Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. B. ir H. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad teismui nustačius pakankamai aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, neprieštarauja, kad pareiškėjoms šis faktas būtų nustatytas ir pareiškimas būtų tenkintas. Informuoja, kad nėra inicijavusi palikimo priėmimo procedūrų.

5. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

6. Pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio ir tėvo M. B., mirties 2022 m. sausio 9 d., faktiškai pradėdamos turtą valdyti.

7. Į bylą pateiktas santuokos liudijimas patvirtina, kad pareiškėja J. B. ir M. B. 1961 m. rugsėjo 25 d. sudarė santuoką. Byloje nėra duomenų, apie santuokos nutraukimą ar negaliojimą. VĮ Registrų centro pateikta Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad M. B., gimęs 1936 m. kovo 25 d., mirė santuokoje, sutuoktinė J. B., vaikai – H. D. Pateiktas mirties įrašas rodo, kad M. B. mirė 2022 m. sausio 9 d. Taigi, pareiškėjos yra palikėjo įstatyminės įpėdinės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą (dukra) ir 5.13 straipsnį (sutuoktinė).

8. Teismas pažymi, kad nors į bylą pateiktuose dokumentuose palikėjo vardas ir pavardė nurodomi skirtingai: M., M., B., B., tačiau asmens kodo ar gimimo datos sutampa, todėl laikytina, kad tai tas pats asmuo – M. B.

9. VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo M. B. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, taip pat nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui bei nėra įrašų apie pareiškimus dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui.

10. Pareiškėjų argumentus apie M. B. turėtą turtą ir juridiškai nesutvarkytus dokumentus patvirtina pareiškėjų pateikti duomenys. Teismui pateiktos Vilniaus regioninio valstybės archyvo Pažymos apie M. B. turėtą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)kaime (duomenys neskelbtini) rajone duomenimis (su priedais) (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondo (duomenys neskelbtini) kaimo 1983–1985 m. ūkinėje knygoje (įrašai rusų kalba) įrašyti duomenys apie M. B. ūkį (duomenys neskelbtini) kaime. Skiltyje „Pastatai esantys ūkio asmeninėje nuosavybėje“ įrašyta: gyvenamasis namas: namas (???); (duomenys neskelbtini) kaimo 1986–1990 m. ūkinėje knygoje (įrašai rusų kalba) įrašyti duomenys apie M. B. ūkį (duomenys neskelbtini) kaime. Skiltyje „pastatai esantys ūkio asmeninėje nuosavybėje“ įrašyta: gyvenamasis namas (????? ???), pastatymo metai – 1951 (1931) (įrašas sunkiai įskaitomas), kiti pastatai: daržinė–tvartas (?????-????) – 1949 m. Nekilnojamojo turto registro duomenys rodo, kad palikėjo vardu registruoto nekilnojamojo turto įrašų registre nėra.

11. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

12. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

13. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

14. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.

15. Pareiškėjos nurodo, kad sutuoktiniai gyveno M. B. 1951 m. pastatytame rąstiniame name su ūkiniais priklausiniais (duomenys neskelbtini), kurie neturėjo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, nebuvo ir iki šiol vis dar nėra registruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Po palikėjo mirties duomenis apie namo ir ūkinių pastatų statybos registraciją pareiškėjos po kreipimosi į įvairias valstybines įstaigas rado Vilniaus regiono Valstybiniame archyve. Palikėjui mirus paveldėtinu turtu pagal faktą rūpinosi ir prižiūrėjo, tvarkė būtinus namo ir jo ūkinių priklausinių registracijos dokumentus palikėjo sutuoktinė J. B. ir dukra H. D.

16. Įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką bei nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos po sutuoktinio ir tėvo M. B. mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu, nes po sutuoktinio ir tėvo M. B. mirties jo palikimą priėmė turtą faktiškai valdydamos, besirūpindamos jo turėtu turtu, pradėjusios veiksmus siekiant turtą įregistruoti, taigi tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjų dėstomais argumentais, kad jos po sutuoktinio ir tėvo mirties likusį turtą valdo kaip savo. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.

17. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad J. B. po sutuoktinio ir H. D. po tėvo – M. B., mirties faktiniu valdymu priėmė M. B. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis). Todėl pareiškėjų pareiškimas tenkinamas, nustatomas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

18. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu pareiškėjoms įgyvendinti savo teises ir pareigas priimant palikimą, atsiradusį po sutuoktinio ir tėvo M. B. mirties (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

19. Atsižvelgdamas į sprendimo 14 punkte pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo sprendimu nėra nustatomas konkretus paveldimas turtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir H. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjo (sutuoktinio ir tėvo) M. B., gimusio 1936 m. kovo 25 d. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2022 m. sausio 9 d., mirties priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamos jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.