- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- e2S-1146-613/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01935-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų bankrutuojančių asmenų N. M. ir G. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-11-514/2019 pagal pareiškėjų bankrutuojančių asmenų N. M. ir G. M. skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, prašymą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano tvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjams N. M. ir G. M. (toliau kartu – M.) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Simpatija“.
Šalies argumentai
2. M. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 1 ir Nr. 2 bei patvirtinti M. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą (toliau – Planas).
3. M. nurodė, kad 2018 m. spalio 22 d. vykusiame kreditorių susirinkime svarstyti 2 klausimai: dėl patikslinto Plano patvirtinimo; dėl individualios ir (ar) ūkininko veiklos tęsimo. M. manymu, vykusiame kreditorių susirinkime patikslintas Planas buvo vertinamas tik formaliai, nevertinant patikslinto plano įgyvendinimo galimybių, buvo neteisėtai atskiru darbotvarkės klausimu svarstytas klausimas dėl individualios ir (ar) ūkininko veiklos tęsimo, kreditorių balsavimas dėl patikslinto plano patvirtinimo neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nurodytos balsavimo procedūros.
4. Meteliai taip pat nurodė, kad kreditorių susirinkime svarstant klausimą dėl individualios ir (ar) ūkininko veiklos tęsimo 73,663 proc. kreditorių balsų nutarė nutraukti N. M. vykdomą individualią veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2003 m. sausio 7 d. Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą (kaimo turizmo veikla), nors Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi leido pareiškėjui N. M. vykdyti individualią veiklą iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl individualios veiklos vykdymo, nors FABĮ ir priskirtinas kreditorių susirinkimo kompetencijai, negalėjo būti svarstomas atskirai, kadangi įsiteisėjusia teismo nutartimi pareiškėjui yra leista vykdyti individualią veiklą iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
5. M. nurodė, kad rengdami patikslintą Planą atsižvelgė į kreditorių pastabas ir siekė, kad būtų suderinti visų kreditorių interesai. Dėl šio priežasties Plane pasirinko turto pardavimo tvarką, pagal kurią įkeistas bankui ir M. individualios veiklos vykdymui reikalingas turtas numatomas parduoti po vienerių metų. M. vertinimu, turto dalies išsaugojimas ir šio turto pardavimas nuo 2020 m. sausio 1 d. bei leidimas vykdyti individualią veiklą labiau atitiks visų kreditorių interesus, kadangi būtent iš individualios veiklos bus gaunamos M. pajamos, iš kurių bus dengiami kreditoriniai įsipareigojimai ir bankroto administravimo išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Plungės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi M. skundo dėl 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2 darbotvarkės klausimu netenkino; civilinės bylos dalį dėl 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1 darbotvarkės klausimu nutraukė; atsisakė tvirtinti 2019 m. vasario 5 d. patikslintą Planą ir bankroto bylą nutraukė; taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas konstatavo, kad teismo sprendimas leisti verstis individualia veikla galioja tik pradinėje bankroto procedūrų stadijoje tol, kol nėra sušaukiamas pirmasis kreditorių susirinkimas. Jau pirmajame kreditorių susirinkime, įvykusiame 2018 m. balandžio 12 d., į darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl individualios ir (ar) ūkininko veiklos tęsimo ir šiame kreditorių susirinkime priimtas nutarimas netęsti N. M. vykdomos individualios veiklos pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą bei Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą (kaimo turizmo veiklos). Todėl teismo leidimas tęsti individualią veiklą, įsigaliojus šiam kreditorių susirinkimo nutarimui, nustojo galioti. M. skundžia 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą nutraukti individualią veiklą, tačiau dėl individualios ir ūkininko veiklos tęstinumo kreditorių susirinkimas sprendė dar 2018 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkime, priimdamas analogišką nutarimą (nutraukti N. M. vykdomą individualią ir ūkininko veiklą) bei 2018 m. balandžio 12 d. kreditorių susirinkime, taip pripažindami (nors ir nevykdydami) kreditorių susirinkimo kompetenciją priimti sprendimus dėl individualios veiklos. Teismas sprendė, kad galiojant anksčiau priimtiems kreditorių susirinkimų nutarimams analogišku klausimu, M. ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas neturės jokios teisinės reikšmės.
