- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- e2YT-2837-287/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00129-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rima Razumienė, Rima Razumeinė
- Pareiškėjas
- I. M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., J. T. M., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.5Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimas
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M., J. T. M. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, dėl palikimo priėmimo fakto nustatyto.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. M. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos D. T. M. mirties pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškime nurodė, kad suinteresuoti asmenys R. M. ir J. T. M. yra jos broliai. Jų tėvas K. M., mirė duomenys neskelbtini). Jų motina D. T. M. mirė (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties liko nekilnojamas turtas, registruotas jos vardu: gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rūsys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). 2016 m. ji išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) ir ten deklaravo savo gyvenamąją vietą. Bet po mamos mirties ji dažnai grįžta į jos namus, gyvena po vieną – dvi savaites, tvarko aplinką, sodina daržus, daro namo ir ūkio pastatų einamąjį remontą, moka už elektrą, todėl mano, kad ji po mamos mirties faktiškai paveldėjo jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą – baldus, buitinę techniką, jos asmeninius daiktus, bei nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su pastatais. Trijų mėnesių terminą kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ji praleido dėl įstatymų nežinojimo bei savo negalios. Ji yra palikėjos D. T. M. įpėdinė pagal įstatymą. Kiti įpėdiniai, pretenduojantys į D. T. M. turtą, yra suinteresuoti asmenys – jos broliai R. M. ir J. T. M. Turinčio juridinę reikšmę fakto, kad ji po motinos D. T. M. mirties paveldėjo jai nuosavybės teise priklausantį turtą nustatymas, reikalingas tam, kad notarų biure jai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į jos turtą.
Pareiškėja I. M. B., verčiant vertėjoms iš gestų kalbos Alicijai Jokimčienei ir Gretai Naujokaitei, teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškime nurodytą reikalavimą palaiko. Po mamos mirties name liko gyventi du jos broliai, tačiau ji pastoviai atvažiuoja į namus. Atvažiavusi ji pjauna žolę, prižiūri gėlynus, o broliai jai padeda. Išskyrus už elektrą, daugiau jokių mokesčių nemoka. Kaimynai gali paliudyti, kad ji atvažiuoja, gyvena sodyboje, joje tvarkosi. Po mamos mirties pasiėmė kai kuriuos baldus, drabužius, dokumentus, tačiau didesnę dalį paliko sodyboje. Pateikė teismui apžiūrai atsiskaitymo už elektrą knygelę, iš kurios matyti, kad mokėtojo kodas sutampa su pateiktais prie pareiškimo apmokėjimo kvitais.
Suinteresuotas asmuo R. M. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Po motinos mirties jis apsigyveno sodyboje, kad ją prižiūrėtų, padėtų seseriai. Visa sodybos priežiūra apmokama sesers lėšomis. Po mamos mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes nežinojo terminų, o dabar sesuo norėjo apdrausti sodybą ir sužinojo, kad negali, nes nesutvarkytas palikimas.
J. T. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, iš jo negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, todėl byla išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant. (CPK 246 straipsnis)
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos D. T. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D. T. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad I. M. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, į teismo posėdį, apie kurį jiems pranešta tinkamai, neatvyko, todėl atsižvelgiant į prašymą dėl bylos nagrinėjimo, byla išnagrinėta iš esmės, jiems nedalyvaujant. (CPK 246 straipsnis)
Liudytoja B. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) nuo gimimo. M. irgi visada gyveno tame pačiame kaime, ji juos pažinojo, nes jos tėvas ir K. M. buvo broliai. Tuose M. namuose dabar gyvena pareiškėjos broliai R. M. ir T. M.. I. M. iš tų namų išsikėlė, kai ištekėjo. Kai mirė jų mama, pareiškėja rūpinosi jos laidotuvėmis ir dabar prižiūri kapus. I. M. pastoviai atvažiuoja į sodybą, 2-3 kartus per mėnesį, žiemą rečiau, ir ten tvarkosi, viską prižiūri. Sodyboje stovi namas, daržinė, klėtis, yra daržas, sodas, laikomi paukščiai, viskas prižiūrėta ir tvarkinga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.)
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika)
Iš gimimo įrašo ir santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėja I. M. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra D. T. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. M., gimusio (duomenys neskelbtini), dukra.
Iš mirties liudijimų matyti, kad K. M. mirė (duomenys neskelbtini), o D. T. M. mirė (duomenys neskelbtini).
Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad D. T. M. vardu po jos mirties liko registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rūsys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
Iš Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro 2020 m. vasario 7 d. pateiktos informacijos Nr. 7 nustatyta, kad po D. T. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties į Pakruojo rajono 2-ąjį notarų biurą, iki 2020 m. vasario 7 d., dėl paveldėjimo bylos užvedimo niekas nesikreipė. Testamentų registre apie palikimo priėmimo faktą bei palikimo atsisakymo faktą duomenų nėra.
Iš elektros knygelės rodmenų lapų ir apmokėjimo kvitų bei teismo posėdžio metu pateiktos atsiskaitymo už elektrą knygelės matyti, kad po mamos mirties pareiškėja moka už sunaudotą elektrą sodyboje (duomenys neskelbtini).
Suinteresuotas asmuo R. M., vienas iš galimų įpėdinių pagal įstatymą, teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, prašė jį tenkinti, tai yra, į palikimą nepretenduoja. Kitas galimas įpėdinis pagal įstatymą J. T. M. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, į teismo posėdžius neatvyko, nors apie juos jam buvo pranešta tinkamai, todėl teismas daro išvadą, kad jis į palikimo priėmimą taip pat nepretenduoja.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007)
Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.)
Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad ji po motinos D. T. M. mirties priėmė motinos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad po motinos mirties sodyboje nuolat negyveno, nes gyvena ir yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau dažnai atvažiuoja į sodybą ir joje gyvena po kelias savaites, tvarko aplinką, sodina daržus, daro namo ir ūkio pastatų einamąjį remontą, moka už elektrą. Šiuos pareiškėjos I. M. B. teiginius patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs suinteresuotas asmuo R. M. bei liudytoja B. L., kurių parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.
Be to, iš byloje esančių kvitų bei apžiūrėtos atsiskaitymo už elektrą knygelės matyti, kad pareiškėja moka už sodyboje sunaudojamą elektros energiją.
Visi šie teismui pateikti įrodymai liudija, kad nepaisant to, jog pareiškėja po motinos D. T. M. mirties motinai priklausiusioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), neapsigyveno, tačiau ją kartu su broliais prižiūri, remontuoja, tvarko aplinką, moka mokesčius, tai yra, visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėja savo aktyviais veiksmais, kaip D. T. M. įpėdinė, siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos I. M. B. pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas turintis juridinę reikšmę faktas, kad ji po jos motinos D. T. M. mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas)
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisei įgyvendinti. (CPK 448 straipsnio 1 dalis)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos I. M. B. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), po savo motinos D. T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.