Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. G. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir T. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 257,73 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų 73 centų) bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš T. G. nurodyta konfiskuoti 38,42 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 42 centus) valstybės naudai.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruoti policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus nurodyta panaikinti.

Taip pat šiuo nuosprendžiu dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažintas kaltu ir D. G., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. G. pagal 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su D. G., 2023 metais, laikotarpiu nuo liepos 11 d. 12.15 val. iki liepos 12 d. 13.38 val., veikdami bendrininkų grupėje, išlauždami garažo duris, įsibrovė į R. Š. priklausančias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), ir slapta pagrobė svetimą R. Š. priklausantį turtą – sportinį automobilį BMW 530, be valstybinių numerių (VIN (duomenys neskelbtini)) 8000 eurų vertės, 2 vnt., „TAVIDAS“ firmos kriauklių bendros 600 eurų vertės, 2 vnt., „GROHE“ unitazų bendros 160 eurų vertės, 4 vnt., „GROHE“ termostatų bendros 800 eurų vertės, 1 vnt., kibirą su membrana 80 eurų vertės, dėžę kolektorių su trigubomis jungtimis bendros 300 eurų vertės, 30 vnt., LED lempučių „STORK“ bendros 900 eurų vertės, 3 vnt., tualeto nuleidimo jungtukų „GROHE“ bendros 50 eurų vertės, 1 vnt., rinkinį tualetui 120 eurų vertės, 1 vnt., tualeto dangtį 30 eurų vertės, 10 vnt., kabliukų rankšluosčiams bendros 200 eurų vertės, 3 vnt., tualetinio popieriaus laikiklių 270 eurų vertės, 30 vnt., rozečių „VDE“ dvigubomis jungtimis bendros 540 eurų vertės, 10 vnt., rozečių „VDE“ viengubomis jungtimis bendros 180 eurų vertės, 50 vnt., lauko rozečių „VDE“ bendros 1000 eurų vertės, 7 vnt., temperatūros valdymo termostatų bendros 210 eurų vertės, 5 vnt., šviesos reguliatorių „LED DIMER“ bendros 200 eurų vertės, 2 vnt., „BLUCHER“ dušo nubėgimo takelių bendros 560 eurų vertės, 3 vnt., skaitliukų karšto ir šalto vandens bendros 90 eurų vertės, 4 vnt., kriauklės kamščių bendros 120 eurų vertės, 4 vnt., „GROHE“ vandens maišytuvų bendros 130 eurų vertės, 2 vnt., tualeto rėmų bendros 600 eurų vertės, iš viso pagrobė svetimo turto bendros 15 140 eurų vertės.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2.1. Gynėjas cituoja pirmosios instancijos teismo motyvus, išdėstytus parenkant T. G. bausmės rūšį bei nustatant jos trukmę, ir teigia teismą už apysunkio nusikaltimo padarymą T. G. paskyrus per griežtą bausmę. Nors jis praeityje buvo teistas, tačiau visus nubaudimo bei resocializacijos tikslus, šiuo atveju, galima pasiekti atidėjus skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba paskirti kitos rūšies bausmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo T. G. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistojo T. G. gynėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su nuteistajam paskirta bausme – tvirtina šią esant per griežtą, bei prašo T. G. paskirti švelnesnę bausmės rūšį arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaip jau ir minėta, apeliacinių skundų dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu taip pat nuteisto D. G. nėra gauta.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, kiek tai susiję su apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normų, išsprendė tiek T. G. baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės skyrimo klausimus bei nuteistajam paskyrė tinkamai individualizuotą, tiek padarytos veikos, tiek jo asmenybės pavojingumą atitinkančią, bausmę, tačiau bendrindamas nuteistajam T. G. skirtą bausmę su ankstesniu teismo nuosprendžiu skirta bausme, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai yra nepagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnyje įtvirtintomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, kas sudaro pagrindą skundžiamą nuosprendį pakeisti (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020 ir kt.). Taip pat, be pirmiau minėtų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teismas turi atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

8. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis – baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu parinkdamas T. G. skirtinos bausmės rūšį bei dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o būtent, T. G. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, be to, jis ne kartą teistas (4 t., 71-82 b.l.), baustas administracine tvarka, daugiausia už nusižengimus, susijusius su transportu bei nuosavybe, paskirtų baudų nemoka (4 t., 129-152 b.l.), nedirbantis (4 t. 153-154 b.l.). Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog anksčiau T. G. skirtos švelnesnės bausmės buvo neefektyvios ir neveiksmingos jo elgesiui bei BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai jam gali būti pasiekti tik paskiriant sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės trukmę nustatant trumpesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis, tai yra 1 metams. Teismas taip pat įvertino tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu iki 8 mėnesių. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis visiškai sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, kurios vertinimu, nuteistajam skirta bausmė nei savo rūšimi nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.

9. Kaip akcentavo ir pirmosios instancijos teismas bei ką apeliaciniame skunde pažymi ir gynėjas, T. G. yra jauno amžiaus, ankstesnės darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, kaip dirbantis kruopščiai, sąžiningai, laiku atliekantis užduotis (6 t., 121 b.l.), tačiau byloje esantys, nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, taip pat leidžia spręsti, kad kaltinamasis negeba ilgą laiką išlaikyti tinkamo elgesio, o anksčiau skirtos bausmės nesustabdė T. G. nuo naujos nusikalstamos veikos įvykdymo, tai yra nepasiekė savo tikslų. Kaip matyti, anksčiau T. G. buvo skirtos baudos, arešto bausmės, taip pat ir šios bylos nagrinėjimo metu T. G. atliko jam ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau nuteistasis ir toliau darė įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat nevykdė ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės bei už šį baudžiamąjį nusižengimą buvo teistas net du kartus, be viso to, nėra pilnai įvykdęs ir anksčiau jam skirtos baudos bausmės (priešingai skundo argumentams, ši bauda T. G. buvo paskirta dar 2018 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu ir yra išieškoma priverstinai). Taigi, šių aplinkybių visuma ne tik, kad leidžia spręsti apie nuteistojo neigiamą požiūrį į jam skiriamas poveikio priemones, bet ir visiškai patvirtina pirmiau aptartas pirmosios instancijos teismo išvadas. Teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, jog gynėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kiek tai susiję su T. G. anksčiau skirtos baudos bausmės neįvykdymu, yra pateikiami atsietai nuo konteksto, kadangi, kaip matyti iš teismo argumentacijos, būtent visuma nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, o ne tik faktas apie nesumokėtą, ankstesniu nuosprendžiu skirtą baudą, leido teismui daryti išvadas, jog T. G. neįvertino savo elgesio, jo keliamų pasekmių bei iš esmės nekeičia gyvenimo būdo.

10. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė – prisipažinimas bei gailestis, jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, tai pripažįstant T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jos pagrindu dar labiau švelninti nuteistajam skirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Taip pat, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, nagrinėjamu atveju spręsti, jog T. G. padėjo teisėsaugos institucijoms atskleisti nusikalstamą veiką ir bendrininką, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog pagalba išaiškinant nusikalstamą veiką laikytini tokie kaltininko veiksmai, kuomet jis gera valia aktyviais veiksmais padeda išsiaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktinius įrodymus, nurodo nusikalstamos veikos liudytojus ir pan., bei tai daro ne verčiamas byloje surinktų jį kaltinančių duomenų. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje surinkti duomenys tokios išvados daryti neleidžia – T. G. iš tiesų pripažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (kas sudarė pagrindą byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą bei, atitinkamai, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinant skirtą bausmę vienu trečdaliu), tačiau tik po to kai teisėsaugos institucijos buvo atlikę eilę veiksmų, kurie atvedė iki nuteistųjų. Taigi, tokius nuteistojo veiksmus laikyti viena iš baudžiamuosiuose įstatymuose numatytų, galimų kaltininko pozityvaus elgesio alternatyvų, leidžiančių spręsti apie švelnesnės bausmės skyrimo tikslingumą, nėra pagrindo. Tuo tarpu kitų reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtintų švelnesnės bausmės rūšies, trukmės ar kitų nuteistojo teisinę padėtį lengvinančių nuostatų taikymo pagrįstumą, byloje nėra konstatuota.

Dėl bausmių subendrinimo

11. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas T. G. skirtą bausmę, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, subendrino su įsiteisėjusiu ir vykdomu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje nepagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnyje įtvirtintomis bausmių bendrinimo taisyklėmis.

12. Bausmių bendrinimo tvarka ir bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymas į naujai paskirtą bausmę reglamentuojami BK 63 ir 64 straipsniuose. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis); pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Pažymėtina, kad, kitaip nei BK 63 straipsnio taikymo atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. Tokiu atveju pridedama neatlikta bausmės dalis, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1-648/2023).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog T. G. nusikaltimą už kurį buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarė dar prieš priimant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendį, tai yra 2023 m. liepos 11 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiu jis nuteistas už nusikalstamas veikas įvykdytas 2023 m. gegužės 22 d. bei 2023 m. birželio 2 d., taip pat šiuo nuosprendžiu skirta bausmė buvo subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme ir T. G. skirta subendrinta 4 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmė su 257,73 Eur bauda.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu bendrindamas T. G. skirtingais nuosprendžiais skirtas bausmes akcentavo, jog nauja veika buvo padaryta nesumokėjus ankstesniu nuosprendžiu skirtos baudos, kas pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudarė pagrindą nuosprendžius bendrinti vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip matyti iš bylos duomenų, aptariama baudos bausmė T. G. buvo paskirta dar Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu (6 t., 155-161 b.l.) ir, atsižvelgus į BK 65 straipsnio 2 dalies nuostatas, buvo skiriama kartu su vėlesniais T. G. atžvilgiu priimtais nuosprendžiais paskirtomis subendrintomis bausmėmis. Tuo tarpu, kaip jau ir aptarta pirmiau, skundžiamu nuosprendžiu buvo bendrinama bausmė skirta T. G. už paskutinę iš jo įvykdytų nusikalstamų veikų, kurią šis įvykdė dar iki nuosprendžio pirmojoje byloje (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžio priėmimo) priėmimo, taigi nuosprendžiai turėjo būti bendrinami pagal BK 63 straipsnyje įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles.

15. Atsižvelgiant į šias aplinkybes skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl T. G. paskirtos bausmės subendrinimo su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi yra keičiama bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, T. G. paskirtos bausmės subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdų, prie griežtesnės – Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir T. G. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 mėnesių ir 257,73 Eur baudą. Taip pat paskirtos bausmės laiką įskaitomas T. G. pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas.

16. Atsižvelgus į tai, jog subendrinus nuteistajam T. G. skirtingais nuosprendžiais skirtas bausmes BK 63 straipsnio pagrindu, į bausmės laiką yra įskaitoma ir bausmės dalis atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, galutinis šios bylos nagrinėjimo rezultatas nelaikomas nuteistojo teisinės padėties sunkinimu BPK 320 straipsnio 4 dalies prasme.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

17. Apeliaciniame skunde taip pat formuluojamas alternatyvus prašymas, netenkinus skundo dalies dėl bausmės rūšies pakeitimo, atidėti T. G. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis prašymas negali būti tenkinamas, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, visgi, turi būti nustatytas pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta pirmiau, T. G. yra ne kartą teistas (4 t., 71-82 b.l.), baustas administracine tvarka, daugiausia už nusižengimus, susijusius su transportu bei nuosavybe, paskirtų baudų nemoka (4 t., 129-152 b.l.), po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsidarbino (7 t., 13-14 b.l.), taip pat nevykdė ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės bei už šį baudžiamąjį nusižengimą buvo teistas net du kartus, be viso to, nėra pilnai įvykdęs ir anksčiau jam skirtos baudos bausmės. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis nėra linkęs keisti savo nusikalstamo elgesio, taigi jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste, pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai T. G. bus pasiekti be realaus jos atlikimo, šiuo atveju nėra.

18. T. G. papildomai pateikė 2024 m. rugsėjo 14 d. sudarytą darbo sutartį, duomenis apie turimą išlaikytinį, antstolio Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei Vykdymo išlaidų apskaičiavimą (7 t., 12-20 b.l.), iš kurių matyti, jog iš T. G. yra išieškomas išlaikymas vaikui bei jo įsiskolinimas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie pateikti duomenys taip pat nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą bei skirti nuteistajam švelnesnę bausmę ar atidėti skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, jog pateikta darbo sutartis sudaryta jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, o, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, T. G. iki tol iš esmės nedirbo ar dirbo epizodiškai (4 t., 153 b.l.). Tuo tarpu apie turimus finansinius įsipareigojimus savo vaikui T. G. turėjo pagalvoti dar prieš darydamas nusikalstamą veiką, o ne jų pagrindu siekti sušvelninti savo teisinę padėtį.

19. Atsižvelgdama į pirmiau aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė T. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą bei paskyrė jam tinkamai individualizuotą bausmę, kurios laikyti aiškiai per griežta nėra teisinio pagrindo, kaip ir daryti išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus skirtos bausmės atlikimo bei apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia, tačiau bendrindamas nuteistajam T. G. skirtą bausmę su ankstesniu teismo nuosprendžiu skirta bausme, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai yra nepagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnyje įtvirtintomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, kas sudaro pagrindą skundžiamą nuosprendį pakeisti (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo T. G. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam T. G. paskirtos bausmės subendrinimo su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie T. G. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir T. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių ir 257,73 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų 73 centų) baudą.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti T. G. pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendį atliktos bausmės laiką.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.