Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutarimas

2020-11-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A1.-2297-753/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-11-04
Bylos Nr.
A1.-2297-753/2020
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00197-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Rasa Balsevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. G.
Institucija
Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A1.-2297-753/2020Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00197-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.18; 19.10; 21.3.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. lapkričio 4 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka

išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), atliekančio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo gyvenusio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 2 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 2 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį surašytas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuo 13.15 val. iki 13.40 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) Antrajame sektoriuje įtariant, kad nuteistasis gali būti apsvaigęs, sulaikytas 4-o būrio 3-os brigados nuteistasis A. G.. Nuteistasis A. G. atrodė vangus, eidamas svyravo, todėl jam buvo nurodyta pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą, tačiau jis teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdė ir atsisakė pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą, dėl ko buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 114-889 ir, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-20 9 punktu, pripažintina, kad nuteistasis A. G. vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 2 dalies 3 punkto reikalavimus. Protokole taip pat nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą padarė pakartotinai, todėl yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį.

Į teismo posėdį neatvyko institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą žinoma (b. l. 5). Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje naudojant vaizdo konferencijų įrangą neišreiškė (b. l. 16).

Kadangi posėdyje nedalyvavo nei vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, taip pat nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Bausmes vykdančių institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. G. kaltę, padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodo paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimas surašant administracinio nusižengimo protokolą (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog nevykdė pareigūnų reikalavimų pasitikrinti apsvaigimą testu dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo)(b. l. 5), taip pat byloje surinkta rašytinė medžiaga: Pravieniškių PN-AK specialistės R. Z. A. G. 2020 m. rugsėjo 23 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 0060-ANR_P-449-2020, kuriame užfiksuotos ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 5); Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto G. A. ir jaunesniojo specialisto V. L. 2020 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 13.15 val. buvo sulaikytas nuteistasis A. G., kuris atsisakė pasitikrinti apsvaigimą greitos tyrimo priemonės (testo) pagalba, taip pat kategoriškai atsisakė duoti šlapimo mėginį testui atlikti (b. l. 6-7); A. G. 2020 m. rugpjūčio 28 d. pasiaiškinimas ir 2020 m. rugsėjo 23 d. paaiškinimas, kuriuose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog atsisakė atlikti testą apsvaigimui nustatyti dėl asmeninių priežasčių (b. l. 8, 10); Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 114-889, kuriame nurodyta, kad A. G. nesutiko, jog jam būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas (b. l. 9).

Atsakomybę pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį užtraukia alternatyvūs veiksmai: narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo. Akivaizdu, kad atsakomybė už apsvaigimo patikrinimo vengimą galima tik esant dviem sąlygoms – asmuo turi būti sulaikytas už administracinio nusižengimo padarymą ir turi kilti įtarimas, kad jis apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, atsakomybė negalima (Panevėžio apygardos teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-61-366/2014; ATP-42-337/2014, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-206-813/2020). Tad pagrindžiant kaltinimą pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį nepakanka tik konstatavimo, kad asmuo vengė apsvaigimo patikrinimo, būtina sąlyga yra ir asmens sulaikymas už administracinio nusižengimo padarymą.

A. G. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį surašytas už tai, kad jis Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuo 13.15 val. iki 13.40 val. buvo sulaikytas įtariant, kad jis gali būti apsvaigęs. Jam buvo nurodyta pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą, tačiau jis teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdė ir atsisakė pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą, dėl ko buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 114-889 ir, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-20 9 punktu, pripažintina, kad nuteistasis A. G. vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Nors administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad A. G. buvo sulaikytas, tačiau byloje nėra jo sulaikymą įrodančių duomenų, t. y. sulaikymo protokolo, todėl daroma išvada, kad A. G. buvo tik sustabdytas ir jam buvo duoti nurodymai, o ne sulaikytas už administracinio nusižengimo padarymą. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad A. G. vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo negali būti laikomas antrosios alternatyvios veikos, numatytos ANK 71 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, sprendžia, kad visi byloje surinkti bei aptarti duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią A. G. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymo, nes jis 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuo 13.15 val. iki 13.40 val. Pravieniškių PN-AK atsisakė pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą, t. y. nevykdė teisėtų statutinių valstybės tarnautojų – pareigūnų nurodymų, tokiais savo veiksmais pažeisdamas BVK 110 straipsnio 1 dalies 1-2 punktų reikalavimus, kas atitinka ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, todėl yra baustinas. Tačiau vertinant A. G. veiksmus pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį, konstatuotina, kad A. G. atsisakymas tikrintis apsvaigimą, nesant duomenų, kad jis buvo sulaikytas už administracinio nusižengimo padarymą, neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą A. G. pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį – administracinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia; į tai, kad A. G., surašant administracinio nusižengimo protokolą, pripažino nevykdęs pareigūnų nurodymų, t. y. padaręs administracinį nusižengimą, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 straipsnis). Vertintina ir tai, kad A. G. teistas, administracine tvarka baustas (b. l. 11-12). Įvertinus nurodytas aplinkybes, A. G. skirtina ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – didesnė nei minimalaus dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, 636, 637 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti A. G. padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 100,00 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Administracinio nusižengimo teiseną, kurioje A. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 2 dalį, nutraukti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT247300010112394300 „Swedbank“, AB; arba Nr. LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas; arba Nr. LT122140030002680220 Luminor Bank AB; arba Nr. LT327180000000141038 AB Šiaulių bankas; arba Nr. LT427230000000120025 UAB Medicinos bankas; arba Nr. LT744010051001324763 Luminor Bank AB; arba Nr. LT057044060007887175 AB SEB bankas; arba Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ bankas, nurodant mokėjimo pavedime nusižengimo identifikavimo kodą (ROIK) – 20122317009, įmokos kodas – 1001.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė