Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. (toliau ir – pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-311 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-311 S. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 85 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirtas teisės medžioti atėmimas 6 mėnesiams. S. B. nubaustas už tai, kad jis, neturėdamas teisės disponuoti ginklais (neturėdamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus), su šaunamuoju ginklu, nors visi S. B. turėti medžiokliniai šaunamieji ginklai 2011 m. lapkričio 28 d. buvo realizuoti pareiškus jam įtarimus baudžiamojoje byloje (Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos 2012-11-02 raštas Nr. 10-8-S-645), 2011 m. gruodžio 17 d. varyminės medžioklės metu sumedžiojo 1 šerną (M.1. 386809), 2012 m. gegužės 20 d. tykojant sumedžiojo 1 šerną (M.1. 537308), 2012 m. birželio 4 d. tykojant sumedžiojo 1 šerną (M.1. 537319), 2012 m. birželio 7 d. tykojant sumedžiojo 1 šerną (M.1. 537322), 2012 m. rugpjūčio 12 d. tykojant sumedžiojo 1 šerną (M.1. 537354).

2013 m. birželio 12 d. S. B. kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją ATPK 23² skirsnyje nustatyta tvarka dėl administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. VR-7.5-311 proceso atnaujinimo. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija 2013 m. birželio 27 d. raštu Nr. VR-7.5-603 „Dėl prašymo atnaujinti ATP bylos Nr. VR-7.5-311 procesą“ informavo S. B., kad šios bylos atnaujinti nėra galimybės. Dėl šio Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos sprendimo S. B. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti Širvintų rajono apylinkės teismui. Širvintų rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 6 d. nutartimi S. B. skundo netenkino, konstatuodamas, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcija pagrįstai atsisakė atnaujinti bylos procesą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija 2015 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-434, kuriuo netenkino S. B. prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. VR-7.5-311 procesą.

Vilniaus apygardos teismas, 2015 m. rugpjūčio 20 d. išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties, pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį, administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. VR-7.5-311 AM procesą atnaujino ir perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. B. paaiškino, jog istorija tęsiasi jau gana ilgai. Berods 2012 m. rugsėjo 2 d. medžiotojų plotuose įvyko interesų konfliktas, kurio metu vienas iš medžiotojų, kaip jis supranta, apšmeižė jį, neva jis neturi leidimo ginklui ir medžioja tuose plotuose, be to, jo pakviesto svečio buvo neteisėtai nušauta antrametė šernė. Tuo metu pagal galiojančius įstatymus tai neva buvo draudžiama. Kilo ginčai, jis prašė iškviesti Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovus ir išsiaiškinti šį klausimą, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi, greičiausiai dėl to, kad buvo abejota. Tuomet jis buvo apskųstas kluo pirmininkui, o pastarasis, gavęs melagingą informaciją dėl jo neva nelegalaus medžiojimo, skubos tvarka kreipėsi į Širvintų raj. policijos komisariatą su prašymu paaiškinti, ar jis turi leidimą ginklams ir ar turi teisę medžioti. Širvintų policijos komisariatas išdavė visiškai nekompetentingą pagal savo užimamas pareigas pažymą skubos tvarka, praktiškai antrą dieną po kreipimosi. Gautame rašte nurodoma, kad jis neturi jokių galiojančių leidimų ginklams ir neturi teisės medžioti, nors tai visiškai prieštarauja sveikam protui ir esamiems įstatymams – ne policijos pareigūnai sprendžia dėl teisės medžioti. Sužinojęs iš kitų asmenų, kad yra tokia pažyma, apie kurią iš klubo niekas jo neinformavo, jis skubos tvarka, kai buvo gauta 2012 m. rugsėjo 5 d. pažyma, tą pačią dieną pats nuvyko į Licencijavimo skyrių išsiaiškinti aplinkybių. Skyriaus vadovas paprašė jo parodyti leidimą, kurį jis turėjo medžioklės metu, paėmė jį iš jo ir įsidėjo į stalčių. Jokio oficialaus rašto iš jo, kaip pareigūno, jis negavo. Tuomet jis skyriaus vadovo veiksmus apskundė. Po tokių veiksmų buvo sušauktas neeilinis medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) susirinkimas , kuriuo metu jam buvo tiesiogiai pagrasinta, kad jeigu jis „kels bangas“, jį tiesiog „nugesins“, kad jie neva turi labai aukštų ryšių, draugų ir pan. Po kelių dienų sužinojo, kad yra paduoti pareiškimai į VPK dėl neva neteisėto šaunamųjų ginklų naudojimo ir į Aplinkos apsaugos departamentą – tuo pačiu klausimu ir prašymas iškelti administracinę ir visas įmanomas bylas. Tuo pagrindu prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo byla buvo nutraukta ir po to sekė daugelio institucijų veiksmai, kurių finale buvo pateikti faktai, kad jo leidimas galiojantis net iki 2016 metų, jis dabar yra tik paimtas. Visi faktai byloje įrodo, kad jis medžiojo teisėtai, turėdamas leidimą ginklams. 2012 m. jis medžiojo su svečiais, pagal galiojančią tvarką turėjo medžioklės lapą, viskas buvo teisėta.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauko asmens atstovas advokato padėjėjas J. Kovalenko paaiškino, kad S. B. medžiojo, įvyko konfliktas, dėl ko medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) pirmininkas kreipėsi į Širvintų raj. policijos komisariatą su paklausimu, ar S. B. turi galiojančius leidimus medžioti ir atitinkamus visus dokumentus. Širvintų raj. policijos komisariatas išdavė pažymą, kad S. B. medžioja neteisėtai ir leidimo ginklams nebeturi, nors S. B. tiek leidimą ginklams, tiek medžiotojo bilietą, tiek visus kitus dokumentus, leidžiančius medžioti, turėjo. Tuomet S. B. savo iniciatyva nuvyko į Licencijavimo skyrių, kuris būtent ir išduoda tą leidimą turėti ginklus, disponuoti jais, nešioti bei saugoti. Minėto skyriaus vadovas tą S. B. turėtą leidimą tiesiog iš jo paėmė, bet medžiotojų bilietas liko pas S. B. Pats leidimas galiojo ir buvo pratęstas iki 2016 metų pradžios. Šių veiksmų pasekoje medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini), turėdamas pažymą iš Širvintų policijos komisariato, kreipėsi į Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją dėl to, kad S. B. medžioja neturėdamas leidimo ginklui ir dėl to buvo iškelta administracinė byla. Teismas buvo ją išnagrinėjęs ir atmetė visus skundus, tačiau vienas iš pagrindinių dokumentų šioje byloje buvo Širvintų policijos komisariato pažyma, kurioje buvo parašyta, kad S. B. medžioja neturėdamas leidimo ginklams. Dėl to S. B. kreipėsi į visas teisėsaugos ir valstybines institucijas, tačiau jo prašymai buvo netenkinti, nenagrinėti ir S. B. kreipėsi į Seimo kontrolierius. Seimo kontrolieriai, atlikę išsamų patikrinimą, pripažino, kad Širvintų raj. policijos komisariato pažyma yra niekinė, išduota pažeidžiant daugybę teisės aktų, buvo patraukti drausminėn atsakomybėn pareigūnai, tačiau po to pati pažyma nebuvo pripažinta niekine, buvo pripažinta tik tai, kad joje esanti informacija neatitinka tikrovės. Šios pažymos pasekoje buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas, kuris vienintelis galėjo tirti ir priimti sprendimą dėl to, ar S. B. teisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais. Šitoje visoje istorijoje vėliau buvo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimas, kuriame teismas pasisakė, kad leidimas turėti ir nešiotis ginklą S. B. nėra panaikintas iki šiol ir jo galiojimas nėra pasibaigęs. Tada S. B. kreipėsi į Policijos departamenrą dėl Širvintų raj. policijos komisariato rašto panaikinimo. 2013 m. liepos 11 d. būtent Vilniaus apskr. VPK rašte, kuris taip pat yra byloje, nurodyta, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. Širvintų raj. policijos komisariato raštas dėl informacijos pateikimo apie S. B., kurio pagrindu S. B. buvo pašalintas iš medžiotojų klubo narių, jokių teisinių pasekmių S. B. sukelti negali, paprastai tariant, Širvintų raj. policijos komisariato raštas buvo pripažintas niekiniu, negaliojančiu ir neturinčių teisinių pasekmių. Taigi šių raštų pasekoje buvo nutrauktas pagrindinis tyrimas baudžiamojoje byloje, nes S. B. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties, t.y. tuo metu jis turėjo teisę disponuoti ginklais ir turėjo teisę nešioti ginklus. Vėliau, tik 2014 metų sausio mėnesį, VPK oficialiai priėmė sprendimą paimti iš S. B. tą leidimą, nors jie faktiškai jį turėjo. 2008 metais buvo pradėta baudžiamoji byla dėl S. B. nusikalstamų veikų kontrabandos srityje. Pagal galiojančius teisės aktus buvo parašyta, kad nuo baudžiamosios bylos iškėlimo dienos asmuo netenka nepriekaištingos reputacijos ir pan. ir iš jo tūri būti privalomai paimtas leidimas ginklams. Tačiau dėl valstybinių institucijų nesusikalbėjimo tas dalykas buvo neatliktas. Leidimas nuo 2008 metų buvo netgi pratęstas tos pačios institucijos, kuri turėjo jį paimti, ir buvo pratęstas netgi daugiau negu 2 kartus ir galiojo iki 2016 metų. Tik vėliau po Seimo kontrolierių, po Apygardos teismo sprendimo, po Administracinio teismo sprendimo, po prokuratūros sprendimo Generalinis prokuroras išaiškino prokurorams tvarką, kaip turi būti paimamas tas pažymėjimas. Iki tol tos tvarkos nebuvo. Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija gali žiūrėti, ar buvo tvarkingi visi dokumentai, t.y. ar buvo išrašytas medžioklės lapas, ar turėjo licenciją, ar teisingai buvo sumedžiotas gyvūnas ir t.t. Iš šitos pusės iš šiai Inspekcijai jokių pretenzijų nėra. Yra vienintelė pretenzija, remiantis kuom ir apskritai buvo pradėta administracinė byla – tai yra Širvintų raj. policijos komisariato raštas, kuris yra pripažintas niekiniu, baudžiamoji byla yra nutraukta, Apygardos teismas yra pasisakęs dėl leidimo galiojimo ir t.t. Šiuo metu byla yra atnaujinta, yra prokuratūros sprendimas, Apygardos teismo sprendimas, kuriame yra viskas aiškiai pasakyta, todėl prašo nutarimą panaikinti. Naujo nutarimo nėra, todėl prašo panaikinti seną nutarimą. Apygardos teismas grąžino bylą Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai, tačiau pastaroji pasakė, kad pagal naują įstatymo redakciją tokių bylų ji nenagrinėja ir persiuntė Širvintų teismui. Kadangi Širvintų teismo teisėjai šioje byloje jau buvo pasisakę, bylą vėl persiuntė Apygardos teismui. Pažymėjo, jog teismas turi nepilną bylos medžiagą, kadangi byloje nėra daugelio dokumentų, apie kuriuos yra kalbama. Situacija yra visiškai nestandartinė, kadangi Institucija nevykdo sprendimo dėl bylos nagrinėjimo, S. B. dėl to yra pateikęs skundą Vilniaus apygardos teismui. Jei Institucija įstatymo nėra įgaliota surašyti protokolą ar nutarimą, tai turi būti formuojama byla ir siunčiama į teismą. Šiais dienai teisme yra atnaujinta byla, kuri yra ne visos apimties, todėl neaišku, kaip tokia byla gali būti nagrinėjama. Baudžiamojoje byloje paprastai yra pasiūloma prokurorui grąžinti bylą atlikti papildomą tyrimą. Šiai dienai byla yra visiškai nesuformuota ir neparuošta nagrinėjimui, todėl Institucija turėtų normaliai suformuoti bylą. Mano, kad vis dėlto reikia galvoti apie bylos grąžinimą Institucijai, kad byla būtų tinkamai suformuota, nes teismai to nepadarys, kadangi negali rodyti iniciatyvos suformuoti jau atsiųstą bylą. Mano, jog tam, kad ši byla būtų išnagrinėta, ją reikia grąžinti Institucijai, kad byla būtų suformuota ir pateikta tiš naujo, nes priešingu atveju nėra aišku, kas čia bus nagrinėjama.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas, nutarimas naikintinas, byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai papildomam aplinkybių tyrimui.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-311 S. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirtas teisės medžioti atėmimas 6 mėnesiams. Širvintų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs S. B. skundą, 2013 m. kovo 7 d. nutartimi Nr. II-6-880/2013 skundo netenkino ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-311 paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. VR-7.5-311 AM procesą atnaujino ir perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai. Šioje nutartyje pažymima, jog tikslinga atnaujinus administracinio teisės pažeidimo bylą, siekiant pašalinti administracinio teisės pažeidimo byloje esančias abejones dėl S. B. kaltumo padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 5 dalyje, atsižvelgiant į minėtus procesinius sprendimus (t. y. į Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 10 d. sprendimą bei 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą) bei įvertinus nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagą, būtina iš naujo įvertinti pateikto kaltinimo pagrįstumą bei nustatyti tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo požymius.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, pateikė prašymą Vilniaus apygardos teismui, kuriame nurodė, jog pagal ATPK 224 straipsnį, pažeidimus, kvalifikuotus pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį (pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą) nagrinėja rajonų (miestų) apylinkių teismai, todėl prašė ištaisyti neaiškumą dėl subjekto, nagrinėsiančio administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. VR-7.5-311 paaiškėjus naujoms aplinkybėms (b. l. 73).

2015 m. spalio 12 d. Vilniaus apygardos teismas pateikė išaiškinimą, kuriame nurodoma, jog Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija privalo pati iš esmės išnagrinėti pateiktus dokumentus, kurie nebuvo žinomi priimant procesinį sprendimą byloje. Tik įvertinus šiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis galima priimti procesinį sprendimą byloje dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ar administracinio teisės pažeidimo proceso nutraukimo. Tęsiant procesą, esant įstatyminiam pagrindui, dėl procesinio sprendimo priėmimo byla gali būti išsiųsta apylinkės teismui. Vėliau galioja teisės normos dėl procesinių dokumentų apskundimo (b. l. 80).

Taigi iš priimtų procesinių sprendimų matyti, jog 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. VR-7.5-311, kuriuo S. B. buvo nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį, buvo priimtas neatsižvelgiant į kai kuriuos dokumentus, kurie Institucijai, priėmusiai nutarimą, nebuvo žinomi. Būtent dėl šios priežasties administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. VR-7.5-311 procesas buvo atnaujintas ir byla iš naujo perduota nagrinėti Institucijai, priėmusiai nutarimą. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, jog pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją Institucija neturi teisės pati iš naujo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos. Tuo tarpu pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas J. Kovalenko teismo posėdžio metu paaiškino, jog susiklostė neeilinė situacija, kuomet nėra aišku, kas yra nagrinėjama, todėl byla turi būti grąžinama Institucijai sufuormuoti ir pateikti teismui nagrinėjimui. Tiek pareiškėjo atstovas, tiek Institucijos atstovas pripažino, jog nagrinėjama byla yra nepilnos sudėties, joje trūksta daugybės dokumentų, apie kuriuos yra kalbama, todėl byla negali būti tinkamai nagrinėjama.

Teismas sutinka su Institucijos nuomone, jog pagal šiuo metu galiojančią redakciją Institucija neturi teisės pati iš naujo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nei 2015 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, nei 2015 m. spalio 12 d. Vilniaus apygardos teismo pateiktame išaiškinime nėra nurodyta, jog pati Institucija turi iš naujo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Iš minėto išaiškinimo matyti, jog Institucija privalo iš esmės išnagrinėti pateiktus dokumentus, kurie jai nebuvo žinomi priimant 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. VR-7.5-311, ir toliau spręsti, ar yra pagrindas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (ne nutarimą). Tokiu atveju, jei Institucija nuspręstų, jog asmens veiksmuose įžiūrimi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, asmeniui gali būti surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir byla su visa surinkta medžiaga pateikiama teismui priimti procesiniam sprendimui. Tuo atveju, jei Institucija asmens veiksmuose neįžvelgtų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, administracinis procesas negalėtų būti pradėtas. Taigi Institucijai neformuojama pareiga iš naujo išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos (kaip ji klaidingai suvokia), o formuojama pareiga įvertinti visus pateiktus dokumentus iš naujo ir spręsti klausimą, ar yra pagrindas asmens atžvilgiu surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kadangi byloje jau yra priimtas nutarimas, kuriuo asmuo nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį, jis naikintinas, kadangi klausimas dėl to, ar yra pagrindas pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, turi būti sprendžiamas iš naujo.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-311 naikintinas, o byla grąžintina administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusiam organui atlikti papildomą galimo pažeidimo aplinkybių tyrimą.

Atsižvelgiant į tai, jog byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai papildomam aplinkybių tyrimui, administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstinas dar šešiems mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 4 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

S. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-311 ir grąžinti bylą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai papildomam aplinkybių tyrimui.

Administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti šešiems mėnesiams.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.