Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-2006-1063/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-09-09
Bylos Nr.: eI2-2006-1063/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00173-2020-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Tomas Blinstrubis (pirm.), Mefodija Povilaitienė, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: A. M., uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos rytas“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos ryto“, "Lietuvos ryto" televizija, UAB "Lrytas", UAB "Lietuvos rytas"
Atsakovas: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-2006-1063/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00173-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 27.1; 55.1.3

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovams Almantui Gudoniui ir Dainai Mažeikienei,

atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovei Skaistei Blažinauskaitei,tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. M. ir A. M. (A. M.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos rytas“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos ryto“ televizija, uždaroji akcinė bendrovė „Lrytas“, A. M., D. Ž.-B., A. M.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Inspektoriaus tarnyba) 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (SK-159)SPR-233 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atlikti veiksmus.

2. Nurodo, jog 2019 m. balandžio 21 d. 21.00 val. Lietuvos ryto televizijos laidoje „24/7“ parodytame reportaže „Kita FNTT pusė: pareigūnė prabilo apie neteisėtus nurodymus ir persekiojimą“ (toliau – ir Reportažas) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijoje „Pastabi FNTT tyrėja pasijuto mindoma“ bei (duomenys neskelbtini) portale www.lrytas.lt publikacijoje „R. K. pėdomis pasekusi pastabi FNTT tyrėja pasijuto mindoma“ (toliau – ir Publikacijos) buvo viešai paskleista tikrovės neatitinkanti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) ir FNTT vadovo A. M. garbę ir orumą žeminanti ir neigiamą visuomenės nuomonę formuojanti informacija. Pareiškėja su skundu kreipėsi į Inspektoriaus tarnybą, tačiau kuri Sprendimu pareiškėjos skundo netenkino.

3. Pareiškėjos teigimu, Reportaže ir Publikacijose viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) UAB „Lrytas“, dienraštis „Lietuvos Rytas“ ir portalas www.lrytas.lt (toliau – ir Informavimo priemonės) paskelbė sekančią tikrovės neatitinkančią informaciją:

1) „Apie pažeidimus išdrįsusiai prabilti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjai nebuvo nustatyta įstatymu numatyta apsauga“;

2) „Vos moteris parašė skundą pasipylė grasinimai“;

3) „Apskųstos tarnybos vadovas drąsos susidoroti su pranešėja turėjo kur kas daugiau, nei baimės pažeisti įstatymą. Gal dėl to, kad apskųstas tarnybos vadovas – artimas premjerui žmogus, bičiulis, dar nuo policijos laikų“;

4) „Kodėl apie negeroves dar vienai prabilusiai tyrėjai nesuteikta valstybės garantuota apsauga?“‘

5) „Tyrėjai spaudimas buvo pradėtas daryti tuomet, kai jai įstatymas garantuoja apsaugą“;

6) „Ne vienas yra atvejis, ir ne vienas tyrėjas gali pasakyti, kad tiesiog tyrėjas dirba byloje pagal suplanuotus veiksmus, suplanuotą darbą, paskui staiga be jokių paaiškinimų paima vadovas ir staiga tą bylą perduoda kitam tyrėjui“;

7) „Parduotas ikiteisminis tyrimas“;

8) „Iš vidaus supuvusi ir jinai veikia savo principais visiškai atskirais <...> nes tokių kaip aš buvo daug prieš tai <...> Tokiais žmonėmis labai griežtai atsikratoma, jeigu tu nevykdai aklai, nevykdai kad ir neteisėtų viršininkų nurodymų, tavimi bus greitai atsikratyta, t. y. kaip taisyklė šitoje sistemoje...“ „buvo Vilniaus apygardos valdybos vadovas D. B., kuris visą laiką tik neteisėtus praktiškai nurodymus duodavo. Pas mus valdyboje net buvo toks pavadinimas „B. kodeksas“. Jam jokie įstatymai, jokie kodeksai neegzistavo <...> Jis liepė daryti tokius veiksmus, kurių mes, kaip tyrėjai, negalime daryti <...> Pavyzdžiui nu nevykdyti prokurorų nurodymų...“;

9) „FNTT vadovybė persekiojo moterį, darė jai spaudimą, gąsdino“;

10) „FNTT generolo ir jo pavaldinių drąsą galima paaiškinti tik tuo, kad generolas A. M. geras premjero bičiulis dar nuo policijos laikų, kuris paskyrė į pareigas, o generolui beveik dvigubai šoktelėjo alga jis uždirba kone 5 000 Eur“;

11) „Iš tyrėjos netgi tyčiojamasi, nes ji neišleista velykinių atostogų“;

12) „Parašiau prašymą atostogoms<...> nebuvo jokių išvis priežasčių, kad manęs neišleisti, jokių pagrįstų. Ir gaunu atsakymus, prieštaravimus, kad manęs neišleidžia. Nu, aš manau, kad čia tęsiasi tam tikras spaudimas, ne tam tikras, o psichologinis spaudimas man, kad aš apsispręsčiau ir išeičiau savo noru iš darbo“;

13) „Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjai iš pradžių sulaukė mandagaus pasiūlymo išeiti iš darbo, o vėliau – ir grasinimų“;

14) „Taigi vis aukštesni viršininkai moterį spaudė išeiti iš darbo gražiuoju, nors oficialiai jai turėjo galioti pranešėjo prašančiam asmeniui taikoma garantija – savotiška neliečiamybė. Gal FNTT vadovai nežinojo, kad jų institucijos darbuotoja kreipėsi su informacija dėl pranešėjo statuso?“;

15) „Mane daug kas vadina naivia, bet netgi būdama tokia negalėčiau patikėti, kad jie nežinojo. Manau, žinojo“, - svarstė tyrėja. Anot pareigūnės, kvietimas išgerti kavos ir pasikalbėti jau buvo aiškus signalas.“;

16) „FNTT koridoriuose vartojamas neoficialus terminas „pardavė ikiteisminį tyrimą“;

17) „Ir tai esą dažnai vyksta po to, kai tarnyboje apsilanko suinteresuoti advokatai“;

18) „Tokie bylų „vaikščiojimai“ esą mandagiai nutylimi“;

19) „kad iš vienų tyrėjų galbūt be pagrindo atimamos bylos ir perduodamos kitiems, nurodyta ir tyrėjos skunde Generalinei prokuratūrai“;

20) „Anot tyrėjos, A. M. taip pat neišleido jos Velykų atostogų, nors jas suteikė pusšimčiui kitų tarnybos darbuotojų. Ši pareigūnė atostogų prašė, nes viena augina mažametį vaiką, o šią savaitę mokiniai atostogauja“.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja nesutinka su Inspektoriaus tarnybos sprendime nurodytomis išvadomis, jog 6-8, 12, 15-20 punktuose nurodyti teiginiai yra FNTT pareigūnės ir buvusių FNTT pareigūnų teikta informacija, 1-5, 9-11, 13-14 punktuose nurodyti teiginiai laikytini žinia ir nuomonė. Pareiškėjos teigimu, Sprendimo motyvai formalūs, neišsamūs, nepagrįsti. Prieštaravo, kad Inspektorius tarnyba nepagrįstai nurodo, jog visuomenės informavimo priemonė tik pateikė savo nuomonę, vertinimus dėl FNTT pareigūnės pateiktos informacijos, tačiau neatsižvelgė į tai, kad A. M. atliko žurnalistinį tyrimą pagal pareigūnės pateiktą informaciją, todėl turėjo atsižvelgti, kad FNTT pareigūnei nebuvo suteiktas pranešėjo statusas.

5. Pažymėjo, kad viešosios informacijos rengėjai turi teisę skleisti įsitikinimus, nuomonę, tačiau saviraiškos laisvė negali būti absoliuti. Šiuo atveju paskleista informacija neturi faktinio pagrindo, taip pat informacija, kuri neigiamai charakterizuoja FNTT veiklą, naudojant epitetus: „susidoroti su pranešėja“, „parduotas ikiteisminis tyrimas“, „iš vidaus supuvusi sistema“ vartojama turint tikslą juodinti FNTT ir joje dirbančius pareigūnus. Pažymėjo, kad Informavimo priemonėse viešai paskleisti šiurkštūs išsireiškimai pateikti naudojant informacijos šaltinio – FNTT pareigūnės, nuolat konfliktuojančios su FNTT, teiginius. Tokiu būdu FNTT pareigūnė kerštauja institucijai. Pabrėžė, kad neįsitikinus skleidžiamos informacijos pagrįstumu ir patikimumu, tokia informacija negali būti laikoma objektyvia kritika, kuri reiškiama tinkamai.

6. Pareiškėjos teigimu, ginčo informacija: „Ne vienas yra atvejis, ir ne vienas tyrėjas gali pasakyti, kad tiesiog tyrėjas dirba byloje pagal suplanuotus veiksmus, suplanuotą drabą, paskui staiga be jokių paaiškinimų paima vadovas ir staiga tą bylą perduoda kitam tyrėjui“; „Parduotas ikiteisminis tyrimas“; „pardavė ikiteisminį tyrimą“; „Ir tai esą dažnai vyksta po to, kai tarnyboje apsilanko suinteresuoti advokatai“; „Tokie bylų „vaikščiojimai“ esą mandagiai nutylimi“; „kad iš vienų tyrėjų galbūt be pagrindo atimamos bylos ir perduodamos kitiems, nurodyta ir tyrėjos skunde Generalinei prokuratūrai“ vertinama kaip žinia, kuri neatitinka tikrovės ir akivaizdžiai melaginga. Šiuo aspektu pažymėjo, kad bylų perdavimas iš vieno tyrėjo kitam atliekamas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Padalinių vadovai savalaikiai turi užtikrinti, kad ikiteisminis tyrimas turėtų būti atliekamas nevilkinant ikiteisminio tyrimo veiksmų. Padalinio vadovai nustatę grėsmę, kliudančią vykdyti ikiteisminį tyrimą, turi teisę priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimo kitam tyrėjui. Pažymėjo, kad Reportaže ir Publikacijose buvo pateikta melaginga išvada, kad ikiteisminio tyrimo perdavimas kitam tyrėjui buvo sąlygotas FNTT aukštų pareigūnų susitikimų su bylos baigtimi suinteresuotais advokatais.

7. Atkreipė dėmesį, kad Informavimo priemonė, paskleisdama informaciją, žinojo, kad FNTT pareigūnė, iki paskleisdama informaciją, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl pranešėjos statuso suteikimo, tačiau jo negavo. Taigai žurnalistai, prieš rengdami reportažus, nors ir žinojo, kad Generalinė prokuratūra įvertino šaltinio informaciją ir atsisakė suteikti pranešėjo statusą, tačiau vis tiek paskleidė atitinkamą informaciją.

8. Pareiškėjos nuomone, ginčo informacija (žinia): „buvo Vilniaus apygardos valdybos vadovas D. B., kuris visą laiką tik neteisėtus praktiškai nurodymus duodavo. Pas mus valdyboje net buvo toks pavadinimas „B. kodeksas“. Jam jokie įstatymai, jokie kodeksai neegzistavo <...> Jis liepė daryti tokius veiksmus, kurių mes, kaip tyrėjai, negalime daryti <...> Pavyzdžiui nu nevykdyti prokurorų nurodymų...“; „Iš vidaus supuvusi ir jinai veikia savo principais visiškai atskirais <...> nes tokių kaip aš buvo daug prieš tai <...> Tokiais žmonėmis labai griežtai atsikratoma, jeigu tu nevykdai aklai, nevykdai kad ir neteisėtų viršininkų nurodymų, tavimi bus greitai atsikratyta, t. y. kaip taisyklė šitoje sistemoje...“ taip pat neatitinka tikrovės ir yra melaginga, nes pareigūnė pateikė tik vieną pavyzdį, tačiau teigiama, kad tokie nurodymai nuolatiniai. Be to, pareigūnei buvo žinoma konkreti situacija ir jos aplinkybės. Tokiu būdu buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad tokie nurodymai yra nuolatiniai.

9. Pažymėjo, jog ginčo informacija: „Tyrėjai spaudimas buvo pradėtas daryti tuomet, kai jai įstatymas garantuoja apsaugą“; „Vos moteris parašė skundą pasipylė grasinimai“; „Taigi vis aukštesni viršininkai moterį spaudė išeiti iš darbo gražiuoju, nors oficialiai jai turėjo galioti pranešėjo prašančiam asmeniui taikoma garantija – savotiška neliečiamybė. Gal FNTT vadovai nežinojo, kad jų institucijos darbuotoja kreipėsi su informacija dėl pranešėjo statuso?“; „Mane daug kas vadina naivia, bet netgi būdama tokia negalėčiau patikėti, kad jie nežinojo. Manau, žinojo“, - svarstė tyrėja. Anot pareigūnės, kvietimas išgerti kavos ir pasikalbėti jau buvo aiškus signalas“ laikytina žinia, kuri taip pat neatitinka tikrovės ir yra tik melaginga nuomonė, kuri stokoja faktinio pagrindimo. Reportaže ir Publikacijose teigiama, kad FNTT vadovai galimai žinojo apie pareigūnės pateiktą prašymą Generalinei prokuratūrai ir dėl to spaudė pareigūnę išeiti iš darbo, tačiau tokie teiginiai yra tik subjektyvios ir įžeidžiančios interpretacijos neturinčios faktinio pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad pareigūnė į Generalinę prokuratūrą kreipėsi siekdama savo tikslų – neliečiamybės, o ne viešo intereso gynimo. Pareigūnė siekė tik suklaidinti FNTT įgyvendinti administracinius sprendimus jos atžvilgiu. Pažymėjo, jog pokalbio su FNTT Teisės ir personalo skyriaus vedėju žurnalistė A. M. interpretavo gautą informaciją ir kurią iškraipė Reportaže. Be to, minėtas darbuotojas, pokalbio metu, pateikė daugiau informacijos nei buvo parodyta Reportaže. Informavimo priemonė visuomenei pateikė sau palankias ištraukas iš interviu su Teisės ir personalo skyriaus vedėju, taip sudarydama įspūdį, kad FNTT taiko psichologinį spaudimą, siekdama susidoroti su pareigūnais.

10. Dėl ginčo informacijos: „Parašiau prašymą atostogoms<...> nebuvo jokių išvis priežasčių, kad manęs neišleisti, jokių pagrįstų. Ir gaunu atsakymus, prieštaravimus, kad manęs neišleidžia. Nu, aš manau, kad čia tęsiasi tam tikras spaudimas, ne tam tikras, o psichologinis spaudimas man, kad aš apsispręsčiau ir išeičiau savo noru iš darbo“; „Iš tyrėjos netgi tyčiojamasi, nes ji neišleista velykinių atostogų“; „Anot tyrėjos, A. M. taip pat neišleido jos Velykų atostogų, nors jas suteikė pusšimčiui kitų tarnybos darbuotojų. Ši pareigūnė atostogų prašė, nes viena augina mažametį vaiką, o šią savaitę mokiniai atostogauja“ nurodo, kad pareigūnė 2019 m. balandžio 10 d. pateikdama prašymą kasmetinėms atostogoms žinojo jos neišleidimo į atostogas priežastis, t. y. dėl neatliktų užduočių ikiteisminiuose tyrimuose, todėl žurnalisčių padaryta išvada, kad iš pareigūnės buvo tyčiojamasi, daromas psichologinis spaudimas, yra melaginga. Taigi, atsisakymas pareigūnę išleisti kasmetinių atostogų neturi sąsajų su jos pranešimu Generalinei prokuratūrai. Informavimo priemonė nepasidomėjo tikrąja priimto sprendimo priežastimi ir nevertino to, kad FNTT pareigūnės veiklos rezultatai netenkino ne tik FNTT vadovybės, tačiau ir prokurorų.

11. Dėl ginčo informacijos: „Vos moteris parašė skundą pasipylė grasinimai“; „Apskųstos tarnybos vadovas drąsos susidoroti su pranešėja turėjo kur kas daugiau, nei baimės pažeisti įstatymą. Gal dėl to, kad apskųstas tarnybos vadovas – artimas premjerui žmogus, bičiulis, dar nuo policijos laikų“; „FNTT generolo ir jo pavaldinių drąsą galima paaiškinti tik tuo, kad generolas A. M. geras premjero bičiulis dar nuo policijos laikų, kuris paskyrė į pareigas, o generolui beveik dvigubai šoktelėjo alga jis uždirba kone 5 000 Eur“ nurodo, kad tokie teiginiai, kaip žinia, taip pat neatitinka tikrovės ir yra melagingi. Jokie neteisėti veiksmai pareigūnės atžvilgiu nebuvo daromi, todėl Informavimo priemonės neturėjo jokio pagrindo šmeižti FNTT vadovą.

12. Apibendrindami nurodo, kad Reportaže ir Publikacijose Informavimo priemonė paskleidė ginčo informaciją (žinias), o ne savo nuomonę ar vertinimą. Visa informacija (žinios) gauta iš su FNTT konfliktuojančios pareigūnės, kuri nebuvo objektyvi, tačiau pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, grįstą vien tik savo subjektyviomis prielaidomis.

Šalies argumentai

13. Pareiškėjos teigimu, Informavimo priemonė, prieš paskleisdama ginčo informaciją viešai, neatliko išsamaus ir objektyvaus tyrimo, nenustatė neginčijamų faktų, kad FNTT „parduodami ikiteisminiai tyrimai“, kad FNTT vadovai „duoda neteisėtus nurodymus“ ir pan. ir nesilaikė reikalavimo skelbti tik patikrintą ir tikrą informaciją. Tuo Informavimo priemonės pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VVĮ) ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) atitinkamas nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismo posėdžio metu atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

15. Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

16. Atsakovė remiasi VIĮ 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei nurodo, jog žiniasklaida turi teisę ne tik skleisti žinias bet ir reikšti nuomonę apie vienus ar kitus atvejus, procesus. Ginčo atveju viešosios informacijos skleidėjai jokios naujos informacijos nepateikė, o tik pateikė žinią apie neigiamus reiškinius (FNTT pareigūnės interviu ir jai nesuteiktą Pranešėjo statusą) bei įvykių, kurių pareiškėja nekvestionuoja, vertinimą, t. y. nuomonę apie pareiškėjos veiksmus. Pažymėjo, kad nors, nagrinėjamu atveju, viešosios informacijos skleidėjų (rengėjų) išsakytų nuomonių faktinis pagrindas yra FNTT pareigūnės teikta informacija, tačiau šią informaciją patikrinti informacijos skleidėjas turėjo ribotas galimybes. Kaip matyti iš žurnalistinio tyrimo apimties, viešojo intereso klausimais buvo pakalbinti ir kiti asmenys (Ministras Pirmininkas, Ministro Pirmininko patarėjas, FNTT pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas ir kt.), tame tarpe ir FNTT Teisės ir personalo skyriaus vedėjas, taip pat buvo siekta gauti FNTT vadovo, Generalinės prokuratūros komentarą. Pateikta nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą, kurio pareiškėja neginčija.

17. Pabrėžė, kad Reportaže ir Publikacijose skelbiama aktuali ir viešąjį interesą turinti informacija, kurios turinys susijęs su kritišku FNTT vadovo veiklos vertinimu. Pažymėjo, kad vien informacijos pateikimo pobūdis (aštrus, kritiškas), savaime nėra pagrindas konstatuoti viešojo asmens garbės ir orumo pažeidimą.

18. Nepagrįstais vertino pareiškėjos argumentus, kad viešosios informacijos rengėjai turėjo vadovautis Generalinės prokuratūros sprendimu nesuteikti FNTT pareigūnei pranešėjo statuso ir neskelbti ginčo informacijos. Viešosios informacijos skleidėjai gali pasirinkti kokio stiliaus reportažą rengs, koks bus publikacijos tikslas ir turinys.

19. Pažymėjo, kad atsakovo kompetencija yra numatyta VIĮ 49, 50 straipsniuose. Atsakovas neturi pareigos spręsti, ar pareiškėjos veikloje yra baudžiamųjų įstatymų pažeidimų. Inspektoriaus pareiga buvo įvertinti, ar viešosios informacijos rengėjai turėjo pagrindą skleisti paskelbtą ginčo informaciją, taip pat, ar skleisdami informaciją nepažeidė VIĮ įtvirtintų reikalavimų.

20. Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su pareigūnės reputacija ir ginčus nurodė, kad dėl pareigūnės veiklos įvertinimo nebuvo priimta jokių teismų sprendimų, todėl ši aplinkybė nebuvo įrodymas, keičiantis Inspektoriaus tarnybos sprendimą. Apibendrindami nurodė, kad Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti Sprendimo nėra teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Atsiliepimas

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog Publikacijų antraštės savaime iliustruoja pareigūnės nuomonę, patirtį. Publikacijose nurodytos frazės liudija, kad tai, ką pasakojo pareigūnė, yra tiesa. Publikacijose buvo pateikta pareigūno nuotrauka, kuris, kaip teigiama Publikacijose, susitikinėjo su advokatais. Pareigūnė tai liudijančias nuotraukas persiuntė FNTT vadovui, o vėliau prasidėjo jos persekiojimas. Pažymėjo, kad Publikacijų tema susideda iš dviejų dalių, t. y., kokie faktai buvo perduoti FNTT vadovui, kurių, be kita ko, niekas neprašė paneigti, bei buvo ginčijama pareigūnės pateikta nuomonė apie „parduodamas bylas“ ir pan. Prieš rengiant Publikacijas buvo pakalbinti šeši žmonės, kurie iš esmės pateikė panašią informaciją. Taigi, prieš rengiant Publikacijas, buvo tikslas patikrinti pareigūnės pateiktą informaciją.

Šalies argumentai

23. Dėl pareigūnei nesuteiktų atostogų, t. y., ar tai faktas, ar žinia, nurodo, jog patikrinus informaciją buvo matyti, kad 2/3 ar daugiau pareigūnų taip pat buvo pateikę prašymus išeiti Vėlikų atostogų ir jų prašymai buvo patenkinti, išskyrus pareigūnės prašymą, kuriai, apie atostogų nesuteikimą buvo pranešta paskutinę minutę. Tai pasityčiojimas iš žmogaus, taip mano ir pati pareigūnė.

24. Dėl grasinimų pareigūnei nurodo, kad pareigūnė taip jautėsi, ji taip apibūdino savo jausmus.

25. Dėl šaltinio patikimumo nurodo, kad dėl pareigūnės pateiktos informacijos stengėsi apklausti kuo daugiau žmonių. Dėl aktualių klausimų kreipėsi ir į FNTT atstovą spaudai, tačiau į užduotus klausimus buvo paaiškinta, jog tai ne jų kompetencija. Tuomet prašė pakviesti kitą asmenį, kuris galėtų atsakyti į klausimus apie pareigūnę, pateikusią atitinkamą medžiagą FNTT vadovui, siūlėsi ateiti kitu laiku, tačiau dėl susitikimų nebuvo suderinta. Institucija tam laiko neskyrė. Pažymėjo, kad neketino užduoti klausimų, kurių institucijos atstovai nebūtų galėję atsakyti. Institucija negalėjo nežinoti apie tai, kad jų pareigūnas susitikinėja su advokatais ir apie tokius veiksmus nepraneša bei jų nedeklaruoja.

26. Nurodo, kad iš pareigūnės buvo gavę visus jos rašytus laiškus FNTT vadovybei. FNTT apie jų pareigūnės atžvilgiu pradėtą pranešėjo statuso suteikimo procedūrą realiai žinojo, nes patys žurnalistai paskambino į Generalinę prokuratūrą ir sakė, kad pagal įstatymą prokuratūra turi pranešti institucijai apie tai, kad jų pareigūno atžvilgiu yra pradėta pranešėjo statuso suteikimo procedūra.

27. Dėl pažeistos FNTT dalykinės reputacijos nurodo, kad institucijos reputaciją pažeidė ne Publikacijos, o korupcijos byla, apie kurią kalbama Publikacijose.

28. Pažymėjo, kad Publikacijose nurodyti teiginiai: „Vos moteris parašė skundą pasipylė grasinimai“; „Parduotas ikiteisminis tyrimas“ yra citatos ir šiuos teiginius interviu metu nurodė pati pareigūnė. Teiginys „Iš tyrėjos netgi tyčiojamasi“ tai perteiktas pareigūnės jausmas, apie kurį ji pati papasakojo. Teiginiai apie persekiojimą taip pat buvo pateikti atsižvelgiant į faktines aplinkybes, jų chronologinę (pagal datas) veiksmų seką, kuriuos nurodė pati pareigūnė ir kurių (faktų), be kita ko, niekas neginčija. Straipsnis buvo pavadintas taip, kaip jautėsi pareigūnė. Nėra jokių duomenų, kad dėl pareigūnės pateiktos informacijos, kaip melagingos, būtų pradėta baudžiamoji byla. Taip pat nebuvo jokių objektyvių aplinkybių pareigūnę vertinti kaip nepatikimą informacijos šaltinį.

Atsiliepimas

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad Publikacijose minimas FNTT pareigūnas nebuvo apdovanotas medaliu, jam buvo įteiktas pagyrimo raštas. Taip pat Publikacijose neteisingai nurodoma, kad korupcijos skandalas susijęs su FNTT, Generaline prokuratūra. Priešingai, būtent FNTT išaiškino šią korupcijos bylą. Taip pat pažymėjo, kad Informacijos priemonėse neteisingai aptariama jo bičiulystė su Ministru Pirmininku. Pabrėžė, kad bičiuliais jie niekada nebuvo.

30. Dėl pareigūno K. susitikimo su advokatu nurodo, kad peržiūrėjo vaizdo įrašą apie pareigūno ir advokato susitikimą, tačiau jame nieko neteisėto nebuvo.

31. Nurodė, kad su žurnalistais dėl susitikimo nebuvo derinta, iš jų nebuvo gauta jokia žinutė, ar prašymas susitikti dėl pokalbio. Tarnybos patalpose matė žurnalistę, kuri užsiminė, jog norėtų paklausti, tačiau dėl vadovo užimtumo pokalbis neįvyko.

33. Dėl publikacijų turinio nurodo, kad jame nėra jokių konkrečių faktų. Atkreipė dėmesį, kad FNTT tai institucija, kuri valdo daug jautrios informacijos, susijusios su finansais. Darbo metodai taip pat grįsti ir asmeniniu pasitikėjimu, todėl Publikacijos padarė didelę žalą institucijai tiek valstybiniu, tiek tarptautiniu mastu. Nurodė, kad Inspektoriaus tarnyba tyrimą atliko neįsigilinusi į visas aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

34. Byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (SK-159)SPR-233 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

35. Pareiškėja su skundu kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių, nurodydama, kad Reportaže ir Publikacijose pateiktos atitinkamos žinios neatitiko tikrovės, nuomonės išreikštos remiantis subjektyvumu, prielaidomis ir yra žeminančios bei pažeidžiančios FNTT reputaciją bei FNTT vadovo garbę ir orumą. Pareiškėjos nuomone, tuo viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pažeidė VIĮ 3, 13, 19, 22 ir 41 straipsnių reikalavimus. Pareiškėja Inspektoriaus tarnybos prašė išnagrinėti skundą dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos FNTT dalykinės reputacijos ir FNTT vadovo garbės ir orumo bei prašė:1) priimti sprendimą įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) „Lietuvos ryto“ televiziją už visuomenės informavimo turinį atsakingus (fizinius asmenis) ir žurnalistes A. M. bei D. Ž.-B. dėl VIĮ 3, 19, 22 ir 41 straipsnių pažeidimų ir reikalauti juos pašalinti; 2) reikalauti, kad „Lietuvos ryto“ televizija ir dienraštis „Lietuvos rytas“ paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią FNTT dalykinę reputaciją ir FNTT darbuotojų asmens garbę ir orumą, ar kenkiančią teisėtiems jų interesams, tokiu pačiu būdu, kokiu šia informaciją paskelbė; 3) viešai paskelbti priimtą sprendimą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje (svetainėje); 4) taikyti Administracinių nusižengimų kodekse numatytą atsakomybę.

Inspektoriaus tarnyba administracinėje byloje ginčijamu sprendimu pareiškėjos skundą pripažino nepagrįstu.

36. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjos įvardintas teisių pažeidimas siejamas su šio sprendimo 3 punkte nurodytais teiginiais (20 punktų). Taigi, atsižvelgiant į keliamo ginčo pobūdį, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp teisės į saviraiškos laisvę ir teisės į juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimą ir įvertinti, ar Inspektoriaus tarnyba tinkamai išnagrinėjo pateiktą skundą dėl galimo juridinio asmens reputacijos pažeidimo pirmiau minėtais reportažo teiginiais (teismo sprendimo 3 punktas).

37. Pasisakant dėl ginčui spręsti aktualaus teisinio reguliavimo visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta teisė turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvė. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 11 straipsniu garantuojama saviraiškos, informacijos, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas.

38. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) taip pat ne kartą yra pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir masinės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą, taip pat jos, kaip būtinos prielaidos demokratijai sukurti ir išsaugoti, vaidmenį (žr. 1995 m. balandžio 20 d., 1997 m. vasario 13 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimus). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-787/2011). Toks vertinimas, be kita ko, dera ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) pateiktais išaiškinimais. EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik ,,informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“, reikalavimai (žr. EŽTT 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Hertel prieš Šveicariją, 2005 m. vasario 15 d. sprendimą Steel and Morris prieš Jungtinė Karalystė, 2008 m. liepos 29 d. sprendimą Flux prieš Moldovą).

39. Vis dėlto saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr. mutatis mutandis EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimą Constantinescu prieš Rumuniją). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Taigi saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). EŽTT taip pat akcentuoja, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos saviraiškos laisvei taikomos išimtys turi būti aiškinamos griežtai, apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiko „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės, spręsdamos, ar yra toks poreikis, turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų (žr. EŽTT 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimus Hertel prieš Šveicariją, 2005 m. vasario 15 d. sprendimą Steel and Morris prieš Jungtinė Karalystė, 2008 m. liepos 29 d. sprendimą Flux prieš Moldovą).

40. Apibendrinant darytina išvada, jog skleidžiant informaciją turi būti nepažeidžiamos ir kitos gintinos vertybės, inter alia juridinio asmens dalykinė reputacija. Tai gali būti siejama su tuo, kad juridinio asmens dalykinė reputacija yra saugoma ir gintina vertybė. EŽTT taip pat akcentuoja, jog pagal Konvenciją juridinio asmens dalykinė reputacija dėl savo ekonominės vertės gali būti saugoma ir ginama kaip turtas, t. y. vertybė, saugotina pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) (žr. EŽTT 1999 m. kovo 25 d. sprendimą Iatridis prieš Graikiją).

41. Nacionaliniu lygiu juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies norma, pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas kartu reiškia įstatyme įtvirtintą galimybę apriboti juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos apsaugą ir tokio suvaržymo ribas, juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan.

42. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog kiekvienas juridinis asmuo (tiek privatus, tiek viešasis) turi teisę ginti savo dalykinę reputaciją. Tokią teisę numato VIĮ nuostatos, CK 2.24 straipsnis. Vis dėlto, skiriasi privačių ir viešųjų asmenų garbės ir orumo gynimo ir kritikos apimtis, atitinkamai skiriasi jų santykis, kada yra kalbama apie privačius juridinius asmenius, viešuosius juridinius asmenis arba kai nepaisant teisinės formos šie asmenys teikia visuomenei viešąsias paslaugas. Pažymėtina, jog, jeigu juridinis asmuo (įstaiga) yra viešasis asmuo arba teikia visuomenei viešąsias paslaugas, jo kritikos ribos yra platesnės nei kurio kito juridinio asmens. Ne tik viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), bet ir bet kuris kitas asmuo turi konstitucinę teisę kritikuoti tokią įstaigą ir (ar) jos veiklą, tačiau svarbu, ar neigiama nuomonė apie įstaigą formuojama be pagrindo. Visuma aplinkybių lemia, ar neigiamas įstaigos vertinimas peržengia saviraiškos laisvės ribas ir pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ar ne. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, EŽTT praktikoje taip pat akcentuojamas dėsningas juridinio asmens veiklos pobūdžio bei visuomeninio reikšmingumo ryšys su jo reputacijos gynimo bei leistinos kritikos ribomis: viešasis juridinis asmuo nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo, viešojo asmens dalykinės reputacijos gynimo ribos siauresnės, o jo atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės negu privataus asmens atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2005). Taigi įmonės (iš esmės nebūtinai valstybinės, bet tos, kurių veikla siejama su „viešuoju interesu“) neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria kruopščiam savo veiksmų tiriamajam žvilgsniui ir tokios įmonės turi būti tolerantiškesnės kritikai (žr. EŽTT Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę). Tai susiję ne tik su spaudos priemonių užduotimi pateikti informaciją, susijusią su visuomenės interesu, bet ir visuomenės teise tokią informaciją gauti (žr. EŽTT 2004 m. birželio 29 d. sprendimą Chauvy ir kiti prieš Prancūziją). Taigi, darytina išvada, kad nuomonei, kaip saviraiškos būdui, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo aspektu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Situacijose, kai yra pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir pateikiama nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti bei žurnalistas diskutuoja apie „tikrą“ viešąjį, visuomeninį interesą, patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai, tampa pirmaeiliu dalyku (žr. EŽTT 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą Flux prieš Moldovą).

43. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006, 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009). Taigi sprendžiant, ar visuomenės informavimo priemonė neperžengė numatytų ribų, turi būti atsižvelgiama į tai, ar buvo paskelbta visuomenei žinia, ar nuomonė, į jų paskelbimo kontekstą, informacijos pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimo teisingos pusiausvyros nustatymo.

44. Atsakovė pagal savo kompetenciją nesprendžia dėl viešosios informacijos atitikties Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) nuostatoms, todėl šiuo aspektu pareiškėjos nurodyti argumentai (Informavimo priemonė nesilaikė Kodekso 1, 3-4, 6-7, 14, 17, 20, 31-32 straipsnių) plačiau nebus nagrinėjami. Papildomai pažymėtina, kad Kodeksas Teisės aktų registre buvo paskelbtas 2020 m. gegužės 18 d. ir įsigaliojo 2020 m. gegužės 19 d. (Nr. 10556), taigi skundžiamo Sprendimo priėmimo metu negalėjo būti taikomas. Teismas Sprendimo teisėtumą nagrinėja vadovaujantis jo priėmimo metu galiojančiais teisės aktais.

45. Pareiškėja skunde nurodo, kad Publikacijų ir Reportažo turinys yra orientuoti į FNTT menkinimą, t. y. siekiant pakenkti institucijai. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, visų pirma, Publikacijose ir Reportaže paskleistų teiginių vertinimas bus atliekamas atsižvelgiant į jų turinį, taip pat informacijos paskelbimo tikslą.

46. Teismas iš esmės sutinka su skundžiamame sprendime pateikta informacija, kad Publikacijose ir Reportaže nagrinėjama tema neabejotinai turi viešąjį interesą. Ginčo informacijoje pristatomi (nagrinėjami) klausimai susiję su institucijos, kurios viena iš prioritetinių veiklos sričių, finansinių nusikaltimų ir pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, vidaus veikla. Reportaže ir Publikacijose aptariamas ne teisinėmis priemonėmis daromas poveikis vienai iš institucijos darbuotojų, siekiant, kaip ji pati teigia, priversti ją palikti tarnybą. Taip pat aptariami kiti su institucijos [galimai netoleruotina] veikla susiję klausimai. Taigi, šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turėtų galimybę efektyviai prisidėti prie viešosios diskusijos, skleisdami informaciją, o visuomenė turi teisę būti apie tai informuota. Pažymėtina ir tai, kad informavimo priemonėse pristatyta tema yra pateikiama taip, kad negalima teigti, jog pareiškėja yra tiesiogiai kaltinama padariusi kokius nors nusižengimus. Iš ginčo informacijos matyti, kad buvo aptariamas pareigūnės pateiktų aplinkybių ir su tuo susijusių įtarimų bei jos padarytų išvadų vertinimas, keltos abejonės FNTT veiklos teisėtumu, pateikti kiti įvairūs spėjimai. Taigi visų ginčo aplinkybių visumoje darytina išvada, kad viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nagrinėta ir pateikta tema turi viešąjį interesą.

Dėl Publikacijose ir Reportaže nurodytų 6-8, 10, 12, 15-20 teiginių

46. VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad Viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Šios nuostatos esmė yra ta, jog tas, kuris paskelbė informaciją, kuri pateikta nurodytu būdu, nėra atsakingas už turtinės ar neturtinės žalos, jei ji būtų patirta, atlyginimą. Ši nuostata iš esmės skirta apsaugoti ne informacijos gavėją, o tą visuomenės informavimo priemonę, kuri tik perspausdina kito asmens pateiktą, ar jau anksčiau skelbtą informaciją.

47. Iš ginčo informacijos turinio matyti, kad Publikacijos buvo rengiamos remiantis FNTT pareigūnės pateiktomis aplinkybėmis ir jų vertinimu. Nustatyta, kad Publikacijose minimi ginčo teiginiai (6-8, 12, 15-20 teiginiai) yra aiškiai išsakyti pačios pareigūnės („svarstė tyrėja, „nurodyta tyrėjos skunde Generalinei prokuratūrai“ ir pan.). Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. taip pat patvirtino, kad minėti ginčo teiginiai yra pačios pareigūnės citatos, kuriomis ji (pareigūnė) perteikė jausmą, kurį išgyveno ir apie kurį pati papasakojo, o įvertinus pareigūnės statusą, viešosios informacijos rengėjui nebuvo jokių objektyvių aplinkybių pareigūnę vertinti kaip nepatikimą informacijos šaltinį. Taigi iš Publikacijų teksto akivaizdu, kad nurodyti ginčo teiginiai nėra viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) kūryba. Publikacijose nurodyti ginčo teiginiai yra išsakyti aiškaus šaltinio, kuris straipsniuose yra nurodytas. To pakanka pripažinti, kad viešosios informacijos rengėjas tinkamai nurodė informacijos šaltinį, nebuvo pagrindų juo nepasitikėti, todėl, kaip teisingai nurodė Inspektoriaus tarnyba, yra pagrindas aptartai ginčo informacijai (teiginiams) taikyti VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą redakcinės atsakomybės išimtį.

48. Iš esmės analogiškai, pasisakytina ir dėl teiginio, kuriame aptariami FNTT vadovo draugiški santykiai su premjeru S.. Minėti teiginiai jau buvo išsakyti ankstesnės TV laidos transliacijos metu (dėl šios faktinės aplinkybės ginčo nėra), todėl šiam teiginiui taip pat yra pagrindas taikyti VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą redakcinės atsakomybės išimtį (anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones).

Dėl Publikacijose ir Reportaže nurodytų 1-4, 5, 10, 11 (dalies teiginių), 14 teiginių

49. Teismų praktikoje yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės. Vienas pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žinią nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Nuomonė – tai požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VIĮ 2 straipsnio 36 dalis). Atribojant žinią nuo nuomonės būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006 ir kt.).

50. Šioje dalyje aptariamuose ginčo teiginiuose minimos aplinkybės, susijusios su pareigūnės FNTT vadovybei nurodytais pareigūnų pažeidimais, pareigūnei nesuteiktu pranešėjos statusu, skundo FNTT vadovybei pateikimu, FNTT vadovo bičiulystę su premjeru, siūlymu pareigūnei išeiti iš darbo, neišleidimu velykinių atostogų. Inspektoriaus tarnyba šiuos teiginius įvertino kaip žinią.

51. Minėta, jog žinia, tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Pagrindinis kriterijus, skiriantis išreikštą nuomonę nuo paskleistos žinios, yra galimybė žiniai taikyti tiesos kriterijų. Taigi, pagrindinis klausimas, į kurį turėtų būti atsakyta, ar viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) paskleista žinia atitiko (buvo artima) tiesos kriterijų, ar ja (žinia) buvo siekiama įžeisti pareiškėją, pažeminti jos garbę ir orumą. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006).

52. Byloje iš esmės nėra ginčo, jog šiuose ginčo teiginiuose nurodytos aplinkybės realiai vyko (įvyko) (FNTT pareigūnei pranešėjos statusas nebuvo suteiktas, pareigūnė teikė skundą FNTT vadovui, FNTT vadovo bičiulystė su premjeru jau buvo aptarta ankstesnėje publikacijoje, pareigūnei buvo pateiktas siūlymas išeiti iš darbo šalių susitarimu, išmokant kompensaciją, pareigūnė nebuvo išleista velykinių atostogų ir kt.), todėl, vadovaujantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad Informacijos skleidėjo (rengėjo) paskelbta informacija buvo aiškiai neteisinga arba ja buvo sąmoningai siekiama pažeminti institucijos garbę ir orumą. Atsižvelgiant į aptartą situaciją ir tai, kad ginčo informacija buvo paskelbta viešoje diskusijoje visuomenei aktualiais klausimais, kurioje, be kita ko, taip pat dalyvavo ir pačios pareiškėjos atstovai (Teisės ir personalo skyriaus vedėjas, institucijos spaudos atstovas), kurie ginčo teiginiuose nurodytų faktinių aplinkybių priešingai neįrodė, leidžia spręsti, kad Inspektoriaus tarnyba Sprendime pagrįstai konstatavo, kad aptartuose teiginiuose pareiškėjos atžvilgiu pateikta informacija priskiriama žiniai, kurios (tokios žinios) egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir yra objektyviai nustatomas. Nagrinėjamu atveju Informacijos skleidėjas (rengėjas) šiuos ginčo teiginius išsakė kaip faktus – tikrus ir nepramanytus įvykius, kurių, kaip jau minėta, pareiškėja nei bylos medžiaga, nei teismo posėdžio metu priešingai jokiais įrodymais nepaneigė. Darytina išvada, kad Inspektoriaus tarnyba pagrįstai šioje dalyje aptartus teiginius įvertino kaip žinią.

Dėl Publikacijose ir Reportaže nurodytų 2-5 (dalies teiginių), 9-11, 13-14 teiginių

53. Inspektoriaus tarnyba Publikacijose ir Reportaže nurodytus teiginius: „Vos moteris parašė skundą pasipylė grasinimai“; „Apskųstos tarnybos vadovas drąsos susidoroti su pranešėja <...>, „Kodėl apie negeroves dar vienai prabilusiai tyrėjai nesuteikta valstybės garantuota apsauga?“, „Tyrėjai spaudimas buvo pradėtas daryti tuomet, kai jai įstatymas garantuoja apsaugą“; „FNTT vadovybė persekiojo moterį, darė jai spaudimą, gąsdino“; „FNTT generolo ir jo pavaldinių drąsą galima paaiškinti tik tuo, kad generolas A. M. geras premjero bičiulis dar nuo policijos laikų, kuris paskyrė į pareigas, o generolui beveik dvigubai šoktelėjo alga jis uždirba kone 5 000 Eur“; „Iš tyrėjos netgi tyčiojamasi, <...>“; , <...> tyrėja iš pradžių sulaukė mandagaus pasiūlymo išeiti iš darbo, o vėliau – ir grasinimų“; „Taigi vis aukštesni viršininkai moterį spaudė išeiti iš darbo gražiuoju, <...> įvertino kaip nuomonę.

54. Pažymėtina, jog nurodyti teiginiai (jų dalys: „pasipylė grasinimai“, „drąsos susidoroti“, „negerovės“, „daromas spaudimas“, „gąsdino“ ir kt.) neturi konstatuojamosios reikšmės ir skamba kaip asmeninis, subjektyvus aplinkybių vertinimas bei patenkantys į nuomonės sampratą. Pažymėtina, kad vadovaujantis Konvencijos 10 straipsniu viešosios informacijos rengėjams nedraudžiamas vaizduojamo objekto savybių padidinimas, perdėjimas, perkeltinės reikšmės pasakymas (hiperbolizavimas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama „teisė reikšti nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą)“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, „perdėta ar provokuojanti informacija gali būti skleidžiama tik tokiu atveju, kai tokia informacija iš esmės nepažeidžia asmens teisių ir kai viešosios informacijos rengėjas tokios informacijos skelbimu siekia teisėtų ir pagrįstų tikslų“ (žr. 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-1569/2014). Taigi, kaip nustatyta teismų praktikoje, hiperbolizacija nėra draudžiama, tačiau turi neperžengti teismų praktikoje suformuluotų ribų. Paminėtina, jog EŽTT yra išaiškinęs, kad žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą ar provokaciją (EŽTT 1999 m. rugsėjo 28 d. sprendimas byloje D. prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28144/95), o ir literatūrinės išraiškos priemonių naudojimas skleidžiant informaciją ir idėjas viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) veikloje yra leistinas. Tai reiškia, jog perteikiami duomenys gali būti nevisiškai tikslūs dėl to, kad vartojamos literatūrinės išraiškos priemonės, siekiant tam tikrus aspektus paryškinti ar sustiprinti įspūdį skaitytojui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1349/2002).

55. Iš aukščiau išdėstyto, darytina išvada, jog pareiškėja yra viešasis asmuo ir tai reiškia, kad turi būti pakantesnė kritikai. Be to, kaip ne kartą yra akcentuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, jog juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009, 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010, 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).

