Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, e2FB-11-514/2019

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-17
Bylos Nr.: e2FB-11-514/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-33-3-01931-2016-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aušra Volskytė
Pareiškėjas: G. M., N. M.
Kreditorius: UAB „(duomenys neskelbtini)“

Civilinė byla Nr. e2FB-11-514/2018Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01931-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1; 3.4.2.6.8; 3.4.2.8.1; 3.4.2.8.3

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 17 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė,sekretoriaujant Vilmai Grosienei,dalyvaujant pareiškėjams G. M., N. M.,pareiškėjų atstovams adv. Eugenijui Markevičiui, adv. pad. V. S.,

kreditorių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui adv. Sauliui Tamošaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų N. M. ir G. M. skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, prašymą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai N. M. ir G. M. skundu prašo panaikinti 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 1 ir Nr. 2 bei patvirtinti bankrutuojančių asmenų N. M. ir G. M. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.

Prašydami panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus, nurodė tokius argumentus.

Vykusiame kreditorių susirinkime darbotvarkėje buvo numatyti svarstyti 2 klausimai: dėl Patikslinto plano patvirtinimo; dėl individualios ir (ar) ūkininko veiklos tęsimo. Pareiškėjų manymu, 2018 m. spalio 22 d. vykusiame kreditorių susirinkime patikslintas planas buvo vertinamas tik formaliai, nevertinant patikslinto plano įgyvendinimo galimybių, buvo neteisėtai atskiru darbotvarkės klausimu svarstytas klausimas dėl individualios ir (ar) ūkininko veiklos tęsimo, kreditorių balsavimas dėl patikslinto plano patvirtinimo neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau –Įstatymas) nurodytos balsavimo procedūros. Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkime dėl pritarimo plano projektui balsuojama grupėse. Vieną grupę sudaro įkaito turėtojai ir hipotekos kreditoriai, kitą - kiti kreditoriai. Pareiškėjų kreditoriai Luminor bankas AS ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra hipotekos kreditoriai. 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkime dėl pritarimo patikslintam planui buvo balsuojama kartu, neskaidant kreditorių į įkaito turėtojus ir hipotekos kreditorius bei kitus kreditorius. Nepaisant to, kad abu hipotekos kreditoriai balsavo prieš patikslinto plano patvirtinimą, tačiau kreditorių susirinkime balsavimo dėl plano patvirtinimo procedūra neatitinka Įstatyme įtvirtintų balsavimo taisyklių. Pažeidus procedūrinius reikalavimus, balsavimas darbotvarkės klausimu Nr. 1 dėl patikslinto plano patvirtinimo laikytinas neteisėtu.

Kreditorių susirinkime svarstant klausimą dėl individualios ir (ar) ūkininko veiklos tęsimo 73,663 proc. kreditorių balsų nutarė nutraukti N. M. vykdomą individualią veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 393530 bei 2003-01-07 Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą (kaimo turizmo veikla). Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-51- 514/2017 leido pareiškėjui N. M. vykdyti individualią veiklą iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, patvirtino 735 Eur lėšų sumą, reikalingą individualiai veiklai vykdyti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl individualios veiklos vykdymo, nors Įstatymo ir priskirtinas kreditorių susirinkimo kompetencijai, negalėjo būti svarstomas atskirai, kadangi įsiteisėjusia teismo nutartimi pareiškėjui yra leista vykdyti individualią veiklą iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nepasibaigus teismo nustatytam terminui vykdyti veiklą, kreditorių susirinkimas neturi teisės spręsti dėl veiklos tęstinumo, todėl toks nutarimas yra neteisėtas ir turi būti naikinamas. 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimui nepatvirtinus patikslinto plano, teismas privalės įvertinti kreditorių nesutikimo su patikslintu planu argumentus ir gali patvirtinti patikslintą planą. Tik patvirtinus patikslintą planą, kreditorių susirinkimas įgyja teisę spręsti dėl veiklos tęstinumo. Atkreipė dėmesį į tai, kad kreditorių susirinkimas 2 darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą nepateikdamas jokios argumentacijos, t. y. nėra aišku, kokiais argumentais vadovaujantis kreditorių susirinkimas nusprendė, kad individuali ir (ar) ūkininko veikla yra nepelninga, kai patikslintame plane yra pateikti duomenys apie veiklos vykdymą, veiklos pajamas ir veikslo prognozės bankroto proceso trukmei. Taip pat patikslintame plane pateikti duomenys apie užsakymus 2018-2019 metams. Kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą dėl veiklos netęsimo visiškai neįsigilinęs į patikslintame plane nurodytą informaciją, visiškai nevertino veiklos vykdymo tęstinumo galimybių, neanalizavo pateiktų duomenų ir neaišku dėl kokios priežasties sprendė, kad toliau vykdyti veiklą yra netikslinga. Pažymėjo, kad dėl veiklos vykdymo tęstinumo ir galimybių įgyvendinti patikslintą planą bankroto administratorius taip pat nepasisakė. Tai galėjo turėti įtakos kreditorių susirinkimo sprendimui nepritarti veiklos vykdymui.

