Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-1977-662/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-21
Bylos Nr.: eA-1977-662/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00173-2020-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
Atsakovas: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“, uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos ryto“, "Lietuvos ryto" televizija, "Lietuvos rytas", "Lrytas"

Kategorijos

27.1Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimai

Administracinė byla Nr. eA-1977-662/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00173-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 27.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“, uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos ryto“ televizijai, uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“, A. M., D. Ž.-B, A. M. (A. M.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Inspektoriaus tarnyba) 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (SK-159)SPR-233 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti FNTT skundą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. 2019 m. balandžio 21 d. 21:00 val. Lietuvos ryto televizijos laidoje „24/7“ parodytame reportaže „Kita FNTT pusė: pareigūnė prabilo apie neteisėtus nurodymus ir persekiojimą“ (toliau – ir Reportažas) ir 2019 m. balandžio 24 d. 06:01 val. dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijoje „Pastabi FNTT tyrėja pasijuto mindoma“ bei 2019 m. balandžio 24 d. portale www.lrytas.lt publikacijoje „R. K. pėdomis pasekusi pastabi FNTT tyrėja pasijuto mindoma“ (toliau – ir Publikacijos) buvo viešai paskleista tikrovės neatitinkanti FNTT ir FNTT vadovo A. M. garbę ir orumą žeminanti ir neigiamą visuomenės nuomonę formuojanti informacija. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Inspektoriaus tarnybą, tačiau ši skundžiamu Sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

2.2. Pareiškėjo teigimu, Reportaže ir Publikacijose viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) UAB „Lrytas“, dienraštis „Lietuvos Rytas“ ir portalas www.lrytas.lt (toliau – ir Informavimo priemonės) paskelbė šią tikrovės neatitinkančią informaciją: 1) „Apie pažeidimus išdrįsusiai prabilti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjai nebuvo nustatyta įstatymu numatyta apsauga“; 2) „Vos moteris parašė skundą pasipylė grasinimai“; 3) „Apskųstos tarnybos vadovas drąsos susidoroti su pranešėja turėjo kur kas daugiau, nei baimės pažeisti įstatymą. Gal dėl to, kad apskųstas tarnybos vadovas – artimas premjerui žmogus, bičiulis, dar nuo policijos laikų“; 4) „Kodėl apie negeroves dar vienai prabilusiai tyrėjai nesuteikta valstybės garantuota apsauga?“‘ 5) „Tyrėjai spaudimas buvo pradėtas daryti tuomet, kai jai įstatymas garantuoja apsaugą“; 6) „Ne vienas yra atvejis, ir ne vienas tyrėjas gali pasakyti, kad tiesiog tyrėjas dirba byloje pagal suplanuotus veiksmus, suplanuotą darbą, paskui staiga be jokių paaiškinimų paima vadovas ir staiga tą bylą perduoda kitam tyrėjui“; 7) „Parduotas ikiteisminis tyrimas“; 8) „Iš vidaus supuvusi ir jinai veikia savo principais visiškai atskirais <...> nes tokių kaip aš buvo daug prieš tai <...> Tokiais žmonėmis labai griežtai atsikratoma, jeigu tu nevykdai aklai, nevykdai kad ir neteisėtų viršininkų nurodymų, tavimi bus greitai atsikratyta, t. y. kaip taisyklė šitoje sistemoje...“ „buvo Vilniaus apygardos valdybos vadovas D. B., kuris visą laiką tik neteisėtus praktiškai nurodymus duodavo. Pas mus valdyboje net buvo toks pavadinimas „B. kodeksas“. Jam jokie įstatymai, jokie kodeksai neegzistavo <...> Jis liepė daryti tokius veiksmus, kurių mes, kaip tyrėjai, negalime daryti <...> Pavyzdžiui nu nevykdyti prokurorų nurodymų...“; 9) „FNTT vadovybė persekiojo moterį, darė jai spaudimą, gąsdino“; 10) „FNTT generolo ir jo pavaldinių drąsą galima paaiškinti tik tuo, kad generolas A. M. geras premjero bičiulis dar nuo policijos laikų, kuris paskyrė į pareigas, o generolui beveik dvigubai šoktelėjo alga jis uždirba kone 5 000 Eur“; 11) „Iš tyrėjos netgi tyčiojamasi, nes ji neišleista velykinių atostogų“; 12) „Parašiau prašymą atostogoms <...> nebuvo jokių išvis priežasčių, kad manęs neišleisti, jokių pagrįstų. Ir gaunu atsakymus, prieštaravimus, kad manęs neišleidžia. Nu, aš manau, kad čia tęsiasi tam tikras spaudimas, ne tam tikras, o psichologinis spaudimas man, kad aš apsispręsčiau ir išeičiau savo noru iš darbo“; 13) „Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjai iš pradžių sulaukė mandagaus pasiūlymo išeiti iš darbo, o vėliau – ir grasinimų“; 14) „Taigi vis aukštesni viršininkai moterį spaudė išeiti iš darbo gražiuoju, nors oficialiai jai turėjo galioti pranešėjo prašančiam asmeniui taikoma garantija – savotiška neliečiamybė. Gal FNTT vadovai nežinojo, kad jų institucijos darbuotoja kreipėsi su informacija dėl pranešėjo statuso?“; 15) „Mane daug kas vadina naivia, bet netgi būdama tokia negalėčiau patikėti, kad jie nežinojo. Manau, žinojo“, - svarstė tyrėja. Anot pareigūnės, kvietimas išgerti kavos ir pasikalbėti jau buvo aiškus signalas“; 16) „FNTT koridoriuose vartojamas neoficialus terminas „pardavė ikiteisminį tyrimą“; 17) „Ir tai esą dažnai vyksta po to, kai tarnyboje apsilanko suinteresuoti advokatai“; 18) „Tokie bylų „vaikščiojimai“ esą mandagiai nutylimi“; 19) „kad iš vienų tyrėjų galbūt be pagrindo atimamos bylos ir perduodamos kitiems, nurodyta ir tyrėjos skunde Generalinei prokuratūrai“; 20) „Anot tyrėjos, A. M. taip pat neišleido jos Velykų atostogų, nors jas suteikė pusšimčiui kitų tarnybos darbuotojų. Ši pareigūnė atostogų prašė, nes viena augina mažametį vaiką, o šią savaitę mokiniai atostogauja“.

2.3. Nesutinka su Inspektoriaus tarnybos sprendime nurodytomis išvadomis, jog 6–8, 12, 15–20 punktuose nurodyti teiginiai yra FNTT pareigūnės ir buvusių FNTT pareigūnų teikta informacija, 1–5, 9–11, 13–14 punktuose nurodyti teiginiai laikytini žinia ir nuomonė. Pareiškėjo teigimu, Sprendimo motyvai formalūs, neišsamūs, nepagrįsti. Inspektorius tarnyba nepagrįstai nurodo, jog visuomenės informavimo priemonė tik pateikė savo nuomonę, vertinimus dėl FNTT pareigūnės pateiktos informacijos, tačiau neatsižvelgė į tai, kad A. M. atliko žurnalistinį tyrimą pagal pareigūnės pateiktą informaciją, todėl turėjo atsižvelgti, kad FNTT pareigūnei nebuvo suteiktas pranešėjo statusas.

2.4. Viešosios informacijos rengėjai turi teisę skleisti įsitikinimus, nuomonę, tačiau saviraiškos laisvė negali būti absoliuti. Šiuo atveju paskleista informacija neturi faktinio pagrindo, taip pat informacija, kuri neigiamai charakterizuoja FNTT veiklą, naudojant epitetus: „susidoroti su pranešėja“, „parduotas ikiteisminis tyrimas“, „iš vidaus supuvusi sistema“ vartojama turint tikslą juodinti FNTT ir joje dirbančius pareigūnus. Informavimo priemonėse viešai paskleisti šiurkštūs išsireiškimai pateikti naudojant informacijos šaltinio – FNTT pareigūnės, nuolat konfliktuojančios su FNTT, teiginius. Tokiu būdu FNTT pareigūnė kerštauja institucijai. Neįsitikinus skleidžiamos informacijos pagrįstumu ir patikimumu, tokia informacija negali būti laikoma objektyvia kritika, kuri reiškiama tinkamai.