56. Asmens garbė ir orumas, dalykinė reputacija yra ginami, kai nustatoma faktų visuma: žinios paskelbimas; žinios yra apie asmenį; paskelbtos žinios yra žeminančio pobūdžio; paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Įstatymo nuostatos aiškiai nustato, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, draudžiama platinti dezinformaciją, informaciją šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo orumą ir garbę, numato žurnalistui pareigą teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog minėti skleidžiamai informacijai taikomi kriterijai skiriasi priklausomai nuo paskleistos informacijos rūšies (žinia ar nuomonė) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-795/2011).

57. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad, sprendžiant analogiškas bylas, teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad publikacijos teiginiai turi būti vertinami visos publikacijos ir kitų su aprašoma situacija susijusių publikacijų kontekste, atsižvelgiama į sakinių konstrukciją, minčių dėstymą, logines paskelbtos informacijos sąsajas; publikacijos teiginių negalima vertinti izoliuotai, atsietai nuo viso publikacijos teksto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-104/2014, 2015 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-207261/2015, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1804-662/2016).

58. Iš šioje dalyje aptariamų ginčo teiginių galima daryti išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) Publikacijose, Reportaže iš esmės siekė kuo įtikinamiau perteikti pareigūnės nuogąstavimus, emocijas, dėl tarnyboje kilusių problemų ir kartu pateikė atitinkamas išvadas. Kaip jau minėta teismų praktikoje, pašnekovo emocijas perteikiami duomenys gali būti nevisiškai tikslūs dėl to, kad vartojamos literatūrinės išraiškos priemonės, kuriomis siekiama tam tikrus aspektus paryškinti ar sustiprinti įspūdį skaitytojui. Taigi, kaip teismo posėdžio metu nurodė informacijos rengėjo atstovė, tokiais teiginiais, kaip: „pasipylė grasinimai“, „susidoroti su pranešėja“, „negerovės“, „spaudimas buvo pradėtas daryti“, „darė spaudimą, gąsdino“, „spaudė išeiti iš darbo“ ir kt., kaip tik ir buvo siekiama perteikti tikrąją pareigūnės emociją, taip, kaip ji jautėsi pasakojimo metu. Minėta, kad Publikacijų teiginių negalima vertinti izoliuotai, atsietai nuo viso Publikacijų teksto. Todėl, kaip teismo posėdžio metu nurodė Publikacijų rengėja, teiginiai apie pareigūnės persekiojimą, gąsdinimą ir pan. buvo pateikti atsižvelgiant į faktines aplinkybes, į chronologinę institucijos (pagal datas) veiksmų seką, kuriuos (veiksmus) nurodė pati pareigūnė ir kurių (kaip faktų) niekas neginčija. Iš Publikacijų turinio matyti, jog jose aprašyti atitinkami FNTT veiksmai pareigūnės atžvilgiu, kurie sekė po pareigūnės pranešimo FNTT vadovybei apie tarnyboje daromus pažeidimus. Pareigūnė nurodė faktus, jog po pranešimo apie pažeidimus, jos atžvilgiu buvo vykdomi atitinkami veiksmai (siūlomos žemesnės pareigos, išėjimas iš tarnybos, neišleidimas atostogų ir kt.), kuriuos pareigūnė objektyviai turėjo pagrindo vertinti išreikšdama „aukštesnes“ emocijas. Atitinkamai Publikacijų, Reportažo rengėjai, siekdami paryškinti nagrinėjamą klausimą (viešas interesas), turėjo pagrindą literatūrinės išraiškos priemonėmis (tokia praktika galima), būtent tokiais ginčo teiginiais perteikti pareigūnės išreikštas emocijas. Nei Inspektoriaus tarnyboje atliekamo tyrimo metu, nei administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių duomenų, kad dėl pareigūnės pateiktos informacijos, kaip melagingos, būtų pradėti atitinkami tyrimai, todėl sutiktina su atsakovės išvadomis, kad ginčo teiginiai, tai tik vertinamojo pobūdžio teiginiai (nuomone), kuriems neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis. Aptartų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad ginčo teiginiai – nuomonė, nors ir laikytini subjektyviais, buvo paremti faktiniu pagrindu (FNTT veiksmai po pareigūnės pareiškimo apie tariamus pažeidimus pateikimo FNTT vadovybei, vėliau Generalinei prokuratūrai), tačiau kuriems, kaip minėta, netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Publikacijų rengėjų subjektyvūs samprotavimai, komentuojant viešąją informaciją ir kviečiant diskutuoti, galėjo pažeminti pareiškėjos, kaip institucijos, ar jos atstovaujamų asmenų garbę ir orumą, ar daryti neigiamą įtaką dalykinei reputacijai, todėl šie pareiškėjos argumentai, jog turi būti ginama FNTT garbė ir orumas bei dalykinė reputacija, nes paskleista nepatikrinta, faktiniais duomenimis nepagrįsta informacija, esamų faktinių aplinkybių ir suformuluoto skundo ribose, vertintini kaip nepagrįsti.

59. Pareiškėja tiek skunde, tiek atstovas teismo posėdžio metu prieštaravo, kad neturėjo objektyvios galimybės pasisakyti dėl Publikacijose ir Reportaže pateiktos informacijos. Kaip matyti iš Publikacijų turinio, šias aplinkybes, be kita ko, teismo posėdžio metu patvirtino ir Publikacijų rengėja, jog prieš rengiant informaciją, dėl šaltinio patikimumo (dėl pareigūnės pateiktos informacijos) kreipėsi į FNTT administraciją, spaudos atstovą, tačiau buvo paaiškinta, kad į užduotus klausimus nebus atsakyti, nes tai ne jų kompetencija. Buvo prašoma pakviesti kompetentingus asmenis, tačiau to taip pat nebuvo padaryta. Iš Publikacijų turinio matyti, kad dėl pareigūnės pateiktos informacijos buvo kalbintas ir premjero atstovas, o kaip teismo posėdžio metu patvirtino viešosios informacijos rengėjo atstovė, tikrinant pateiktą informaciją buvo kalbinti dar šeši pareigūnai, kurie iš esmės priešingos informacijos pareigūnės pateiktai informacijai nenurodė. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl pareigūnės pateiktos informacijos.

60. Teismas, įvertinęs byloje esančių aplinkybių visumą, daro išvadą, kad Inspektoriaus tarnyba skundžiamame sprendime nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, tinkamai įvertino ir išanalizavo nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą. Sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstyta, kuo grindžiamos padarytos išvados, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurio naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

61. Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. de H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. A-3555-261/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisMefodija PovilaitienėGediminas Užubalis