- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- e2-189-567/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01276-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Neringa Švedienė (pirm.)
- Ieškovas
- "Primestus"
- Atsakovas
- "Nekilnojamojo turto valdymas"
- Trečiasis asmuo
- „KARDOS", „Rakhin Consulting Enginering“, Rato kredito unija, „Betelgeuse“ EOOD, Vilniaus miesto savivaldybė, "Idea in ", " NT paslaugos", "Rentopa", Panevėžio miesto savivaldybės administracija, United Engineering & Consulting Capital AG, "VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI, Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, " Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras", "Mažeikių šilumos tinklai", Daugiabučio namo A. Goštauto g. 4 Vilniuje savininkų bendrija, likviduojama dėl bankroto „GJ Baldai“, "Istpro", "Teisinės pagalbos linija", Advokatų kontora "Juodka ir partneriai - PRIMUS", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Palink", " Linsana", Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, "LITESKO" filialas "Marijampolės šiluma", "Mano sauga LT", "Baldų meistras", "Grifs AG", "IKI LIETUVA", "Vilniaus atliekų sistemos administratorius", "Samagis", "Globersa", Advokatų profesinė bendrija Baranskis ir partneriai, "Belonesa", MB "Lex Baltica"
- Kategorijos
- 3.2.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) Rato kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „Globersa“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, S. K., A. M., Mažoji bendrija „Lex Baltica“, uždaroji akcinė bendrovė „Kardos“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Samagis“, Vilniaus miesto savivaldybė, advokatų profesinė bendrija Baranskis ir partneriai, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, advokatų kontora „Juodka ir partneriai - PRIMUS“, uždaroji akcinė bendrovė „IKI Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „GRIFS AG“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių šilumos tinklai“, akcinė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „GJ baldai“, uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“, uždaroji akcinė bendrovė „Teisinės pagalbos linija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, United Engineering & Consulting Capital AG, uždaroji akcinė bendrovė „Rentopa“, uždaroji akcinė bendrovė „Belonesa“, uždaroji akcinė bendrovė „Baldų meistras“, „Rakhin Consulting Enginering“ (Rakhin Consulting Engrave), uždaroji akcinė bendrovė „NT paslaugos“, uždaroji akcinė bendrovė „Linsana“, uždaroji akcinė bendrovė „Istpro“, savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, „Betelgeuse“ EOOD, Daugiabučio namo A. Goštauto g. 4 Vilniuje savininkų bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „Mano sauga LT“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Primestus“ pateikė ieškinį, prašydama iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ priteisti 571 513,29 Eur skolą, kurią sudaro 496 998 Eur negrąžinta paskola, 15 140,01 Eur nesumokėtos palūkanos ir 59 375,28 Eur delspinigiai.
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė atsakovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą. Ieškovė pateikė prašymą įtraukti ją į atsakovės kreditorių sąrašą su 26 457 789,93 Eur finansiniu reikalavimu. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2‑1395‑803/2022 ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir patvirtino 9 899 023,19 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2‑930‑407/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį pakeitė ir patvirtino ieškovės 13 519 747,67 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą.
3. Pažymėjo, kad ieškovės finansinį reikalavimą nagrinėję teismai netenkino 571 513,29 Eur reikalavimo, susijusio su 2019 m. sausio 2 d. sutarties vykdymu. Bylą nagrinėję teismai priėjo išvadą, kad 2019 m. sausio 2 d. sutartis yra niekinis sandoris, neįvertinę visų dokumentų, susijusių su minėtos sutarties vykdymu. Byloje buvo pateiktos ieškovės ir atsakovės sudarytos sutartys dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo, kurios buvo pasirašytos po kiekvienų varžytynių, kuriose buvo parduodamas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantis turtas. Šios sutartys pagal savo turinį ir kitus dokumentus (prašymus, atliktus mokėjimus) pripažintinos paskolos sutartimis, todėl joms turėtų būti taikomos paskolos sutarties santykius reglamentuojančios teisės normos. Pačiose sutartyse nurodyta, kad ieškovės sumokėta varžytynių dalyvio mokesčio suma laikytina paskola, kurią privalo grąžinti atsakovė. Šalys sudarė sutartis, kuriose įtvirtino iš esmės tas pačias sutartyse dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo numatytas tarpusavio pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas taip pat neįvertino, ar 2019 m. sausio 2 d. sutartimi buvo sukurta ekonominė nauda ar žala atsakovei ir jos kreditoriams. Teismai neįvertino šalių siekto tikslo ir nekvalifikavo tikrųjų šalis siejusių teisinių santykių. Pripažįstant sandorį prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar gerai moralei, privaloma įrodyti, kad pagrindinis ir vienintelis sandorio šalių ketinimas buvo nukreiptas pasiekti tikslą, prieštaraujantį viešajai tvarkai ar gerai moralei. Sutartis, prašymai pagal sutartį ir papildomi susitarimai, kurie yra sutarties priedai, patvirtina, kad sutartimi šalys siekė sumažinti atsakovės patiriamus nuostolius ir išsaugoti jos turtą, kuris buvo parduodamas už daug žemesnę nei rinkos kainą.
5. Siekiant pašalinti abejones dėl 2019 m. sausio 2 d. sutarties naudingumo (žalingumo), byloje turėtų būti paskirta ekspertizė, pavedant ekspertui atsakyti į klausimus: 1) ar 2019 m. sausio 2 d. sutartis sukėlė ekonominę naudą (žalą) atsakovei; 2) kokio dydžio (pinigine išraiška) ekonominę naudą (žalą) sukėlė 2019 m. sausio 2 d. sutartis atsakovei; 3) kokie veiksniai lėmė 2019 m. sausio 2 d. sutarties ekonominę naudą (žalą) atsakovei; 4) ar 2019 m. sausio 2 d. sutartis sukėlė ekonominę naudą (žalą) atsakovės kreditoriams; 5) kokio dydžio (pinigine išraiška) ekonominę naudą (žalą) sukėlė 2019 m. sausio 2 d. sutartis atsakovės kreditoriams; 6) kokie veiksniai lėmė 2019 m. sausio 2 d. sutarties ekonominę naudą (žalą) atsakovės kreditoriams; 7) ar 2019 m. sausio 2 d. sutarties pagrindu gautos lėšos padėjo išsaugoti atsakovės nekilnojamąjį turtą ir kokia apimtimi; 8) ar ekspertizės atlikimo metu atsakovės išsaugotas nekilnojamasis turtas teikia ekonominę naudą?
Atsiliepimas
6. Atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-930-407/2022 nepatvirtino ieškovės 571 513,29 Eur reikalavimo, grindžiamo 2019 m. sausio 2 d. sutartimi. Tačiau šiose bylose buvo neįvertinta, ar 2019 m. sausio 2 d. sutartis turėjo ekonominės naudos, ar buvo žalinga atsakovei ir jos kreditoriams. Sutartimi buvo sumažinti kreditorių reikalavimai, nes ieškovės sumokėti 496 998 Eur buvo skirti kreditoriams, taip pat atsakovė išsaugojo didelės vertės nekilnojamojo turto objektus, kurie yra nuomojami. Atsakovė pritaria ieškovės pozicijai dėl poreikio skirti ekspertizę, siekiant įvertinti minėtos sutarties naudingumą (žalingumą).
Šalies argumentai
7. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) nesutiko su ieškiniu, prašė nutraukti bylą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 punktą, o nenutraukus bylos, ieškinį atmesti ir pripažinti niekinėmis ieškovės pateiktas sutartis. Nurodė, kad, panaikinus pagrindinę sutartį, papildomi susitarimai, kurie yra pagrindinės sutarties priedai, taip pat pripažįstami niekiniais kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms.
8. Tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, Panevėžio miesto savivaldybė ir advokatų profesinė bendrija Baranskis ir partneriai prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi nutarė nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Primestus“ ieškinį atsakovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos priteisimo.
10. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl 571 513,29 Eur skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo jau buvo išnagrinėtas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-930-407/2022. Teismas priėjo išvadą, kad byla nutrauktina pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Šalies argumentai
11. Pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos reiškiamas reikalavimas jau buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2‑1395-803/2022, prašymą tenkinant iš dalies ir patvirtinant 9 899 023,19 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2‑930‑407/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį pakeitė ir patvirtino ieškovės 13 519 747,67 Eur finansinį reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimą grindžia iš esmės tais pačiais faktais, kaip ir abiejų instancijų teismų išnagrinėtoje byloje. Ieškinyje nurodytas naujas teisinio reikalavimo pagrindas, teigiant, kad 571 513,29 Eur reikalavimo pagrįstumas turi būti įvertintas, atsižvelgiant į paskolos sutarties teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Primestus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs skundžiamoje nutartyje civilinės bylos Nr. e2‑3079-803/2022 ir civilinės bylos Nr. eB2-1395-803/2022 tapatumą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, taip pat skundžiamoje nutartyje nėra pasisakoma dėl šioje civilinėje byloje reikšmingų, bet civilinėje byloje Nr. eB2‑1395‑803/2022 nenagrinėtų aplinkybių.
