokesčio sumą už uždelstą atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. (iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos). Byloje nustatyta, kad ieškovė 2017 m sausio 23 d. sumokėjo 940,78 Eur ir 271,12 Eur (b. l. 23-24), iš viso – 1211,90 Eur (priteista suma iš viso – 3373,43 Eur). Pažymėtina, kad vidutinis darbo užmokestis gali būti priteistas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o šiuo atveju – priteista už 3 mėnesius, nors darbo užmokestis nėra sumokėtas iki šiol. Nustatyta, kad yra praėję daugiau nei metai, 4 mėnesiai po darbo sutarties nutraukimo, tačiau su atsakovu nėra visiškai atsiskaityta iki šiol, todėl teismas konstatuoja, kad priteista suma nėra per didelė bei nėra pagrindo jos mažinti (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Spręsdamas ieškovo reikalavimus atsakovei ir patenkindamas ieškinį iš dalies, pirmosios instancijos teismas taikydamas Civilinio proceso kodekso 93 straipsnį turi vadovautis jo 2 dalimi ir proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Skirstant tarp šalių bylinėjimosi išlaidas akcentuotina, jog buvo patenkintas ieškinio reikalavimas dalyje dėl dienpinigių priteisimo (dienpinigių suma sumažinta 53 Eur), todėl ieškinio reikalavimas tenkintas 2,5 proc.

Atsakovė pateikė duomenis, jog sumokėjo 850 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 828,75 Eur (97,5 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovei taip pat priteistina 7,98 Eur proceso išlaidų (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus Teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sumažinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus Teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų meistras“ , įmonės kodas 303389741, K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 1802 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dviejų eurų) dienpinigių sumą iki 1749 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) dienpinigių.

Kitą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus Teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų meistras“ , įmonės kodas 303389741, atsakovui K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 828,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų meistras“, įmonės kodas 303389741, 7,98 Eur proceso išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.