- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- A2.6.-1978-655/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06679-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. , 123 str. 5 d., 126 str. 4 d. ir, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, 2013-05-26, apie 18.10 val. Ž. G. g. 19, Vilniuje, vairuodamas automobilį Mazda 323, v/n (duomenys neskelbtini) kuris nustatyta tvarka nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) Šiais veiksmais A. M. įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d.
Apklaustas teismo posėdyje A. M. pripažino tik du jam inkriminuotus administracinės teisės pažeidimus. Nurodė, kad vairavo neturėdamas civilinio automobilio draudimo ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę. Nurodo, kad Toyota automobilio tikrai nekabino, apvažiavo galu. Gal pora metrų buvo vienas nuo kito. Toyota Corolla matė, ten yra nuosavi namai, o jo automobilis stovėjo prie įvažiavimo į namą. Važiavo į parduotuvę su drauge ir grįžo maždaug po 40 min. Atbėgo kaimynas ir sakė, kad jis užkabino jo mašiną. Sakė, kad nubrėžti dažai. Jis atsakė: „parodyk, kur pas mane yra kontaktas“, kaimynas sakė, kad kvies policiją. Niekas nieko nematė. Ten buvo tik dvi mašinos: kaimyno ir jo. Kaimyno mašina šviesi, sidabrinė ar balta. Jis net nežiūrėjo jo mašinos. Policija atvažiavo, jis buvo priėjęs prie jo mašinos. Buvo žalių dažų dėmytė. Niekur jis per tas 40 min. negalėjo nei nudažyti nei sutvarkyti. Tie žali dažai gal yra sutapimas. Jis tikrai nekabino ir nepabėgo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad su kaimynu susikivirčijo. Buvo tėvo gimtadienis ir aš užėjęs šiek tiek išgėrė. Grįžęs iš parduotuvės nuėjo išgerti. Žinojo, kad kyla klausimas dėl jo kaltės, bet nežinojo, kad negalima gerti kol neišaiškintos įvykio aplinkybės. Jis nežinojo, kad buvo įvykis su jo mašina kol kaimynas neatbėgo ir nepasakė. Buvo iškviestas Kelių policiją ir matavo ar jis galėjo užkabinti. Matavo Kelių policijos aikštelėje, ten visai kitokie matmenys. Nurodo kad nesutinka su policijos atliktais matavimais, nes prie įvykio vietoje mašina stovėjo nuokalnėje, o policijoje buvo sustatyti automobiliai lygiai. A. M. nuomone negalėjo būti toks pažeidimas.
Apklaustas teisme liudytojas Ž. M. paaiškino, kad asmenį yra matęs. Tai buvo 2013 m. lyg ir Pavilnyje. Ten buvo neaiškus pranešimas, jį kelis kartus tikslino. Įvykis buvo dėl eismo įvykio. Jam atrodo, kad A. M. nebuvo prie mašinos, A. M. atėjo tik po kelių minučių. A. M. automobilis stovėjo prie kiemo. Ten ribos nepatvertos, neaišku kur kieno namas. Jį pamatęs priėjo. Nukentėjusieji viską paaiškino. Visą įvykį matė liudytoja, kuri ten sėdėjo ar stovėjo. Galimai galėjo būti susidūrus ta Toyota. Susidūrimo žymės matėsi, aukščiai atitiko, buvo maskuota žalios spalvos dažais. Jie buvo nežymūs, galėjo ir neatitikti. Matėsi šiek tiek kitokia spalva toje vietoje, kur nurodė nukentėjusieji. Buvo lyg dažų balionėliu užpurkšta. Jis pradėjo pamainą ir tas įvykis laukė iš dieninės pamainos, atrodo tas pranešimas buvo iš seniau. Liudytojas pasakė, kad buvo užpurkšta toje vietoje ir jam pasižiūrėjus buvo į tai panašu. Liudytojas buvo anksčiau apžiūrėjęs. Vairuotojas buvo apsvaigęs, sunku buvo susikalbėti, jis turėjo savo versiją. Kaip išgėręs nerišliai kalbėjo, kažką kalbėjo, kad neformintų. Jis teigė, kad nesutinka ir nieko čia nebuvo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad vairuotas prašė įvykio neforminti, nes nieko neatsitiko. Kalbėjo, kad nieko nebuvo ir jis nieko nepasirašys. Nei sakė, kad važiavo, nei sakė, kad nevažiavo. Visa teritorija žvyruota, apaugusi žole. Duobių nematė. Ten kaip bendra erdvė, o kelias užsisuka į neaptvertus sklypus. Kam teritorija priklauso už vartų, nežino. Stovint jiems kartu, vienas automobilis tikrai nebuvo 10 cm. žemiau. Tokių duobių dėl aukščio skirtumo nebuvo. Dažų likučiai buvo ant nukentėjusiojo automobilio, o ant pažeidėjo panašu, kad užmaskuota, nes atspalviai skiriasi. Nuo nukentėjusiojo automobilio žalia spalva atitiko. Be prietaisų nustatė, kad spalva atitinka.
Apklausta teisme liudytoja I. P. nurodė, kad A. M. kaip kaimyną iš matymo žino. Ten yra kaimynų sodo namas, o jų gyvenamasis namas, gal 50 m. atstumas tarp jų. Tą dieną anūkas buvo pirmoje komunijoje, ji sėdėjo lauke prie savo namo ir išgirdo bildesį, už kelio pamatė dvi mašinas. Atsitrenkė į kaimyno mašiną ir atmetė jį net nuo kaimyno mašinos. Kaimyno mašina stovėjo priekiu, o šitas kaimynas išvažiuodamas turbūt priekiu irgi davė. Mašina atšoko net nuo tos mašinos. Markių nežinojo ir nežino. Viena buvo balta, o kita žalia. Su žalia atsitrenkė į baltą. A. buvo gerokai girtas. Kai kvietė policiją jis buvo atėjęs. Ji buvo nuėjusi ir su juo kalbėjo, sakė, kad atsiprašytų kam tą policiją kviesti, gi kaimynai. Jis sakė, kad nieko nepadarė. Dar A. M. motina buvo priėjusi, gal pasakė jam kažką. Jis iškart nuvažiavo. Policija atvažiavo gal po pusvalandžio ar daugiau. Kai policija atvažiavo, A. jau buvo grįžęs. Ji nuėjo pažiūrėti į tą mašiną, buvo įdomu. Jis, A. M. važiavo su sugyventine. Kai grįžo, ji su juo kalbėjo. Iki policijai atvykstant jis sugrįžo ir tada kalbėjosi, sakė, kad tegul atsiprašo, o jis teigė, kad nieko nepadarė. Ant kaimyno mašinos buvo žalių dažų. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad atstumas apie 50 m. nuo vietos iš kurios matė, nedaugiau. Ji ir anksčiau sakė, kad apie 50 m. Jai vaizdo niekas neužstojo. Pas jį vartų nėra, mašiną laikė neaptvertoje teritorijoje. Nukentėjusiojo automobilis stovėjo prie vartų, ten yra jų namas. Žalia tai yra A. mašina. Prie vartų stovėjo mašina, užpakaliu į kelio pusę. Jie įvažiuoja iš kelio ir prie namo stato mašiną. Jos namas kitoje kelio pusėje kur tie vartai. Vartų nuo jos namų nesimatė, o mašinos priekis matėsi labai gerai, ji sėdėjo prie savo namo, ne prie durų, o lauke ant kelmelio.
Apklaustas teisme liudytojas V. P. patvirtino paaiškinime nurodytas faktines aplinkybes ir paaiškino, kad pažįsta A. Šitame sode gyvena jo motina. Jis anksčiau atvažiuodavo, pasisveikindavo, vieną kartą padėjo mašiną išstumti. Dirbo su sūnumi sode, ten yra vartai ir už vartų išpiltos žemės. Pakūrė motina pirtelę, nuėjo su sūnumi į pirtį. Pas kaimynus matėsi, kad vyksta kažkokia šventė, buvo vaišės, gėrė. Prieš jiems išeinant iš pirties, motina atbėgo ir sako, kad kaimynas stuktelėjo. Pirma mintis buvo, gal jis užgriuvo ant mašinos. Atėjęs pamatė, kad sparnas pagadintas ir sujudintas žibintas, to prieš tai nebuvo. Prieš tai stovėjo ir kaimyno mašina. Kai nuėjo, kaimyno mašinos nebuvo. Atėjo kaimynė I. sakė, kad matė įvykį. Motina sakė, kad girdėjo garsą. Kaimyno mašina stovėjo stačiu kampu užpakaliu, bandė išvažiuoti atbulai ir sparnu kabino jo mašiną. Nuėjo pas kaimyno tėvus ir pradėjo aiškintis. Jie pasakė, kad išvažiavo su viskuo, telefono nežino, pasirodys tik ryte, buvo išgėręs. Jis pasakė, kad tegul paskambina, bet jokio atgarsio iš jų nebuvo. Paskambino policijai. Policijai skambino kelias kartus, jie atvažiavo kažkur po valandos. Pats A. pasirodė po 40 min. Anksčiau atvažiavo kaimynas nei policija. Jis buvo neblaivus, nes iškoliojo jo sūnų., jis tuo metu skambino policijai. Nežino kodėl jam kliuvo sūnus. Sakė, kad nieko nedarė. Buvo dažų kvapas nuo jo mašinos. Grasino, kad bus amžini priešai. Tai buvo iki atvykstant policijai. Po to atvažiavo policija ir pradėjo forminti įvykį. Teisių neturėjo, draudimo neturėjo, bet jis visada su ta mašina važinėjo. Per tą laikotarpį matė ne vieną kartą su ta mašina važiuojant ir nežino kokiam stovyje. Smūgio nematė, apie tai pasakė mama. Ant savo mašinos matė žalsvos spalvos dėmę, ant jo mašinos dažų nebuvo. Buvo I. žentas priėjęs ir kaimynai iš gretimo namo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad buvo prie vartų pastatęs automobilį užpakaliu. Bamperis pagal techninius duomenis tikriausiai iš plastmasės. Yra nuotraukos, nežino kiek ten buvo smūgių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad A. M. savo veiksmais atliko neteisėtas veikas, kurios atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 123 str. 5 d. A. M. neginčijo, kad 2013-05-26 apie 18.00 val. automobilį Mazda 323 vairavo neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, bei tai, kad jo vairuojamas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be jo prisipažinimo, minėti administraciniai teisės pažeidimai yra įrodyti policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, parodymais teisme bei rašytiniais įrodymais. Nors A. M. nepripažino, kad kliudė stovintį V. P. automobilį Toyota Corolla, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma, liudytojų: I. P., Ž. M. parodymai patvirtina, kad buvo apgadintas V. P. automobilis ir tai padaręs A. M.. Teismas mano, kad A. M. kaltė padarius LR ATPK 127 str. 2 d. įrodyta anksčiau paminėtų liudytojų parodymais bei byloje esančiais rašytiniais duomenimis (policijos pareigūno A. S. Ž. M. tarnybiniu pranešimu, įvykio schema, papildomais duomenimis apie įvykį, fotonuotraukomis ir kt.).
Administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suprasti, kad jis sukėlė autoįvykį ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus, pasišalina iš įvykio vietos. Nustatytos aplinkybės rodo, kad nors A. M. nepasiliko eismo įvykio vietoje, tačiau nustatyta, kad jis po kurio laiko grįžo, ten gyvena jo tėvai, jis, kaip dažnai ten būnantis asmuo buvo žinomas kaimynams, eismo įvykio aplinkybių nustatymas nebuvo apsunkintas. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Todėl teismas daro išvadą, kad administracinė byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, A. M. atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Taip pat teismas mano, kad A. M. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 126 str. 4 d. (neblaivumo patikrinimo vengimas). Ši norma taikoma tuo atveju, kai konstatuojama, jog automobilį vairavęs asmuo yra neblaivus bei atsisako patikrinimo. Teismo nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, kad A. M. apgadino V. P. automobilį vairuodamas neblaivus. Nors teisme apklausta liudytoja I. P. teigė, jog pastarasis buvo neblaivus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ji teigė, kad minėtą asmenį ir jo veiksmus stebėjo iš toliau ir prie jo automobilio arčiau nebuvo priėjusi. V. P. apskritai nematė, kaip A. M. išvažiavo ir kaip buvo kliudytas jo automobilis. Pastarasis teigia, kad į parduotuvę išvažiavo blaivus, o alkoholio išgėrė sugrįžęs į tėvo namuose suruoštą banketą, nekreipdamas dėmesio į V. P. aiškinimus apie jo automobilio apgadinimą. V. P. teisme aiškino priešingai, kad sugrįžęs A. M. į tėvo namus nenuėjo, o visą laiką, iki atvykstant policijos pareigūnams, buvo įvykio vietoje. Minėto asmens parodymai priešingi A. M. paaiškinimams, tačiau teismo nuomone, jų nepakanka siekiant konstatuoti, jog eismo įvykio metu A. M. buvo neblaivus. A. M. surašytame administracinio paržeidimo protokole nurodyta, kad jis buvo įtartas vairavęs neblaivus ir atsisakė patikrinimo, tačiau teisme policijos pareigūnas nurodė, kad nematė jog A. M. vairuotų neblaivus. Jie nurodė, tik V. P. paaiškintas aplinkybes bei įvykio vietoje užfiksuotus duomenis. Kita vertus jeigu A. M. neblaivumo faktas būtų neginčijamai konstatuotas, jam būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ne pagal LR ATPK 127 str. 2 d. o pagal minėto straipsnio 3 d. (kelių eismo taisyklių pažeidimas nulėmęs turto sugadinimą ir padarytas neblaivaus asmens).
LR ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos Vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad A. M. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 126 str. 4 d. sudėties ir šios bylos teisena turi būti nutraukta.
Teismas nenustatė A. M. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, todėl sprendžia, kad A. M. už padarytus administracinius teisės pažeidimus skirtinos administracinės nuobaudos, kurių dydis skiriamas vadovaujantis LR ATPK 30² str. nuostata.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str.,123 str. 5 d. 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., 288 str., teismas,
nutarė:
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti jį kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir jį nubausti 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų bauda.
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti jį kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 5 d. , ir jį nubausti 100 (vieno šimto) litų bauda.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. A. M. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų baudą.
A. M. pagal LR ATPK 126 str. 4 d. pradėtos administracinės bylos teiseną nutraukti.
A. M. pagal LR ATPK 130 str. 1 d. pradėtos administracinės bylos teiseną nutraukti.
Išaiškinti A. M., kad Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.