Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams E. S. ir R. M.,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi pareiškėjo S. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. kovo 25 d. sprendimo Nr.(38-2)-VR-1.7-434, kuriuo atsisakyta panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2015 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 7.2-7 ir atnaujinti procesą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-311,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymą atnaujinti procesą grindžia naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (LR ATPK 302¹⁷), tai:

1) Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-2350-611/2013, kuriame pasak pareiškėjo, konstatuota, jog S. B. leidimas turėti (nešioti) ginklą nėra panaikintas iki šiol, jo galiojimas nėra pasibaigęs, leidimas jo paimtas tik 2012-09-06, t. y. jis turėjo leidimą medžioklių metu, dėl kurių jis buvo apkaltintas neva medžiojęs be leidimo;

2) Vilniaus aps. VPK 2013-07-11 raštu Nr. 10-S-l 1092, kuriame nurodyta, jog 2012-09-05 Vilniaus aps. VPK Širvintų rajono PK raštas Nr. 10-95-S-3532 „Dėl informacijos pateikimo apie S. B.”, kurio pagrindu jis buvo pašalintas iš Medžiotojų klubo „Čiobiškis” narių, priėmus Vilniaus apygardos teismo 2013-06-10 sprendimą, jokių teisinių pasekmių S. B. sukelti negali;

3) Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-08-26 nutarimu, nutraukti ikiteisminį tyrimą S. B. atžvilgiu dėl galimai neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais;

4) Vilniaus aps. VPK 2013-01-23 sprendimu Nr. 10-8-IR-392, dėl S. B. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus paėmimo;

5) Vilniaus aps. VPK 2014-12-19 sprendimu Nr.l0-8-S-1973 „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo”.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinio pobūdžio, įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai negali būti kvestionuojami, todėl nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, t. y. nustačius konkrečius įstatyme nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus. Proceso atnaujinimas kaip ypatinga įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimo bylų atnaujinimą reglamentuoja LR ATPK 302¹⁶ - 302²² straipsniai.

LR ATPK 302²⁰ straipsnio 1, 2 dalyse, įtvirtinta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, taip pat nukentėjusysis, jų atstovai, turi teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių organui (pareigūnui), kurio sprendimu ta byla buvo pradėta. Šis organas (pareigūnas), kai yra pagrindas manyti, kad gali būti bent viena iš šio kodekso 302¹⁷ straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, savo iniciatyva arba pagal gautą prašymą priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. O išnagrinėjęs šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą prašymą ir neradęs pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, organas (pareigūnas) priima sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą.

LR ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad administracinio teisės pažeidimo byla, užbaigta įsiteisėjusiu teismo nutarimu ar nutartimi, gali būti atnaujinama, kai „paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas, arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas“. Aplinkybės, kurios buvo žinomos priimant nutarimą, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau - Vilniaus regiono AAD GGAI) 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-311 (11 b. l.), buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirtas nuobauda – teisės medžioti atėmimas 6 mėnesiams, t. y., S. B. nubaustas už tai, kad neturėdamas teisės disponuoti ginklais, su šaunamuoju ginklu, kai visi S. B. turėti medžiokliniai šaunamieji ginklai 2011-11-28 buvo realizuoti, pareiškus jam įtarimus baudžiamojoje byloje (Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos 2012-10-30 raštas Nr. 10-8-IL-3279), 2011-12-17 varyminės medžioklės metu sumedžiojo 1 šerną (M.1. 386809), 2012-05-20 tykojant sumedžiojo 1 šerną (M.1. 537308), 2012-06-04 tykojant sumedžiojo 1 šerną (M.1. 537319), 2012-06-07 tykojant sumedžiojo 1 šerną (M.1. 537322), 2012-08-12 tykojant sumedžiojo 1 šerną (M.1. 537354).

S. B. minėtą nutarimą apskundė teismui, nurodydamas, jog jis medžioklės metu, turėjo leidimą nešiotis ir turėti ginklą, turėjo medžiotojo bilietą, kadangi leidimas nešiotis ir turėti ginklą iš jo nebuvo atimtas ar panaikintas, todėl buvo galiojantis.

Širvintų rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. II-6-880/2013, S. B. skundą atmetė. Teismas nustatė, kad S. B., 2008 m. sausio 21 d. Muitinės kriminalinėje tarnyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 200 straipsnio 1 dalį (neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos) ir 2008 m. sausio 24 d. S. B. pareikšti įtarimai ir skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (baudžiamoji byla Nr. 04-1-00102-08). Teismas išaiškino, kad pagal 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 (2011 m. kovo 1 d. redakcija) 41 straipsnio 1 dalies 5 punktą, policija ar kitos įgaliotos valstybės institucijos, turėjo paimti iš S. B. ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kadangi S. B. buvo įtariamas ir kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką. Iš Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos 2012 m. spalio 9 d. rašto matyti (tai matyti ir iš jau minėto Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos 2012-10-30 rašto Nr. 10-8-IL-3279), kad apie šią aplinkybę S. B. buvo informuotas telefonu ir paprašytas atvykti į policiją, su jam priklausančiais ginklais. S. B. buvo aiškios aplinkybės, dėl ko apribojama teisė disponuoti ginklais, ir išreiškė pageidavimą realizuoti jam priklausančius ginklus, kadangi jie buvo brangūs. 2011-11-28 visi S. B. šaunamieji ginklai, skirti medžioklei, buvo perduoti realizavimui (taip pat ir graižtuvinis šautuvas Mannlicher, kurį įsigijo M. P.). Savigynai skirtas šaunamasis ginklas, 2012-02-03 buvo perduotas realizavimui į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos, tačiau nerealizuotas. Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos 2012-10-30 rašte teigiama, kad S. B. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, nebuvo panaikintas, nes tam nebuvo teisinio pagrindo, kadangi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (2011 m. redakcija), nenumatė įtariamam nusikalstamos veikos padarymu asmeniui naikinti leidimo laikyti ir nešiotis ginklus, jam tik buvo apribota teisė disponuoti šaunamaisiais ginklais. S. B. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, realizavus medžioklinius šautuvus, policijai neperdavė, kadangi savigynai skirtas šaunamasis ginklas dar nebuvo realizuotas. Tačiau šiame rašte S. B. paaiškinimai dėl medžioklėse naudotų įrankių, priemonių ir būdo buvo, įvertinti kritiškai, konstatuojant galimus medžioklės taisyklių pažeidimus, kadangi S. B. buvo pridavęs visus medžioklės ginklus realizavimui. Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. II-6-880/2013, konstatuota, jog S. B. buvo išaiškinta, jog jis negali ginklų nuomotis. Tačiau iš minėtoje byloje esančių medžioklės lapų bei medžiotojų paaiškinimų nustatyta, kad S. B., realizavęs medžioklinius ginklus, 2011-12-17 varyminės medžioklės metu sumedžiojo 1 šerną (M.1. 386809), 2012-05-20 tykojant sumedžiojo 1 šerną (M.1. 537308), 2012-06-04 tykojant sumedžiojo 1 šerną (M.1. 537319), 2012-06-07 tykojant sumedžiojo 1 šerną (M.1. 537322), 2012-08-12 tykojant sumedžiojo 1 šerną (M.1. 537354). Minėtoje nutartyje taip pat konstatuota, jog aplinkybė, kad policijos pareigūnai laiku neįvykdė savo pareigos, paimti iš S. B. leidimą turėti ginklus, ar jį pratęsė dėl klaidos, nesudaro pagrindo S. B. veiksmų laikyti teisėtais. Minėtos nutarties S. B. neskundė ir ši nutartis yra įsiteisėjusi.

Taigi, iš minėtų raštų ir iš Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. II-6-880/2013, turinio, matyti, kad S. B. dėl pradėto minėto ikiteisminio tyrimo buvo apribota teisė disponuoti šaunamaisiais ginklais, apie S. B. priklausančių ginklų 2011-11-28 perdavimą realizavimui, pareiškus jam įtarimus baudžiamojoje byloje, taip pat apie S. B. išaiškinimą, jog jis negali ginklų nuomotis, taip pat apie institucijų padarytą klaidą, t. y. policijos pareigūnų laiku neįvykdytą pareigą, paimti iš S. B. leidimą turėti ginklus, taip pat pažymėta ir tai, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo S. B. veiksmų laikyti teisėtais (sumedžiojant minėtus gyvūnus). Pirmiau aptartos aplinkybės buvo žinomos nagrinėjant minėtą administracinę bylą, todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-03-25 sprendime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. VR-7.5-311 atnaujinimo, pagrįstai konstatuota, jog jos negali būti laikomos naujomis. Tuo tarpu, pareiškėjo skunde nurodomų institucijų priimti procesiniai sprendimai jau yra policijos pareigūnų veiksmų/neveikimo (tinkamo/netinkamo), Medžiotojų klubo „Čiobiškis“ vadovo, pašalinant S. B. iš šio klubo narių, veiksmų vertinimas ir raštų turinio interpretavimas – buvo S. B. uždrausta teisė laikyti, turėti ar tik disponuoti medžioklinius ar/ ir savigynos ginklus.

Teismas pasisakydamas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-08-26 nutarimo, nutraukti ikiteisminį tyrimą S. B. atžvilgiu dėl galimai neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, reikšmės, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą, pažymi, kad nors nutarime ir yra aprašyti visų liudytojų parodymai, iš esmės nutarimas grindžiamas tik Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A-2350-611/2013, išvadomis, kuriose aiškiai pasakyta, kad dėl valstybės institucijų kaltės nebuvo paimtas iš S. B. leidimas turėti ginklą, o teisės aktai pareigos pačiam, savo iniciatyva grąžinti šį leidimą, S. B. nenumatė. Pirmiau aptartų aplinkybių kontekste matyti, kad naujų aplinkybių, kurios proceso dalyviams nebuvo žinomos, minėtoje apygardos nutartyje taip pat nenurodyta, o įstatymo aiškinimas dėl S. B. numatytų pareigų, taip pat negali būti laikoma nauja aplinkybe. Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-08-26 nutarime, kaip teigiama skunde, taip pat nėra aiškių ir neabejotinų išvadų dėl teisės (o ne dėl leidimo, kaip dokumento) turėjimo S. B. medžioti, medžioklei skirtais ginklais, todėl teismas konstatuoja, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir faktai, nėra naujos aplinkybės LR ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punkto, prasme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²⁰ straipsnio 2,3 dalies, 302¹⁵ straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo S. B. skundo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. kovo 25 d. sprendimo Nr.(38-2)-VR-1.7-434 panaikinimo ir proceso atnaujinimo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-311, netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.