2.5. Pareiškėjo teigimu, ginčo informacija: „Ne vienas yra atvejis, ir ne vienas tyrėjas gali pasakyti, kad tiesiog tyrėjas dirba byloje pagal suplanuotus veiksmus, suplanuotą drabą, paskui staiga be jokių paaiškinimų paima vadovas ir staiga tą bylą perduoda kitam tyrėjui“; „Parduotas ikiteisminis tyrimas“; „pardavė ikiteisminį tyrimą“; „Ir tai esą dažnai vyksta po to, kai tarnyboje apsilanko suinteresuoti advokatai“; „Tokie bylų „vaikščiojimai“ esą mandagiai nutylimi“; „kad iš vienų tyrėjų galbūt be pagrindo atimamos bylos ir perduodamos kitiems, nurodyta ir tyrėjos skunde Generalinei prokuratūrai“ vertinama kaip žinia, kuri neatitinka tikrovės ir akivaizdžiai melaginga. Šiuo aspektu pareiškėjas pažymėjo, kad bylų perdavimas iš vieno tyrėjo kitam atliekamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Padalinių vadovai laiku turi užtikrinti, kad ikiteisminis tyrimas turėtų būti atliekamas nevilkinant ikiteisminio tyrimo veiksmų. Padalinio vadovai, nustatę grėsmę, kliudančią vykdyti ikiteisminį tyrimą, turi teisę priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimo kitam tyrėjui. Reportaže ir Publikacijose buvo pateikta melaginga išvada, kad ikiteisminio tyrimo perdavimas kitam tyrėjui buvo sąlygotas FNTT aukštų pareigūnų susitikimų su bylos baigtimi suinteresuotais advokatais.

2.6. Informavimo priemonė, paskleisdama informaciją, žinojo, kad FNTT pareigūnė, iki paskleisdama informaciją, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl pranešėjos statuso suteikimo, tačiau jo negavo. Taigi žurnalistai, prieš rengdami reportažus, nors ir žinojo, kad Generalinė prokuratūra įvertino šaltinio informaciją ir atsisakė suteikti pranešėjo statusą, tačiau vis tiek paskleidė atitinkamą informaciją.

2.7. Pareiškėjo nuomone, ginčo informacija (žinia): „buvo Vilniaus apygardos valdybos vadovas D. B., kuris visą laiką tik neteisėtus praktiškai nurodymus duodavo. Pas mus valdyboje net buvo toks pavadinimas „B. kodeksas“. Jam jokie įstatymai, jokie kodeksai neegzistavo <...> Jis liepė daryti tokius veiksmus, kurių mes, kaip tyrėjai, negalime daryti <...> Pavyzdžiui nu nevykdyti prokurorų nurodymų ...“; „Iš vidaus supuvusi ir jinai veikia savo principais visiškai atskirais <...> nes tokių kaip aš buvo daug prieš tai <...> Tokiais žmonėmis labai griežtai atsikratoma, jeigu tu nevykdai aklai, nevykdai kad ir neteisėtų viršininkų nurodymų, tavimi bus greitai atsikratyta, t. y. kaip taisyklė šitoje sistemoje ...“ taip pat neatitinka tikrovės ir yra melaginga, nes pareigūnė pateikė tik vieną pavyzdį, tačiau teigiama, kad tokie nurodymai nuolatiniai. Be to, pareigūnei buvo žinoma konkreti situacija ir jos aplinkybės. Tokiu būdu buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad tokie nurodymai yra nuolatiniai.

2.8. Ginčo informacija: „Tyrėjai spaudimas buvo pradėtas daryti tuomet, kai jai įstatymas garantuoja apsaugą“; „Vos moteris parašė skundą pasipylė grasinimai“; „Taigi vis aukštesni viršininkai moterį spaudė išeiti iš darbo gražiuoju, nors oficialiai jai turėjo galioti pranešėjo prašančiam asmeniui taikoma garantija – savotiška neliečiamybė. Gal FNTT vadovai nežinojo, kad jų institucijos darbuotoja kreipėsi su informacija dėl pranešėjo statuso?“; „Mane daug kas vadina naivia, bet netgi būdama tokia negalėčiau patikėti, kad jie nežinojo. Manau, žinojo“, - svarstė tyrėja. Anot pareigūnės, kvietimas išgerti kavos ir pasikalbėti jau buvo aiškus signalas“, laikytina žinia, kuri taip pat neatitinka tikrovės ir yra tik melaginga nuomonė, kuri stokoja faktinio pagrindimo. Reportaže ir Publikacijose teigiama, kad FNTT vadovai galbūt žinojo apie pareigūnės pateiktą prašymą Generalinei prokuratūrai ir dėl to spaudė pareigūnę išeiti iš darbo, tačiau tokie teiginiai yra tik subjektyvios ir įžeidžiančios interpretacijos neturinčios faktinio pagrindo. Pareigūnė į Generalinę prokuratūrą kreipėsi, siekdama savo tikslų – neliečiamybės, o ne viešo intereso gynimo. Pareigūnė siekė tik suklaidinti FNTT įgyvendinti administracinius sprendimus jos atžvilgiu. Pokalbio su FNTT Teisės ir personalo skyriaus vedėju žurnalistė A. M. interpretavo gautą informaciją ir ją iškraipė Reportaže. Be to, minėtas darbuotojas pokalbio metu pateikė daugiau informacijos nei buvo parodyta Reportaže. Informavimo priemonė visuomenei pateikė sau palankias ištraukas iš interviu su Teisės ir personalo skyriaus vedėju, taip sudarydama įspūdį, kad FNTT taiko psichologinį spaudimą, siekdama susidoroti su pareigūnais.

2.9. Dėl ginčo informacijos: „Parašiau prašymą atostogoms <...> nebuvo jokių išvis priežasčių, kad manęs neišleisti, jokių pagrįstų. Ir gaunu atsakymus, prieštaravimus, kad manęs neišleidžia. Nu, aš manau, kad čia tęsiasi tam tikras spaudimas, ne tam tikras, o psichologinis spaudimas man, kad aš apsispręsčiau ir išeičiau savo noru iš darbo“; „Iš tyrėjos netgi tyčiojamasi, nes ji neišleista velykinių atostogų“; „Anot tyrėjos, A. M. taip pat neišleido jos Velykų atostogų, nors jas suteikė pusšimčiui kitų tarnybos darbuotojų. Ši pareigūnė atostogų prašė, nes viena augina mažametį vaiką, o šią savaitę mokiniai atostogauja“ nurodė, kad pareigūnė, 2019 m. balandžio 10 d. pateikdama prašymą kasmetinėms atostogoms, žinojo jos neišleidimo į atostogas priežastis, t. y. dėl neatliktų užduočių ikiteisminiuose tyrimuose, todėl žurnalisčių padaryta išvada, kad iš pareigūnės buvo tyčiojamasi, daromas psichologinis spaudimas, yra melaginga. Taigi, atsisakymas pareigūnę išleisti kasmetinių atostogų neturi sąsajų su jos pranešimu Generalinei prokuratūrai. Informavimo priemonė nepasidomėjo tikrąja priimto sprendimo priežastimi ir nevertino to, kad FNTT pareigūnės veiklos rezultatai netenkino ne tik FNTT vadovybės, tačiau ir prokurorų.

2.10. Dėl ginčo informacijos: „Vos moteris parašė skundą pasipylė grasinimai“; „Apskųstos tarnybos vadovas drąsos susidoroti su pranešėja turėjo kur kas daugiau, nei baimės pažeisti įstatymą. Gal dėl to, kad apskųstas tarnybos vadovas – artimas premjerui žmogus, bičiulis, dar nuo policijos laikų“; „FNTT generolo ir jo pavaldinių drąsą galima paaiškinti tik tuo, kad generolas A. M. geras premjero bičiulis dar nuo policijos laikų, kuris paskyrė į pareigas, o generolui beveik dvigubai šoktelėjo alga jis uždirba kone 5 000 Eur“ nurodė, kad tokie teiginiai, kaip žinia, taip pat neatitinka tikrovės ir yra melagingi. Jokie neteisėti veiksmai pareigūnės atžvilgiu nebuvo daromi, todėl Informavimo priemonės neturėjo jokio pagrindo šmeižti FNTT vadovą.

2.11. Reportaže ir Publikacijose Informavimo priemonė paskleidė ginčo informaciją (žinias), o ne savo nuomonę ar vertinimą. Visa informacija (žinios) gauta iš su FNTT konfliktuojančios pareigūnės, kuri nebuvo objektyvi, tačiau pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, grįstą vien tik savo subjektyviomis prielaidomis. Pareiškėjo teigimu, Informavimo priemonė, prieš paskleisdama ginčo informaciją viešai, neatliko išsamaus ir objektyvaus tyrimo, nenustatė neginčijamų faktų, kad FNTT „parduodami ikiteisminiai tyrimai“, kad FNTT vadovai „duoda neteisėtus nurodymus“ ir pan. ir nesilaikė reikalavimo skelbti tik patikrintą ir tikrą informaciją. Tuo Informavimo priemonės pažeidė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) atitinkamas nuostatas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad:

3.1. Remiantis VIĮ 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, žiniasklaida turi teisę ne tik skleisti žinias bet ir reikšti nuomonę apie vienus ar kitus atvejus, procesus. Ginčo atveju viešosios informacijos skleidėjai jokios naujos informacijos nepateikė, o tik pateikė žinią apie neigiamus reiškinius (FNTT pareigūnės interviu ir jai nesuteiktą pranešėjo statusą) bei įvykių, kurių pareiškėjas nekvestionuoja, vertinimą, t. y. nuomonę apie pareiškėjo veiksmus. Nors nagrinėjamu atveju viešosios informacijos skleidėjų (rengėjų) išsakytų nuomonių faktinis pagrindas yra FNTT pareigūnės teikta informacija, tačiau šią informaciją patikrinti informacijos skleidėjas turėjo ribotas galimybes. Kaip matyti iš žurnalistinio tyrimo apimties, viešojo intereso klausimais buvo pakalbinti ir kiti asmenys (Ministras Pirmininkas, Ministro Pirmininko patarėjas, FNTT pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas ir kt.), tame tarpe ir FNTT Teisės ir personalo skyriaus vedėjas, taip pat buvo siekta gauti FNTT vadovo, Generalinės prokuratūros komentarą. Pateikta nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą, kurio pareiškėjas neginčija.

3.2. Reportaže ir Publikacijose skelbiama aktuali ir viešąjį interesą turinti informacija, kurios turinys susijęs su kritišku FNTT vadovo veiklos vertinimu. Vien informacijos pateikimo pobūdis (aštrus, kritiškas), savaime nėra pagrindas konstatuoti viešojo asmens garbės ir orumo pažeidimą. Pareiškėjo argumentai, kad viešosios informacijos rengėjai turėjo vadovautis Generalinės prokuratūros sprendimu nesuteikti FNTT pareigūnei pranešėjo statuso ir neskelbti ginčo informacijos, yra nepagrįsti. Viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) gali pasirinkti, kokio stiliaus reportažą rengs, koks bus publikacijos tikslas ir turinys. Jo kompetencija yra numatyta VIĮ 49, 50 straipsniuose. Jis neturi pareigos spręsti, ar pareiškėjo veikloje yra baudžiamųjų įstatymų pažeidimų. Inspektoriaus pareiga buvo įvertinti, ar viešosios informacijos rengėjai turėjo pagrindą skleisti paskelbtą ginčo informaciją, taip pat, ar skleisdami informaciją nepažeidė VIĮ įtvirtintų reikalavimų.

3.3. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pareigūnės reputacija ir ginčus, nurodė, kad dėl pareigūnės veiklos įvertinimo nebuvo priimta jokių teismų sprendimų, todėl ši aplinkybė nebuvo įrodymas, keičiantis Inspektoriaus tarnybos sprendimą. Skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog Publikacijų antraštės savaime iliustruoja pareigūnės nuomonę, patirtį. Publikacijose nurodytos frazės liudija, kad tai, ką pasakojo pareigūnė, yra tiesa. Publikacijose buvo pateikta pareigūno nuotrauka, kuris, kaip teigiama Publikacijose, susitikinėjo su advokatais. Pareigūnė tai liudijančias nuotraukas persiuntė FNTT vadovui, o vėliau prasidėjo jos persekiojimas. Publikacijų tema susideda iš dviejų dalių, t. y., kokie faktai buvo perduoti FNTT vadovui, kurių, be kita ko, niekas neprašė paneigti, bei buvo ginčijama pareigūnės pateikta nuomonė apie „parduodamas bylas“ ir pan. Prieš rengiant Publikacijas buvo pakalbinti šeši žmonės, kurie iš esmės pateikė panašią informaciją. Taigi, prieš rengiant Publikacijas, buvo tikslas patikrinti pareigūnės pateiktą informaciją. Dėl pareigūnei nesuteiktų atostogų, t. y., ar tai faktas, ar žinia, nurodė, jog, patikrinus informaciją, buvo matyti, kad 2/3 ar daugiau pareigūnų taip pat buvo pateikę prašymus išeiti Velykų atostogų ir jų prašymai buvo patenkinti, išskyrus pareigūnės prašymą, kuriai, apie atostogų nesuteikimą buvo pranešta paskutinę minutę. Tai pasityčiojimas iš žmogaus, taip mano ir pati pareigūnė. Dėl grasinimų pareigūnei nurodė, kad pareigūnė taip jautėsi, ji taip apibūdino savo jausmus. Dėl šaltinio patikimumo nurodė, kad dėl pareigūnės pateiktos informacijos stengėsi apklausti kuo daugiau žmonių. Dėl aktualių klausimų kreipėsi ir į FNTT atstovą spaudai, tačiau į užduotus klausimus buvo paaiškinta, jog tai ne jų kompetencija. Tuomet prašė pakviesti kitą asmenį, kuris galėtų atsakyti į klausimus apie pareigūnę, pateikusią atitinkamą medžiagą FNTT vadovui, siūlėsi ateiti kitu laiku, tačiau dėl susitikimų nebuvo suderinta. Institucija tam laiko neskyrė. Pažymėjo, kad neketino užduoti klausimų, kurių institucijos atstovai nebūtų galėję atsakyti. Institucija negalėjo nežinoti apie tai, kad jų pareigūnas susitikinėja su advokatais ir apie tokius veiksmus nepraneša bei jų nedeklaruoja. Iš pareigūnės buvo gavę visus jos rašytus laiškus FNTT vadovybei. FNTT apie jų pareigūnės atžvilgiu pradėtą pranešėjo statuso suteikimo procedūrą realiai žinojo, nes patys žurnalistai paskambino į Generalinę prokuratūrą ir sakė, kad pagal įstatymą prokuratūra turi pranešti institucijai apie tai, kad jų pareigūno atžvilgiu yra pradėta pranešėjo statuso suteikimo procedūra. Dėl pažeistos FNTT dalykinės reputacijos nurodė, kad institucijos reputaciją pažeidė ne Publikacijos, o korupcijos byla, apie kurią kalbama Publikacijose. Publikacijose nurodyti teiginiai: „Vos moteris parašė skundą pasipylė grasinimai“; „Parduotas ikiteisminis tyrimas“ yra citatos ir šiuos teiginius interviu metu nurodė pati pareigūnė. Teiginys „Iš tyrėjos netgi tyčiojamasi“ tai perteiktas pareigūnės jausmas, apie kurį ji pati papasakojo. Teiginiai apie persekiojimą taip pat buvo pateikti atsižvelgiant į faktines aplinkybes, jų chronologinę (pagal datas) veiksmų seką, kuriuos nurodė pati pareigūnė ir kurių (faktų), be kita ko, niekas neginčija. Straipsnis buvo pavadintas taip kaip jautėsi pareigūnė. Nėra jokių duomenų, kad dėl pareigūnės pateiktos informacijos, kaip melagingos, būtų pradėta baudžiamoji byla. Taip pat nebuvo jokių objektyvių aplinkybių pareigūnę vertinti kaip nepatikimą informacijos šaltinį.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. teismo posėdyje nurodė, kad Publikacijose minimas FNTT pareigūnas nebuvo apdovanotas medaliu, jam buvo įteiktas pagyrimo raštas. Taip pat Publikacijose neteisingai nurodoma, kad korupcijos skandalas yra susijęs su FNTT, Generaline prokuratūra. Priešingai, būtent FNTT išaiškino šią korupcijos bylą. Informacijos priemonėse neteisingai aptariama jo bičiulystė su Ministru Pirmininku. Bičiuliais jie niekada nebuvo. Dėl pareigūno Kūloko susitikimo su advokatu nurodė, kad peržiūrėjo vaizdo įrašą apie pareigūno ir advokato susitikimą, tačiau jame nieko neteisėto nebuvo. Su žurnalistais dėl susitikimo nebuvo derinta, iš jų nebuvo gauta jokia žinutė, ar prašymas susitikti dėl pokalbio. Tarnybos patalpose matė žurnalistę, kuri užsiminė, jog norėtų paklausti, tačiau dėl vadovo užimtumo pokalbis neįvyko. Dėl publikacijų turinio nurodė, kad jame nėra jokių konkrečių faktų. Atkreipė dėmesį, kad FNTT tai institucija, kuri valdo daug jautrios informacijos, susijusios su finansais. Darbo metodai taip pat grįsti ir asmeniniu pasitikėjimu, todėl Publikacijos padarė didelę žalą institucijai tiek valstybiniu, tiek tarptautiniu mastu. Inspektoriaus tarnyba tyrimą atliko neįsigilinusi į visas aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagal savo kompetenciją nesprendžia dėl viešosios informacijos atitikties Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatoms, todėl šiuo aspektu pareiškėjo nurodytų argumentų (Informavimo priemonė nesilaikė Kodekso 1, 3–4, 6–7, 14, 17, 20, 31–32 straipsnių) teismas plačiau nenagrinėjo. Be to, Kodeksas Teisės aktų registre buvo paskelbtas 2020 m. gegužės 18 d. ir įsigaliojo 2020 m. gegužės 19 d. (Nr. 10556), taigi skundžiamo Sprendimo priėmimo metu negalėjo būti taikomas. Teismas Sprendimo teisėtumą nagrinėjo, vadovaudamasis jo priėmimo metu galiojančiais teisės aktais.

8. Teismas iš esmės sutiko su skundžiamame Sprendime pateikta informacija, kad Publikacijose ir Reportaže nagrinėjama tema neabejotinai turi viešąjį interesą. Ginčo informacijoje pristatomi (nagrinėjami) klausimai susiję su institucijos, kurios viena iš prioritetinių veiklos sričių, finansinių nusikaltimų ir pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, vidaus veikla. Reportaže ir Publikacijose aptariamas ne teisinėmis priemonėmis daromas poveikis vienai iš institucijos darbuotojų, siekiant, kaip ji pati teigia, priversti ją palikti tarnybą. Taip pat aptariami kiti su institucijos (galbūt netoleruotina) veikla susiję klausimai. Taigi, šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turėtų galimybę efektyviai prisidėti prie viešosios diskusijos, skleisdami informaciją, o visuomenė turi teisę būti apie tai informuota. Informavimo priemonėse pristatyta tema yra pateikiama taip, kad negalima teigti, jog pareiškėjas yra tiesiogiai kaltinamas padaręs kokius nors nusižengimus. Iš ginčo informacijos matyti, kad buvo aptariamas pareigūnės pateiktų aplinkybių ir su tuo susijusių įtarimų bei jos padarytų išvadų vertinimas, keltos abejonės FNTT veiklos teisėtumu, pateikti kiti įvairūs spėjimai.

9. Vertindamas Publikacijose ir Reportaže nurodytus 6–8, 10, 12, 15–20 teiginius, teismas pažymėjo, kad pagal VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punktą, viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Šios nuostatos esmė yra ta, jog tas, kuris paskelbė informaciją, kuri pateikta nurodytu būdu, nėra atsakingas už turtinės ar neturtinės žalos, jei ji būtų patirta, atlyginimą. Ši nuostata iš esmės skirta apsaugoti ne informacijos gavėją, o tą visuomenės informavimo priemonę, kuri tik perspausdina kito asmens pateiktą ar jau anksčiau skelbtą informaciją. Iš ginčo informacijos turinio matyti, kad Publikacijos buvo rengiamos, remiantis FNTT pareigūnės pateiktomis aplinkybėmis ir jų vertinimu. Teismas nustatė, kad Publikacijose minimi ginčo teiginiai (6–8, 12, 15–20 teiginiai) yra aiškiai išsakyti pačios pareigūnės („svarstė tyrėja, „nurodyta tyrėjos skunde Generalinei prokuratūrai“ ir pan.). Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. taip pat patvirtino, kad minėti ginčo teiginiai yra pačios pareigūnės citatos, kuriomis ji (pareigūnė) perteikė jausmą, kurį išgyveno ir apie kurį pati papasakojo, o, įvertinus pareigūnės statusą, viešosios informacijos rengėjui nebuvo jokių objektyvių aplinkybių pareigūnę vertinti kaip nepatikimą informacijos šaltinį. Teismo vertinimu, iš Publikacijų teksto akivaizdu, kad nurodyti ginčo teiginiai nėra viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) kūryba. Publikacijose nurodyti ginčo teiginiai yra išsakyti aiškaus šaltinio, kuris straipsniuose yra nurodytas. To pakanka pripažinti, kad viešosios informacijos rengėjas tinkamai nurodė informacijos šaltinį, nebuvo pagrindo juo nepasitikėti, todėl sutiko su atsakovo argumentais, kad yra pagrindas aptartai ginčo informacijai (teiginiams) taikyti VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą redakcinės atsakomybės išimtį. Teismas analogiškai vertino ir dėl teiginio, kuriame aptariami FNTT vadovo draugiški santykiai su premjeru S.. Minėti teiginiai jau buvo išsakyti ankstesnės TV laidos transliacijos metu (dėl šios faktinės aplinkybės ginčo nėra), todėl šiam teiginiui taip pat yra pagrindas taikyti redakcinės atsakomybės išimtį (anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones).

10. Dėl Publikacijose ir Reportaže nurodytų 1–4, 5, 10, 11 (dalies teiginių), 14 teiginių teismas nurodė, kad šioje dalyje aptariamuose ginčo teiginiuose minimos aplinkybės, susijusios su pareigūnės FNTT vadovybei nurodytais pareigūnų pažeidimais, pareigūnei nesuteiktu pranešėjos statusu, skundo FNTT vadovybei pateikimu, FNTT vadovo bičiulystę su premjeru, siūlymu pareigūnei išeiti iš darbo, neišleidimu velykinių atostogų. Inspektoriaus tarnyba šiuos teiginius įvertino kaip žinią. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės. Vienas pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žinią nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Teismas nurodė, kad byloje iš esmės nėra ginčo, jog šiuose ginčo teiginiuose nurodytos aplinkybės realiai vyko (įvyko) (FNTT pareigūnei pranešėjos statusas nebuvo suteiktas, pareigūnė teikė skundą FNTT vadovui, FNTT vadovo bičiulystė su premjeru jau buvo aptarta ankstesnėje publikacijoje, pareigūnei buvo pateiktas siūlymas išeiti iš darbo šalių susitarimu, išmokant kompensaciją, pareigūnė nebuvo išleista velykinių atostogų ir kt.), todėl, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu (VIĮ 2 str. 36 d.) bei teismų praktika, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, jog informacijos skleidėjo (rengėjo) paskelbta informacija buvo aiškiai neteisinga arba ja buvo sąmoningai siekiama pažeminti institucijos garbę ir orumą. Atsižvelgiant į aptartą situaciją ir tai, kad ginčo informacija buvo paskelbta viešoje diskusijoje visuomenei aktualiais klausimais, kurioje, be kita ko, taip pat dalyvavo ir pareiškėjo atstovai (Teisės ir personalo skyriaus vedėjas, institucijos spaudos atstovas), kurie ginčo teiginiuose nurodytų faktinių aplinkybių priešingai neįrodė, teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad Inspektoriaus tarnyba Sprendime pagrįstai konstatavo, jog aptartuose teiginiuose pareiškėjo atžvilgiu pateikta informacija priskiriama žiniai, kurios (tokios žinios) egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir yra objektyviai nustatomas. Nagrinėjamu atveju informacijos skleidėjas (rengėjas) šiuos ginčo teiginius išsakė kaip faktus – tikrus ir nepramanytus įvykius, kurių, kaip jau minėta, pareiškėjas nei bylos medžiaga, nei teismo posėdžio metu priešingai jokiais įrodymais nepaneigė. Todėl teismas darė išvadą, kad Inspektoriaus tarnyba pagrįstai šioje dalyje aptartus teiginius įvertino kaip žinią.

