Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1674-259/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
2S-1674-259/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02283-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Pareiškėjas
V. K., A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1674-259/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02283-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4.; 3.1.18.8. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai V. K. ir A. K. kreipėsi į teismą prašydami skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo sustabdymą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 iki bus pilnai įgyvendintas palikėjos teisių ir pareigų perėmimas. Nurodė, kad pareiškėjai pateikė antstolei Svajonei Žukaitienei prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0076/12/02031 sustabdymo ir vykdomosios bylos Nr. 0076/13/00086 nutraukimo. Antstolė Svajonė Žukaitienė yra pradėjusi vykdomąją bylą Nr. 0076/12/02031 pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-81-570/2012 dėl 49 543 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės E. K. išieškotojos A. P. naudai. E. K. mirė (duomenys neskelbtini). Jos palikimą pagal testamentą priėmė A. K. ir U. K., kurios paveldėjo po ½ paveldėjimo liudijime nurodyto turto. Palikimas priimtas sudarant turto apyrašą Nr. 76/14/01913/S-32801. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0076/12/02031 skolininkė E. K. pakeista A. K. ir U. K.. Be testamentinių įpėdinių dar yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, t. y. palikėjos sūnūs R. V. K. ir V. K., kurie palikimą priėmė pradėję jį valdyti. Įpėdiniai pagal įstatymą paveldėjo ir valdo testamentu nepaskirtą palikimo dalį 46 000 Lt, kuriuos jie sumokėjo E. K. už būsimą žemės ir pastatų pirkimą. Pareiškėjas yra kreipęsis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad priėmė E. K. palikimą sudarančius 20 000 Lt civilinėje byloje Nr. 2YT-4613-329/2020. Tuo tarpu vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 skolai padengti yra numatoma iš varžytinių parduoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą, nors dar nėra išspręstas klausimas dėl pareiškėjo kaip E. K. įpėdinio statuso. Nustačius, kad už palikėjos skolas yra atsakingi įpėdiniai pagal įstatymą, jie bus paveldėję prievolę grąžinti iš E. K. gautus pinigus ir išieškojimas iš nekilnojamojo turto nebus galimas. Todėl nesustabdžius vykdymo proceso ir toliau vykdant išieškojimą iš nekilnojamojo turto bus neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-4613-329/2020

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias teismas gali taikyti nagrinėdamas civilinę bylą. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek bet kurioje proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.

4. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr.2YT-4581-399/2020 pagal pareiškėjų V. K. ir U. K. skundą dėl antstolės Svajonės Žukaitienės 2020 m. birželio 4 d. patvarkymo Nr.0076/20/S-00270 vykdomojoje byloje Nr. Nr.0076/12/02031, kuriuo buvo atsisakyta priimti vykdyti 2020-06-03 išduotą Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr.1725, dėl paveldėjimo turto apyrašo papildymo po E. K. mirties pagal kurį įpėdinė U. K. ir vykdomąjį dokumentą bei jį lydinčius dokumentus grąžinti juos pateikusiam asmeniui V. K.. Todėl teismas konstatavo, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nėra nagrinėjamos civilinės bylos, kaip nurodo pareiškėjai teikdami prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal 2020 m. liepos 1 d. pareiškėjų V. K. ir A. K. prašymą antstolei Svajonei Žukaitienei dėl vykdomosios bylos Nr. 0076/12/02031 sustabdymo ir vykdomosios bylos Nr. 0076/13/00086 nutraukimo.

Šalies argumentai

5. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai pateikdami teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, nepateikė teismui įrodymų, kad yra pateikę skundą antstolei Svajonei Žukaitienei, o teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjų skundas dėl vykdomosios bylos Nr. 0076/12/02031 sustabdymo ir vykdomosios bylos Nr. 0076/13/00086 nutraukimo teisme nenagrinėjamas, teismas sprendė, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduotas teismui nesilaikant CPK 510 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pareiškėjai taip pat nenurodė, kad prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo pagal CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostatas ar kitoje teisme iškeltoje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas atkreipė dėmesį, kad civilinį procesą reglamentuojantis įstatymas nenustato pareigos teismui kreiptis į antstolį, kuris patvirtintų ar paneigtų informaciją apie gautus skundus dėl antstolio veiksmų. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktus, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką ir pateikiami įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Taigi įstatymų leidėjas nustatė pareigą ne teismui, bet besikreipiančiam į teismą asmeniui pateikti aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskirajame skunde pareiškėjas V. K. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau tokia teisės norma neegzistuoja. Todėl nėra aiškūs bylos baigimo pagrindai ir procesinės teisinės pasekmės, t. y. ar pareiškėjams pašalinus aplinkybes, kliudančias priimti prašymą, bus galimybė pakartotinai kreiptis į teismą.

7.2. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad teismas neturi pareigos kreiptis į antstolę, kuris patvirtintų ar paneigtų informaciją apie gautus skundus dėl antstolio veiksmų, nes tai padaryti teismą įpareigoja CPK 443 straipsnio 8 dalis, nurodanti, kad teismas turi būti aktyvus ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose.

7.3. Pareiškėjai anksčiau kreipėsi su analogišku prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo paliktas nenagrinėtas dėl to, kad pareiškėjai nesumokėjo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Šiuo atveju pareiškėjai sumokėjo dalį žyminio mokesčio, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo prašė atleisti. Netenkinus šio pareiškėjų prašymo turėjo būti nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti, bet ne atsisakoma priimti pareiškimą. Šiuo atveju atsisakius priimti prašymą jis apskritai lieka neišnagrinėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo. Atskiruoju skundu pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl to, kad šia nutartimi užkirstas kelias išnagrinėti teisme pareiškėjų V. K. ir A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose – pareiškimai ar prašymai. Ši asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų kreipimosi į teismą tvarkos. Taigi teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas, siekiant įgyvendinti teisingumą, yra derinamas su poreikiu apsaugoti teisinių santykių stabilumą, aiškumą ir apibrėžtumą.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra savarankiškas pažeistų civilinių ar ginčijamų subjektinių teisių gynimo būdas, tačiau laikina procesinio pobūdžio priemonė susieta su konkrečiu civiliniu procesu ginant savo subjektinę teisę, dėl kurios taikymo prašymas gali būti reiškiamas tik esant tam tikriems CPK nustatytiems pagrindams (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese laikinųjų apsaugos priemonių taikymą apibrėžia CPK 510 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad jeigu skundą dėl antstolio teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vykdymo procese yra susietas su skundo padavimui antstoliui. Šį skundą, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti tiek antstoliui, tiek teismui turi pareigą antstolio veiksmus skundžiantis asmuo, jei antstolio veiksmais yra pažeidžiama jo subjektinė teisė.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesant skundo dėl antstolio veiksmų. Ta aplinkybė, kad antstolei buvo pateiktas prašymas sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0076/12/02031 ar nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0076/13/00086, nėra pagrindas priimti spręsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tokiais veiksmais nėra skundžiamas antstolio veikimas ar neveikimas. Taigi, nesant visų sąlygų tokio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimui pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti, nes neskundžiant antstolio veiksmų negali būti suinteresuotumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl kitų pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų argumentų.

13. Pareiškėjas skundžiamos nutarties neteisėtumą grindžia ir tuo argumentu, kad ankstesnis analogiškas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo paliktas nenagrinėtas nepašalinus trūkumų, todėl šį kartą teismas taip pat turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, jei yra kliūčių nagrinėti pareiškėjų prašymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atsisakyti ieškinį priimti esant tik įstatyme išvardytiems pagrindams (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis). Prieš spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas turėtų nuspręsti, ar nėra kliūčių, kurios, net ir pašalinus ieškinio trūkumus, neleistų teismui priimti ieškinio (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Netikslinga nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, jei net ir ištaisius juos, teismas turėtų atsisakyti priimti ieškinį. Kita vertus, jei atskirais atvejais iš ieškinio turinio ir jo priedų teismui neaišku, ar egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalyje pagrindai atsisakyti priimti ieškinį, tai teismas turėtų nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

14. Atsižvelgiant šį aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjų prašymas paduotas nesilaikant CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, pagrįstai atsisakė jį priimti, nes tokio prašymo nėra galimybės nagrinėti, kol nėra paduoto skundo antstoliui dėl antstolio veiksmų ir su tuo susijusio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors pirmosios instancijos teismas ir suklydo nurodydamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą normą kaip pagrindą atsisakyti priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad būtent šiuo pagrindu buvo atsisakyti priimti pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

15. Dėl atskirojo skundo argumento, kad teismą užklausti antstolį dėl to, ar antstolis nagrinėja skundą dėl jo veiksmų, įpareigoja CPK 443 straipsnio 8 dalis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši teisės norma yra skirta apibrėžti teismo veiksmus renkant įrodymus civilinėje byloje jau priėmus prašymą ar pareiškimą, nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, kaip civilinės bylos užvedimo pagrindą. Tuo tarpu pareiga tinkamai suformuluoti prašymą ir pateikti jį CPK nustatyta tvarka tenka būtent besikreipiančiam asmeniui, kas yra aiškiai nurodyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje, numatančioje kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti pateikiamas kartu su skundu dėl antstolio veiksmų.

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2020 m. liepos 27 d. nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas spręsdamas pareikšto prašymo priėmimo klausimą ir pagristai atsisakė jį priimti kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, CPK 443 straipsnio 1 dalis). Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas