Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. J. gynėjo advokato skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu G. J. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams ir devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba pradėti dirbti, arba registruotis darbo biržoje ir per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau nei 50 procentų nukentėjusiesiems nusikalstama veika padarytos turtinės žalos.

2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nuosprendis buvo pakeistas ir G. J.:

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą areštas keturiasdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per dvejus metus ir devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau nei 50 procentų nukentėjusiesiems nusikalstama veika padarytos turinės žalos.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 rugsėjo 30 d. nuosprendžiu G. J. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams;

- pagal BK 203 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir septyniems mėnesiams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams ir keturiems mėnesiams.

4. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis pakeistas ir G. J.:

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta dviejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 203 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir vienam mėnesiui.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos mokėti dalį skolos – po 1500 Eur.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, ir 9 dalimis, nuteistajam G. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės buvo subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), G. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, G. J. nuosprendžiais paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nebuvo keičiamos ir su bausmėmis nebendrintos, o toliau paliktos vykdyti pagal nuosprendžius juose nustatyta tvarka.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartimi buvo atmestas Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 17 d. nutartimi paskirtos subendrintos bausmės vykdymo perdavimo Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Skunde nuteistojo G. J. gynėjas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį ir tenkinti Probacijos tarnybos prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 17 d. nutartimi paskirtos subendrintos bausmės vykdymo perdavimo Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.

8. Nuteistojo gynėjas aiškina, kad teismo procesinis sprendimas, susijęs su paskirta laisvės atėmimo bausme ir jos vykdymo atidėjimu, gali būti perduodamas vykdyti kitai valstybei per kompetentingą instituciją – Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Sprendimą dėl procesinio sprendimo vykdymo perdavimo kitai valstybei turi priimti teismas ir toks sprendimas (nutartis) yra išsiunčiamas per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją kartu su nuosprendžiu ir atitinkamos formos liudijimu, numatytu tarptautinėse sutartyse.

9. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 342 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad įsiteisėjusį nuosprendį pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos. Pagal BPK 342 straipsnio 2 dalį patvarkymą vykdyti nuosprendį surašo teisėjas ir kartu su nuosprendžio nuorašu išsiunčia bausmės vykdymo institucijai. Jeigu nuosprendis buvo pakeistas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuorašo pridedamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties nuorašas. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – ir Įstatymas) numatytais atvejais ir tvarka teismas nuosprendį dėl tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių gali perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Įstatymo 1 straipsnyje yra nurodyta, kad Įstatymu yra nustatoma Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos, Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos, taip pat Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos. Įstatymo 2 straipsnio 9 punkte nurodyta, kad probacijos priemonė yra nuteistajam paskirti vienas ar keli įpareigojimai ir (ar) draudimai, taikomi vietoje laisvės atėmimo bausmės ar kitos su laisvės atėmimu susijusios priemonės tais atvejais, kai nuteistasis lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietos arba kai visiškai ar iš dalies atidedamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar kitos su laisvės atėmimu susijusios priemonės vykdymas, arba kai nuteistasis lygtinai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės ar kitos su laisvės atėmimu susijusios priemonės prieš terminą. Įstatymo 19 straipsnis 2 punkte nurodyta, kad, kai nuteistojo nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl Lietuvos Respublikos teismo sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei sprendžia pirmąja instancija baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas. Taigi egzistuojantis teisinis reguliavimas bei faktai, kad G. J. yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas, nuteistasis yra Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pilietis, kur nuolat gyvena, sprendimą dėl nuosprendžio perdavimo vykdyti turi priimti pirmąja instancija baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas.

10. Nuteistojo gynėjas tvirtina, kad 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą (toliau – ir Pamatinis sprendimas) preambulėje yra nurodyta, kad šis dokumentas buvo priimtas, nes nuosprendžių vykdymo atidėjimo, lygtinių nuosprendžių, alternatyvių sankcijų ir sprendimų dėl lygtinio paleidimo tarpusavio pripažinimo ir priežiūros tikslas – padidinti nuteistojo asmens galimybes vėl integruotis į visuomenę sudarant jam sąlygas išsaugoti šeimos, kalbinius, kultūrinius ir kitus ryšius, sykiu gerinant stebėseną, ar laikomasi lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų, kad būtų užkirstas kelias recidyvizmui, taigi skiriant reikiamą dėmesį nukentėjusių asmenų ir visuomenės apsaugai. Valstybė narė, kurioje atitinkamas asmuo buvo nuteistas, gali perduoti teismo sprendimą ir atitinkamais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo valstybei narei, kurioje nuteistasis asmuo teisėtai ir nuolat gyvena, siekdama, kad šie sprendimai būtų pripažinti ir kad būtų vykdoma juose nustatytų lygtinio atleidimo priemonių arba alternatyvių sankcijų priežiūra, teismo sprendimas ir atitinkamais atvejais sprendimas dėl lygtinio nuteisimo taip pat gali būti perduotas valstybei narei, kuri nėra valstybė narė, kurioje nuteistasis asmuo gyvena, jei tos vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija, atsižvelgdama į tos valstybės atitinkamoje deklaracijoje išdėstytas sąlygas pagal Pamatinį sprendimą, su tokiu perdavimu sutinka. Visų pirma sutikimas gali būti duotas dėl socialinės reabilitacijos, kai neprarasdamas teisės gyventi šalyje nuteistasis asmuo ketina persikelti į kitą valstybę narę dėl sudarytos darbo sutarties, jei jis yra tos valstybės narės teisėto ir nuolatinio gyventojo šeimos narys, arba jei jis ketina studijuoti arba mokytis toje valstybėje narėje, laikantis Bendrijos teisės, visus su nuosprendžio vykdymo atidėjimu, lygtiniu nuosprendžiu ar alternatyvia sankcija susijusius tolesnius sprendimus, kuriais remiantis skiriama laisvės atėmimo bausmė ar su laisvės atėmimu susijusi priemonė, turėtų priimti teisminė institucija.

11. Skunde aiškinama, kad pagal 1970 metų Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo (toliau – Konvencija) 5 straipsnį nuosprendį priimančioji Valstybė gali prašyti kitą Susitariančiąją Valstybę vykdyti sankciją tik esant vienai arba daugiau iš nurodytų sąlygų: (a) jeigu asmuo, kuriam paskelbtas nuosprendis, nuolat gyvena kitoje Valstybėje; (b) jeigu sankcijos vykdymas kitoje Valstybėje pasitarnautų tolimesnei nuteisto asmens socialinei reabilitacijai; (d) jei kita Valstybė yra nuteisto asmens tėvynė ir yra pareiškusi norą prisiimti atsakomybę už sankcijos vykdymą. Atsižvelgus į tai, kad G. J. yra Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pilietis, nuolat joje gyvena su šeima, ten dirba ir atlygina nuosprendžiais priteistą žalą, darytina išvada, kad nuteistasis atitinka Konvencijos reikalavimus.

12. Nuteistojo gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos nutrūko ankstesni įsipareigojimai ir santykiai dėl bendradarbiavimo nuosprendžių vykdymo srityje. Taip paneigiama šios šalies tarptautiniais susitarimais, o būtent Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės sutartimi su Europos Sąjunga dėl bendradarbiavimo, susijusio su nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, nustatymu ar patraukimu baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiamųjų bausmių vykdymu, įskaitant apsaugą nuo ir prevenciją grėsmių visuomenės saugumui.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. J. gynėjo advokato skundas atmestinas.

13. BPK 66 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratūros susižinojimo su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis tvarką, taip pat šių įstaigų ir organizacijų prašymų vykdymo tvarką nustato BPK ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. BPK 342 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka teismas nuosprendį dėl tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių gali perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Lietuvos Respublika gali prašyti kitos valstybės vykdyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu priimtą sankciją ir remiantis 1970 metų Europos konvencija dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo.

14. Įstatymas „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ buvo priimtas nacionalinėje teisinėje sistemoje įgyvendinant 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą su pakeitimais, padarytais 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR. Pažymėtina, kad tiek minėtas Įstatymas, tiek minėtas Pamatinis sprendimas reglamentuoja bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė nuo 2021 metų išstojo iš Europos Sąjungos organizacijos. Taigi remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu kreiptis į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę nėra pagrindo. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė Pamatinio sprendimo į savo teisinę sistemą, net ir tuo metu, kai buvo Europos Sąjungos narė, nebuvo perkėlusi.

15. Kaip jau minėta anksčiau, bendradarbiavimą dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo platesniu, t. y., ne tik regioniniu mastu reglamentuoja 1970 metų Europos konvencija dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo. Pažymėtina, kad pagal Konvencijos 58 straipsnį Konvencija galioja tik ją ratifikavusioms valstybėms. Iš oficialios Europos Tarybos internetinėje svetainėje pateikiamos informacijos matyti, kad prie aptariamos Konvencijos Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė nėra prisijungusi, t. y., pasirašiusi/ratifikavusi. Taigi ir šios tarptautinės sutarties pagrindu prašyti Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės perimti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 17 d. nutartimi nuteistajam G. J. paskirtos subendrintos bausmės nėra pagrindo.

16. Kito teisinio reguliavimo, pavyzdžiui, dvišalių sutarčių tarp Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės dėl bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, kurių pagrindu būtų galima prašyti perimti bausmės vykdymą, nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BPK nenumato teisinio bendradarbiavimo galimybės su užsienio šalimis ne teisinių dokumentų pagrindu, o, pavyzdžiui, vadovaujantis geros valios principu. Taigi, atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, Probacijos tarnybos prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 17 d. nutartimi paskirtos subendrintos bausmės vykdymo perdavimo Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei, negali būti tenkinamas, todėl žemesniojo teismo teisėtai ir pagrįstai buvo atmestas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo G. J. gynėjo advokato skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį.

Nutartis yra neskundžiama.