13.2. Ieškovė civilinėje byloje yra pasirinkusi ne tik kitą teisių gynybos būdą – be pagrindo įgyto turto priteisimą, bet ir ieškovės reikalavimai grindžiami papildomais juridiniais faktais, kurie nebuvo nagrinėti Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2‑1395-803/2022.
13.3. Nors Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022 ir buvo nagrinėtas ieškovės finansinis reikalavimas, kurio 571 513,29 Eur dalis buvo kildinama iš 2019 m. sausio 2 d. sutarties, tačiau tam, kad ieškiniai būtų vertinami kaip tapatūs, būtina nustatyti visas tris ieškinių tapatumo sąlygas, t. y. privalu nustatyti visų trijų sąlygų visetą (šalis, tapatų ieškinio dalyką ir tapatų ieškinio pagrindą). Šioje byloje ieškovės pareikšti reikalavimai bei jų faktinis ir teisinis pagrindai skiriasi nuo ieškovės reikalavimo, išnagrinėto minėtose civilinėse bylose, todėl teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nutraukė šią civilinę bylą.
13.4. 2019 m. sausio 2 d. sutartyje nebuvo apibrėžta jos teisinė kvalifikacija. Nei Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022, nei Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-930-407/2022 nenustatė šalis siejusių teisinių santykių. Šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas – tikrųjų šalis siejusių teisinių santykių kvalifikacija. Ieškovė šioje civilinėje byloje, pateikdama naujus įrodymus, kurie nebuvo vertinti išnagrinėtose civilinėse bylose, įrodinėja, kad šalis iš tikrųjų siejo paskolos teisiniai santykiai.
13.5. Išnagrinėtose civilinėse bylose nagrinėjimo dalykas nebuvo tokios aplinkybės, kurios turėtų būti nagrinėjamos šioje civilinėje byloje, o būtent, koks BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtas buvo išsaugotas, jo nepardavus varžytynėse; kokia išsaugoto turto vertė; kokias nuomos pajamas generuoja išsaugotas turtas; ar vykdant 2019 m. sausio 2 d. sutartį bei sutartis dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo buvo pažeistos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir (arba) jos kreditorių teisės ir teisėti interesai; kokia konkreti žala ar finansinė nauda buvo sukurta BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir (arba) jos kreditoriams, vykdant 2019 m. sausio 2 d. sutartį bei sutartis dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo.
13.6. Apeliantei skundžiama nutartimi buvo užkirsta galimybė įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Teismas skundžiama nutartimi nesuteikė galimybės šalims įgyvendinti teisę pateikti įrodymus, taip nukrypdamas nuo koncentruotumo principo įgyvendinimo. Teismo procesinių veiksmų seka užprogramavo situaciją, kuomet apeliantė bus priversta dar kartą kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su tapačiu reikalavimu, t. y. priteisti iš atsakovės 571 513,29 Eur, ir dėl to padidės apeliantės sąnaudos.
13.7. Ieškovė buvo suformulavusi atskirą procesinį prašymą skirti šioje civilinėje byloje teismo ekspertizę, o atsakovė civilinėje byloje nurodė, kad jos pavedimu ekspertinių žinių turintis specialistas atlieka bendrovės ūkinės ir finansinės veiklos auditą. Tyrimo metu gauta išvada turės neabejotiną reikšmę šios civilinės bylos nagrinėjimo eigai, t. y. atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje keliamas 2019 m. sausio 2 d. sutarties ekonominio naudingumo klausimas, pateikus atliekamo tyrimo išvadas, bus suteikta galimybė objektyviai atsakyti į šioje civilinėje byloje kylančius klausimus. Tačiau teismas, skundžiama nutartimi nutraukdamas civilinės bylos nagrinėjimą, ne tik nesuteikė galimybės ginčo šalims pateikti įrodymų, kurie nebuvo vertinami kitose civilinėse bylose, bet ir užkirto kelią ieškovei papildyti civilinės bylos pagrindą naujomis aplinkybėmis, galinčiomis nulemti civilinės bylos nagrinėjimo eigą ir sukurti teisinį ir faktinį pagrindus ieškiniu pareikštą reikalavimą tenkinti arba atmesti.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių reikalavimų pareiškimas ir nagrinėjimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ). Apeliantė tokį savo finansinį reikalavimą buvo pareiškusi atsakovės bankroto byloje ir toks reikalavimas nebuvo tenkintas. Įstatymais nesuteikiama teisė kreiptis į teismą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo po bankroto bylos iškėlimo kitu nei JANĮ numatytu būdu, todėl ieškinys negalėjo būti priimtas.
14.2. Dėl šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo, kildinamo iš niekine pripažintos sutarties, yra priimta įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo nutartis. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas jos, kaip kreditorės, finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas, buvo neįvertinta esminė aplinkybė, galinti pakeisti juridinę sutarties kvalifikaciją: ar sutartis turėjo ekonominės naudos, ar buvo žalinga atsakovei ir jos kreditoriams. Ši aplinkybė teismų buvo įvertinta, kadangi pati apeliantė ir administratorė ją įrodinėjo. Taip pat ši aplinkybė negali pakeisti teisinės sutarties kvalifikacijos. Sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
14.3. Apeliantės siekis laukti atsakovės audito ir šiuo metu nežinomų jo išvadų tik dar kartą įrodo, kad apeliantė neturi jokių kitų įrodymų reikalavimui pagrįsti, nei buvo pateikti jau išnagrinėtoje byloje. Tai reiškia, kad apeliantė pateikė neapgrįstą ieškinį, kurio reikalavimai yra tapatūs pareikštiems byloje dėl apeliantės finansinio reikalavimo tvirtinimo.
14.4. Apeliantė neįrodinėjo, kad sutartis yra apsimestinis sandoris, todėl visi su tuo susiję atskirojo skundo argumentai negali būti vertinami bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Sutartis įsiteisėjusia teismo nutartimi yra pripažinta niekine ir negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms ir dėl šios aplinkybės ginčo nebegali būti, todėl ir kitoks sutarties vertinimas negali būti atliktas.
14.5. Atsakovė negali būti laikoma nepagrįstai praturtėjusia, kadangi UAB „Primestus“ laisva valia pasirinko dalyvauti atsakovės turto varžytynėse, siekdama neteisėto tikslo – trukdyti teisėtiems antstolių veiksmams, todėl jos sumokėti varžytynių dalyvio mokesčiai yra teisėtos tiek atsakovės, tiek jos kreditorių, kuriems buvo paskirstytos gautos sumos, pajamos.
14.6. Apeliantės pareikštas reikalavimas yra dėl tos pačios pinigų sumos, skolą grindžiant ta pačia sutartimi, kaip ir atsakovės bankroto byloje pareikštas finansinis reikalavimas, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
15. Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybė atsiliepimu prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
17. CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, apimančio ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019).
19. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas, kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Tai, kad ieškovas ankstesnėje byloje neprašė taikyti visų jam įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neeliminuoja jo teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas nesutampa su ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020).
20. Ieškinio pagrindas taip pat laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ir (ar) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018).
21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl ieškinio tapatumo kitam Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022 iš dalies tenkintam ieškovės finansiniam reikalavimui atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-930-407/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį pakeitė ir patvirtino ieškovės 13 519 747,67 Eur finansinį reikalavimą.
22. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti negrąžintą 571 513,29 Eur skolą, kurią sudaro 496 998 Eur negrąžinta paskola, 15 140,01 Eur nesumokėtos palūkanos ir 59 375,28 Eur delspinigiai. Reikalavimą ieškovė grindžia aštuoniomis sutartimis su atsakove, kuriomis ieškovė ir atsakovė susitarė, kad piniginės lėšos, kurias ieškovė sumokės varžytynėse kaip varžytynių dalyvio mokestį, bus laikomos paskola atsakovei, taip pat aštuoniais prašymais, kuriuos ieškovei teikė atsakovė, prašydama pagal 2019 m. sausio 2 d. sutartį dalyvauti konkrečiose varžytynėse, ieškovės sumokėtas lėšas įskaitant kaip paskolą, taip pat aštuoniomis ieškovės su atsakove sudarytomis sutartimis dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo.
23. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad tam tikri finansiniai reikalavimai, kuriuos atmetė ieškovės, kaip kreditorės, finansinį reikalavimą nagrinėję teismai, yra susiję su 2019 m. sausio 2 d. sutartimi. Pagal šią sutartį ieškovė sumokėjo atsakovei 496 998 Eur, todėl atsakovė turi grąžinti ieškovei nurodytą sumą, taip pat sumokėti 15 140,01 Eur palūkanų ir 59 375,28 Eur delspinigių. Taigi, pati apeliantė pripažįsta, kad piniginės lėšos buvo sumokėtos, vykdant 2019 m. sausio 2 d. sutartį, bei jos pagrindu pasirašant sutartis dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo.
24. Civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022 ieškovė buvo pareiškusi finansinį reikalavimą, kurį, be kita ko, kildino iš 2019 m. sausio 2 d. sutarties, pagal kurią dalyvaudama aštuoneriose turto varžytynėse sumokėjo iš viso 496 998 Eur, todėl bankrutuojanti įmonė pagal sutartį turi grąžinti jai nurodytą sumą, taip pat sumokėti 15 140,01 Eur palūkanų ir 59 375,28 Eur delspinigių. Teismas, įvertinęs 2019 m. sausio 2 d. sutarties sąlygas, ją pripažino niekine ir negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas nurodė, kad pagal bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė) asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo. Asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas šios dalies apeliantės finansinio reikalavimo netvirtino. Teismas konstatavo, kad pagrindinė sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ir pripažino, kad nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti ir pagrindinės sutarties priedų – aštuonių ieškovės su atsakove sudarytų sutarčių dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-930-407/2022 šią Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
25. Finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą sprendę teismai kartu įvertino ir pasisakė dėl 2019 m. kovo 4 d., 2019 m. birželio 7 d., 2019 m. rugsėjo 2 d., 2020 m. kovo 6 d., 2020 m. birželio 16 d., 2020 m. spalio 26 d., 2021 m. vasario 5 d., 2021 m. liepos 5 d. ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių, nurodydami, kad nėra teisinio pagrindo visų šių sutarčių vertinti atsietai viena nuo kitos, t. y. nuo 2019 m. sausio 2 d. sutarties ir sutarčių dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo, kadangi jos buvo sudaromos dėl dalyvavimo konkrečiose varžytynėse sąlygų, sutartys buvo sudaromos viena kitos pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-930-407/2022 37 punktas). Šioje byloje ieškovė reikalavimą grindžia iš esmės tais pačiais faktais, kaip ir aptartose jau išnagrinėtose abiejų instancijų teismų bylose, o nurodytas reikalavimo naujas teisinis pagrindas, teigiant, kad 571 513,29 Eur reikalavimo pagrįstumas turi būti įvertintas pagal paskolos sutarties teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, ieškovei pasirinkus kitą galimai pažeistų teisių gynybos būdą – be pagrindo įgyto turto priteisimą, nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
26. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-930-407/2022 pažymėta, kad iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovę ir atsakovę siejo ne tik paskolos, bet ir daugiau teisinių santykių. Be kita ko, teismas nurodė, kad nors civilinėje byloje nėra atlikta išsami šalis siejusių teisinių santykių analizė, nėra atskleistas jų turinys, tačiau to ir neįmanoma atlikti dėl nemokumo administratorei neperduotų buhalterinės apskaitos dokumentų. Ieškovės finansinio reikalavimo pagrįstumas buvo įvertintas visa apimtimi, t. y. įvertinta ir tai, ar ieškovė pagrįstai reikalavo patvirtinti šioje byloje nurodomą ir prašomą priteisti 571 513,29 Eur skolą pagal minėtas sutartis. Ieškovės pareikštu ieškiniu dėl teismo nepatvirtintos finansinio reikalavimo dalies priteisimo iš esmės siekiama peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą, nors ieškovė pasinaudojo tiek apeliacijos, tiek kasacijos teise.
27. Apeliantės argumentai, kad išnagrinėtoje byloje nebuvo nagrinėjamos aplinkybės dėl išsaugoto turto, jo vertės, generuojamų pajamų įmonės ir jos kreditorių interesų (ne)pažeidimo, žalos ar finansinės naudos sukūrimo, nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Dėl apeliantės argumentų, kad 2019 m. sausio 2 d. sudaryta sutartis galėtų būtų pripažinta apsimestine ir negaliojančia CK 1.87 straipsnio pagrindu ir būtų taikomi atitinkami teisiniai padariniai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjusia nutartimi (CPK 18 straipsnis) šis sandoris jau yra pripažintas niekiniu, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje spręsti dėl galimų kitų jo negaliojimo pagrindų.
29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad skundžiama nutartimi buvo užkirsta galimybė įgyvendinti teisę į teisminę gynybą ir teismas nesuteikė galimybės šalims įgyvendinti teisę pateikti įrodymus, kartu nukrypdamas nuo koncentruotumo principo įgyvendinimo. Atsakovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatai bus reikšmingi atsakovės bankroto bylai, o nagrinėjamos bylos nutraukimas neturi jokios įtakos tokio tyrimo atlikimo galimybei. Būtent ieškovės siekis pakartotinai bylinėtis dėl to paties reikalavimo pagrįstumo nulemia tiek pačios ieškovės, tiek bankrutuojančios atsakovės papildomas sąnaudas ir nekoreliuoja su teismo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimu.
30. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atskirąjį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.