- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-294-981/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04613-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- E. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, kredito unija „Saulėgrąža“, akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialas, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla A. P. v. E. P. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės A. P. (toliau – ir ieškovė, motina) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną atsakovo E. P. (toliau – ir atsakovas, tėvas) bendravimo su sūnumi B. E. P. (toliau – ir vaikas, sūnus), gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką iki teismo sprendimo byloje priėmimo, pagal kurią: 1) tėvas bendrauja su vaiku kas tris dienas nepertraukiamai tris dienas su nakvynėmis iš eilės. Vaiko tėvai vienas kitam vaiką perduoda paskutinės pagal grafiką einančios dienos vakare 18.30 val. – 19 val., jei nesusitariama kitaip; 2) kiekvienas iš tėvų turi teisę praleisti su vaiku nepertraukiamų 10 kalendorinių dienų per savo atostogas. Apie būsimą bendravimą per atostogas – laiką ir trukmę, kitam iš tėvų pranešama ne mažiau nei prieš tris savaites. Jei šalys nesusitaria dėl buvimo atostogų metu grafiko, neporiniais metais pirmumo teisę rinktis atostogų laiką ir trukmę turi vaiko motina, poriniais – vaiko tėvas; 3) vaiko gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) – poriniais metais vaikas praleidžia su mama, nepriklausomai nuo to, kad tai gali būti bendravimo su tėvu diena, neporiniais metais vaikas praleidžia su tėvu, nepriklausomai nuo to, kad tai gali būti bendravimo su mama diena. Vaikas lieka nakvoti pas tą iš tėvų, pas kurį būna gimtadienio diena; 4) gimtadienio dieną su vaiku turi teisę bendrauti abu tėvai; 5) švenčių dienomis (Kalėdos, Velykos, Naujųjų metų išvakarės ir pirma Naujųjų metų diena) vaikas vieną šventės dieną būna su vienu iš tėvų, o kitą – su kitu tokia tvarka: neporiniais metais pirmąją šventės dieną būna su mama, o antrą dieną – su tėvu; poriniais metais pirmą šventės dieną būną su tėvu, o antrą – su mama. Šv. Kūčias vaikas praleidžia su tuo iš tėvų, su kuriuo praleidžia pirmąją Kalėdų dieną; 6) kitų švenčių dienomis, kai yra paskelbta nedarbo diena, vaikas būna su tuo iš tėvų, su kuriuo turi būti pagal nustatytą bendravimą; 7) Motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis) vaikas būna su mama, nepriklausomai nuo to, kad pagal grafiką tai turėtų būti bendravimo su tėvu savaitgalis, o Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) – su tėvu, nepriklausomai nuo to, kad pagal grafiką tai turėtų būti bendravimo su mama savaitgalis; 8) vienas iš tėvų ketindamas išvykti į užsienį su vaiku turi informuoti kitą iš tėvų prieš 10 dienų iki numatyto išvykimo, nurodydamas valstybę, į kurią keliaujama, išvykimo ir atvykimo laiką, t. y. kelionės trukmę, vietą, kur bus apsistojama; 9) jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių bendravimas su vaiku nebus galimas (vaiko liga, užimtumas, tėvo užimtumas ar pan.), taip pat apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.), šalys privalo informuoti viena kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną; 10) tėvas vaiko ligos atveju ir jam gydantis motinos gyvenamojoje vietoje su vaiku bendrauja nuotoliniu būdu, tačiau visais atvejais atsižvelgiant į vaiko sveikatą, poilsio rėžimą bei norą; 11) Motina vaiko ligos atveju ir jam gydantis tėvo gyvenamojoje vietoje su vaiku bendrauja nuotoliniu būdu, tačiau visais atvejais atsižvelgiant į vaiko sveikatą, poilsio rėžimą bei norą; 12) abu tėvai bendravimo su vaiku metu užtikrina vaiko dienotvarkės režimą, rūpinimąsi vaiko visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais; 13) abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes; 14) tėvai susitaria, kad sprendimai esminiais vaiko auklėjimo, ugdymo, sveikatos klausimais bus priimami bendru sutarimu ir atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus; 15) gali būti nukrypta nuo teismo nustatytos bendravimo tvarkos, jeigu dėl to sutaria abi šalys ir tai nekenkia vaiko interesams.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2025 m. rugsėjo 18 d. pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, ją nustatant taip: 1) tėvas su vaiku bendrauja porinių savaičių savaitgaliais, vaiką paimdamas iš ugdymo vietos po užsiėmimų penktadienį ir grąžindamas į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; 2) tėvas vieną darbo dieną per savaitę, iš anksto informavęs ne mažiau kaip prieš tris darbo dienas, pasiima vaiką iš darželio po užsiėmimų ir pristato jį į darželį sekančią darbo dieną. Jei iš anksto neinformuoja – neturi teisės pasiimti vaiko; 3) kiekvienas iš tėvų turi teisę praleisti su Vaiku nepertraukiamų 10 kalendorinių dienų per savo atostogas. Apie būsimą bendravimą per atostogas – laiką ir trukmę, kitam iš tėvų pranešama ne mažiau nei prieš tris savaites. Jei šalys nesusitaria dėl buvimo atostogų metu grafiko, neporiniais metais pirmumo teisę rinktis atostogų laiką ir trukmę turi vaiko motina, poriniais – vaiko tėvas; 4) vaiko gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) – poriniais metais vaikas praleidžia su mama, nepriklausomai nuo to, kad tai gali būti bendravimo su tėvu diena, neporiniais metais vaikas praleidžia su tėvu, nepriklausomai nuo to, kad tai gali būti bendravimo su mama diena. Vaikas lieka nakvoti pas tą iš tėvų, pas kurį būna gimtadienio dieną. Jei vaikas po gimimo dienos lieka nakvoti pas tėvą, sekančią dieną tėvas vaiką pristato į darželį (jei tai darbo diena) arba į motinos gyvenamąją vietą tarp 9 ir 10 val.; 5) gimtadienio dieną su vaiku turi teisę bendrauti abu tėvai; 6) švenčių dienomis (Kalėdos, Velykos, Naujųjų metų išvakarės ir pirma Naujųjų Metų diena) vaikas vieną šventės dieną būna su vienu iš tėvų, o kitą – su kitu tokia tvarka: neporiniais metais pirmąją šventės dieną būna su mama, o antrą dieną – su tėvu (vaikas paimamas tarp 9 ir 10 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinamas tarp 19 ir 20 val. į motinos gyvenamąją vietą); poriniais metais pirmą šventės dieną būną su tėvu (vaikas paimamas tarp 9 ir 10 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinamas tarp 19 ir 20 val. į motinos gyvenamąją vietą), o antrą – su mama. Šv. Kūčias vaikas praleidžia su tuo iš tėvų, su kuriuo praleidžia pirmąją Kalėdų dieną; 7) kitų švenčių dienomis, kai yra paskelbta nedarbo diena, vaikas būna su tuo iš tėvų, su kuriuo turi būti pagal nustatytą bendravimą; 8) Motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis) vaikas būna su mama, nepriklausomai nuo to, kad pagal grafiką tai turėtų būti bendravimo su tėvu savaitgalis, o tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) – su tėvu, nepriklausomai nuo to, kad pagal grafiką tai turėtų būti bendravimo su mama savaitgalis. Tėvo dieną vaikas paimamas iš motinos gyvenamosios vietos tarp 9 ir 10 val., ir grąžinamas tą pačią dieną tarp 19 ir 20 val.; 9) vienas iš tėvų ketindamas išvykti į užsienį su vaiku turi informuoti kitą iš tėvų prieš 10 dienų iki numatyto išvykimo, nurodydamas valstybę, į kurią keliaujama, išvykimo ir atvykimo laiką, t. y. kelionės trukmę, vietą, kur bus apsistojama; 10) jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių bendravimas su vaiku nebus galimas (vaiko liga, užimtumas, tėvo užimtumas ar pan.), taip pat apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.), šalys privalo informuoti viena kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną; 11) tėvas vaiko ligos atveju ir jam gydantis motinos gyvenamojoje vietoje su vaiku bendrauja nuotoliniu būdu, tačiau visais atvejais atsižvelgiant į vaiko sveikatą, poilsio režimą bei norą, bet ne vėliau kaip iki 20.30 val; 12) motina vaiko ligos atveju ir jam gydantis tėvo gyvenamojoje vietoje su vaiku bendrauja nuotoliniu būdu, tačiau visais atvejais atsižvelgiant į vaiko sveikatą, poilsio režimą bei norą, bet ne vėliau kaip iki 20.30 val.; 13) abu tėvai bendravimo su vaiku metu užtikrina vaiko dienotvarkės režimą, rūpinimąsi vaiko visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais, tėvų bendravimas su vaiku telefonu vyksta nuo 19 val. iki 20.30 val.; 14) bendru sutarimu tėvai turi teisę nukrypti nuo laikinos bendravimo tvarkos, atsižvelgdami į geriausius vaiko interesus.
4. Ieškovė prašyme nurodė, kad su atsakovu nuolat kyla konfliktinės situacijas, nes atsakovas nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos nesilaiko, neužtikrina nepilnamečio vaiko tinkamos dienotvarkės ir ugdymo. Taip pat nustatyta tvarka (kad šalys bendrauja pagal slenkantį grafiką) neatitinka vaiko sveikatos būklės, interesų ir poreikius turėti nuoseklų ir kryptingą ugdymą. Ieškovės teigimu, nuo bendravimo tvarkos taikymo praėjo daugiau nei pusę metų, tačiau tokia tvarka neužtikrina geriausių vaiko interesų, todėl turi būti tikslinama. Ieškovė prašo tikslinti bendravimo su vaiku tvarką darbo dienomis, kai vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kadangi vaikui yra diagnozuoti (duomenys neskelbtini), jam reikalinga nuosekli specialistų pagalba ir pastovus dienos režimas. Anot ieškovės, nepilnametis, būdamas pas atsakovą, dažnai nelanko darželio, praleidžia ugdomąsias veiklas. Be