Šalies argumentai

2019 m. kovo 20 d. pateiktu prašymu prašė patvirtinti kreditorių reikalavimo tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, pateiktą svarstyti kreditorių 2019 m. vasario 25 d. susirinkimui, kuriame kreditoriai pateiktam plano projektui nepritarė. Pareiškėjai nurodė, kad, rengdami patikslintą mokumo atkūrimo planą, atsižvelgė į kreditorių pastabas ir siekė, kad būtų suderinti visų kreditorių interesai. Dėl šio priežasties plane pasirinko turto pardavimo tvarką, pagal kurią įkeistas bankui ir pareiškėjų individualios veiklos vykdymui reikalingas turtas numatomas parduoti po vienerių metų. Pareiškėjų vertinimu turto dalies išsaugojimas ir šio turto pardavimas nuo 2020 m. sausio 1 d. bei leidimas vykdyti individualią veiklą labiau atitiks visų kreditorių interesus, kadangi būtent iš individualios veiklos bus gaunamos pareiškėjų pajamos, iš kurių bus dengiami kreditoriniai įsipareigojimai ir bankroto administravimo išlaidos. Bankui įkeistas turtas per 9 mėnesius nebus nudėvėtas tokia apimtimi, kad padarytų ženklią įtaką turto kainai. Banko interesai nenukentės, kadangi galiausiai įkeistas turtas vis tiek bus parduodamas. Pareiškėjų vykdomos kaimo turizmo veiklos finansiniai rodikliai auga, gauti užsakymai 2019 metams. Įvykdžius banko sąlygas, pareiškėjai negalėtų vykdyti individualios veiklos ir prarastų visas pajamas, būtų priversti ieškoti naujo darbo, kas neužtikrintų kreditorių interesų, dar labiau apsunkintų finansinių reikalavimų padengimą. Bankroto proceso metu išsaugojus įkeistą turtą bent vienerius metus, pareiškėjai bent dalinai turėtų galimybę padengti turimus įsiskolinimus kreditoriams ir tai labiau atitiktų kreditorių interesus. Atsižvelgdami į kreditorių pastabas, pareiškėjai sutrumpino dalies turto įkeisto bankui pardavimo terminą iki vienerių metų, nurodė duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėjų vykdoma veikla yra pelninga, todėl mokumo atkūrimo planas turėtų būti patvirtintas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovai prašymus palaikė, prašė patvirtinti mokumo atkūrimo planą, kadangi siūlomas mokumo atkūrimo plano modelis geriausiai atitinka visų šalių interesus. Pateikė papildomus duomenis apie pareiškėjų vykdomos individualios veiklos pajamas ir išlaidas per 2018 metus, pareiškėjos gaunamą darbo užmokestį. Pareiškėjų atstovų vertinimu pateikti duomenys patvirtina, jog vykdant individualią veiklą pareiškėjai gautų pajamų, kurių dalis galėtų būti paskirstoma kreditoriams. Nutraukus individualią veiklą, pareiškėjų pajamos ženkliai sumažėtų, atitinkamai sumažėtų ir kreditoriams skirstytina suma. Hipotekos kreditoriaus interesai turtą parduodant ne skubos tvarka, bet nuo 2020 m. sausio 1 d., nenukentėtų, kadangi turtas vis tiek bus parduodamas, o pagal nekilnojamojo turto kainos tendencijas matyti, kad nekilnojamojo turto kaina auga, todėl galimai parduodamo turto kaina galėtų būti net didesnė nei numatyta mokumo atkūrimo plane. Parduodant įkeistą turtą skubiai, būtų padengtas tik hipotekos kreditoriaus įsiskolinimas, tačiau kiti kreditoriai gautų ženkliai mažesnes sumas. Be to, esant ginčui tarp kreditorių, Luminor bankas AS siekia kuo greičiau realizuoti turtą ne dėl nusidėvėjimo, bet siekdamas patenkinti reikalavimus pirmiau nei kiti kreditoriai.

Atsiliepimas

Bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ atsiliepime dėl 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų nurodė, jog skunde nurodytos aplinkybės neatitinka byloje pateiktų įrodymų. Pažymėjo, jog kreditorių susirinkimas vyko taip, kaip numatyta Fizinių asmenų bankroto įstatyme, t .y. atskirai balsuojant hipotekos kreditoriui ir kitiems kreditoriams. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimus, susijusius su vykdoma individualia (ūkininko) veikla, teismui tokia teisė suteikta tik pradinėje bankroto procedūrų stadijoje tol, kol nėra sušaukiamas pirmsis kreditorių susirinkimas. Įvykus pirmajam kreditorių susirinkimui, klausimus, susijusius su pareiškėjų vykdoma individualia (ūkininko) veikla, gali spręsti tik kreditorių susirinkimas. Pareiškėjų siūlymas tęsti vykdomą veiklą yra ekonomiškai nepagrįstas, neatitinka kreditorių interesų ir riboja kreditorių teisę operatyviai gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą, todėl priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, o teisinio pagrindo panaikinti šį nutarimą nėra.

Bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Palaikė poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą, palaikė išvadose pateiktą nuomonę dėl bankrutuojančių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, prašė klausimus svarstyti administratoriui nedalyvaujant.

Kreditoriai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjų skundą dėl 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutiko su pareiškėjų skundo argumentu dėl kreditorių balsavimo, neišskaidant kreditorių į įkaito turėtojus ir hipotekos kreditorius bei kitus kreditorius, nes balsavimas vyko taip, kaip numatyta Įstatyme. Jeigu ir būtų nustatyti, kokie nors procedūriniai pažeidimai, tai jie savaime neįrodo, kad kreditorių susirinkimo sprendimas yra neteisingas. Iš 2018 m. spalio 22 d. susirinkimo protokolo matyti, kad ginčo klausimu dėl pritarimo mokumo atkūrimo plano projektui vienoje grupėje balsavo įkaito turėtojų ir hipotekos kreditorių grupė, kurie balsavo vieningai - „prieš“ („už“ nebuvo), o kitų kreditorių grupė balsavo atskirai ir taip pat balsavo vieningai - „prieš“ („už“ nebuvo). Akivaizdžiai matyti, kad visi be išimties kreditoriai balsavo vienodai. Pareiškėjai nepagrindė ir neįrodė, kad kreditorių susirinkimas pažeidė kokias nors imperatyvias procedūras ir, kad nebuvus pareiškėjų nurodomo tariamo pažeidimo, kreditorių sprendimas būtų kitoks. Tuo pačiu klausimu buvo balsuojama 2018 m. lapkričio 29 d. susirinkime, kuriame kreditoriai balsavo iš esmės identiškai - „prieš“. Todėl pareiškėjų skundas šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas. Nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjų argumentas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo N. M. individualią veiklos tęstinumo, nes bankrutuojančios asmens veiklos tęstinumo klausimas bankroto proceso metu yra priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 26 straipsnio 5 punktas). Pareiškėjų minima nutartis tik apsprendė pirminę situaciją iki kol nesusirinko kreditorių susirinkimas ir neriboja kreditorių teisių bei nėra kliūtimi kreditorių susirinkimui įgyvendinti įstatyme įtvirtintas teises, todėl kreditoriai turėjo teisę svarstyti klausimus, numatytus Įstatyme. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas sprendė „prieš“ todėl, kad yra įsiteisėjęs ir galiojantis šiuo klausimu jau ankstesnis, 2018 m. balandžio 12 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimas dėl veiklos tęstinumo (FABĮ 25str. 11 d.). Todėl jokios net teisinės reikšmės neturi pakartotinio nutarimo formalus ginčijimas, kai galioja šiuo klausimu neapskųstas ir nenuginčytas 2018 m. balandžio 12 d. nutarimas. Pareiškėjų argumentas dėl 2017 m. liepos 4 d. teismo nutartimi nustatyto individualios veiklos termino atmestinas dar ir dėl FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimo. Pareiškėjai nurodo, jog minima nutartimi terminas individualiai veiklai tęsti buvo nustatytas iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesiams nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos. Kreditorių susirinkimas, kurio nutarimus pareiškėjai skundžia, vyko pasibaigus FABĮ 8 straipsnyje 5 dalyje numatytiems terminams, todėl priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kreditorių vertinimu pareiškėjai jau nuo 2018 m. balandžio 27 d. neturėjo teisės verstis individualia veikla. Suėjus FABĮ 8 straipsnyje 5 dalyje numatytiems terminams, nėra prasmės svarstyti mokumo atkūrimo plano projektus ir vykdyti tolimesnes bankroto procedūras.

Šalies argumentai

Nesutikdami su prašymu tvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, nurodė tokius argumentus. Bankroto byla buvo iškelta 2017 m. liepos 4 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 16 d., kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti 2018 m. vasario 28 d., įsiteisėjo 2018 m. balandžio 26 d. FABĮ 8 straipsnyje 5 dalyje nustatyto termino pabaiga suėjo 2018 rugpjūčio 26 d., todėl pasibaigus FABĮ numatytam terminui, mokumo atkūrimo planas nebegali būti teikiamas tvirtinti ir nebegali būti tvirtinamas, atsižvelgiant dar ir į tai, kad iš esmės visi kreditoriai tokiam planui jau ne vieną kartą nepritarė. Tai, kad FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatytas terminas yra dvigubai viršytas parodo, kad yra akivaizdžiai pažeidžiamos kreditorių teisės ir teisėti interesai, pažeista interesų pusiausvyra, pareiškėjai elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja bankroto procese savo teisėmis, jų parengtas ir galybę kartų tikslintas planas prieštarauja kreditorių interesams, pareiškėjai nepaiso kreditorių susirinkimų nutarimų, todėl tolimesnis bankroto procesas yra neperspektyvus ir nutrauktinas (FABĮ 10 str. 1 d. l p., 8 p., 10 p.). Pareiškėjai pareiškime nenurodo absoliučiai jokių argumentų apie tai, kodėl teismas turėtų tvirtinti pateikiamą planą, kuriam nepritarė kreditoriai. Todėl pareiškėjų prašymas yra laikytinas absoliučiai nepagrįstu. Pareiškėjų prašymas nepagrįstas, atsižvelgiant į Luminor bankas AS ne vieną kartą kreditorių susirinkimams pateiktas pastabas bei į kitų kreditorių pateiktas pastabas, iš kurių matyti, kad pareiškėjai tikslindami mokumo atkūrimo plano projektą sistemingai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ir kt. (FABĮ 1 str. 1 d.3 p.), visiškai nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki šiol ignoruoja kreditorių susirinkimo nutarimą dėl veiklos tęstinumo ir mokumo atkūrimo planą tikslino pažeidžiant FABĮ 25 straipsnio 11 dalį.

Teismo posėdžio metu kreditorių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė bankroto bylą nutrakti, kadangi pateiktas patikslintas planas iš esmės niekuo nesiskiria nuo prieš tai teiktų ir jau atmestų plano projekto variantų. Pareiškėjai kreditorių interesų ir pastabų nepaiso nuo pat bankroto bylos iškėlimo pradžios. Prašydami tvirtinti iš esmės ydingą mokumo atkūrimo planą, pareiškėjai nepaneigė kreditorių pastabų pagrįstumo ir nepateisino kreditorių interesų sistemingo pažeidimo, todėl pareiškėjų prašymas dėl 2019 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkime apsvarstyto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo atmestinas ir bankroto byla nutrauktina.

Atsiliepimas

Kreditorius Luminor bankas AS prašyme dėl bylos nagrinėjimo atstovui nedalyvaujant nurodė, kad palaiko kreditorių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodytus argumentus. Atkreipė dėmesį, jog klausimas dėl N. M. individualios veiklos tęsimo buvo išnagrinėtas dar 2018 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkime, kuris nutarė, kad N. M. vykdoma individuali veikla nutrauktina. Šis kreditorių susirinkimo nutarimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas ir yra galiojantis bei privalomas, todėl yra teisinis pagrindas bylą dalyje pagal 2018 m. lapkričio 5 d. skundą dėl 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2 darbotvarkės klausimo panaikinimo nutraukti. Su prašymu patvirtinti mokumo atkūrimo planą nesutiko, prašė bankroto bylą nutraukti, remiantis argumentais, išdėstytais su 2018 m. lapkričio 28 d. balsavimo biuleteniu pateiktomis pastabomis. Kreditoriaus vertinimu patikslintas mokumo atkūrimo planas pažeidžia pareiškėjų ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Rašytinėse pastabose 2018 m. lapkričio 29 d. kreditorių susirinkimui nurodė, kad nesutinka, kad bankrutuojančių asmenų turto pardavimas būtų atidedamas, kad pareiškėjas vykdytų tą pačią veiklą (turizmo), kuria užsiimdamas negalėjo vykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams.

Kreditorius Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjų skundą dėl 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, kadangi visi kreditoriai susirinkime balsavo vienodai, t. y. prieš mokumo atkūrimo plano tvirtinimą. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimus dėl fizinio asmens individualios ir (ar) ūkininko veiklos, be to, šis klausimas jau buvo išspręstas analogiškai ir 2018 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkime, todėl pareiškėjų argumentai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumo nepagrįsti. Prašė klausimus svarstyti atstovui nedalyvaujant.

Kiti kreditoriai - RUAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VĮ Turto bankas svarstomais klausimais pozicijos neišreiškė, atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Skundas ir prašymas netenkinami.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo

Pareiškėjai skundu prašo panaikinti 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. Nr. 2, kuriuo kreditoriai nutarė nutraukti N. M. vykdomą individualią veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą bei Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą. Pareiškėjų vertinimu, esant 2017 m. liepos 4 d. nutarčiai, kuria pareiškėjui N. M. buvo leista vykdyti individualią veiklą iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, klausimas dėl individualios veiklos vykdymo, nors Fizinių asmenų bankroto įstatymo ir priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai, negalėjo būti svarstomas. Su tokia pareiškėjų pozicija bankroto administratorius nesutiko, nurodęs, jog kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimus, susijusius su vykdoma individualia (ūkininko) veikla, teismui tokia teisė suteikta tik pradinėje bankroto procedūrų stadijoje tol, kol nėra sušaukiamas pirmasis kreditorių susirinkimas. Analogiškos pozicijos ginčijamu klausimu laikėsi ir kreditoriai.

Teismas pritaria bankroto administratoriaus pozicijai ir pareiškėjų skundo argumentus dėl kreditorių susirinkimo nutarimo individualios veiklos klausimu laiko nepagrįstais.

Kaip ir nurodė pareiškėjai, teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi iškeldamas bankroto bylą, leido vykdyti N. M. individualią veiklą iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 26 straipsnio 5 punktą kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimus dėl fizinio asmens individualios ir (ar) ūkininko veiklos (jos tęstinumo, pradėjimo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo ir pan.) ir teikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo. Bankrutuojančios asmens veiklos tęstinumo klausimas bankroto proceso metu yra priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai, nenumatant jokių apribojimų, todėl nepagrįstas pareiškėjų argumentas, kad kreditorių susirinkimas tokią teisę įgyja tik teismui patvirtinus mokumo atkūrimo planą. Teismas sutinka su bankroto administratoriaus išdėstyta pozicija, kad teismo sprendimas leisti verstis individualia veikla galioja tik pradinėje bankroto procedūrų stadijoje tol, kol nėra sušaukiamas pirmasis kreditorių susirinkimas. Jau pirmajame kreditorių susirinkime, įvykusiame 2018 m. balandžio 12 d., į darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl individualios ir (ar) ūkininko veiklos tęsimo ir šiame kreditorių susirinkime priimtas nutarimas netęsti N. M. vykdomos individualios veiklos pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą bei Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą (kaimo turizmo veiklos). Todėl teismo leidimas tęsti individualią veiklą, įsigaliojus šiam kreditorių susirinkimo nutarimui, nustojo galioti.

Pareiškėjai skundžia 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą nutraukti individualią veiklą, tačiau dėl pareiškėjo individualios ir ūkininko veiklos tęstinumo kreditorių susirinkimas sprendė ir 2018 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkime, priimdamas analogišką nutarimą (nutraukti N. M. vykdomą individualią ir ūkininko veiklą) bei jau minėtame 2018 m. balandžio 12 d. kreditorių susirinkime, taip pripažindami (nors ir nevykdydami) kreditorių susirinkimo kompetenciją priimti sprendimus dėl individualios veiklos. Galiojant anksčiau priimtiems kreditorių susirinkimų nutarimams analogišku klausimu, pareiškėjų ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas neturės jokios teisinės reikšmės.

Kasacinis teismas įmonių bankroto bylose yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ar/ir pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Kreditorių susirinkimo kompetencijai priklausantis klausimas dėl bankrutuojančio asmens individualios veiklos tęsimo susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, todėl teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Šios nuostatos taikytinos ir sprendžiant kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą fizinių asmenų bankroto byloje.

Ginčydami kreditorių susirinkimo nutarimą individualios veiklos tęstinumo klausimu, pareiškėjai kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų nenurodo, darytina išvada, kad priimant kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, buvo laikytasi Įstatymu nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nutarimas priimtas balsų dauguma, todėl nutarimas laikomas priimtu teisėtai (FABĮ 25 straipsnio 5 dalis), dėl ko nėra teisinio pagrindo šį nutarimą naikinti.

Iš 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad darbotvarkėje buvo svarstomas klausimas ir dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, kreditoriai patikslintam mokumo atkūrimo planui nepritarė, tokį kreditorių nutarimą pareiškėjai taip pat skundė teismui, prašydami jį naikinti dėl procedūrinių pažeidimų. Kadangi pareiškėjai pateikė kreditorių susirinkimui patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuris apsvarstytas 2019 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkime, teismo vertinimu 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl nepritarimo mokumo atkūrimo planui, pareiškėjams pateikus patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą yra nebeaktualus, nesukeliantis materialiųjų teisinių pasekmių, todėl ši skundo dalis nebesvarstytina ir šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl fizinio asmenų mokumo atkūrimo plano tvirtinimo

Pareiškėjai pateikė teismui tvirtinti patikslintą (šeštą) mokumo atkūrimo planą, svarstytinas paskutinis pareiškėjų prašymas patvirtinti planą, dėl ankstesnių pateiktų mokumo atkūrimo planų teismas nebepasisako.

Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalis). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti. Pažymėtina, kad FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje yra numatyta ne absoliuti teismo teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, o teisė tvirtinti planą, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad teismui pateiktam patikslintam planui buvo nepritarta 2019 m. vasario 25 d. įvykusiame kreditorių susirinkime. Šiame kreditorių susirinkime buvo svarstomas šeštas pareiškėjų patikslinto plano projektas. Kreditorius Luminor bankas AS balsuodamas raštu informavo, kad banko pateiktos pastabos 2018 m. lapkričio 29 d. vykusiame kreditorių susirinkime lieka galioti ir 2019 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkime, kadangi susirinkimas šaukiamas tik dėl kreditoriaus pakeitimo bankroto byloje.

Iš kreditoriaus Luminor banko AS pastabų 2018 m. lapkričio 29 d. dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano matyti, kad kreditorius nepritarė plano projektui dėl įkeisto turto realizavimo terminų (nesutiko, jog turtas būtų pradėtas realizuoti po 1 metų) bei nesutiko dėl individualios veiklos tęstinumo, atkreipė dėmesį į tai, kad bankrutuojantys asmenys nenumatė jokių konkrečių priemonių ir realių veiksmų, kokių ketina imtis tam, kad gautų kuo didesnes pajamas ir kuo didesne apimtimi atsiskaitytų su kreditoriais. Nors numatoma gauti pajamas iš kaimo turizmo veiklos apie 2 000 Eur, tačiau jokių patvirtinančių dokumentų apie vykdomos veiklos pajamas, atliktas rezervacijas 2019 m. renginiams nepateikė. Analogiškas pastabas pateikė ir kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažymėjęs, kad bankrutuojančių asmenų turto vertė neatitinka rinkos kainų, o plano dalis apie N. M. pajamų gavimą yra prieštaraujanti Įstatymo 25 straipsnio 11 daliai. Kadangi turto vertės neatitinka rinkos kainų, todėl plane nurodytos iš šio turto gautinos sumos yra nerealios ir neatitinka realios situacijos, o kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikai neatitinka tikrovės.

Pateiktame teismui tvirtinti mokumo atkūrimo plane bankrutuojantys asmenys numato įkeisto turto pardavimą 2020 m. sausio 1 d., nors tokiam turto realizavimo terminui nepritarė kreditoriai, balsuodami keturiuose kreditorių susirinkimuose (2018-06-14, 2018-10-19, 2018-11-ir 201-02-07). Pastabas dėl įkeisto turto realizavimo termino Luminor bankas AS buvo pateikęs svarstant mokumo atkūrimo planą 2018-06-14, 2018-10-22, 2018-11-29 kreditorių susirinkimuose, nurodęs, jog įkeistas turtas turi būti iš karto pardavinėjamas, tačiau į šias kreditoriaus pastabas nebuvo atsižvelgta.

Kreditoriaus Luminor banko AS vertinimu įkeisto turto realizavimas pareiškėjų numatomu terminu pažeidžia interesus, nes turtas gali nuvertėti ir kreditoriaus interesai būtų tenkinami mažesne apimtimi. Šias kreditoriaus pastabas teismas pripažįsta pagrįstomis. Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo bankrutuojantys asmenys buvo pateikę 2016-03-09 nepriklausomo turto vertintojo vertinimą, pagal kurį įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertė 280 000 Eur (plane nurodoma 299 939.00 Eur). Nagrinėjant ginčą tarp kreditorių Luminor banko AS ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš skolininko įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo kreditorius Luminor bankas AS pateikė nepriklausomo turto vertintojo UAB „Alliance Valutations“ nekilnojamojo turto komplekso įvertinimo ataskaitą, pagal kurią įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertė 2018-09-26 datai yra 200 000 Eur (2018-12-13 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e1A-145-640/2018 25 p.), t. y. nekilnojamojo turto vertė ne padidėjo kaip nurodo bankrutuojantys asmenys, bet per 30 mėnesių sumažėjo 28,57 ?. Įkeisto turto realizavimą nukėlus dar vėlesniam laikui kaip plane numato bankrutuojantys asmenys, turto rinkos vertė taip pat gali kisti, pateiktos turto vertinimo ataskaitos leidžia daryti išvadą, kad vertė ne didėja, bet mažėja, o tai neabejotinai susiję su kreditorių interesais, nes parduodant hipoteka įkeistą skolininko turtą siekiama gauti kiek įmanoma didesnę kainą, tai atitinka tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesus. Esant duomenims apie įkeisto turto rinkos vertės pokyčius (sumažėjimą) nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano tvirtinimo, plane numatomi įkeisto turto realizavimo terminai neatitinka nei kreditorių, nei bankrutuojančių asmenų interesų.

Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą plane turi būti nurodoma numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu. Nors bankrutuojančiam N. M. (kaip minėtos bylos dalyviui) tokie nekilnojamojo turto vertės pokyčiai turėtų būti žinomi, plane nurodoma numatomo įkeisto vertė ženkliai didesnė.

Kitas esminis klausimas, dėl kurio nesutaria kreditoriai ir bankrutuojantys asmenys yra N. M. individualios veiklos tęstinumas.

Pateiktame plano projekte numatoma, kad N. M. vykdys individualią veiklą, prognozuojami pinigų srautai iš individualios veiklos 2019-2021 metams. Nors plano vykdymo terminas treji metai, pinigų srautų 2022 metams nenumatoma (plano 26 p.). Šis plano trūkumas ištaisytas plano 27 punkte, pagal pateiktą bankrutuojančių asmenų projektą kreditorių reikalavimai būtų tenkinami per 12 ketvirčių (trejus metus) iš pareiškėjų gaunamų pajamų, t. y. G. M. gaunamo darbo užmokesčio ir N. M. pajamų iš individualios veiklos. Teismo vertinimu ši plano dalis nėra suderinama su plano dalimi, numatančia turto pardavimą nuo 2020 m. sausio 1 d. (17 p.). Nėra aišku, kaip N. M. galės verstis individualia veikla, jeigu individualiai veiklai reikalingas turtas bus parduotas. Suprantama, kad turtą pradėjus pardavinėti nuo 2020 m. sausio 1 d., turto pardavimo procedūra kurį laiką užsitęs, tačiau plano dalis, pagal kurią numatoma gauti pajamas iš individualios veiklos, pardavinėjant turtą, būtų neįgyvendinama, pardavus įkeistą turtą fizinis asmuo negalėtų vykdyti pelningos individualios veiklos, todėl skolininko galimybė gauti pajamas iš individualios veiklos viso bankroto proceso metu nėra reali. Bankroto administratorius pateikdamas išvadą, kad šeštasis patikslintas plano projektas formaliai atitinka FABĮ reikalavimus, nevertino finansinių reikalavimų patenkinimo galimybių, pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos fizinių asmenų mokumo atkūrimui. Akivaizdu, kad kreditorių finansiniai reikalavimai plane numatomu grafiku ir dydžiu negalės bus tenkinami, N. M. nevykdant individualios veiklos.

Kreditorius Luminor bankas AS 2018 m. birželio 14 d., 2018 m. spalio 19 d. pateikė pastabas dėl šios plano dalies, nurodęs, kad bankas sutiktų, jog N. M. laikinai vykdytų veiklą iki įkeisto turto pardavimo, tačiau į šias pastabas nebuvo atsižvelgta, planuojant vykdyti individualią veiklą viso bankroto proceso metu.

Teismas pritaria kreditorių atstovo nuomonei, išsakytai teismo posėdžio metu, kad G. M. numatomos gauti pajamos neatitinka šiuo metu pagal pateiktą pažymą gaunamo darbo užmokesčio (plane nurodoma 429,50 Eur per mėnesį, gauta 2019 m. sausio - kovo mėnesiais 392,75 Eur, skirtumas 441 Eur per metus). Be to, Luminor bankas AS buvo pateikęs pastabas, kad bankrutuojantys asmenys nenumatė jokių konkrečių priemonių ir realių veiksmų, kokių ketina imtis tam, kad gautų kuo didesnes pajamas ir kuo didesne apimtimi atsiskaitytų su kreditoriais. Pateiktame plano projekte nėra aptariama G. M. galimybė gauti didesnes nei minimalias pajamas, o numatant priemones N. M. atžvilgiu nurodoma, jog ieškoti naujo darbo (išskyrus individualią veiklą) nebūtų tikslinga (21 p.) arba akcentuojama tik galimybė registruotis darbo biržoje (22 p.), todėl abejotina, ar pareiškėjas iš tiesų siekia atsiskaityti su kreditoriais. Teismo vertinimu bankrutuojančių asmenų pastangos atkurti mokumą nėra pakankamos, kad būtų maksimaliai išlaikyta kreditorių ir skolininkų pusiausvyra.

Planas turi ir daugiau trūkumų. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies numato, kad fizinio asmens, kuris numato verstis individualia ir (ar) ūkininko veikla, plane turi būti nurodyta veiklai vykdyti skiriamos lėšos, atskirai nurodant mokesčius bankroto proceso metu mokėti (3 p.). Plane numatyta, kad N. M. reikės mokėti metinį mokestį, priklausantį nuo metinių pajamų, gyventojų pajamų mokestį bei Valstybinio socialinio draudimo mokestį, tačiau į vykdomos veiklos išlaidas įtraukiant išlaidas samdomam darbuotojui (0,5 etato), turėtų būti įtraukiami ir privalomi mokėti mokesčiai, susiję su darbuotojo įdarbinimu. Tokiu būdu išlaidos vykdomai veiklai viršys numatomas 1 106,83 Eur, atitinkamai mažėtų kreditoriams paskirstytina suma.

Pastebėtina, kad kreditoriai pirmajame kreditorių susirinkime 2018 m. balandžio 12 d. priėmė nutarimą nutraukti N. M. individualią ir ūkininko veiklą, tokią pačią poziciją kreditoriai išreiškė ir vėlesniuose kreditorių susirinkimuose (2018-06-14, 2018-10-22), tačiau pareiškėjas, net ir žinodamas kreditorių kategorišką nuostatą individualios veiklos klausimu, į kreditorių nuomonę neatsižvelgė. Įstatymo 25 straipsnio 11 dalyje numatytas kreditorių susirinkimo sprendimų privalomumas, todėl skolininkas turėtų vykdyti priimtus kreditorių sprendimus, o ne pakartotinai teikti analogiškus plano projektus, tikėdamasis, kad kreditorių nuomonė pasikeis.

Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-561/2014). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kreditoriai pagrįstai nepritarė pateiktam mokumo atkūrimo planui, kaip neatitinkančiam FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, nes jame nėra nurodyta realių priemonių fizinių asmenų mokumui atkurti, nėra nustatyta pareigų imtis aktyvių veiksmų, siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo, plane numatytos priemonės negali būti realiai įgyvendinamos.

Teismų praktikoje nurodoma, jog fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas keisti tolesnį asmens elgesį. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 16 straipsnyje nustatytos fizinio asmens pareigos turi būti vykdomos nuosekliai ir realiai, o ne vien formaliai, jų įgyvendinimas turi būti kontroliuojamas viso bankroto proceso metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016).

Nors pareiškėjai teismui tvirtinti pateikė šeštą plano projektą, tačiau iš esmės mokumo atkūrimo planas nebuvo keičiamas (koreguojamas tik kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai), į kreditorių pastabas, pateiktas svarstant pareiškėjų pateikto plano projektus ankstesniuose kreditorių susirinkime, nebuvo atsižvelgta. Mokumo atkūrimo planui kreditoriai nepritarė net šešis kartus, visais atvejais nurodydami iš esmės tas pačias priežastis, kurias pareiškėjai ignoravo, pareiškėjai nedėjo pastangų, siekdami didesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo, teisingos kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl patikslintinas planas netvirtintinas, o fizinių asmenų bankroto byla nutrauktina FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kreditorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, prašydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 1 760 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2 400 Eur.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas. Prašydamas kompensuoti bylinėjimosi išlaidas, kreditorių atstovas pateikė jų detalizacijas, išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Tačiau teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtas išlaidas mažina 640 Eur už atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo parengimą, atsižvelgdamas į tai, kad bankroto byla buvo iškelta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos taip pat mažintinos, atsižvelgiant į priimtų procesinių sprendimų esmę (priimti kreditoriui nepalankūs procesiniai sprendimai), nepriteistinos išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo (320 Eur), atskirojo skundo surašymą dėl Plungės apylinkės teismo 2017-07-04 nutarties (880 Eur) bei atsiliepimo į prašymą pratęsti terminą parengimą (160 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjų G. M. ir N. M. skundo dėl 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2 darbotvarkės klausimu netenkinti.

Civilinės bylos dalį dėl 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1 darbotvarkės klausimu nutraukti.

Atsisakyti tvirtinti 2019 m. vasario 5 d. patikslintą mokumo atkūrimo planą ir bankroto bylą nutraukti.

Priteisti iš G. M. ir N. M. lygiomis dalimis 1 120 Eur bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir 1 040 Eur bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Nutartis atskiruoju skundu per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Aušra Volskytė