Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., jo atstovei K. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, dirbantis K. S. individualioje veikloje, administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 10 d., apie 09.30 val., (duomenys neskelbtini) namo patalpoje, A. S. demonstratyviai policijos pareigūnams parodė pirštų kombinaciją su iškeltu viduriniu pirštu, žemino pareigūnus jiems sakydamas įžeidžiamus bei necenzūrinius žodžius. Šiais savo veiksmais A. S. įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 10 d. ryte į namus be jokio pagrindo veržėsi policija, trukdė jų darbą, nes jie su K. pildė ataskaitas. Policija į namus veržėsi tuo pagrindu, kad V. B. neva laikomas namuose per prievartą ir jį reikia gelbėti. Policininkai išlaužė vartų spyna, panaudojo fizinę jėgą prieš jo žmoną, išlaužė namų duris, neprisistatė, nepateikė jokių reikalavimų ar prašymų. Žmona K. buvo prieš tai išėjusi į kiemą ir kalbėjosi su jais, tačiau policininkai vis tiek veržėsi į namo vidų. Jei jie būtų elgęsi pagal protokolą, tai gal S. ir būtų pareigūnus įsileidę. Kartu su jais į K. namo valdas atėjo seniūnė su padėjėja. Policijos pareigūnai ir kiti asmenys nesakė, dėl ko atvyko. Pareigūnas, gali būti pavarde R., grasino jo žmonai, kad ją suims. A. S. nesuprato, dėl ko policijos pareigūnai atėjo į namus, jie nieko nepateikė, nieko nepaaiškino, įsiveržė jėga, pareigūnas R. sudavė žmonai į kepenų sritį. Pareigūnai namuose filmavo mobiliaisiais telefonais. A. S. nurodo, kad 2014 m. gruodžio 19 d. paaiškinimas buvo išgautas prievarta, grasinant kardomosiomis priemonėmis, šio paaiškinimo A. S. atsisako. Policijos pareigūnams išsakyti žodžiai nebuvo įžeidžiantys ar necenzūriniai. A. S. nemano, kad žodis „žaliaskūriai“ yra necenzūrinis. Jei A. S. ką nors pareigūnams rodė, tai tegul jie įrodo.

Liudytoja D. Ž. parodė, kad įvykio datos tiksliai nepamena, tai buvo 2014 m. gruodžio mėnesio pradžia. Seniūnijoje, kurios seniūnė ji yra, gyvena V. B., kurio žmona mirė 2014 m. lapkričio mėnesį. Kadangi V. B. po sutuoktinės mirties liko vienas, ji norėjo nuvykti ir išsiaiškinti ar žmogui viskas gerai ir ar jam ko nors netrūksta. Ji buvo pas V. B. nuvykusi seniau, bet jo nerado miške esančiame name, kur jis gyveno. Tada užsuko pasiteirauti į (duomenys neskelbtini), kur gyvena K. S. su vyru, bet išėjęs A. S. pasakė, kad pas juos V. B. nėra. Seniūnijoje buvo gauta signalų iš vietinių gyventojų, kad galbūt V. B. yra girdomas kažkokiais vaistais ar alkoholiu, todėl norėjo patikrinti gautą informaciją, t.y. ar V. B. sveikatai nėra daromas poveikis ir ar jam nieko netrūksta. Buvo gauti R. J. ir R. A. prašymai. Kadangi prieš tai A. S. D. Ž. pasitiko nemandagiai, todėl nedrįso eiti be policijos pagalbos. 2014 m. gruodžio 10d. į namą (duomenys neskelbtini) vyko kartu su seniūno pavaduotoja ir dviem policijos pareigūnais. Atvykus vėl jų niekas nenorėjo įsileisti į namus. Vartus atidarė policininkai. Ant jų nematė jokios spynos. Kieme juos pasitiko K. S., pasakė, kad V. B. pakvies į lauką. D. Ž. prašė leisti užeiti į vidų ir leisti pažiūrėti kaip jis gyvena. Beeinant į vidų, K. S. savo vyrui liepė kviesti policiją, sakydama, kad ją puola. Kai K. S. pasakė, kad V. B. išeis į lauką, policijos pareigūnai su kojomis laikė duris, nes ji jas norėjo užtrenkti. Į namo vidų pirmi įėjo policininkai, iš paskos įėjo liudytoja su kolege. K. S. namo viduje taip pat visą laiką rėkė, todėl su V. B. normaliai pasikalbėti nepavyko. Namo viduje buvo A. S., jis keikėsi, ieškojo fotoaparato, policijai rodė negražius gestus – rodė trijų pirštų kombinacijas iškeltu pirštu į viršų. D. Ž. suprato, kad įžeidžiantys žodžiai buvo skirti policijos pareigūnams, tačiau tikslių žodžių neprisimena, pamena, kad vadino „žaliaskūriais“ bei kitais žodžiais, įžeidžiančiais žmogaus orumą. Apsilankymo metu rašomas buities tyrimo aktas, tokia teisė pareigūnui yra suteikta. Policininkai smurto nenaudojo, K. S. pati šoko ant jų. Prieš šį įvykį telefonu D. Ž. bendravo su R. A., kuris prašė įsitikinti, ar jam nuosavybės teise priklausančiame name gyvena V. B., nors jis nėra davęs sutikimo, kad V. B. gyventų jo name. Iš visų prašymų D. Ž. suprato, kad V. B. yra reikalinga pagalba.