to, atsakovas dirba slenkančiu grafiku, todėl dažnai rytais negali nuvesti vaiko į ugdymo įstaigą, o tai reiškia, kad jis negali užtikrinti tinkamos priežiūros. Berniukas lanko logopedą šeštadieniais, tačiau atsakovas prie to neprisideda nei finansiškai, nei veždamas į užsiėmimus. Tuo tarpu ieškovė nepilnamečiui vaikui užtikrina nuolatinę priežiūrą tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais. Taip pat atsakovas su ieškove bendrauja nepagarbiai, ją žemina, skleidžia melagingą informaciją, inicijuoja konfliktus dėl bendravimo tvarkos, todėl vaikas patiria emocinę žalą. Jos nuomone, bendravimo tvarkoje reikėtų nustatyti konkrečius vaiko perdavimo laikus ir vietas, siekiant sumažinti konfliktus ir apsaugoti vaiko interesus. Tiek atsakovas, tiek Tarnyba mano, kad vaiko interesams geriausiai atitinka dabartinė bendravimo tvarka – kai tėvai keičiasi kas tris dienas, tačiau atsakovė su tuo kategoriškai nesutinka. Atsakovės vertinimu, vaikui būtina nuosekli kasdienė rutina ir stabilumas, o dažnas gyvenamosios vietos keitimas didina jo emocinį nesaugumą. Ieškovės pateikta psichologės J. Š. išvada patvirtina, kad tokia tvarka trukdo vaiko raidai, gydymo tęstinumui ir terapijų efektyvumui. Vaikas, turintis (duomenys neskelbtini), praranda galimybę gauti nuolatinę specialistų pagalbą ir socialinius įgūdžius darželyje. Atsižvelgiant į tai, dabartinė 3/3 dienų tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų ir turėtų būti keičiama. Pats atsakovas pripažįsta nesilaikantis vaiko dienotvarkės, o vaiko darželio lankymas yra labai svarbus jo raidai ir socializacijai. Ieškovė sutinka, kad vaikas turi bendrauti su seneliais ir proseneliais, tačiau psichologės išvada aiškiai rodo, kad nereguliarus darželio lankymas stabdo vaiko raidą. Anot ieškovės, atsakovo požiūris, kad darželis tokio amžiaus vaikui neesminis, tik parodo jo nenorą laikytis nustatytos tvarkos.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka. Atsakovas nurodė, kad jo namuose užtikrinamas tvarkingas dienos režimas, įskaitant miegą, maitinimą ir užimtumą. Pasak atsakovo, konfliktus dažnai inicijuoja ieškovė, savavališkai keisdama vaiko perdavimo laiką ar vietą, informuodama apie tai paskutinę minutę. Anot atsakovo, policija kviečiama tik tada, kai ieškovė nesilaiko bendravimo tvarkos. Atsakovas nurodo, kad vaiko darželis vasarą buvo sujungtas su kita įstaiga, vaikas jautė įtampą ir jautėsi blogai, todėl atsakovas tam tikromis dienomis nevesdavo vaiko į darželį. Jo nuomone, vaiko socializacija buvo užtikrinama per bendravimą su atsakovu, kitais artimaisiais ir vaikui pritaikomomis veiklomis. Pabrėžia, kad yra visada pasirengęs pasiimti nedarbingumą bei rūpintis vaiku ligos metu, kaip tai darydavo ir gyvenant su ieškove. Atsakovas nesutinka, kad dėl slenkančio grafiko negali pasirūpinti vaiku, nes tik viena priežiūros diena dažniausiai sutampa su darbo diena, jis visada pats nuveda sūnų į darželį, o kai reikia padeda ir močiutė (ieškovės mama). Atsakovas palaiko visas terapijas, tačiau ieškovė vienašališkai užregistruodavo šeštadienio užsiėmimus, nesitardama su atsakovu, todėl, jo nuomone, tai turėtų būti derinama iš anksto. Be to, su ieškove buvo susitarę, kad už logopedą moką būtent ji, nes ji gauna vaiko pinigus ir nemoka už darželį. Atsakovas pažymi, kad tik pirmąjį šeštadienį negalėjo dalyvauti logopedo užsiėmime. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas ją žemina ir trikdo vaiko poilsį, tačiau jis niekada nesiekia jos žeminti, be to, konfliktai dažniausiai vyksta žinutėmis, o ne prie vaiko. Atsakovo teigimu, jam svarbu kasdieninis ryšys su vaiku, todėl kiekvieną dieną skambina sūnui tarp 20-21 val. Kartais nepavyksta susisiekti, bet tai dažniausiai būna dėl ieškovės delsimo ar pažadų sujungti, kurių vėliau nesilaikoma, nes vaikas miega. Atsakovo nuomone, ieškovės siūlytina tvarka yra piktavališkas bandymas nutraukti jo ir vaiko ryšį, kadangi vaikas jaučiasi gerai ir nori būti su atsakovu, o ir nėra jokių duomenų, kad jų bendravimas kenktų vaiko interesams. Atsakovas nurodo, kad vieną kartą pagal nutartį turėjo pasiimti sūnų, tačiau ieškovė likus 20 minučių pranešė, kad vaikas yra už miesto pas draugę. Atsakovas skambino jai ir advokatui, bet jie atsisakė bendradarbiauti, o advokatas patarė kreiptis į policiją. Vaikas buvo perduotas po kelių valandų, apsirengęs šortais ir marškinėliais esant +11°C temperatūrai, nepamaitintas ir skundėsi šalčiu. Atsakovas teigimu, jo indėlis į vaiko išlaikymą yra žymiai didesnis už ieškovės, nors jo pajamos yra mažesnės. Jis nuolat skiria lėšų rūbams, pramogoms, ugdymui, sveikatai ir kitoms reikmėms.
6. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nustatyta laikinoji tėvo bendravimo su vaiku tvarka šiuo metu atitinka geriausius vaiko interesus ir yra pakankama užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamus tikslus, t. y. užtikrina pastovų, nuoseklų, betarpišką vaiko ir tėvo bendravimą ir ryšio palaikymą iki byla bus išnagrinėta iš esmės. Ieškovė prašyme nenurodė jokių naujų/pasikeitusių esminių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindo spręsti, jog nustatyta tvarka nebeatitinka vaiko interesų ir/ar nebėra įmanoma vykdyti. Tarnyba sutinka su ieškovės nuomone, jog tėvų konfliktai dalyvaujant/stebint vaikui yra žalingi mažamečiui, tačiau, Tarnybos vertinimu, konflikto tarp tėvų (ne)kilimas iš esmės priklauso nuo šalių valios, o ne nuo to, kokia vaiko perdavimo tvarka/vieta yra nustatyta teismo. Vaiko perdavimas tėvui/motinai jį nuvedant/pasiimant iš darželio, jei vaiko perdavimo diena yra darbo diena, neprieštarauja mažamečio interesams, tačiau tėvams privalu suprasti, jog net ir teismui tokią sąlygą patvirtinus, faktiškai gyvenime įprastai pasitaiko situacijos, kai ją išpildyti nėra įmanoma arba tai neatitinka paties vaiko interesų (pavyzdžiui, vaikas gali nesveikuoti ir patys tėvai dėl to gali nenorėti vesti jo į ugdymo įstaigą, tačiau vaiko sveikatos būklė gali leisti jį perduoti paimant jį iš namų ir toliau būti prižiūrimam kito iš tėvų, arba dėl išaugusio vaikų sergamumo darželyje nuspręsti, kad geriau laikinai berniukui jo nelankyti) ar tėvų interesų (pavyzdžiui, patys tėvai gali sirgti, karščiuoti ir dėl to jiems ne tik nepatogu vaiką ryte į darželį vesti, bet jų lankymasis ugdomoje įstaigoje galėtų reikšti viruso platinimą). Tarnyba nurodo, kad vaiko tėvų tarpusavio nesutarimų nėra galimybės sureguliuoti teisinėmis priemonėmis, todėl ypač svarbus tokiais atvejais yra pačių vaiko tėvų geranoriškas bendradarbiavimas bei gebėjimas atsiriboti nuo juos slegiančių emocijų ir atsakingas elgesys, visų pirma galvojant apie vaiko savijautą bei orientuojantis tik į geriausių vaiko poreikių ir interesų užtikrinimą. Abu vaiko tėvai turi stengtis savo elgesiu ir/ar neapgalvotais veiksmais nekelti emocinės įtampos, baimių ir nesaugumo jausmo vaikui, kadangi sveikam, saugiam vaiko asmenybės formavimuisi būtinas visavertis ir nuolatinis jo bendravimas su abiem tėvais, pozityvus tėvų tarpusavio bendravimas, tėvų pagarba ne tik vaikui, bet ir vienas kitam.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 3 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo: pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pirmą punktą ir jį išdėstė taip: „1) tėvas E. P. bendrauja su vaiku B. E. P. kas tris dienas nepertraukiamai tris dienas su nakvynėmis iš eilės. Vaiko tėvas vaiką bendravimui pasiima iš ugdymo įstaigos baigiantis ugdymui ir po trijų dienų bendravimo vaiką pristato į ugdymo įstaigą, prasidėjus ugdymui, o jei ugdymas tą dieną nevyksta – vakare į ieškovės gyvenamąją vietą 19-19.30 val. Apie tai, kad vaikas neis į ugdymo įstaigą, ieškovė atsakovą informuoja nedelsiant SMS žinute, priėmus tokį sprendimą“; likusioje dalyje laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti nepakeistas ir nutartį nutarė vykdyti skubiai.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė savo prašymą motyvuoja tuo, jog atsakovas tinkamai neužtikrina vaiko poreikių – neveda vaiko į ikimokyklinio ugdymo įstaigą bei užsiėmimus, nepalaiko būtinos vaiko kasdienės rutinos, kuri yra ypač svarbi jo gerovei, atsižvelgus į sūnaus (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovas konfliktuoja su ieškove bei ją žemina, todėl laikina bendravimo tvarka nebeatitinka vaiko poreikių ir turi būti keičiama.
9. Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, būtina įvertinti, ar yra pasikeitusios aplinkybės, buvusios 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatant laikiną bendravimo tvarką, ir ar laikina bendravimo tvarka vis dar atitinka vaiko interesus.
10. Teismas nustatė, kad šalys vaiku rūpinasi lygiomis dalimis dar nuo 2025 m. sausio mėn., kai pradėjo gyventi skyriumi, todėl galiojanti laikina bendravimo tvarka yra nusistovėjusi ir nustatyta teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi, priimta pagal ieškovės prašymą, kuris buvo grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis – šalių negebėjimu susitarti vaiką liečiančiais klausimais, šalių konfliktiškais santykiais, atsakovo vengimu laikytis vaikui siūlomų specialistų rekomendacijų, atsainiu žiūrėjimu į vaiko specialius poreikius, jo sveikatą, vaikui reikalingo dienos režimo neužtikrinimu. Jokių naujų aplinkybių pakartotinai teikiamame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nenurodoma.
11. Teismas pažymėjo, jog ieškovės nurodytos aplinkybės teismo jau buvo įvertintos ir į jas atsižvelgta 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatant geriausiai mažamečio interesus atitinkančią laikinąją bendravimo su tėvu tvarką, su kuria ieškovė sutiko, nutarties neskundė. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys ir toliau konfliktuoja, atsakovas dirba toje pačioje darbovietėje, darbą pradeda anksti ryte, o aiškių duomenų, kad vaikas darželio nelanko būtent dėl atsakovo kaltės, kad atsakovas sistemingai neveža vaiko pas logopedą ir panašiai, byloje nėra.
12. Teismo įsitikinimu, ieškovės pateikta psichologės J. Š. išvada, kurioje nurodoma, kad dabartinė bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių, nes trikdo darželio lankymą, kelia vaikui emocinį nesaugumą dėl nuolatinės aplinkos kaitos, didina streso lygį, neužtikrina nuoseklumo, vertintina kritiškai. Išvada daryta remiantis išimtinai ieškovės pateiktais dokumentais, neįvertinus bendros situacijos, taip pat nėra duomenų, kad išvadą surašiusi psichologė būtų susitikusi su vaiku, sėjusi su tėvu.
13. Teismas atkreipė dėmesį, jog tėvai sūnumi rūpinasi po tris dienas iš eilės beveik 10 mėnesių, iki tol vaikas gyveno su abiem tėvais, vaikas prie tokios bendravimo tvarkos yra apsipratęs, tokiu būdu vaikas išlaiko pilnavertį ryšį su abiem tėvais. Teismo vertinimu, galimai žymiai didesnis aplinkos pokytis, nestabilumo ir streso lygis vaikui būtų, jei tėvas, iki šiol vaiko gyvenime dalyvavęs lygiomis dalimis su motina, kasdieniame vaiko gyvenime pradėtų dalyvauti drastiškai mažiau, t. y. pasikeistų artimų žmonių aplinka.
14. Teismas atkreipė dėmesį, jog tarp šalių kyla nuolatiniai nesutarimai dėl vaiko perdavimo vietos ir tvarkos, ir nors už šiuos nesutarimus yra atsakingos išimtinai pačios šalys, tačiau teismo manymu, reikalinga nustatyti, jog tėvas vaiką bendravimui pasiimtų iš ugdymo įstaigos ir po trijų dienų bendravimo vaiką pristatytų į ugdymo įstaigą, o jei ugdymas tą dieną nevyksta – vakare į ieškovės gyvenamąją vietą. Tokia tvarka užtikrintų aiškumą, mažintų konfliktų riziką, regimybę ir labiau atitiktų vaiko interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovė A. P. (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartį ir ieškovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir šios tvarkos keitimo teisinis reglamentavimas nesudaro pagrindo teigti, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka negali būti keičiama tais atvejais, kai per tam tikrą laikotarpį vykdant teismo nustatytą tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką paaiškėja, kad ji neatitinka vaiko interesų dėl to, kad yra sunkiai įgyvendinama dėl vaiko amžiaus ar kitų su vaiku susijusių aplinkybių, dėl to, kad įgyvendinant nustatytą bendravimo su vaiku tvarką dėl nustatytos bendravimo tvarkos neapibrėžtumo tarp tėvų nuolat kyla sunkiai išsprendžiamų konfliktinių situacijų, neigiamai veikiančių patį vaiką, ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Nesutiktina su teismo išvadomis, kad 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi buvo nustatyta geriausiai vaiko interesus atitinkanti tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką laikoma, kad nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų tais atvejais, kai ji yra sunkiai įgyvendinama dėl vaiko amžiaus, sveikatos ar kitų su vaiku susijusių aplinkybių, kai yra pažeidžiamas vaiko dienos ir ugdymo režimas, pernelyg dažnai keičiama gyvenamoji vieta ir kita, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.
15.3. Nesutiktina su teismo argumentais, kad apeliantė nustatytos bendravimo tvarkos neginčijo, kadangi tai, jog tokia tvarka negali būti ilgalaikė, ieškovė grindė jau nuo bylos nagrinėjimo pradžios, o kad tokia tvarka netinkama kaip ilgalaikė nurodė ne tik pats teismas 2025 m. liepos 10 d. posėdžio metu, bet ir Tarnybos atstovė.
Šalies argumentai
15.4. Ieškovei pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, vaiko interesai teismo nebuvo įvertinti pakartotinai, neatsižvelgta į tai, kad šiame vaiko raidos etape būtina užtikrinti jam stabilią gyvenamąją aplinką, aiškų dienos ritmą, nuoseklią specialistų pagalbą. Iš bylos aplinkybių yra akivaizdu, kad nustatyta tvarka nėra efektyvi, nes kaip ir konstatavo teismas, šalys ir toliau konfliktuoja dėl nustatytos bendravimo tvarkos.
15.5. Tarnybos išvada yra paviršutiniška ir parengta bei grindžiama ne vaiko poreikių įvertinimu, o teisiniais argumentais, gausiai cituojama teismų praktika. Nėra aišku, kokiais duomenimis remdamasi Tarnyba sugebėjo įvertinti tikruosius vaiko poreikius, jei nebuvo organizuojamas susitikimas su vaiku, išvadoje nėra pateikti jokie argumentai, kurie susiję su vaiko raidos stebėjimu, jo poreikiais, kurie turi būti užtikrinami nuosekliai ir nuolat, išvadoje nėra nei vieno medicininio argumento. Nuo paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių praėjus 5 mėnesiams iš esmės Tarnyba jokio papildomo vertinimo neatliko, rėmėsi tik anksčiau nustatytomis aplinkybėmis ir teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi. Tarnyba didžiausią dėmesį ir akcentą skyrė aprašymui, kaip turėtų bendrauti tėvai, tačiau visiškai nevertino vaiko poreikių. Tokia išvada negali būti laikoma tinkamu įrodymu, kad vaiko poreikiai nepasikeitė ir kad šiuo metu egzistuojanti tvarka geriausiai atitinka jo interesus.
15.6. Ieškovė pateikė medicinos psichologės, įgijusios psichologijos magistro laipsnį bei turinčios ilgametę darbo patirtį šioje srityje, išvadą, kad vaiko interesų neatitinka teismo patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka, tačiau teismas netinkamai įvertino šią išvadą, nurodydamas, jog išvada yra teorinė, neįvertinta bendra situacija, nebuvo susitikta su vaiku. Daugiau argumentų, kurie pagrįstų, kad ši psichologės išvada neįrodo būtinybės pakeisti bendravimo tvarką, teismas nepateikė. Apeliantė pažymi, kad išvada negali būti laikoma teorine, nes psichologė, kaip ir Tarnyba, vertino esminius dokumentus, kurie susiję su vaiku: Vilniaus lopšelio-darželio pažymas apie nelankymo dienas; darželio rekomendacijas ir pagalbos planą; Santariškių raidos centro rekomendacijas; Palangos reabilitacijos centro epikrizes; medicininius įrašus, patvirtinančius diagnozes (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); šalių darbo grafikus; Tarnybos išvadą, pateiktą 2025 m. rugsėjo 26 d.
15.7. Pirmosios instancijos teismas privalėjo pakeisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką, kadangi atsakovas negali užtikrinti bendravimo tvarkos, kuri yra nustatyta teismo, ir neužtikrina būtinų vaiko raidai sąlygų. Atsakovo pamaininis ir nepastovus darbas faktiškai nesuderinamas su kasdieniu vaiko darželio lankymu ir specialistų pagalbos užtikrinimu. Pats atsakovas savo procesiniuose dokumentuose pripažino aplinkybes dėl vaiko nevedimo į darželį, motyvuodamas remontais, alternatyvia socializacija bei ta aplinkybe, kad 4 metų vaikui ugdymas darželyje nėra būtinas. Atsakovas neigia specialistų nustatytas išvadas ir rekomendacijas ir pats savarankiškai nusprendžia tokių rekomendacijų nevykdyti. Atsakovas prioritetą skiria ne vaiko poreikiams, o konflikto tarp šalių eskalavimui, neva su atsakovu nėra derinami priimami sprendimai dėl vaiko.
15.8. Teismas nenagrinėjo byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių atsakovo nuolatinį terorizuojamą elgesį, nuolatinius skambučius vakarais daugybę kartų, kurį jis bando pateisinti rūpesčiu dėl vaiko. Pats atsakovas iš esmės pripažino, kad sukelia konfliktines situacijas, tačiau stengiasi konfliktuoti ne telefonu, o rašydamas SMS žinutes, neva taip išvengdamas konfliktų prie vaiko. Tokie atsakovo pareiškimai parodo, kad jis ne tik nevertina savo elgesio objektyviai ir kritiškai, tačiau nesupranta ir tai, kad vaiko mamos sveikatos būklė dėl nuolatinio terorizavimo nesukelia saugumo jausmo ir pačiam vaikui.
Atsiliepimas
16. Atsakovas E. P. pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
16.1. Atskirajame skunde nenurodyta jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios leistų keisti laikinąsias apsaugos priemones.
16.2. Tarnybos 2025 m. rugsėjo 26 d. išvada Nr. 1SD-12511 patvirtina, kad vaikas yra prisitaikęs prie 50/50 tvarkos, ši tvarka atitinka jo geriausius interesus, o jos keitimas sukeltų vaikui nereikalingą stresą ir nestabilumą. Naujų aplinkybių, pateisinančių jos keitimą, nenustatyta. Darželio nelankymas vasarą esant tokioms sąlygoms nėra pažeidimas. Taigi ieškovės prašymas iš esmės ignoruoja oficialią Tarnybos poziciją ir yra potencialiai žalingas vaiko gerovei.
16.3. Vasarą darželiai buvo sujungti dėl remonto, keitėsi auklėtojos, grupės perpildytos, ugdymas vykdytas minimaliai (trumpintos programos). Atsakovas sąmoningai dalį dienų vaiką nevedė į darželį (apie tai ieškovė žinojo ir neteikė pretenzijų ir pastabų), nes tuo metu tikras ugdymas nevyko, o namų/edukacinė veikla buvo kokybiškesnė. Ieškovė vėliau pateikė lankomumo suvestines be konteksto. Vaikui šiuo metu yra 4 metai, todėl darželio lankymas nėra privalomas – ypač vasaros laikotarpiu, kai ugdymo procesas vykdomas minimaliai. Atsakovas naudojosi galimybe praleisti daugiau laiko kartu su vaiku, skirdamas dienas kokybiškoms veikloms (edukacijos, iškylos, susitikimai su giminėmis). Ieškovė savo priežiūros metu yra vedusi sergantį vaiką į darželį (stiprus kosulys), ką darželio administracija ne kartą minėjo tėvų susirinkime. Šis elgesys kėlė pavojų tiek šalių vaiko, tiek kitų vaikų sveikatai. Šią aplinkybę patvirtina darželio auklėtojos ir direktorės pastabos.
16.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo, kadangi 2025 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro pagalbos plano išvadoje, priimtoje dalyvaujant Tarnybos atstovei B. K., nurodyta, kad atvejo vadyba nutraukiama, nes tėvai geba savarankiškai užtikrinti vaiko poreikius; vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, vaikas abiejose aplinkose jaučiasi saugiai ir stabiliai; pabrėžtas tėvų lygiateisiškumo principas – simetriškos tvarkos atitinka vaiko emocinį stabilumą.
16.5. Atsakovo darbo grafikas yra pakankamai lankstus, ką įrodo darbdavio pažyma iš (duomenys neskelbtini). Pažyma patvirtina, kad atsakovas gali suderinti darbo laiką su vaiko poreikiais, jo faktinis darbo režimas leidžia kasdien lydėti vaiką į darželį ar veiklas, o kai tenka dirbti – pagalbą teikia močiutė (ieškovės mama). Ji atvyksta rytais prieš atsakovui išvykstant į darbą ir nuveda vaiką į darželį, todėl vaiko dienos ritmas ir emocinė pusiausvyra išlieka stabilūs. Tuo tarpu ieškovės darbas nuo 9 iki 18 val. riboja jos galimybes, todėl ji deleguoja vaiko paėmimą tretiesiems asmenims.
Šalies argumentai
16.6. Apeliantė savo skunde nurodo vieną atvejį, kai atsakovas tariamai atsisakė apsilankyti pas logopedę, tačiau tai neatitinka realybės, kadangi atsakovas paprieštaravo tik vieną kartą – kai ieškovė, su juo nesuderinusi, užrašė vaiką pas logopedę atsakovo priežiūros dieną tokiu metu, kai dėl objektyvių priežasčių jis negalėjo nuvežti vaiko pas logopedę. Apie tai informavo ieškovę iš anksto. Visais kitais atvejais atsakovas niekada neatsisakė vaiko apsilankymų pas logopedę, atvirkščiai – skatina ir palaiko, ir visada užtikrina jų tęstinumą. Kai logopedo užsiėmimai vyko darželyje, o dėl kitų veiklų ar vaiko sveikatos kartais nevedė jo tą dieną, visada iš anksto susitardavome su darželio administracija dėl užsiėmimo perkėlimo į kitą dieną. Administracija visada, be problemų sutikdavo, todėl vaikas neprarado nei vieno užsiėmimo.
16.7. Psichologės J. Š. 2025 m. spalio 1 d. raštas parengtas vienos šalies užsakymu; psichologė nebuvo teismo paskirta eksperte; neatliko nei vaiko, nei abiejų tėvų tiesioginio tyrimo; išvados bendro teorinio pobūdžio, paremtos prielaidomis, o ne konkrečia vaiko situacija; raštas prieštarauja Tarnybos 2025 m. rugsėjo 26 d. ir VMSPC 2025 m. rugsėjo 11 d. oficialioms išvadoms.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus nustatytas atskirųjų skundų nagrinėjimo išimtis (CPK 338 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
19. Apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas santuokos nutraukimo byloje iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinės instancijos teisme pateiktų rašytinių įrodymų (ne)priėmimo
20. Atsakovas E. P. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: (i) du atsakovo 2025 m. liepos 9 d. prašymus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl liudytojų apklausos; (ii) (duomenys neskelbtini) raštą Nr. SD-88; (iii) Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai skyriaus 2025 m. rugsėjo 11 d. pagalbos planą; (iv) (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugpjūčio 14 d. raštą Nr. 3-423 dėl darbo grafiko; (v) Tarnybos 2025 m. rugsėjo 26 d. Nr. 1SD-12511 išvadą dėl ieškovės prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones; (vi) mediatorės B. K. 2025 m. birželio 18 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos inicijavimo; (vii) Tarnybos 2025 m. balandžio 24 d. Nr. 1SD-5740 išvadą dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones su priedais.
21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
22. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; kt.). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022 45 punktas). Kiekvienu atveju apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti.
23. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma atsakovo pateiktų įrodymų yra šalių nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje, todėl pakanka tik nurodyti įrodymus, su kuriais teismas gali susipažinti teismo informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), be to, prašomi priimti nauji įrodymai neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą, dėl to apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktų įrodymų prie bylos neprijungia.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (ne)tinkamumo
24. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje A. P. v. E. P. santuokos nutraukimo byloje (civilinės bylos Nr. e2-555-1093/2026) ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką. Apeliantė skundą grindžia aplinkybėmis, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitinka vaiko poreikių, nes atsakovas tinkamai neužtikrina vaiko interesų – neveda vaiko į ikimokyklinio ugdymo įstaigą bei užsiėmimus, nepalaiko būtinos vaiko kasdienės rutinos, kuri, įvertinus vaiko (duomenys neskelbtini), yra ypač svarbi jo gerovei, atsakovas vaiko akivaizdoje konfliktuoja su ieškove ir ją žemina, kas labai neigiamai veikia vaiką.
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija šeimos bylose taikyti laikinąsias apsaugos priemones kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas; kt.). Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismas gali iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, jeigu pagal esamą situaciją, atsižvelgęs į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, CK 3.3 straipsnis) nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra būtinas.
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatė laikiną tėvo (atsakovo) E. P. bendravimo tvarką su vaiku B. E. P., pagal kurią abu tėvai bendrauja su vaiku kas tris dienas nepertraukiamai su nakvynėmis, t. y. teismas iš esmės nustatė bendravimo su vaiku tvarką pagal 50/50 principą. Skundžiamoje 2025 m. spalio 3 d. nutartyje teismas nurodė, kad: (i) ieškovės prašymas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kurio pagrindu buvo priimta teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartis; (ii) tėvai rūpinasi vaiku po tris dienas iš eilės beveik 10 (dešimt) mėnesių, iki tol vaikas gyveno su abiem tėvais, vaikas su tokia bendravimo tvarka yra apsipratęs, tokiu būdu vaikas išlaiko visavertį ryšį su abiem tėvais, todėl žymiai didesnis aplinkos pokytis, nestabilumo ir streso lygis būtų sukeliamas vaikui, jei tėvas, iki šiol vaiko gyvenime dalyvavęs lygiomis dalimis su motina, kasdieniame vaiko gyvenime pradėtų dalyvauti ženkliai mažiau, t. y. pasikeistų artimų žmonių aplinka; (iii) teismas atkreipė dėmesį, jog tarp šalių kyla nuolatiniai nesutarimai dėl vaiko perdavimo vietos ir tvarkos, ir nors už šiuos nesutarimus yra atsakingos išimtinai pačios šalys, tačiau siekiant apsaugoti vaiko interesus ir sumažinti konfliktų riziką, teismas nustatė, jog tėvas vaiką bendravimui pasiimtų iš ugdymo įstaigos ir po trijų dienų bendravimo vaiką pristatytų į ugdymo įstaigą, o jei ugdymas tą dieną nevyksta – vakare į ieškovės gyvenamąją vietą.
27. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
28. Kasacinis teismas, apibendrindamas tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus, be kita ko, yra išskyręs, kad bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-969/2022 18 punktas; 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023, 24 punktas; kt.). Pažymėtina ir tai, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia, nors proporcingumo principas reikalauja, jog skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas būtų ribojamas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).
29. Nagrinėjamu atveju apeliantė savo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones grindė tokiomis aplinkybėmis: (i) su atsakovu nuolat kyla konfliktinės situacijas, nes atsakovas nesilaiko nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, neužtikrina vaiko tinkamos dienotvarkės ir ugdymo; (ii) atsakovas su ieškove bendrauja nepagarbiai, ją žemina, skleidžia melagingą informaciją, inicijuoja konfliktus dėl bendravimo tvarkos, todėl vaikas patiria emocinę žalą.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus argumentus bei byloje esančią medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Visų pirma, ieškovė ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir prašyme jas pakeisti iš esmės nurodo tapačias aplinkybes. Ieškovė neįrodė, jog egzistuoja pagrindas pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsnis). Be to, ieškovė iš esmės tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovas neužtikrina nepilnamečio vaiko tinkamos dienotvarkės ir ugdymo, tačiau, teismo įsitikinimu, tokios aplinkybės byloje nėra įrodytos. Vien tai, kad ieškovė nesutinka su atsakovo priimamais sprendimais ir nuolat su juo konfliktuoja, negali būti pagrindu apriboti vaiko teisę praleisti laiką su abiem tėvais, o tėvo teisę – bendrauti su savo vaiku. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovo elgesys ar gyvenimo būdas keltų realią grėsmę vaikui ar kad atsakovas nebūtų pajėgus rūpintis vaiku ir jį prižiūrėti, todėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimas šiuo atveju neatitiktų geriausių vaiko interesų principo užtikrinimo.
31. Nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovė taip pat kvestionuoja Tarnybos išvadą kaip paviršutinišką, grindžiamą tik anksčiau nustatytomis aplinkybėmis ir teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi, nepabendravus su vaiku ir neatlikus vaiko poreikių įvertinimo, remiantis tik anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, didžiausią dėmesį ir akcentą skyrus aprašymui, kaip turėtų bendrauti tėvai, todėl teigia, kad tokia Tarnybos išvada negali būti laikoma tinkamu įrodymu, jog vaiko poreikiai nepasikeitė ir šiuo metu egzistuojanti tvarka geriausiai atitinka jo interesus. Tačiau pasisakydama dėl psichologės J. Š. 2025 m. spalio 1 d. išvados, kuri parengta pačios ieškovės prašymu, nurodo, kad tokia išvada negali būti laikoma tik teorine, nes psichologė vertino esminius dokumentus, kurie susiję su vaiku ir šalių skyrybų bylos medžiaga, nors su vaiku psichologė taip nebendravo ir jo psichologinės būklės nevertino.
32. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).
33. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, ieškovė vienus įrodymus, kurie yra jai palankūs, vertina kaip tinkamus, o kitus, kurie oponuoja jos pozicijai, neigia bei prašo jų nevertinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išvados dėl ieškovės prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kaip nurodo ir kasacinio teismo praktika, yra daromos vertinant ne vieną ar kelis įrodymus izoliuotai, o įvertinus įrodymų visumą, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeiti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, pagrįstai įvertino ir šalių pateiktus argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, tarp jų ir minėtas psichologės išvadą, ir šioje byloje išvadą duodančios institucijos – Tarnybos išvadą (CPK 185 straipsnis).
34. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagos duomenis, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartimi nustatytą laikiną tėvo bendravimo su vaiku tvarką pagal 50/50 principą, nes situacija nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutarties iš esmės nėra pasikeitusi, byloje nėra patikimų duomenų, jog vaikas tėvo būtų neprižiūrimas, būtų atsisakoma jį ugdyti, vesti į užsiėmimus. Ieškovė nepateikė jos teiginius dėl pasikeitusių vaiko poreikių pagrindžiančių įrodymų.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas yra nustatęs optimalią šalių laikiną bendravimo tvarką su vaiku, todėl šalys turi suprasti ir įvertinti, kad konfliktų eskalavimas labai kenkia vaiko fizinei ir psichinei sveikatai, gali neigiamai atsiliepti vaiko raidai ateityje. Šalims nepavyko išsaugoti šeiminių santykių, tačiau dėl to neturi nukentėti šalių vaikas, kuriam svarbus abiejų tėvų rūpestis, palaikymas ir paramą, jų būvimas šalia, kai vaikui to labiausiai reikia, abiejų tėvų meilė ir šiluma. Vaikui svarbu matyti, jog nepaisant to, kad tėvai gyvena skyriumi, jie gražiai bendrauja, tai ypatingai svarbu vaiko kaip asmenybės formavimuisi. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti bendravimo tvarką ir nustatyti, kad tėvai vaiką pasiima ir palieka ugdymo įstaigoje, kad būtų sumažinta konfliktų kilimo rizika.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą, ir pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kiti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės A. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-11157-1093/2025 (naujas civilinės bylos Nr. e2-555-1093/2026), palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.