Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarimu pripažintas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 115 Eur bauda. A. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2014 m. gruodžio 10 d., apie 09.30 val., (duomenys neskelbtini) namo patalpoje demonstratyviai policijos pareigūnams parodė pirštų kombinaciją su iškeltu viduriniu pirštu, žemino pareigūnus jiems sakydamas įžeidžiamus bei necenzūrinius žodžius. Šiais savo veiksmais A. S. įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą.

A. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti bei priteisti iš Kauno rajono Garliavos policijos nuovados 156 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą ir apeliacinio skundo surašymą. Šalia kitų su byla nesusijusių argumentų, apeliantas nurodo, kad su patraukimu administracinėn atsakomybėn nesutinka, kadangi pareigūnai į jo ir sutuoktinės namus įsibrovė neteisėtai, neprisistatė, nenurodė priežasties, kodėl nori apžiūrėti namus. Prievarta besiverždami į namą pareigūnai sulaužė duris, o patekę į vidų, elgėsi įžūliai, sudavė apelianto žmonai, ją apstumdė. K. S. sužalojimus patvirtina prie skundo pridedama teismo medicinos specialisto pažyma.

Skunde pabrėžiama, kad visų keturių asmenų, įsibrovusių į apelianto namus, parodymai skiriasi, o V. B. išvis nebuvo apklaustas, taigi visa byla pagrįsta šmeižtu ir melu. Teismas priėmė sprendimą remdamasis tik melagingais, melagingus pranešimus parašiusių liudytojų parodymais bei neteisėtai gauta medžiaga, kuri be apelianto ir jo žmonos leidimo buvo fiksuojama jų namuose. Jokių įrodymų, kad apeliantas kalbėjo su pareigūnais, byloje nėra, o nepadorus gestas, kurį neva rodė apeliantas, galėjo būti tiesiog nevalingas judesys.

Motyvuojamoji dalis

A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir priėmė pagrįstą nutarimą A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, nepaisant to, kad A. S. neigia savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, jo kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis – liudytojų D. Ž., D. R., E. R., D. T. parodymais, iš dalies ir paties A. S. parodymais, rašytine bylos medžiaga bei vaizdo įrašais.

Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia policijos <...> pareigūno garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Iš bylos duomenų matyti, kad policijos pareigūnams E. R. ir D. T., kartu su (duomenys neskelbtini) seniūne D. Ž. bei seniūnės pavaduotoja D. R., atvykus į namus, kuriuose nuomininkų teisėmis gyvena A. S. ir K. S., patikrinti iš vietos gyventojų bei R. A. gautą informaciją, kad tuose namuose galimai prievarta laikomas senyvo amžiaus V. B., A. S. ir K. S. buvo priešiškai nusiteikę, nenorėjo įleisti į namus, o pareigūnams įėjus, A. S. pareigūnus vadino necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais ir parodė vidurinį pirštą. Šių aplinkybių iš esmės neneigia ir pats A. S., tačiau nesutiktina su jo vertinimu, jog žodis „žaliaskūriai“ nėra įžeidžiantis. Jo parodytas gestas, kuris visuomenėje vertinamas kaip įžeidžiantis, kaip matyti iš byloje esančios vaizdo medžiagos, buvo parodytas aiškiai ir nedviprasmiškai, siekiant įžeisti pareigūnus. Tai tik patvirtina A. S. teiginys, aiškiai girdimas vaizdo įraše, jog jis neigia pareigūnų garbę ir orumą.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog policijos pareigūnas turi teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Taigi kiekvienas asmuo, kuriam pateikiamas teisėtas policijos pareigūno reikalavimas, turi pareigą šį reikalavimą vykdyti, o manydamas, kad pareigūnas veikė neteisėtai, gali pasinaudoti savo teise apskųsti pareigūno veiksmus atitinkama tvarka. Iš apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad apeliantas šia teise pasinaudojo, tačiau tai nešalina jo atsakomybės dėl pareigūnų garbę ir orumą žeminančių veiksmų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.