Analogiškas aplinkybes D. Ž. patvirtino pirminiame paaiškinime ( b. l. 11)

Liudytoja D. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės pavaduotoja. Seniūnijoje buvo gauti keli žodiniai bei rašytiniai pranešimai dėl V. B. gyvenimo sąlygų ir jo sveikatos, taip pat namo savininko prašymas nuvykti į jo nuosavybę ir pažiūrėti, ar jame gyvena V. B., nes savininko teigimu jis nesutiko, kad jo nuosavybėje gyventų V. B.. Rašytiniai pranešimai buvo gauti iš R. A. ir R. J.. Dėl to 2014 m. gruodžio mėn. kartu su policijos pareigūnais nuvyko į R. A. nuosavybę. Įeinant į kiemą reikėjo atkabinti vartus, tačiau jie nieko neišlaužė. Jiems įėjus į kiemą, iš namo į lauką išėjo K. S.. K. S. policijos pareigūnai paaiškino atvykimo tikslą, ji buvo informuota, kad norima apžiūrėti, kaip ir kur gyvena V. B.. K. S. nesutiko įsileisti į namą, bandė uždaryti duris, sakė, kad V. B. iškvies į kiemą. Pavykus visiems įeiti į namą, iš kambario išėjo A. S., kuris pradėjo rodyti necenzūrinį gestą, iškėlęs vidurinį pirštą. Policijos pareigūnai jį perspėjo. A. S. vartojo netinkamus žodžius, prisimena, kad sakė „žaliaskverniai“ ar „žaliaskūriai“, sakė, kad neigia visos policijos orumą, garbę. Liudytoja neprisimena, ar buvo išsakyti kiti necenzūriniai žodžiai.

Analogiškas aplinkybes D. R. patvirtino pirminiame paaiškinime ( b. l. 13)

Liudytojas R. A. parodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso jam. Minėtame name leido gyventi dukteriai K. S. ir 2014 m. rugpjūčio mėn. ją ten priregistravo. V. B. yra jo pusbrolis. R. A. V. B. jo namuose leido pagyventi tik kol jis buvo gydomas, tačiau dukrai K. S. nuo 2014 m. gegužės mėn. R. A. į nuosavus namus neįsileidžiant, jis nežinojo ar V. B. dar ten gyveno. 2014 m. gruodžio mėn. jam paskambino seniūnė ir paklausė ar R. A. leido savo sodyboje gyventi V. B.. R. A. patikino, kad neleido jam gyventi ir paprašė jos patikrinti jo namus bei leido į juos įeiti. Kitą dieną R. A. atvyko į seniūniją ir parašė prašymą, kuriame prašė išsiaiškinti, ar V. B. nekyla grėsmė sveikatai ir gyvybei, nes R. A. atrodė, kad name V. B. gyvena to nenorėdamas.

Liudytojas E. R. parodė, kad 2014-12-10 apie 9.30 val. buvo gautas (duomenys neskelbtini) seniūnės D. Ž. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) galimai laikomas prievarta vienišas silpnos sveikatos paleistas iš slaugos ligoninės V. B., kuriam galimai kyla grėsmė sveikatai ir gyvybei. Toks pranešimas buvo užregistruotas policijos registruojamų įvykių registre ir E. R., kartu su Garliavos postiniu D. T. bei (duomenys neskelbtini) seniūne D. Ž. ir jos pavaduotoja D. R. nuvažiavo į namą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jiems įėjus į kiemą, juos pasitiko K. S., kuriai buvo paaiškintas jų atvykimo tikslas. K. S. į namą juos įsileisti atsisakė ir norėjo uždaryti duris. E. R. stovėjo netoliese su postiniu D. T. ir neleido uždaryti durų bei pateko į namo vidų. Viduje policijos pareigūnus pasitiko A. S., kuris policijos pareigūnams iš karto parodė pirštų kombinaciją su iškeltu viduriniu pirštu, t.y. įžeidžiamą gestą. Taip pat jis pavartojo žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu, pavadindamas juos „žaliaskūriu“, „kurva“ ir „šūdas“. Tokiais veiksmais ir žodžiais A. S. įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą. Tai girdėjo seniūnė ir pavaduotoja. Policijos pareigūnams filmuojant mobiliaisiais telefonais, A. S. pasakė: „ slėpk tą savo šūdą už 2000“, po to pasakė: „aš jus, kurvos, vietoj sutvarkyčiau“ ir „seniai bebuvo žaliaskūrių“. Kitų necenzūrinių žodžių išsakyta nebuvo. A. S. policijos pareigūnai perspėjo, kad jis neįžeidinėtų policijos pareigūnų ir nerodytų nepadorių gestų. Žodį „žaliaskūriai“ policijos pareigūnai pritaikė sau, nes buvo apsirengę žaliai. Su žodžiu „šūdas“ A. S. kreipėsi taip pat į policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai pabendravo su V. B.. Jis sakė, kad būna savo noru, bet greitai važiuos į namus.

Liudytojas D. T. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas E. R..

Liudytojas R. J. parodė, kad jis turi sodybą tarpe tarp K. S. ir V. B.. Jis V. B. gerai pažįsta. Žino, kad po V. B. žmonos mirties, K. S., siekdama materialinės naudos, V. B. pasiėmė pas save. Žino, kad pirmomis dienomis po žmonos mirties K. S. V. B. girdė alkoholiniais gėrimais, alumi. Kol V. B. gyveno pas K. S., R. J. praktiškai jo nematė. V. B. per tą laiką matė kelis kartus, kai jis pabėgdavo iš K. S. namų į savo namus, tačiau tuo metu V. B. būdavo kaip nesavas, nepažindavo nei R. J. nei kitų žmonių, buvo apsnūdęs ir apdujęs. Kai R. J. paklausdavo ar V. B. gerai pas K. S., jis nuleisdavo galvą ir kažką numykdavo. R. J. kilo įtarimas, kad V. B. yra girdomas kažkokiais vaistais ir taip gali būti kenkiama jo sveikatai, todėl dėl to kreipėsi į seniūniją su prašymu patikrinti V. B. stovį bei gyvenimo sąlygas. Po 2014 m. gruodžio 10 d. įvykių V. B. vėl gyvena savo namuose ir yra vėl normalus žmogus, kuris visus pažįsta ir adekvačiai bendrauja.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), E. R. ir D. T. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodoma, kad 2014 m. gruodžio 10 d., 09.30 val. gautas (duomenys neskelbtini) seniūnės D. Ž. telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) K. S. galimai prievarta laiko vienišą silpnos sveikatos paleistą iš slaugos ligoninės V. B., kuriam galimai kyla grėsmė sveikatai ir gyvybei. Tarnybiniu automobilio jiems bei seniūnei D. Ž. ir jos pavaduotojai D. R. nuvykus patikrinti V. B. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), rado ant lauko durų kabančią pakabinamą spyną. Supratę, kad V. B. nėra namuose ir įsitikinę, kad jis tikrai gali būti laikomas pas K. S., policijos pareigūnai nuvyko (duomenys neskelbtini). Pro duris išėjo moteris, kuri kaip vėliau sužinojo buvo K. S., ir pradėjo šaukti, ko policijos pareigūnai nori ir kodėl jie čia atvažiavo. Policijos pareigūnai paaiškino, kad buvo gauta informacija, jog namuose pas K. S. galimai per prievartą laikomas V. B. ir paprašė leisti patikrinti ar namuose yra minėtas asmuo ir ar negresia pavojus jo sveikatai ir gyvybei. K. S. policijos pareigūnus įleisti į vidų atsisakė, pasakydama, kad ji pasakys V., kad šis išeitų pasikalbėti su policijos pareigūnais. Taip sakydama, K. S. griebė durų rankeną ir bandė uždaryti duris, tačiau policijos pareigūnai neleido jai uždaryti ir užrakinti durų, atsistodami tarpduryje ir pareikalaudami leisti užeiti į namo vidų ir leisti įsitikinti, ar V. B. sveikatai ir gyvybei nekyla grėsmė. Visi įėjo į namo vidų. Užėję į namą pamatė vyrą, kurį K. S. vadino A. ir senyvo amžiaus vyrą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo V. B.. Užėjus į namus, K. S. kalbėjo pakeltu tonu, pradėjo kažkam skambinti, liepė visiems išeiti, klausė, ko čia nori. Įėjus per duris, vyras vardu A. parodė policijos pareigūnams pirštų kombinaciją su iškeltu viduriniu pirštu. Norėdami užtikrinti skaidrią įvykių seką, policijos pareigūnai pradėjo viską filmuoti telefonais. Seniūnė D. Ž. naudojosi diktofonu. Būnant namuose, vyras A., pamatęs filmuojantį E. R., pasakė: „slėpk tą savo šūdą už 2000“, paskui pasakė: „gaila Oželis nebedirba rajone, aš jus kurvos vietoj sutvarkyčiau“, po to pasakė: „seniai bebuvo žaliaskurių“. Tuomet K. S. pati pradėjo fotografuoti policijos pareigūnus ir priėjusi prie D. T. bandė prie pat veido jam prikišti fotoaparatą. Postinis D. T. paprašė nekišti jam prie veido fotoaparato ir atsitraukė žingsniu atgal. Policijos pareigūnai, įsitikinę, kad pavojaus V. B. sveikatai ir gyvybei nėra ir kad jis pas K. S. būna savo noru, visi išėjo iš namo. Jokia fizinė prievarta šių asmenų atžvilgiu nebuvo naudota (b. l. 3-4; 5-6), Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės D. Ž. raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, kad moteris bandė nustumti pareigūną ir šaukė savo vyrui, kad pareigūnai ją puola, liepė kviesti policiją. Eidama į virtuvę, moteris grubiai kalbėjo su pareigūnais. Vyras garsiai keikėsi ir rodė pareigūnams necenzūrinius gestus (pirštų kombinaciją su iškeltu viduriniu pirštu), vadino žaliaskūriais, minėjo, kad esant tam tikroms sąlygoms su jais susitvarkytų (b. l. 7-8), R. A. prašymas dėl V. B., kuriame prašoma nuvykti į jo namą (duomenys neskelbtini) ir patikrinti ar jame V. B. K. S. laikomas ne per prievartą ir ar jam galimai nekyla grėsmė sveiktai ir gyvybei. (b. l. 9), R. J. prašymas dėl V. B., kuriuo jis informavo seniūnę, kad jam kyla įtarimas ar V. B. nėra girdomas slopinančiais vaistais ir kaip jis jaučiasi, nes jie yra kaimynai ir anksčiau dažnai susitikdavo (b. l. 10), A. S. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis neneigia to, kad plūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais ir rodė įžeidžiamą gestą. Taip darė todėl, kad policijos pareigūnai grubiai įsiveržė ir nesielgė taip, kaip pridera pareigūnams. Nurodo, kad jam yra pikta, jog už tokius veiksmus pareigūnai yra nenušalinami nuo pareigų. A. S. matė, kaip pareigūnai apstumdė jo žmoną, sudavė jai tris kartus, todėl A. S. elgesys buvo atsakas į neteisėtus pareigūnų veiksmus. Policijos pareigūnai nieko nesakė ir nerodė, tiesiog įsiveržė į namą. Be to, A. S. nurodo, kad pareigūnai patys jį provokavo. V. B. per prievartą nelaikė, jam jau seniai padeda dirbti įvairius darbus, jį pažįsta antrus metus. A. S. veiksmai buvo reakcija į pareigūnų neteisėtus veiksmus (b. l. 14), K. S. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad pareigūnai atvykę nesilaikė policijos veiklos įstatymo – neprisistatė, prieš tai sulaužė vartų užraktą. Pareigūnas D. T. sakė, kad K. S. suims, o kitas pareigūnas jai trenkė ne mažiau du kartus, netrukus dar trenkė į šoną. Patekę į vidų pareigūnai virtuvėje nukreipė savo mobilaus ryšio telefonus ir spigino į akis. Pareigūnai provokavo vyrą (b. l. 15-16), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 20), diskas su vaizdo įrašu ( b. l. 21), diskas su nuotraukomis (b. l. 23), Rokų seniūnijos pažymos apie R. A. ir K. A. gyvenamąją vietą (b. l .39, 41), gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ( b. l. 40).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. įtvirtinta atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju, pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju, turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.

Siekiant išsiaiškinti, ar A. S. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. numatytą veiką, svarbu nustatyti, ar policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir ar buvo įžeista jų garbė ir orumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. numato, jog žmogaus būstas neliečiamas, be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.

Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 19 str. 1 d. numatyta, jog policijos pareigūnas, vykdydamas nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, turi teisę lankytis gyvenamosiose patalpose, taip pat kviesti į policiją profilaktiniams pokalbiams asmenis, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašytus į policijos profilaktines įskaitas, taip pat kviesti į policiją ir oficialiai įspėti kitus asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų bei liudytojų D. Ž. bei D. R. parodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoje 2014 m. pabaigoje buvo gauti žodiniai bei rašytiniai pranešimai apie tai, kad seniūnijos gyventojas V. B. gali būti girdomas alkoholiu bei slopinančiais vaistais ir tokiu būdu gali būti daromas neigiamas poveikis jo sveikatai. Liudytojas R. J. patvirtino, kad jam 2014 m. pabaigoje ne vieną kartą sukėlė įtarimą V. B. sveikatos stovis bei jo elgsena, taip pat liudytojui kilo įtarimas, jog V. B. pas K. S. gali būti laikomas per prievartą, todėl jis kreipėsi į seniūniją dėl minėtų aplinkybių patikrinimo. Iš liudytojo R. A. parodymų matyti, kad jis prašė seniūnijos darbuotojų patikrinti ar jam nuosavybės teise priklausančiame name gyvena V. B., dėl kurio gyvenimo minėtame name savo dukrai K. S. leidimo nebuvo davęs. R. A. patvirtino, kad jam taip pat kilo įtarimas ar V. B. nekyla grėsmė sveikatai ir gyvybei, nes R. A. atrodė, kad name V. B. gyvena to nenorėdamas, todėl jis iš pradžių davė žodinį, o sekančią dieną rašytinį leidimą seniūnei įeiti į jo namą. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys R. A. ir R. J. prašymai (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnei. (b. l. 9, 10) Iš liudytojų D. Ž. bei D. R. parodymų matyti, kad D. Ž. vieną kartą bandžius patikrinti V. B. gyvenimo sąlygas bei jo būklę, seniūnė į K. S. gyvenamą namą nebuvo įleista. Kadangi prieš tai A. S. D. Ž. pasitiko nemandagiai, todėl nedrįso eiti be policijos pagalbos, todėl tuo tikslu su ja bei D. R. 2014 m. gruodžio 10d. kartu vyko policijos pareigūnai D. T. ir E. R.. Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad policijos pareigūnų, gavusių pranešimą apie galimai daromą teisės pažeidimą, t.y. galimą asmens laikymą ne savo namuose per prievartą bei galimą kenkimą jo sveikatai, veiksmai patenkant į namą, kuriame gyvena K. ir A. S., buvo teisėti.

