Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaulių būstas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5902-251/2018 pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei UAB „Šiaulių būstas“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. K., E. O. J. dėl nuostolių subrogacijos tvarka priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neviršydamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neviršijus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, kai draudėjas subrogacijos pagrindu perima teisę išieškoti žalą iš už žalą atsakingo asmens.

10. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas.

11. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Taigi pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto apliejimo) tenka ieškovei.

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nevykdė pareigos tinkamai prižiūrėti bendrojo naudojimo nuotekų vamzdį, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo laiku nustatyti minėto vamzdžio pažeidimai, dėl to buvo užlietas draudėjo butas ir apgadintos draudėjo buto vonios sienos, lubos bei koridoriaus grindys. Taigi, teismas pripažino, kad byloje įrodžius, jog žala atsirado dėl atsakovės nepakankamo rūpestingumo, todėl ieškinį tenkino visiškai.

13. Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė įrodė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini) užliejimo priežastis buvo būtent virš jo esančio buto (duomenys neskelbtini), prasta vamzdžių būklė, už jų priežiūrą atsakinga yra atsakovė. Apeliantės teigimu, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama tik namo administratorei, teismas nesiaiškino tikrosios buto užliejimo priežasties, nenustatė atsakovės kaltės dėl kilusios žalos, o žala galbūt atsirado dėl vieno iš bendraturčių neveikimo arba veikimo, taigi, ar iš tiesų apeliantė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, yra atsakinga už padarytą žalą.

14. Byloje nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirta atsakovė UAB „Šiaulių būstas“, ji namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas teikia pagal 2009-08-03 sutartį Nr. AT-S/12/2 (e. b. l. 72–75). Nors atsakovė UAB „Šiaulių būstas“ perdavė UAB „Mano būstas“ pareigą atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)techninę priežiūrą, byloje neginčijama aplinkybė, kad atsakovė yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorė ir valdytoja. Pažymėtina, kad UAB „Šiaulių būstas“ yra verslininkė, kuriai taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dėdama maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017). Sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas, taip pat nustačius trūkumus, turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

15. Iš dalies teisi apeliantė teigdama, kad namo administratorės paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Administratorė neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Ji tik, remdamasi techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Byloje nėra duomenų, kad su tokiais pasiūlymais atsakovė kreipėsi į patalpų savininkus. Taigi, administratorė turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdama išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas.

16. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad, nors namo bendrųjų inžinerinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai, CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovei yra perduota bendrojo naudojimo objektų – vamzdynų valdymas ir priežiūra, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratorei.

17. Apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad trečiasis asmuo S. K., būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, įsirengęs pakabinamas lubas, per kurias neįmanoma patekti prie bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio, yra atsakingas už žalą, nes jo bute po lubomis esantis vamzdis su alkūne buvo sujungtas netinkamai, o teismas nenustatinėjo tikrosios buto užliejimo priežasties. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju svarbu nustatyti, ar vandentiekio avarija įvyko dėl netinkamai namą administruojančios įmonės atliktos bendrojo naudojimo vamzdyno priežiūros, už kurią ji yra atsakinga. Byloje nustatyta, kad 2017-07-14 trečiajam asmeniui V. K. kaimynas telefonu pranešė apie vandens iš jam priklausančio buto pratekėjimą. Avarijos vietos lokalizuoti 2017-07-14 nepavyko, nustatytas 2017-07-18 gausus užliejimas vandeniu. Laikotarpiu nuo 2017-07-14 iki 2017-07-18 UAB „Mano būstas“ darbuotojai buvo iškviesti kelis kartus, avarija lokalizuota ir jos priežastys pašalintos 2017-07-26. Bylos duomenimis nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrasis vandens vamzdis buvo naujas, plastikinis, o virš jo esančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), iki avarijos šalinimo nuotekų vamzdis buvo senas (ketaus), jo būklė bloga – jis surūdijęs, aptrupėjęs (55, 57, 58, 59 e. b. l.). Kaip liudytojas apklaustas UAB „Mano būstas“ darbuotojas V. K. parodė, jog jis keitė ketaus vamzdį į plastikinį bei pritvirtino vamzdžio laikiklį. Trečiasis asmuo V. K. teigė, kad vamzdžio laikiklis buvo iki avarijos ir kad vanduo bėgo iš viršaus, t. y., buto, esančio (duomenys neskelbtini).

19. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad byloje įrodytas ginčo užpylimo šaltinis yra susidėvėjęs ir netinkamai sujungtas vamzdis iš viršutinio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tikėtina priežastis – netinkama bendro naudojimo vamzdžių būklė. Taigi, šiuo atveju įrodymų visuma patvirtina, kad trūkęs vandens vamzdis priklauso daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, šis bendrojo naudojimo vamzdis buvo ne tik natūraliai nusidėvėjęs, bet ir netinkamai sujungtas. Vamzdyno avarija nagrinėjamu atveju įvyko bendro naudojimo inžinerinės įrangos sistemoje, už kurią namo administratorė yra atsakinga. Akivaizdu, kad dėl susidėvėjusio ir jau nebetinkamo vamzdžio naudojimo galimas poveikis viso daugiabučio namo bendrai vandentiekio sistemai. Šis užpylimo šaltinis pašalintas tik 2017-07-26, po to, kai UAB „Mano būstas“ darbuotojai avariją lokalizavo nuo 2017-07-14, o 2017-07-18 įvyko gausiausias užliejimas vandeniu. Byloje nėra duomenų, kad užliejimo šaltinis galėtų būti priskirtas ne pastato bendrojo naudojimo objektams. Atsakovė, neorganizuodama bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio pralaidumo ar sandarumo patikrinimo, nevykdė reglamento 6 priedo 1.1.5. punkte nustatytos pareigos ir taip neužtikrino daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) inžinerinės sistemos (bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio) tinkamo funkcionavimo, laiku nenustatė bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio defektų. Byloje nėra įrodymų, rodančių, kad atsakovė UAB „Šiaulių būstas“, kaip namo administratorė atliko ne formalius, o realius veiksmus įgyvendinant galimų vandentiekio avarijų prevenciją ir kitus būtinus veiksmus. Apeliantės deklaratyvus teiginys, kad trečiasis asmuo S. K., būdamas buto esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, įsirengė pakabinamas lubas, per kurias neįmanoma patekti prie bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio, neatleidžia atsakovės nuo pareigos šiuos veiksmus atlikti, nes šią pareigą vykdyti atsakovė prisiėmė, kai tapo pastato administratore.

20. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad namo administratorei esant rūpestingai ir atliktus visas įstatyme nustatytas pareigas, laiku pakeitus bendro naudojimo vamzdį, esantį tarp (duomenys neskelbtini) butų (duomenys neskelbtini) sujungimų, žalos buvo galima išvengti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliantės argumentą, kad teismas nesiaiškino tikrosios buto užliejimo priežasties.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį teisės taikymo aspektu, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, įvertino šiuos įrodymus atsakovės atsakomybės aspektu, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Taigi apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo iš viršutinio buto, esančio (duomenys neskelbtini), esant prastos šiame bute buvusių bendro naudojimo vamzdžių būklės, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad atsakovė UAB „Šiaulių būstas“ dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neveikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamo pastato priežiūros ir avarijų prevencijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė UAB „Šiaulių būstas“ neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo ir atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių draudėjui (ir atitinkamai ieškovei) padaryta žala. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

23. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.