8. Teismas nustatė, kad teismui pateiktam patikslintam Planui buvo nepritarta 2019 m. vasario 25 d. įvykusiame kreditorių susirinkime. Šiame kreditorių susirinkime buvo svarstomas jau šeštas pareiškėjų patikslinto Plano projektas. Pateiktame teismui tvirtinti Plane M. numato įkeisto turto pardavimą 2020 m. sausio 1 d., nors tokiam turto realizavimo terminui nepritarė kreditoriai, balsuodami keturiuose kreditorių susirinkimuose (2018 m. birželio 14 d., 2018 m. spalio 19 d., 2018 m. lapkričio 29 d. ir 2019 vasario 7 d.). Pastabas dėl įkeisto turto realizavimo termino Luminor bankas AS buvo pateikęs svarstant mokumo atkūrimo planą 2018 m. birželio 14 d., 2018 m. spalio 22 d., 2018 m. lapkričio 29 d. kreditorių susirinkimuose, nurodęs, jog įkeistas turtas turi būti iš karto pardavinėjamas, tačiau į šias kreditoriaus pastabas nebuvo atsižvelgta.
9. Teismas pažymėjo, kad M. bankroto byloje buvo pateikę 2016 m. kovo 9 d. nepriklausomo turto vertintojo vertinimą, pagal kurį įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertė 280 000 Eur (plane nurodoma 299 939 Eur). Teismas, remdamasis Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-145-640/2018 duomenimis, taip pat nustatė, jog Luminor bankas AS pateikė nepriklausomo turto vertintojo UAB „Alliance Valutations“ nekilnojamojo turto komplekso įvertinimo ataskaitą, pagal kurią įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertė 2018 m. rugsėjo 26 dienai jau sudaro tik 200 000 Eur, t. y. nekilnojamojo turto vertė ne padidėjo, kaip nurodo bankrutuojantys asmenys, bet per 30 mėnesių sumažėjo 28,57 proc. Esant duomenims apie įkeisto turto rinkos vertės pokyčius (sumažėjimą) nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano tvirtinimo, teismas sprendė, kad Plane numatomi įkeisto turto realizavimo terminai neatitinka nei kreditorių, nei bankrutuojančių asmenų interesų.
10. Teismas, vertindamas pateiktą patikslintą Plano projektą, nustatė, kad pagal projektą numatomas N. M. individualios veiklos vykdymas, prognozuojami pinigų srautai iš individualios veiklos 2019-2021 metams. Nors Plano vykdymo terminas 3 metai, pinigų srautų Plano 26 punkte 2022 metams nenumatoma. Šis Plano trūkumas ištaisytas Plano 27 punkte – kreditorių reikalavimai būtų tenkinami per 12 ketvirčių (trejus metus) iš M. gaunamų pajamų, t. y. G. M. gaunamo darbo užmokesčio ir N. M. pajamų iš individualios veiklos. Teismo vertinimu, ši Plano dalis nėra suderinama su Plano dalimi, numatančia turto pardavimą nuo 2020 m. sausio 1 d. (17 p.). Nėra aišku, kaip N. M. galės verstis individualia veikla, jeigu individualiai veiklai reikalingas turtas bus parduotas. Suprantama, kad turtą pradėjus pardavinėti nuo 2020 m. sausio 1 d., turto pardavimo procedūra kurį laiką užsitęs, tačiau Plano dalis, pagal kurią numatoma gauti pajamas iš individualios veiklos, pardavinėjant turtą, būtų neįgyvendinama, pardavus įkeistą turtą fizinis asmuo negalėtų vykdyti pelningos individualios veiklos, todėl skolininko galimybė gauti pajamas iš individualios veiklos viso bankroto proceso metu nėra reali. Akivaizdu, kad kreditorių finansiniai reikalavimai plane numatomu grafiku ir dydžiu negalės bus tenkinami, N. M. nevykdant individualios veiklos.
11. Teismas pritarė kreditorių atstovo nuomonei, išsakytai teismo posėdžio metu, kad G. M. numatomos gauti pajamos neatitinka šiuo metu pagal pateiktą pažymą gaunamo darbo užmokesčio. Pateiktame Plano projekte nėra aptariama G. M. galimybė gauti didesnes nei minimalias pajamas, o numatant priemones N. M. atžvilgiu nurodoma, jog ieškoti naujo darbo (išskyrus individualią veiklą) nebūtų tikslinga arba akcentuojama tik galimybė registruotis darbo biržoje, todėl teismas abejojo, ar pareiškėjas iš tiesų siekia atsiskaityti su kreditoriais. Teismo vertinimu, M. pastangos atkurti mokumą nėra pakankamos, kad būtų maksimaliai išlaikyta kreditorių ir skolininkų pusiausvyra.
12. Teismas pažymėjo, kad kreditoriai pirmajame 2018 m. balandžio 12 d. kreditorių susirinkime priėmė nutarimą nutraukti N. M. individualią ir ūkininko veiklą, tokią pačią poziciją kreditoriai išreiškė ir vėlesniuose kreditorių susirinkimuose (2018 m. birželio 14 d., 2018 m. spalio 22 d.), tačiau N. M., net ir žinodamas kreditorių kategorišką nuostatą individualios veiklos klausimu, į kreditorių nuomonę neatsižvelgė. FABĮ 25 straipsnio 11 dalyje numatytas kreditorių susirinkimo sprendimų privalomumas, todėl skolininkas turėtų vykdyti priimtus kreditorių sprendimus, o ne pakartotinai teikti analogiškus Plano projektus, tikėdamasis, kad kreditorių nuomonė pasikeis.
13. Teismas sprendė, kad kreditoriai pagrįstai nepritarė pateiktam mokumo atkūrimo planui, kaip neatitinkančiam FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, nes jame nėra nurodyta realių priemonių fizinių asmenų mokumui atkurti, nėra nustatyta pareigų imtis aktyvių veiksmų, siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo, plane numatytos priemonės negali būti realiai įgyvendinamos.
14. Nors M. teismui tvirtinti pateikė šeštą Plano projektą, tačiau iš esmės Planas nebuvo keičiamas (koreguojamas tik kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai), į kreditorių pastabas, pateiktas svarstant M. pateikto Plano projektus ankstesniuose kreditorių susirinkime, nebuvo atsižvelgta. Planui kreditoriai nepritarė net šešis kartus, visais atvejais nurodydami iš esmės tas pačias priežastis, kurias M. ignoravo, nedėjo pastangų, siekdami didesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo, teisingos kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros. Todėl teismas darė išvadą, kad M. patikslintas Planas neatitinka FABĮ reikalavimų, jo netvirtino ir M. bankroto bylą nutraukė FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Atskiruoju skundu M. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti M. Plano projektą, kuriam 2019 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkime nebuvo pritarta; pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 1 ir Nr. 2; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas kreditorių susirinkimuose sprendžiamą klausimą dėl Plano patvirtinimo, kuriame buvo numatyta tęsti individualią veiklą, nepagrįstai laikė atskiru darbotvarkės klausimu ir visiškai neanalizavo ir nenagrinėjo skunde pateiktų argumentų, jog kreditorių susirinkimuose buvo sprendžiamas klausimas dėl Plano patvirtinimo. Tai, kad Plane, kuris buvo pateiktas svarstyti kreditoriams, buvo numatyta tęsti vykdomą individualią veiklą, negali būti laikoma kaip atskiras klausimas, dėl kurio kreditoriai nusprendžia susirinkime atskirai nuo Plano tvirtinimo klausimo.
15.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nekilnojamąjį turtą realizuojant Plane numatytais terminais bus pažeisti kreditorių interesai, nes hipoteka įkeisto turto vertė mažėja, o turtą pradėjus pardavinėti nuo 2020 m. sausio 1 d. jo vertė dar labiau sumažėtų. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad iki aptariamo turto pardavimo M. vykdytų individualią veiklą jame, kuri, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, yra pelninga ir iš jos gaunamų pajamų būtų dengiami kreditorių reikalavimai.
15.3. Teismas, spręsdamas dėl Plano įgyvendinimo realumo nurodė, kad individualios veiklos vykdymas bankroto proceso metu nėra suderinamas su Plano dalimi, numatančia turto pardavimą nuo 2020 m. sausio 1 d. Teismas nevertino M. paaiškinimų, jog turto pardavimo procedūra yra neapibrėžta laike, t. y. gali užtrukti. Nei M., nei kreditoriai nėra ir negali būti tikri dėl numatomo parduoti turto galutinės pardavimo datos. Kadangi nėra žinoma, kada turtas bus parduotas, M., vadovaudamiesi FABĮ planui keliamais reikalavimais, nurodė prognozuojamas gautinas sumas iš individualios veiklos.
15.4. Atsižvelgiant į tai, kad M. turto pardavimo procedūra ir galutinis turto pardavimas nėra aiškus ir nuo M. nėra priklausomas, individuali veikla pagal Planą būtų vykdoma iki turto pardavimo. Dėl šios priežasties Plane buvo nurodytas visas bankroto proceso laikotarpis, o pasikeitus aplinkybėms, Planas, kaip numatyta FABĮ, būtų koreguojamas ir tikslinamas.
15.5. Teismas abejojo, ar N. M. iš tiesų siekia atsiskaityti su kreditoriais, kadangi be individualios veiklos pajamų nurodoma tik galimybė registruotis darbo biržoje. Tačiau teismas nevertino M. amžiaus, jų gyvenamosios vietovės ypatumų, išsilavinimo ir realios galimybės gauti gerai apmokamą darbą, tokiame amžiuje persikvalifikuoti ir pan. Tai, kad asmuo, nutraukęs individualios veiklos vykdymą, ketina registruotis darbo biržoje savaime nepatvirtina jo siekio išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
15.6. Be to, teismas visiškai nevertino ir neanalizavo į bylą pateiktų individualios veiklos finansinių duomenų, kurie įrodo, kad per 2018 metus iš individualios veiklos buvo gauna žymiai daugiau pajamų, kad M. dėjo dideles pastangas siekiant pritraukti klientus, kas įrodo ne tik šios veiklos pelningumą, bet ir pačių M. siekį veiklą paversti maksimaliai pelninga, kad būtų patenkinami kaip įmanoma daugiau kreditorių reikalavimų.
Atsiliepimas
16. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepimu į M. atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. M. nepagrįstai teigia, kad teismas kreditorių susirinkime spręsto klausimo dėl N. M. individualios veiklos tęsimo neturėjo vertinti kaip atskiro kreditorių susirinkimo klausimo, kadangi dėl N. M. individualios veiklos būdavo sprendžiama kartu sprendžiant ir dėl kreditorių susirinkimams teiktų patikslintų Planų. FABĮ 26 straipsnio 5 punkte aiškiai nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimus dėl fizinio asmens individualios ir (ar) ūkininko veiklos tęstinumo, pradėjimo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo ir pan. Įstatymu būtent kreditorių susirinkimui yra suteikta neginčijama kompetencija bankroto proceso metu spręsti klausimą dėl bankrutuojančio fizinio asmens individualios veiklos, jos vykdymo / nevykdymo.
16.2. Kreditorių susirinkimo protokolų turinys ir bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kreditoriai klausimą dėl N. M. individualios veiklos nutraukimo svarstė atskiru darbotvarkės klausimu ir toks klausimo svarstymas įstatymo nebuvo ir nėra draudžiamas. Tai, kad M. ignoravo kreditorių susirinkimo nutarimą dėl N. M. individualios veiklos vykdymo nutraukimo, sąmoningai jo nevykdė ir jo nepaisydami patikslintus Planus rengė numatydami N. M. individualią veiklą turimame parduoti turte bei turto pardavimą nustatydami ne iš karto, patvirtina M. FABĮ reikalavimų nesilaikymą, siekį bankroto procedūrą vykdyti išskirtinai pagal savo asmeninius norus ir asmeninį įsivaizdavimą, kas negali būti pateisinama.
16.3. M. kreditorių nesutikimo su Plano projektu priežastys buvo žinomos ir aiškios, tačiau net ir turėdami galimybę Planą patikslinti net 5 kartus, M. jo nepakoregavo taip, kad jis atitiktų skolininkų ir kreditorių pusiausvyrą. Akivaizdu, kad M. turėjo savo įsivaizdavimą kaip turi atrodyti Planas, su kreditoriais ir jų nurodytomis pastabomis nesutiko ir jas akivaizdžiai ignoravo. Todėl jų patikslintas Planas nepatvirtintas pagrįstai.
16.4. Kreditoriams nusprendus, jog N. M. turi nutraukti individualią veiklą, taip pat nurodžius, kad įkeistas turtas turėtų būti pardavinėjamas iš karto įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti Planą, Planas ir turėjo būti atitinkamai patikslinamas, jame neturėjo būti nurodomas individualios veiklos vykdymas ir pajamų iš individualios veiklos gavimas viso Plano įgyvendinimo laikotarpiu. Toks M. patikslintas Planas iš esmės yra ydingas. N. M. nenumatė jokių priemonių ir veiksmų gauti kitokias pajamas ir kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais – viskas pagal patikslintą Planą orientuota į tai, kad jokių pokyčių lyginant su tuo, kas buvo prieš N. M. iškeliant bankroto bylą, nebūtų, t. y. N. M. ir toliau užsiimtų ta pačia veikla, o įkeistą turtą pardavus, tiesiog registruotųsi darbo biržoje.
16.5. Atskirajame skunde nurodoma, kad pradėjus pardavinėti įkeistą turtą nėra žinoma, kada įkeistas turtas būtų parduotas, o įkeistą turtą pardavus Planas galėtų būti koreguojamas. Tačiau tai, jog nėra žinoma kada įkeistą turtą pavyktų parduoti, nereiškia kad fizinis asmuo Plane neturi numatyti priemonių ir veiksmų gauti pajamas pardavus įkeistą turtą. Plano įgyvendinimo trukmė yra griežtai apibrėžta pagal įstatymą (3 metai) ir nė vienas bankrutuojantis fizinis asmuo negali savo mąstymo bankroto proceso metu konstruoti pagal tokią logiką, kad kai bus parduotas įkeistas turtas, tada bus registruojamasi darbo biržoje ir galvojama kuo užsiimti. Toks mąstymas iš principo laikytinas ydingu ir patvirtina asmens orientaciją išimtinai į skolų nurašymą, o ne aktyvų veikimą Plano įgyvendinimo laikotarpių ir siekį kaip galima labiau patenkinti kreditorių reikalavimus.
16.6. Atskirojo skundo argumentai, kad M. dėl jų amžiaus ir atsižvelgiant į gyvenamą vietovę galėtų būti sudėtinga rasti darbą ir didesnes pajamas tik patvirtina nenorą Plano įgyvendinimo laikotarpiu siekti permainų užtikrint skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyrą.
17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys UAB „Lemkstinys“, UAB „Prolain“ ir UAB „Rekosta“ prašo jį atmesti ir palikti Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Pirmasis M. kreditorių susirinkimas buvo sušauktas 2018 m. balandžio 12 d., kurio metu į darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl individualios ir (ar) ūkininko veiklos tęsimo ir kuriame jau tada buvo priimtas nutarimas nebetęsti N. M. vykdomos individualios veiklos. Taigi, teismo leidimas tęsti individualią veiklą, įsigaliojus šiam kreditorių susirinkimo nutarimui, kuris pagal FABĮ 25 straipsnio 11 dalį privalomas visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui, nustojo galioti. Taip pat pažymėtina, jog šis klausimas buvo svarstomas ir vėlesniuose kreditorių susirinkimuose, kurių metu buvo priimti analogiški sprendimai.
17.2. Teismas padarė teisingą išvadą, kad priimant kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, buvo laikytasi FABĮ nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nutarimas priimtas balsų dauguma, todėl nutarimas laikomas priimtu teisėtai, dėl ko nėra teisinio pagrindo šį nutarimą naikinti. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog individualios veiklos vykdymas yra grynai ekonominio pobūdžio klausimas, o ekonominio tikslingumo klausimus pagal suformuotą teismų praktiką yra priskirta spręsti kreditorių susirinkimui, o ne teismui.
17.3. Teismas pagrįstai netenkino M. prašymo patvirtinti patikslintą Planą, nurodydamas, jog kreditoriai pagrįstai nepritarė Planui, kaip neatitinkančiam FABĮ 7 straipsnio reikalavimų. Tokią išvadą teismas grindė nuodugniai, objektyviai ir išsamiai ištyręs visus bylos duomenis, tinkamai ir pagrįstai atsižvelgęs į tai, jog minėtame patikslintame Plane nėra nurodyta realių priemonių fizinių asmenų mokumui atkurti, nėra nustatyta pareigų imtis aktyvių veiksmų, siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo, plane numatytomis priemonėmis negali būti realiai įgyvendinamos. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. teismui tvirtinti pateikė šeštą Plano projektą, tačiau iš esmės Planas nebuvo keičiamas, kad į kreditorių pastabas, pateiktas svarstant M. pateikto Plano projektus ankstesniuose kreditorių susirinkimuose, nebuvo atsižvelgta. Taip pat teismas tinkamai įvertino tai, jog mokumo atkūrimo planui kreditoriai nepritarė net šešis kartus, visais atvejais nurodydami iš esmės tas pačias priežastis, kurias M. ignoravo, vertino tai, kad M. nedėjo pastangų, siekdami didesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo, teisingos kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros.
18. Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus bei RUAB „Lucanica“ atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo M. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį nepakeistą. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad nepritaria M. nurodytiems atskirojo skundo argumentams ir jie nesudaro pagrindo abejoto skundžiamos nutarties teisėtumu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino M. skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, netvirtino jų teismui pateikto patikslinto Plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, ir fizinių asmenų bankroto bylą nutraukė.
9. FABĮ 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ar kitokio fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kaip nurodo kasacinis teismas, fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
10. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018 18 punktas).
11. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, jog fizinio asmens bankroto instituto paskirtis ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų – atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratore, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (FABĮ 16 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, be kita ko, atsisakė tvirtinti M. patikslintą Planą ir bankroto bylą nutraukė, konstatavęs, kad M. kreditoriai pagrįstai nepritarė pateiktam patikslintam Planui, kaip neatitinkančiam FABĮ 7 straipsnio reikalavimų. Nors M. teismui tvirtinti pateikė šeštą Plano projektą, tačiau iš esmės Planas nebuvo keičiamas, į kreditorių pastabas neatsižvelgta, Planui kreditoriai nepritarė net šešis kartus, visais atvejais nurodydami iš esmės tas pačias priežastis, kurias M. ignoravo, nedėjo pastangų, siekdami didesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo, teisingos kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros.
13. M. nesutinka su skundžiama nutartimi, iš esmės teigdami, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino kreditorių nesutikimo patvirtinti M. pateiktą patikslintą Planą motyvų, t. y. dėl N. M. individualios veiklos vykdymo atitikimo kreditorių interesams, dėl Plano įgyvendinimo realumo, dėl M. nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos bei N. M. siekio atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais M. argumentais.
14. Byloje nustatyta, kad M. parengtam Planui kreditorių susirinkimas nepritarė net šešis kartus. Tokį nepritarimą teikiamam tvirtinti Planui kreditorių susirinkimas grindė iš esmės dviem aspektais: netinkama Plane siūloma M. įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo tvarka bei M. Plane numatomų gautinų pajamų nerealumu.
15. Kreditorių susirinkimas nepritarė M. Plane numatytam įkeisto turto, reikalingo N. M. individualios veiklos vykdymui, nepardavimui arba pardavimui tik nuo 2020 m. sausio 1 d., balsuodami „prieš“ penkiuose kreditorių susirinkimuose (2018 m. birželio 14 d., 2018 m. spalio 19 d., 2018 m. lapkričio 29 d., 2019 vasario 7 d. ir 2019 m. vasario 25 d.). Pastabas dėl įkeisto turto realizavimo termino bei nekilnojamojo turto vertės (nurodytos turto vertės neatitikimo realioms rinkoms kainoms ir vertės mažėjimo) Luminor bankas AS buvo pateikęs 2018 m. birželio 14 d., 2018 m. spalio 22 d. ir 2018 m. lapkričio 29 d. kreditorių susirinkimuose, o kreditorė UAB Prolain“ 2018 m. lapkričio 29 d. kreditorių susirinkime.
16. Kreditoriai nurodė, jog įkeistas turtas turi būti pardavinėjamas iš karto po teismo nutarties patvirtinti Planą įsiteisėjimo, nes vėlesnis turto pardavimas pažeistų skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyrą – N. M. toliau šiame turte vykdant individualią veiklą, turtas dėvėsis ir jo vertė mažės. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šią aplinkybę patvirtino M. pateiktas 2016 m. kovo 9 d. nepriklausomo turto vertintojo vertinimas, pagal kurį įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertė 2016 m. sudarė 280 000 Eur, ir nepriklausomo turto vertintojo UAB „Alliance valuations“ vertinimas, pagal kurį minėto turto vertė 2018 m. rugsėjo 26 dienai sudarė jau tik 200 000 Eur.