Nors teismo posėdžio metu A. S. neigė rodęs nepadorų gestą bei koliojęs pareigūnus, tačiau iš byloje esančio jo pirminio 2014 m. gruodžio 19 d. paaiškinimo matyti, kad jis neneigė to, kad plūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais ir rodė pareigūnams įžeidžiantį gestą, tačiau taip elgėsi, kadangi policijos pareigūnai visa tai darė neteisėtomis priemonėmis, t. y. viršijant jiems suteiktus įgaliojimus ir piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi bei savo įžūliu elgesiu patys provokavo konfliktą, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys buvo tik atsakas į netinkamą policijos pareigūnų elgesį, tačiau tai paneigia bylos medžiaga – teisme apklaustų pareigūnų E. R., D. T., taip pat D. Ž. ir D. R. parodymai. Iš liudytojų D. Ž., D. R., D. T. ir E. R. parodymų matyti, kad jiems įėjus į namo vidų, A. S. policijos pareigūnams parodė pirštų kombinaciją su iškeltu viduriniu pirštu bei juos vadino įžeidžiančiais žodžiais: „žaliaskūriais, kūrvomis“ bei jų mobilų telefoną įvardijo „šūdu“. Teismas konstatuoja, kad pareigūnų parodymai atitinka aplinkybes, nurodytas iš karto po įvykio surašytuose tarnybiniuose pranešimuose, jie yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys tarpusavyje, sudarantys vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžiantys išsamų pažeidimo vaizdą. Liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis diskas su vaizdo įrašu, iš kurio matyti pareigūnui A. S. rodomas nepadorus gestas su iškeltu viduriniu pirštu bei išsakomi įžeidžiantys, žeminantys žodžiai. Vertinant vaizdo įrašo teisėtumą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 18 str. 12 p., kuriame numatyta, jog policijos pareigūnas užtikrindamas policijos uždavinių įgyvendinimą ir nepažeisdamas įstatymais garantuoto asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, turi teisę fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad jame nebuvo fiksuojamos kokios nors privačios jo ir K. S. gyvenimo aplinkybės, nesusijusios su seniūnijos darbuotojų bei policijos pareigūnų atvykimo tikslu, tačiau jame buvo fiksuojamas A. S. pažeidimo darymas, todėl vaizdo įrašas pripažįstamas tinkamu A. S. kaltės įrodymu.

Įvertinus surinktus, konstatuojama, kad yra pilnai įrodyta, jog A. S., policijos pareigūnams parodydamas pirštų kombinaciją su iškeltu viduriniu pirštu bei juos vadindamas įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais: „žaliaskūriais, kūrvomis“ bei jų mobilų telefoną įvardydamas „šūdu“, tai matant bei girdint visiems kambaryje buvusiems asmenims, įžeidė pareigūnų garbę ir orumą, pademonstravo bendrą neigiamą jų asmenybės vertinimą, kenkė jų moraliniam prestižui aplinkinių akyse. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, kad patys pareigūnai savo įžūliu elgesiu provokavo konfliktą, o A. S. nekorektiškas elgesys buvo tik atsakas į netinkamą policijos pareigūnų elgesį, laikoma asmens pasirinka gynybine pozicija.

Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad byloje pilnai įrodyta, jog A. S. necenzūriniais žodžiais ir gestais įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2d.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

A. S. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda -bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286-288 str.,

nutarė:

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., ir skirti administracinę nuobaudą - 115 Eur (šimto penkiolikos eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.