11. Vertindamas Publikacijose ir Reportaže nurodytus 2–5 (dalies teiginių), 9–11, 13–14 teiginius, teismas pažymėjo, kad nurodyti teiginiai (jų dalys: „pasipylė grasinimai“, „drąsos susidoroti“, „negerovės“, „daromas spaudimas“, „gąsdino“ ir kt.) neturi konstatuojamosios reikšmės ir skamba kaip asmeninis, subjektyvus aplinkybių vertinimas bei patenkantys į nuomonės sampratą. Teismas konstatavo, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) Publikacijose, Reportaže iš esmės siekė kuo įtikinamiau perteikti pareigūnės nuogąstavimus, emocijas, dėl tarnyboje kilusių problemų ir kartu pateikė atitinkamas išvadas. Pagal teismų praktiką pašnekovo emocijas perteikiami duomenys gali būti nevisiškai tikslūs dėl to, kad vartojamos literatūrinės išraiškos priemonės, kuriomis siekiama tam tikrus aspektus paryškinti ar sustiprinti įspūdį skaitytojui. Publikacijų, Reportažo rengėjai, siekdami paryškinti nagrinėjamą klausimą (viešas interesas), turėjo pagrindą literatūrinės išraiškos priemonėmis (tokia praktika galima), būtent tokiais ginčo teiginiais perteikti pareigūnės išreikštas emocijas. Nei Inspektoriaus tarnyboje atliekamo tyrimo metu, nei administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių duomenų, kad dėl pareigūnės pateiktos informacijos, kaip melagingos, būtų pradėti atitinkami tyrimai, todėl teismas sutiko su atsakovo išvadomis, kad ginčo teiginiai tai tik vertinamojo pobūdžio teiginiai (nuomone), kuriems neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis. Aptartų aplinkybių kontekste teismas darė išvadą, kad ginčo teiginiai – nuomonė, nors ir laikytini subjektyviais, buvo paremti faktiniu pagrindu (FNTT veiksmai po pareigūnės pareiškimo apie tariamus pažeidimus pateikimo FNTT vadovybei, vėliau Generalinei prokuratūrai), tačiau kuriems netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Publikacijų rengėjų subjektyvūs samprotavimai, komentuojant viešąją informaciją ir kviečiant diskutuoti, galėjo pažeminti pareiškėjo, kaip institucijos, ar jos atstovaujamų asmenų garbę ir orumą, ar daryti neigiamą įtaką dalykinei reputacijai, todėl šiuos pareiškėjo argumentus, jog turi būti ginama FNTT garbė ir orumas bei dalykinė reputacija, nes paskleista nepatikrinta, faktiniais duomenimis nepagrįsta informacija, esamų faktinių aplinkybių ir suformuluoto skundo ribose, teismas vertino kaip nepagrįstus.

12. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis neturėjo objektyvios galimybės pasisakyti dėl Publikacijose ir Reportaže pateiktos informacijos, teismas atkreipė dėmesį, kad, kaip matyti iš Publikacijų turinio, šias aplinkybes, be kita ko, teismo posėdžio metu patvirtino ir Publikacijų rengėja, jog prieš rengiant informaciją, dėl šaltinio patikimumo (dėl pareigūnės pateiktos informacijos) kreipėsi į FNTT administraciją, spaudos atstovą, tačiau buvo paaiškinta, kad į užduotus klausimus nebus atsakyta, nes tai ne jų kompetencija. Buvo prašoma pakviesti kompetentingus asmenis, tačiau to taip pat nebuvo padaryta. Iš Publikacijų turinio matyti, kad dėl pareigūnės pateiktos informacijos buvo kalbintas ir premjero atstovas, o, kaip teismo posėdžio metu patvirtino viešosios informacijos rengėjo atstovė, tikrinant pateiktą informaciją, buvo kalbinti dar šeši pareigūnai, kurie iš esmės priešingos informacijos pareigūnės pateiktai informacijai nenurodė. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl pareigūnės pateiktos informacijos.

13. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Inspektoriaus tarnyba skundžiamame Sprendime nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, tinkamai įvertino ir išanalizavo nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą. Sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstyta, kuo grindžiamos padarytos išvados, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurio naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III.

14. Pareiškėjas FNTT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovui grąžinti skundą nagrinėti iš naujo.

14.1. Pareiškėjo manymu, teismas nepakankamai įsigilino į visų byloje surinktų įrodymų turinį, nevertino įrodymų kompleksiškai, visiškai nepagrįstai pritarė tik atsakovo išdėstytai gynybinei pozicijai, tinkamai neįvertino ir neišanalizavo nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja:

14.2. Nei atsakovui, nei teismui nebuvo teisinio pagrindo Informacijos rengėjui (skleidėjui) takyti VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą išimtį, kadangi Informacijos rengėjo (skleidėjo) šaltinis (šaltiniai) nebuvo visuomenei viešai nurodytas ir aiškus, be to, informacijos rengėjas (skleidėjas), skelbdamas savo nenurodyto ir neaiškaus šaltinio (šaltinių) pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją, pats padarė savarankiškas naujas išvadas ir jas pateikė visuomenei kaip žinią. Todėl informacijos rengėjui (skleidėjui), pirmam paskleidusiam šaltinio (šaltinių) pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją ir nenurodžiusiam savo šaltinio (šaltinių), turėjo būti taikoma redakcinė atsakomybė pagal VIĮ 54 straipsnio 2 dalį.

14.3. Nesutinka su pateikta teismo pozicija, kad, įvertinus pareigūnės statusą, viešosios informacijos rengėjui nebuvo jokių objektyvių aplinkybių pareigūnę vertinti kaip nepatikimą informacijos šaltinį. Pareiškėjo nuomone, teismas įvertino tik vienos šalies informacijos rengėjo atstovės duotus parodymus, tuo tarpu iš esmės nevertino ir nepasisakė dėl FNTT teiktų argumentų, kokia FNTT pozicija dėl informacijos skleidėjo (rengėjo) šaltinių ir jų patikimumo. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo pozicija, kad informacijos skleidėjo (rengėjo) teiginiai apie pareigūnės persekiojimą, gąsdinimą ir pan. buvo pateikti, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, į chronologinę institucijos (pagal datas) veiksmų seką, kuriuos (veiksmus) nurodė pati pareigūnė ir kurių (kaip faktų) niekas neginčija. Iš esmės formalų teismo vertinimą parodo tai, kad teismas įvertino chronologinę institucijos įvykių seką, kuri Informacijos skleidėjo (rengėjo) buvo pateikta tik pagal FNTT pareigūnę, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl chronologinės veiksmų sekos, kurią nurodė FNTT. Būtent FNTT pateikta ginčą sudarančių įvykių seka ir įrodo informacijos skleidėjo (rengėjo) paviešintos informacijos neatitiktį tikrovei. Pavyzdžiui, teismas neatliko analizės ir nepasisakė dėl FNTT pateiktos informacijos ir argumentų; neįvertino to, kad procedūra, kuria remiantis FNTT pažemintos tyrėjos pareigos ir dėl kurios ji perkelta dirbti į Kauną, prasidėjo daug anksčiau, nei FNTT tyrėjos skundas ir kreipimasis dėl pranešėjo statuso, t. y. kasmetinio vertinimo procedūra pradedama nuo kiekvienų metų sausio pradžios, kasmetinio vertinimo išvada buvo surašyta 2019 m. kovo 7 d., o 2019 m. balandžio 3 d., Komisijai patvirtinus išvadą, FNTT vadovas su ja sutiko (išsamūs duomenys buvo pateikti FNTT skunde žurnalistų etikos inspektoriui. Teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, jog atsakovui buvo pateiktas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo šis atmetė FNTT pareigūnės skundą dėl atlikto jos kasmetinio vertinimo ir nurodė, kad įsakymas buvo teisėtas ir pagrįstas.