17. Nors M. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo į bylą pateiktų individualios veiklos finansinių duomenų, tačiau net įvertinus patikslintame Plane numatomas gauti maksimalias pajamas iš N. M. individualios veiklos (kurių realumas kelia daug abejonių), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nekilnojamojo turto nusidėvėjimas ir vertės mažėjimas darytų didesnę žalą fizinių asmenų kreditoriams nei jo išsaugojimas. Be to, kreditoriai pažymėjo, kad Plane nurodyta 299 939 Eur turto vertė neatitinka tikrovės, nes pagal nepriklausomo turto vertintojo UAB „Alliance valuations“ turto vertė 2018 m. rugsėjo 26 dienai sudarė 200 000 Eur.
18. Tačiau kaip matyti iš pateikto paskutinio patikslinto Plano 17 punkto, M. neatsižvelgė į kreditorių pastabas dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo termino, vis tiek nurodydami 2020 m. sausio 1 d. minėto turto pardavimo datą bei iš esmės deklaratyviai nurodydami, kad šis turtas reikalingas N. M. individualios veiklos vykdymui, iš kurios gaunamomis pajamomis būtų dengiami įsipareigojimai kreditoriams, kas atitiktų jų interesus.
19. Kreditoriai pateiktomis pastabomis taip pat nepritarė patikslinto Plano daliai dėl N. M. individualios veiklos vykdymo bei numatomų gautinų pajamų, vertindami jas kaip deklaratyvias ir neatitinkančias tikrovės. Kaip matyti iš M. pateikto paskutinio patikslinto Plano 21, 22 punktų, M. tikslindami Planą ignoravo ir šias kreditorių pastabas. Patikslintame Plane numatyta, jog N. M. ir toliau vykdys individualią veiklą, kurią vykdė iki bankroto bylos fiziniams asmenims iškėlimo (dėl kurios iš esmės ir tapo nemokus), visą bankroto procesą ir jam alternatyvaus darbo ieškotis būtų netikslinga. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek kreditorių, tiek pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tokia Plane numatyta N. M. individuali veikla (kaimo turizmo veikla) yra neatsiejama nuo įkeisto turto ir nesuderinama su šio turto realizavimu.
20. Tokiais atvejais, kai kreditorių susirinkimas, nepritardamas mokumo atkūrimo plano projektui, nurodo nepritarimo priežastis, t. y. plano neatitiktį FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimams, o fizinis asmuo nededa jokių pastangų šį planą patikslinti pagal kreditorių susirinkimo nurodytas priežastis, netikslina administravimo išlaidų sąmatos ir tą patį plano projektą pateikia pakartotiniams kreditorių susirinkimui, reiškia, kad fizinis asmuo nebendradarbiauja ir nesiekia kreditorių reikalavimų tenkinimo. Toks fizinio asmens elgesys gali būti vertinamas kaip siekis bankroto procedūrų pagrindu nurašyti skolas, o ne atkurti mokumą ir tenkinti kreditorių reikalavimus. Taigi teismas, patikrinęs ir nustatęs, kad pakartotinio kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys yra susijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, o fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pateikia tą patį plano projektą, turi jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nebent nustato, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepritarė plano projektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018).
21. Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, išdėstytus motyvus bei nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog M. ignoravo kreditorių pastabas dėl teikiamo Plano trūkumų, teikė iš esmės tapačius patikslintus Planus, nedėjo pastangų, siekdami didesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo, teisingos kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. patikslintas Planas neatitinka FABĮ reikalavimų, jo netvirtino ir M. bankroto bylą nutraukė.
22. Atmetus M. atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atsisakė tvirtinti M. patikslintą Planą ir bankroto bylą nutraukė, bei nutraukus M. bankroto bylą, M. atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria teismas atmetė M. skundą dėl 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2 darbotvarkės klausimo (N. M. individualios veiklos vykdymo), nebeturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o M. atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.