Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutuojančios A. N. Č. bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ atstovo prašymą suinteresuotiems asmenims A. N. Č., Luminor Bank AB (buvęs pavadinimas – AB DNB bankas), K. N. (Z.), Šilutės rajono savivaldybės administracijai, daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau tekste – ir DNSB) „Jovaras“, UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Bankrutuojančios A. N. Č. bankroto administratorius prašė teismo patvirtinti A. N. Č. patikslintą mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad 2017-01-30 įvyko kreditorių susirinkimas, tačiau jame nepatvirtintas mokumo atkūrimo planas dėl priežasčių, nesusijusių su bankrutuojančios A. N. Č. mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimu. Administratoriaus vertinimu, mokumo atkūrimo planas paruoštas tinkamai, jame nurodyta, kokiomis dalimis bankrutuojantis asmuo ketina atsiskaityti su kreditoriais.Kreditoriai UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB DNB bankas su mokumo atkūrimo planu nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai (Šilutės rajono apylinkės teismas) 2017-11-22 nutartimi netenkino kreditorių reikalavimo nutraukti A. N. Č. bankroto bylą. Pagrindiniai nutarties motyvai:Teismas nesutikdamas su kreditorių argumentais, jog bankroto administratoriaus depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos, kurias pervedė bankrutuojantis asmuo, negali būti laikoma tinkamai pagal grafiką atliktais mokėjimais kreditoriams, nes tos lėšos gali būti panaudotos bankroto administravimo išlaidoms padengti, nurodė, kad tokie teiginiai niekuo neparemti ir yra tiesiog spėliojimai.Pažymėjo, jog tai, kad bankrutuojantis asmuo nenurodė visų numatomų gauti pajamų, negali būti laikomas pajamų slėpimu. Teigia, jog tos pajamos yra nesistemingai mokamos, neaišku kokiais dydžiais, todėl nėra galimybės jas numatyti.Teismas įvertinęs bylos duomenis darė išvadą, jog kreditorių teiginiai apie A. N. Č. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kaip ir apie santuokos nutraukimo fiktyvumą, taip pat yra tik spėlionės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017-11-22 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti bankrutuojančio asmens A. N. Č. bankroto bylą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:Pagal planą A. N. Č. į depozitinę sąskaitą kas tris mėnesius turėjo įmokėti po 211,50 Eur (60,50 x 3 + 30), o per visą bankroto procesą 2 102,12 Eur (289,62 +(25 x 60,50) + 60 x 5) plane numatyti 5 mokėjimai kreditoriams), bei papildomą sumą papildomoms išlaidos apmokėti, kurios turėjo būti apmokamos pagal faktą, tačiau įmokėjo tik 1 270,00 Eur. Apeliantė nesutinka, jog faktas, kad iš 25 mėnesių vykstančio plano vykdymo laikotarpio, bankrutuojantis asmuo kreditorių įsipareigojimams vykdyti neįmoka nei euro, teismui nebuvo pakankamai svarbus pagrindas bankroto bylai nutraukti.Apeliantė išanalizavusi A. N. Č. „Swedbank“, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenis už 12 mėnesių atkreipė dėmesį, kad per nurodytą laikotarpį bankrutuojantis asmuo gavo 5 214,05 Eur pajamų, t. y. 434,50 Eur mėnesiui, o išlaidos buvo 5 044,02 Eur, t. y. 420,34 Eur mėnesiui, iš kurių maistui buvo skirta tik 26,60 Eur (20,98+2,44+1,59+1,59), tačiau muzikai ir filmams atsisiųsti skirta - 104,71 Eur ir net 1 679,12 Eur kosmetikai bei drabužiams. Mano, kad A. N. Č. gauna dar didesnes pajamas arba ją kažkas išlaiko, tikėtina, kad buvęs sutuoktinis, nes gaunamų pajamų ji nenaudoja maistui ir pirmo būtinumo prekėms įsigyti, o pajamas naudoja ne pagal plane numatyta paskirstymą.Teigia, jog bankroto procesas faktiškai leidžia bankrutuojančiam asmeniui nurašyti dideles skolų sumas, šiuo konkrečiu atveju pagal planą per 36 mėn. A. N. Č. iš viso kreditoriams turėtų sumokėti 480,00 Eur, o skolų bus nurašyta net 61 429,74 Eur. Pažymėjo, kad A. N. Č. per 25 mėn. laikotarpį turėjo sukaupti 1 012,00 Eur perviršį, kai tuo tarpu per visą plano vykdymo laikotarpį ji turi išmokėti kreditoriams tik 480,00 Eur sumą, o iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo dienos turėjo išmokėti kreditoriams tik 300,00 Eur sumą. Mano, kad tai įrodo akivaizdų esminį kreditorių interesų pažeidimą.Teismas turėjo ir galėjo savo iniciatyva surinkti trūkstamus duomenis, tačiau šiuo atveju, tokios būtinybės nebuvo, nes visus duomenis, t. y. banko sąskaitos išrašą buvo pateikęs kreditorius, tačiau šių įrodymų pirmos instancijos teismas netyrė ir nevertino. Taigi, pirmos instancijos teismas ne tik neveikė ex officio, tačiau pažeidė rungimosi, kooperacijos, teisingo teismo ir kt. principus, nes vertino bankroto administratoriaus 2016 m. lapkričio 21 d. mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitos duomenis, t. y. beveik 12 mėnesių senumo duomenis, bet nevertino kreditoriaus pateikto A. N. Č. „Swedbank“, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo.Pažymėjo, jog sumos, viršijančios plane būtiniesiems poreikiams tenkinti numatytas sumas, privalėjo būti pervedamos bankroto administratoriui, o šis savo ruožtu turėjo įmokas pervesti kreditoriams, tačiau daugiau nei pusę plano įgyvendinimo laikotarpio (25 mėn. iš 36 mėn.) A. N. Č. nevykdė pareigos perviršius išmokėti kreditoriams, nepatikslino plano ir nepateikė duomenų kur ir kokiems tikslams, neturėdama kreditorių leidimo, panaudojo sukauptas lėšas.Bankrutuojanti A. N. Č., žinodama, kad po 3 metų tinkamai vykdant planą, jos skoliniai įsipareigojimai pasibaigs, savo veiksmais nesiekė maksimalaus atsiskaitymo su kreditoriais, priešingai – A. N. Č. padidėjusias savo pajamas panaudodama savo reikmėms elgėsi nesąžiningai, taip pažeisdama tiek planu nustatytus įsipareigojimus, tiek paties bankroto proceso reikalavimus, o svarbiausia esminius kreditorių interesus.Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė Luminor bank AB (buvęs pavadinimas AB DNB bank) prašė patenkinti apelianto UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą, t. y. panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-756-385/2017 ir klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti bankrutuojančio asmens A. N. Č. bankroto bylą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:Bankrutuojanti A. N. Č. nėra sąžininga, ji gyvena ne pagal teismui ir kreditoriams nurodomas pajamas, į jos banko sąskaitą nuolat yra įnešami grynieji pinigai, todėl tikėtina, kad A. N. Č. turi kitų pajamų; kreditorės nuomone, A. N. Č. sąžiningumu verčia abejoti ir tai, kad ji, teigdama, jog jos materialinė padėtis labai sunki, bei inicijavusi bankroto procesą, lankosi privačioje gydymo įstaigoje už kurios paslaugas reikia mokėti. Taip pat teigia, jog A. N. Č. sąžiningumu verčia abejoti ir jos teiginiai, kad su buvusiu sutuoktiniu V. Č. negyvena, nes santuoka buvo nutraukta 2012 m. lapkričio 20 d., nors 2016 m. rugpjūčio 9 d. A. N. Č. pagimdė sūnų, kurio tėvas yra V. Č.. Teigia, jog yra tikimybė, kad santuoka buvo nutraukta fiktyviai. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad bankrutuojantis asmuo iš vaikų tėvo neprisiteisia išlaikymo.Sutinka su suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su bankrutuojančio asmens gyvenamąja vieta, t. y. suinteresuotam asmeniui kelia abejonių, ar bankrutuojantis asmuo gyvena nuomojamame bute ir ar už jį moka nuomos bei kitus mokesčius. Atkreipia dėmesį, kad byloje pateikti prieštaringi duomenys – bankrutuojanti A. N. Č. nurodo, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kai jos faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), t. y. būstas galbūt priklauso A. N. Č. buvusiam sutuoktiniui. Taip pat pagrįstų abejonių kelia aplinkybė, jog A. N. Č. negalėdama patenkinti savo minimaliųjų poreikių nesikreipia į dviejų savo vaikų tėvą dėl jo prisidėjimo prie vaikų išlaikymo ir savo išlaikymo naštos sumažinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnyje nustatytas fizinių asmenų bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kaip nurodo kasacinis teismas, fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugomas asmens orumas, o kreditoriams suteikiama galimybė atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Taigi FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą.Pagal FABĮ nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo mokumo atkūrimo planą rengia pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, tai jis teikiamas teismui patvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014-02-07 A. N. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014‑09‑18 nutartimi A. N. Č. iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Principo reikalas“. Šilutės rajono apylinkės teismo 2015‑10‑08 nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas, nustatyta bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė – iki 2020-04-01. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-11-30 nutartimi patvirtintas patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Bankrutuojančios A. N. Č. bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ atstovas I. L. 2017-02-01 kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti A. N. Č. patikslintą mokumo atkūrimo planą. Suinteresuoti asmenys (kreditoriai) Luminor Bank AB ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo atsiliepimuose nurodė, kad patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimui prieštarauja ir prašė nutraukti A. N. Č. bankroto bylą. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-21 nutartimi bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ atstovo prašymas buvo patenkintas ir bankrutuojančios A. N. Č. patikslintas mokumo atkūrimo planas, kuriam nebuvo pritarta 2017-01-30 vykusiame kreditorių susirinkime, patvirtintas. Klaipėdos apygardos teismas 2017-08-24 peržiūrėjęs nutartį pritarė sprendimui patvirtinti A. N. Č. patikslintą mokumo atkūrimo planą, pirmos instancijos teismo nutartis įsiteisėjo 2017-08-24. Tačiau teismas nurodė, kad apylinkės teismo nutartimi nebuvo išspręstas suinteresuotų asmenų (kreditorių) Luminor Bank AB ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymas nutraukti A. N. Č. bankroto bylą.Atskiruoju skundu apeliantė nurodė, kad nesutinka su teismo motyvais, jog nesvarbus tas faktas, kad iš 25 mėnesių vykstančio plano vykdymo laikotarpio, bankrutuojantis asmuo kreditorių įsipareigojimams vykdyti neįmokėjo nei euro. Mano, kad šios aplinkybės yra pakankamai svarbios ir jų pagrindu bankroto byla turėjo būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2017-08-24 nutartimi neginčytinai nustatyta, jog iš mokumo atkūrimo plano kreditorių tenkinimo tvarkos matyti, jog Šilutės rajono savivaldybės administracijos finansinis reikalavimas, apskaičiavus proporcingai nuo bendros patvirtintos sumos, sudarytų nuo 0,13 Eur iki 0,26 Eur, t. y. mažiau negu 1,50 Eur ir pavedimai šiam kreditoriui būtų nuostolingi, todėl vadovaujantis patvirtinto ir galiojančio mokumo atkūrimo plano tvarka neatliekami. Be to, pats suinteresuotas asmuo yra apskaičiavęs, jog iš bankrutuojančio asmens bankroto administratoriui pervestų lėšų atėmus bankroto administravimo išlaidas, depozitinėje sąskaitoje lieka 181 Eur, būtent tiek, kiek numatyta pagal galiojantį mokumo atkūrimo planą, t. y. 2015 m. spalio 1 d., 2016 m. balandžio 1 d. ir 2016 m. spalio 1d. po ne mažiau kaip 60 Eur dydžio įmoką. Pažymėtina, jog CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo sprendimo prejudicinė galia, t. y. pagal šios normos nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose; tam, jog prejudiciniai faktai galiotų ir nedalyvavusiems byloje asmenims, t. y. sukeltų teisinius padarinius ne tik proceso dalyviams, bet ir jame nedalyvavusiems asmenims, dėl faktų ir teisinių santykių paprastai turi būti pasisakyta teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-484/2006; 2009-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/20092009-04-14 nutartis c. b. Nr.3K-3-180/2009; 2010-04-26 nutartis c. b. Nr. 3K-7-173/2010; 2012-12-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-587/2012). Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, plačiau dėl argumentų susijusių su bankrutuojančios A. N. Č. patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimu, nepasisako.Nagrinėjant pateiktą atskirąjį skundą teismui būtina išsiaiškinti, ar yra pagrindas nutraukti bankrutuojančios A. N. Č. bankroto bylą. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 str. yra nustatyta šio principo išimtis ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 str. išvardytais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, kad esant šiame straipsnyje išvardytoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardytų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Tuo atveju, jeigu nenustatyta CK 6.57 str. numatytų nesąžiningumo pagrindų, svarbu įvertinti, ar nėra FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. numatyto pagrindo, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Konstatuoti asmens nesąžiningumą FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu, t. y. kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, pagrindu, nėra reikalingas pačių sandorių pripažinimo niekiniais ar negaliojančiais faktas. Apeliantė prašydama nutraukti bankrutuojančiosios A. N. Č. bankroto bylą savo poziciją iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog bankrutuojanti A. N. Č. gauna didesnes pajamas, arba ją kažkas išlaiko, kadangi ji gaunamų pajamų nenaudoja maistui ir pirmo būtinumo prekėms įsigyti, bet pajamas naudoja ne pagal plane numatytą paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais. Iš į bylą pateikto Swedbank AB sąskaitos (Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašo už 12 mėnesių laikotarpį (nuo 2016-01-01 iki 2017-01-01) matyti, kad sąskaitos debeto apyvarta – 4 741,65 Eur (t. y. 395,13 Eur per mėnesį), o sąskaitos kredito apyvarta – 4 604,06 Eur (t. y. 383,67 Eur per mėnesį). Manytina, jog tai nereiškia, kad tai yra jos realios pajamos ir išlaidos. Pažymėtina, jog 2017-11-14 įvykusio teismo posėdžio metu, bankrutuojančioji A. N. Č. nurodė, kad gavusi jai mokamą VSDFV išmoką, visus pinigus pasiima, kadangi banko kortele neatsiskaitinėja, o prireikus atlikti internetinį mokėjimą, ji pinigus vėl įneša atgal į sąskaitą. Teigia, jog toks atsiskaitymo būdas jai yra priimtiniausias. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokius bankrutuojančio asmens argumentus patvirtina ir į bylą pateiktas banko sąskaitos išrašas (pvz. 2016-03-26 į sąskaitą per du kartus įnešta 420,00 Eur suma, kuri tą pačią dieną pervesta bankroto administratoriui; 2016-10-02 į sąskaitą įnešta 420,00 Eur suma ir tą pačią dieną 425,00 Eur pervesti bankroto administratoriui, bei kt.). Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad bankrutuojančioji gauna didesnes pajamas, ar ją kažkas išlaiko. Nors apeliantė nurodė, kad maistui per mėnesį yra skiriama tik 26,60 Eur, tačiau tokių jos argumentų jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės argumentai, jog bankrutuojančioji A. N. Č. gauna didesnes pajamas, arba ją kažkas išlaiko, nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tai, kad bankrutuojantis asmuo nenurodo visų numatomų gauti pajamų, negali būti laikomas pajamų slėpimu. Iš bylos duomenų matyti, kad tos pajamos yra gaunamos nesistemingai, neaišku kokiais dydžiais, todėl nėra objektyvios galimybės jas numatyti. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu bankrutuojančioji paaiškino, kad vaikų tėvas prie vaikų išlaikymo prisideda simboliškai, kartais nuperka maisto, vaistų, kartais prisideda prie komunalinių paslaugų apmokėjimo. Taip pat teigia, jog pinigų vaikams kartais duoda jos tėvai. Be to, 2017-11-14 įvykusio teismo posėdžio metu atsakydama į teisėjo klausimus dėl patiriamų išlaidų galimai ne tik minimaliems poreikiams tenkinti, A. N. Č. paaiškino, jog pirkdama „Mary Kay“ kosmetiką gauna 40 procentų dydžio nuolaidas, todėl į ją kreipiasi jos draugės, prašo nupirkti kosmetikos ir už tai su ja atsiskaito. Bankrutuojančioji teigė, jog iš šios kosmetikos per visą laikotarpį ji užsidirbo tik apie 10-20 Eur. Ji taip pat paaiškino, kad kompiuterinius žaidimus iš ITUNES.COM žaisdama nupirko jos mažametė dukra, bet apie tai ji sužinojo tik vėliau, gavusi sąskaitą. Teigia, jog po šio atvejo galimybę dukrai pirkti užkirto apsauginiu slaptažodžiu, todėl tokios aplinkybės nebepasikartos. Taip pat nurodė, jog dukra greitai išauga rūbelius, todėl juos parduoda internetinėje svetainėje, o už gautus pinigus internetinėse parduotuvėse savo vaikams perka naujus rūbus. Darytina išvada, kad visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, jog kitos bankrutuojančiosios gaunamos pajamos yra mokamos nesistemingai, įvairiais dydžiais bei įvairiomis formomis, todėl teigti, kad bankrutuojančiosios gaunamos pajamos išleidžiamos ne pirmo būtinumo prekėms, nėra pakankamo pagrindo. Apeliantė neįrodė, kad bankrutuojančios A. N. Č. išlaidos viršija mokumo atkūrimo plane nustatytas išlaidas, todėl teismas konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.Atkreiptinas dėmesys, jog Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius pagal kompetenciją, o pagal įstatymo 10 straipsnio 2 dalį - teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Vadinasi, kreditoriams suteikta galimybė kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą. Kita vertus, pagal įstatymo 8 straipsnio 12 dalies nuostatas planas bankroto proceso metu gali būti keičiamas, o šie pakeitimai tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Taigi, kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procedūrą, gali jį modifikuoti, todėl teismas turėtų netvirtinti plano ir nutraukti bankroto bylą tik tuo atveju, jei planas turi esminių trūkumų, nesuderinamų su fizinio asmens bankroto procedūrų tikslais, ir dėl šios priežasties bankroto procedūros nebegali būti tęsiamos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog patikslintas mokumo atkūrino planas įsiteisėjusia nutartimi patvirtintas ir atitinka įstatymų reikalavimus, o byloje nenustačius, jog bankrutuojančioji A. N. Č. buvo nesąžininga, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad šie argumentai teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jos keisti ar naikinti.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334– 39 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.