14.4. Nesutinka su teismo argumentu, kad pareigūnės nurodyti faktai, jog po pranešimo apie pažeidimus prieš ją buvo imtasi atitinkamų veiksmų (siūlomos žemesnės pareigos, išėjimas iš tarnybos, neišleidimas atostogų ir kt.), šiai leido tuos veiksmus vertinti išreiškiant „aukštesnes“ emocijas. Akivaizdu, kad FNTT ir jos vadovams mesti vieši kaltinimai korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis ir viršijant įgaliojimus negali būti pateisinami vien tuo, kad siūlymas išeiti iš darbo šalių susitarimu ir neišleidimas atostogų realiai vyko po to, kai pareigūnė kreipėsi į prokuratūrą. Pareiškėjas viso proceso metu teikė argumentus apie jų atsitiktinį sutapimą. Be kita ko, pareigūnei nebuvo siūlomos žemesnės pareigos – ji buvo perkelta į žemesnes pareigas, jos kasmetinę tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai. Reportaže ir Publikacijose minėta situacija pateikiama taip tarsi pareigūnė buvo pažeminta pareigose būtent dėl to, kad ji kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Rengiant Reportažą ir Publikaciją atsakovas, rūpestingai vykdydamas savo pareigas, privalėjo dėti visas pastangas patikrinti ir įvertinti visas aplinkybes, tačiau to nepadarė.

14.5. Nesutiktina su teismo argumentu, kad informacijos skleidėjas (rengėjas), siekdamas paryškinti nagrinėjamą klausimą (viešas interesas), turėjo pagrindą literatūrinės išraiškos priemonėmis (tokia praktika galima), būtent tokiais ginčo teiginiais perteikti pareigūnės išreikštas emocijas. Pareiškėjo nuomone, informacijos skleidėjas (rengėjas), akivaizdžiai peržengdamas saviraiškos ribą, tokios teisės neįgijo. Teismų praktikoje preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Kadangi FNTT skunde žurnalistų etikos inspektoriui buvo išsamiai paaiškinta, kodėl FNTT mano, kad informacijos skleidėjas (rengėjas) paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, įrodyti informacijos atitiktį tikrovei turėjo būtent informacijos skleidėjas (rengėjas), paskleidęs šias žinias. Informacijos skleidėjas (rengėjas) ne tik pristatė savo šaltinio istoriją, bet ir pats pateikė iš tos istorijos savo išvadas – naują žinią. Atsakovas ir teismas nevertino to, kad jokių argumentų ar įrodymų, kad paskleidė tikrovę atitinkančią informaciją, informacijos skleidėjas (rengėjas) žurnalistų etikos inspektoriui nepateikė, o šis ir nereikalavo, to nepadarė ir teismas. Todėl atsakovas ir teismas nepagrįstai nenustatė, kad informacija neatitinka tikrovės.

14.6. Teismas tinkamai neįvertino Publikacijose ir Reportaže pateikiamo straipsnio konteksto, informacijos skleidėjas (rengėjas), pristatydamas savo šaltinio (šaltinių) nurodytus tikrovės neatitinkančius įvykius, akivaizdžiai peržengė saviraiškos ribą, kadangi savo asmeninėmis formuluotėmis pateikė savo konstatuojamojo pobūdžio išvadas, kitaip tariant, paskelbė naujas žinias, kurios buvo suprastos kaip neginčytinas faktas (žinia). Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad publikacijos teiginiai turi būti vertinami visos publikacijos ir kitų su aprašoma situacija susijusių publikacijų kontekste, atsižvelgiama į sakinių konstrukciją, minčių dėstymą, logines paskelbtos informacijos sąsajas; publikacijos teiginių negalima vertinti izoliuotai, atsietai nuo viso publikacijos teksto, tačiau teismas šios pareigos neatliko.

14.7. Teismo argumentas, kad nei Inspektoriaus tarnyboje atliekamo tyrimo metu, nei administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių duomenų, kad dėl pareigūnės pateiktos informacijos kaip melagingos, būtų pradėti atitinkami tyrimai, nebuvo pakankamas pagrindas išvadai, kad ginčo teiginiai, tai tik vertinamojo pobūdžio teiginiai (nuomonė), kuriems neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sprendimą, kuriuo ir buvo konstatuota, kad visa FNTT pareigūnės teikta informacija apie „parduodamus tyrimus“, „bendravimą su advokatais“, „bylų perdavimą“ buvo atmesta kaip nepagrįsta. Taigi dėl šių FNTT pareigūnės analogiškų aplinkybių kompetentinga institucija priėmė sprendimą, kuris nėra panaikintas, galioja ir turi prejudicinę reikšmę. Teismas turėjo duomenų ir apie Generalinės prokuratūros sprendimą, ir apie pirmosios instancijos teismo, kuris paliko galioti Generalinės prokuratūros sprendimą, sprendimą. Pareiškėjas tikėjosi, kad atsakovas atsižvelgs ir įvertins kompetentingos institucijos sprendimą ir jo priėmimo argumentus. Atsakovui ir teismui pareikalavus, FNTT būtų pateikusi įrodymus, kad FNTT pareigūnės pateikta informacija neatitinka tikrovės.

14.8. Pareiškėjas tiek skunde, tiek atstovas teismo posėdžio metu prieštaravo, kad neturėjo objektyvios galimybės pasisakyti dėl Publikacijose ir Reportaže pateiktos informacijos. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad Informacijos rengėjas (skleidėjas) tinkamai atliko šio principo realizavimą. Teismas vertino ir rėmėsi tik vienos šalies pateiktais teiginiais (žurnalistinį tyrimą atlikusios žurnalistės), kurie nebuvo paremti jokiais faktiniais duomenimis. Teismas visiškai ignoravo pareiškėjo ir FNTT vadovo A. M. pateiktą informaciją ir argumentus, įrodančius, kad žurnalistinį tyrimą atlikusi žurnalistė sąmoningai nesudarė FNTT galimybės pateikti informaciją apie jai rūpimus klausimus, kreipėsi į FNTT atstovą tik 1 kartą, neprašė papildomos informacijos, kurios negalėjo šiai suteikti A. G.; neprašė FNTT pateikti informacijos apie faktines aplinkybes, susijusias su FNTT tyrėjos pateiktu skundu, jos nagrinėjimo rezultatais, su M. K. susijusias aplinkybes. Teismas visiškai ignoravo FNTT vadovo teisminio nagrinėjimo metu pateiktą informaciją apie jo ir žurnalistės susitikimą koridoriuje, slaptą filmavimą ir žurnalistės iškraipytą pokalbio kontekstą. Taigi, teismo išvada dėl teisės atsakyti ir šaltinių patikimumo yra nepagrįsta.

Atsiliepimas

15. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą. Atsakovo manymu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, atlikus išsamų bylos aplinkybių vertinimą, tinkamai pritaikius materialines teisės normas. Atsiliepime atsakovas akcentuoja, kad:

15.1. Teismas padarė teisingas išvadas, jog visuomenei buvo pateikta viešojo intereso tema. Teismas teisingai atkreipė dėmesį į Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimus atitinkantį Publikacijų rengėjos elgesį, siekiant išklausyti ir visuomenei pateikti ir kitos ginčo pusės, t. y. pareiškėjo poziciją. Priešingai, nei teigia pareiškėjas (neva neturėjęs objektyvios galimybės pasisakyti dėl Publikacijose ir Reportaže pateiktos informacijos), prieš rengiant informaciją, dėl šaltinio patikimumo (dėl pareigūnės pateiktos informacijos) buvo kreiptasi į pareiškėjo administraciją, spaudos atstovą, tačiau paaiškinta, kad į užduotus klausimus atsakymai nebus pateikti, nes tai ne jų kompetencija. Prašyta pakviesti kompetentingus asmenis, tačiau tai taip pat nebuvo padaryta. Iš Publikacijų turinio buvo nustatyta, kad dėl pareigūnės pateiktos informacijos buvo kalbintas ir premjero atstovas. Teismo posėdžio metu viešosios informacijos rengėjo atstovė patvirtino, kad, tikrinant pateiktą informaciją, kalbinti dar šeši pareigūnai, kurie iš esmės priešingos informacijos pareigūnės pateiktai informacijai nenurodė. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dėl Publikacijose ir Reportaže paskelbtos ginčo situacijos ir pareigūnės išsakytos kritikos pateikti savo poziciją, tačiau pareiškėjas tuo nepasinaudojo.

15.2. Neteisingu laikytinas pareiškėjo argumentas, jog nei atsakovui, nei teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 7 punkto. Šio įstatymo 54 straipsnio (Redakcinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo žalos atlyginimo) 1 dalyje nurodoma, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji paskelbta kaip nuomonė, komentaras, vertinimas (7 punktas). Teismų praktikoje teigiama, kad Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio nuostatos taikytinos tiek tikrovės neatitinkančios informacijos, tiek ir nuomonės skleidimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1304/2012). Atsakovas pagrįstai nustatė, o teismas patvirtino, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), paskleisdami visuomenei pareigūnės interviu metu (Reportaže pareigūnė filmuota iš nugaros) suteiktą informaciją, Publikacijose ir Reportaže neformulavo savarankiškų išvadų ir pagrįstai turėjo teisę pasitikėti teikiama informacija. Be to, tiek iš skundo atsakovui, tiek iš visos bylos medžiagos bei apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjui yra žinoma Publikacijose ir Reportaže nurodyto šaltinio (FNTT pareigūnės) tapatybė. Todėl apeliaciniame skunde pateiktas VIĮ 54 straipsnio netaikymo įrodinėjimas yra nepagrįstas ir tik atskleidžia neteisingą minėtos nuostatos interpretavimą. VIĮ nedetalizuoja, kaip turi būti nurodytas informacijos šaltinis. Šios teisės normos (Redakcinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo žalos atlyginimo) turinys, tikslas bei praktinis taikymas nulemia, jog informacijos šaltinio nurodymas negali būti suprantamas siaurąja prasme, t. y. tik kaip viešas asmens tapatybės atskleidimas.

15.3. Atsakovo pareiga nagrinėjamu atveju buvo įvertinti, ar viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turėjo pagrindą skleisti paskelbtą ginčo informaciją, taip pat, ar rengdami (skleisdami) ginčo informaciją nepažeidė Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintų informacijos sklaidos reikalavimų, elgėsi sąžiningai pareiškėjo atžvilgiu, tai išsamiai ir teisingai buvo atlikta. Atsakovas rėmėsi visa skundo tyrimo medžiaga, tačiau priešingai, nei teigia pareiškėjas, vertindamas viešąją informaciją, neturėjo jokios pareigos konstatuoti apie FNTT pareigūnę aplinkybių, kurias nustatė Generalinė prokuratūra.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lrytas“ atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Atsiliepime nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nebuvo teisinio pagrindo Informacijos rengėjui (skleidėjui) taikyti VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą išimtį, kadangi Informacijos rengėjo (skleidėjo) šaltinis nebuvo visuomenei viešai nurodytas ir aiškus. Šiuo atveju publikacijos parengtos pagal TV reportažo medžiagą, nurodant, kad informacijos šaltinis yra FNTT tyrėja, tai yra pakankama, todėl teismas padarė teisingas išvadas dėl informacijos šaltinio nurodymo. Teismas teisingai nustatė, kad ginčo teiginiuose nurodytos aplinkybės realiai vyko (įvyko), todėl, vadovaujantis teismų praktika, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad informacijos skleidėjo (rengėjo) paskelbta informacija buvo aiškiai neteisinga arba ja buvo sąmoningai siekiama pažeminti institucijos garbę ir orumą, informacijos skleidėjas (rengėjas) ginčo teiginius išsakė kaip faktus – tikrus ir nepramanytus įvykius, kurių pareiškėjas nei bylos medžiaga, nei teismo posėdžio metu jokiais įrodymais nepaneigė. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad teismas neva neištyrė pareiškėjo pateiktos chronologinės įvykių sekos, vertintinas kritiškai. Teismas teisingai išsiaiškino ir nustatė, kad FNTT pareigūnės, kuri davė interviu, pasakyti teiginiai iš esmės atitinka tikrovę, todėl šis apeliacinio skundo argumentas turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (SK-159)SPR-233 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti FNTT skundą pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, įvertinęs byloje esančių aplinkybių visumą, konstatavo, kad Inspektoriaus tarnyba skundžiamame sprendime nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, tinkamai įvertino ir išanalizavo nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, taip pat pažymėjo, jog sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstyta, kuo grindžiamos padarytos išvados, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurio naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

19. Pareiškėjas su anksčiau minėtu sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovui grąžinti skundą nagrinėti iš naujo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į visų byloje surinktų įrodymų turinį, nevertino įrodymų kompleksiškai, visiškai nepagrįstai pritarė išimtinai atsakovo išdėstytai gynybinei pozicijai, nors ji nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, tinkamai neįvertino ir neišanalizavo nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo, todėl buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas, kuris naikintinas.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis suteikia žmogui teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, laisvę reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją leidžia riboti įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis laiduoja žmogaus teisę į saviraiškos laisvę, tačiau ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės saugos interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą. Taigi asmens saviraiškos laisvė ir teisė skleisti informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu.

22. EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: 1) viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; 2) asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); 3) šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; 4) skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; 5) publikacijos turinys, forma ir padariniai; 6) taikomos sankcijos griežtumas (žr., pvz., EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimą byloje A. S. AG prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 39954/08; 2014 m. sausio 16 d. sprendimą byloje Tierbefreier e.v. prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 45192/09).

23. Tiek EŽTT, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmenų, paskleidusių duomenis apie viešąjį asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, atsakomybės, nuosekliai yra pažymimas duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys, t. y. jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai ir pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį, jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas), tai informacijos netikslumai arba agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę (žr., pvz., EŽTT 2007 m. liepos 12 d. sprendimą byloje A/S Diena and Ozoliņš prieš Latviją, pareiškimo Nr. 16657/03; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1683-415/2018 nurodė, kad skiriasi privačių ir viešųjų asmenų garbės ir orumo gynimo ir kritikos apimtis, atitinkamai skiriasi jų santykis, kada yra kalbama apie privačius juridinius asmenis, viešuosius juridinius asmenis arba kai, nepaisant teisinės formos, šie asmenys teikia visuomenei viešąsias paslaugas. Juridinis asmuo (įstaiga) yra viešasis asmuo arba teikia visuomenei viešąsias paslaugas, jo kritikos ribos yra platesnės nei kurio kito juridinio asmens. Ne tik viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), bet ir bet kuris kitas asmuo turi konstitucinę teisę kritikuoti tokią įstaigą ir (ar) jos veiklą, tačiau svarbu, ar neigiama nuomonė apie įstaigą formuojama be pagrindo. Visuma aplinkybių lemia, ar neigiamas įstaigos vertinimas peržengia saviraiškos laisvės ribas ir pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ar ne.

25. Įmonės, kurių veikla siejama su „viešuoju interesu“, neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria kruopščiam savo veiksmų tiriamajam žvilgsniui ir tokios įmonės turi būti tolerantiškesnės kritikai (žr., pvz., EŽTT sprendimą Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 64816/01). Tai susiję ne tik su spaudos priemonių užduotimi pateikti informaciją, susijusią su visuomenės interesu, bet ir visuomenės teise tokią informaciją gauti (žr., pvz., EŽTT 2004 m. birželio 29 d. sprendimą Chauvy ir kiti prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 64915/01).

26. Ginčo Reportaže ir Publikacijose pateikiama informacija apie Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos veiklą, bylų tyrimą, neigiamai charakterizuojami kai kurių padalinių vadovai, aptariamos egzistuojančios negerovės (problemos), pasisakoma dėl tarpusavio santykių tarp darbuotojų ir vadovų bei FNTT vadovo A. M. sąsajų su premjeru S. S.. Sutiktina, jog tiek Reportaže, tiek ir Publikacijose paskelbta informacija pagrįsta viešuoju interesu, o minėta įstaiga, taip pat ir jos vadovas A. M., laikytini viešaisiais asmenimis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalies prasme.

27. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 7 punktą, viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Reportažo ir Publikacijų turinys leidžia teigti, jog juose pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnės ir kitų buvusių pareigūnų informacija apie šios institucijos kaip viešojo juridinio asmens veiklą ir joje egzistuojančias problemas. Pripažintina, jog ginčo teiginiai yra anksčiau nurodytų asmenų (beje viešosios insformacijos rengėjui (skleidėjui) jie žinomi), o ne viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) kūryba. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas, skleidėjas, jų dalyvis, žurnalistas turi teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nebūtina, jog informacijos šaltinis būtų visuomenei viešai įvardytas ar aiškiai nurodytas, t. y atskleistas. Taigi spręstina, kad tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas šiai informacijai pagrįstai taikė anksčiau minėtą redakcinės atsakomybės išimtį. Analogiškai vertintini ir teiginiai, kuriuose pasisakoma dėl FNTT vadovo santykių su premjeru S. S. (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktas (viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones).

28. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (2006 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. X-752 redakcija) 2 straipsnio 36 dalį, nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Tuo tarpu žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 89 dalis). Taigi, pagal minėtas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatas visuomenės informavimo priemonėse skelbiamoms žinioms taikytinas tiesos kriterijus, o nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, neįžeidžiant trečiųjų asmenų, nemenkinant jų garbės ir orumo.

29. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-502/2018).

30. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

31. Europos Žmogaus Teisių Teismo požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei)), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo (žr., pvz., 2005 m. vasario 15 d. sprendimą byloje Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 68416/01, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2014). Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr., pvz., 2007 m. liepos 12 d. sprendimą byloje A/S Diena and Ozoliņš prieš Latviją, pareiškimo Nr. 16657/03).

32. Reportažo ir Publikacijų dalys (1-4, 5, 10, 11 (dalis teiginių), 14 teiginių), susijusios su pareigūnės FNTT vadovybei nurodytais pareigūnų pažeidimais, pareigūnei nesuteiktu pranešėjos statusu, skundo FNTT vadovybei pateikimu, FNTT vadovo santykių su premjeru, siūlymu pareigūnei išeiti iš darbo, neišleidimu velykinių atostogų. Šios aplinkybės realiai egzistavo ir pareiškėjo nebuvo paneigtos. Atsižvelgiant į tai ši informacija pagrįstai vertinta kaip žinia.

33. Pritartina, jog ginčo informacija „Vos moteris parašė skundą pasipylė grasinimai“; „Apskųstos tarnybos vadovas drąsos susidoroti su pranešėja <...>, „Kodėl apie negeroves dar vienai prabilusiai tyrėjai nesuteikta valstybės garantuota apsauga?“, „Tyrėjai spaudimas buvo pradėtas daryti tuomet, kai jai įstatymas garantuoja apsaugą“; „FNTT vadovybė persekiojo moterį, darė jai spaudimą, gąsdino“; „FNTT generolo ir jo pavaldinių drąsą galima paaiškinti tik tuo, kad generolas A. M. geras premjero bičiulis dar nuo policijos laikų, kuris paskyrė į pareigas, o generolui beveik dvigubai šoktelėjo alga, jis uždirba kone 5 000 Eur“; „Iš tyrėjos netgi tyčiojamasi, <...>“; , <...> tyrėja iš pradžių sulaukė mandagaus pasiūlymo išeiti iš darbo, o vėliau – ir grasinimų“; „Taigi vis aukštesni viršininkai moterį spaudė išeiti iš darbo gražiuoju, nors oficialiai jai turėjo galioti pranešėjo prašančiam asmeniui taikoma garantija – savotiška neliečiamybė. Gal FNTT vadovai nežinojo, kad jų institucijos darbuotoja kreipėsi su informacija dėl pranešėjo statuso?" laikytina nuomone. Teisėjų kolegija sprendžia, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) minėtus teiginius tinkamai vertino kaip nuomonę. Reportažo ir Publikacijų dalyse skelbiama vertinamojo pobūdžio informacija pareiškėjo (FNNT) dalykinės reputacijos, taip pat jos vadovo garbės ir orumo negalėjo pažeisti, kadangi jie nebuvo apibūdinami užgauliai, nepadoriai, nebuvo tyčiojamasi, informacija nebuvo reiškiama nesąžiningai, neturint jokio objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, jog viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turi teisę ne tik skleisti žinias, bet ir pareikšti nuomonę apie vienus ar kitus įvykius, procesus, valstybės vadovų, politikų, pareigūnų sprendimus ar žodžius, todėl negalima vertinti, kad tokiu atveju pateikiamos konstatuojamojo pobūdžio išvados ar paskelbiamos naujos žinios. Atkreiptinas dėmesys, kad tikrovę atitinkanti, nors ir nepalanki kritiška informacija negali pažeminti viešojo juridinio asmens dalykinės reputacijos ar viešojo asmens garbės ir orumo, nes jų atžvilgiu kritikos laipsnis yra aukštesnis.

34. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. Šioje nuostatoje įtvirtinta imperatyvi pareiga viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams dėl nepriklausomų nuomonių pateikimo visuomenės informavimo priemonėse. Pažymėtina, kad kitos šalies nuomonės išklausymas pats savaime nėra neigiamas dalykas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad bendriausia prasme kitos šalies nuomonės išklausymas prieš publikavimą yra susijęs su atsakingos žurnalistikos principų laikymusi (žr., pvz., 2009 m. vasario 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje The Wall Street Journal Europe Sprl ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 28577/05).

35. Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjui vienareikšmiškai buvo sudaryta galimybė dėl Publikacijose ir Reportaže paskelbtos ginčo situacijos ir pareigūnės išsakytos kritikos pateikti savo poziciją, tačiau FNTT tokia galimybe nepasinaudojo. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl pareigūnės pateiktos informacijos.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatliko analizės ir nepasisakė dėl FNTT pateiktos informacijos ir argumentų, susijusių su tyrėjos pažeminimu pareigose, perkėlimu dirbti į Kauną ir jos kasmetiniu tarnybinės veiklos vertinimu. Teisėjų kolegijos nuomone minėtos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjo dalykas, todėl jos nevertinamos ir dėl jų nepasisakoma.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

38. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad jame buvo pateiktas pareiškėjo ginčijamų Reportažo ir Publikacijos teiginių faktinis ir teisinis įvertinimas, nurodytos teisės aktų normos, kuriomis grindžiamos išvados dėl ginčo esmės, o aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, dėl kurių nebuvo patenkintas jo skundas, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino FNNT pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso normas ir padarė bylos faktams ir galiojančioms teisės normoms prieštaraujančią išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti. Šiame kontekste atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog teismo sprendimas yra priimtas nenustačius visų svarbių faktinių aplinkybių, neįvertinus pateiktų rašytinių įrodymų ir žodinių paaiškinimų, neva, netinkamai pritaikius materialinės teisės normas.

39. Reportaže ir Publikacijose pateikta informacija vertinta atsižvelgiant į Reportažo bei Publikacijų kontekstą, teksto sandarą, sakinių konstrukcijas ir jų loginius ryšius, pareiškėjo nurodytą informaciją, viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) pateiktus paaiškinimus, taip pat spręsta, ar viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) neperžengė saviraiškos (informacijos) laisvės ribų.

40. Taigi įvertinus ginčo informaciją pagrįstai nuspręsta, kad Reportaže ir Publikacijose pateikta informacija yra susijusi su aktualiais ir viešąjį interesą turinčiais tikrais įvykiais (FNTT pareigūnės interviu bei jai nesuteiktu pranešėjo statusu) ir paskelbta neturint tikslo sumenkinti pareiškėją, įžeisti jo vadovą, o atskleisti galimus veiklos trūkumus, išklausyti pareiškėją, diskutuoti dėl Pranešėjų apsaugos įstatymo taikymo tinkamumo (1), dalis ginčo informacijos – kritiški vertinimai (nuomonės) apie pareiškėją, jo vadovą dėl veiklos (jo vadovavimo) – tai nekvestionuojama visuomenės teisė žinoti (2), turi pakankamą faktinį pagrindą – FNTT pareigūnės (-ų) teikta informacija (3), panaudotos literatūrinės išraiškos priemonės (hiperbolizacija) demokratinėje visuomenėje yra leidžiamos ir viešųjų asmenų turi būti toleruojamos, įvertinus jų turinį ir kontekstą (diskusija viešojo intereso klausimais, kuriai neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir hiperbolizavimo laipsnis), neperžengia saviraiškos (informacijos) laisvės ribų (4), Reportaže ir Publikacijose pareiškėjui suteikta teisė pasisakyti, t. y. pateikti FNTT atstovo komentarai, siekta FNTT vadovo A. M. pozicijos gavimo (5), pateikti kitų asmenų komentarai diskutuojamais viešojo intereso klausimais (6), FNTT, kaip viešajam asmeniui, taikytinos platesnės kritikos ribos nei privačiam asmeniui, t. y. didesnis tolerancijos kritikai reikalavimas (7) ir ginčo atveju viešojo intereso klausimais prioritetas pagrįstai suteiktas saviraiškos laisvei (teisei skleisti informaciją) ir visuomenės teisei žinoti (8).

41. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas, vertino faktines bylos aplinkybes, vadovavosi teismų suformuota praktika, ko pasėkoje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRasa Ragulskytė-MarkovienėVaida Urmonaitė-Maculevičienė