Alytaus apylinkės teismo įsakymas

1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.13; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1; 2.12.1.4

2022 m. sausio 3 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių viešųjų darbų bausme.

2. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme; Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme; 2021 m. lapkričio 24 d. paleistas atlikus bausmę;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. G. D. 2021 m. gruodžio 19 d. apie 16 val. 40 min., Prienų r., Stakliškių sen., Pakrovų k., magistralinio kelio A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė 74 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. D. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, parodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kad 2021 m. gruodžio 19 d. apie 16.40 val. Prienų r., Stakliškių sen., Pakrovų k., magistralinio kelio A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė 74 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Jis parodė, kad buvo sekmadienis, jis ryte nuėjo pas kaimyną S. P.. Su kaimynu abu kartu gėrė degtinę - išgėrė apie 2 litrus. Nuo išgerto alkoholio jis apsvaigo. Po pietų, tikslios valandos nepamena, jam paskambino pažįstama, gyvenanti Senuosiuose Trakuose, ir jį bei kaimyną pasikvietė pas save į svečius. Jis su kaimynu nusprendė važiuoti į svečius pas jo pažįstamą. Jis teisės vairuoti transporto priemones neturi, neturi ir automobilio. Kaimynas turi teisę vairuoti transporto priemones, turi ir automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). S. P. buvo labai neblaivus, už jį buvo daug girtesnis, todėl kaip suprato, kaimynas manydamas, kad jis gerai jaučiasi ir jis gali vairuoti, jo paklausė, ar jis pavairuos automobilį iki Trakų. Tuo metu jam atrodė, kad jis gali sėsti prie automobilio vairo, nes jam atrodė, kad jis aplinkoje orientuojasi ir neatrodė, kad negali vairuoti transporto priemonės. Dėl to S. P. pasakė, kad pavairuos jo automobilį. Apie 16 val. 20 min. jis su S.P. abu sėdo į automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis sėdo prie automobilio vairo, S. P. - į automobilio galinę sėdynę ir ant jos atsigulė. S. P. matėsi, kad už jį buvo girtesnis ir dėl to nevairavo. Nuo S. P. namų jam vairuojant automobilį Audi A6, jis išvažiavo į kelią Antakalnis – Jieznas ir važiavo iki Verbyliškių žiedo, tada įvažiavo į pagrindinį kelią Vilnius-Prienai-Marijampolė ir juo važiavo Trakų kryptimi. Apie 16 val. 40 min. privažiavus Prienų r., Stakliškių sen., Pakrovų k., kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 74 kilometre, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Priėjęs policijos pareigūnas jo paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės dokumentus. Jis pareigūnui pateikė transporto priemonės dokumentus, o vairuotojo pažymėjimo nepateikė, kadangi neturi. Kaip suprato, nuo jo sklido alkoholio kvapas ir policijos pareigūnas jam pasiūlė pasitikrinti neblaivumą. Pareigūnai patikrino jo neblaivumą ir nustatė, kad jis yra neblaivus – alkoholio kiekio matuokliu pirmo tikrinimo metu 16.42 val. buvo nustatytas 2,82 prom. girtumas, 17 val. – nustatytas 2,96 prom. girtumas. Su parodymais sutiko, pripažino savo kaltę, kad būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi. Dabar, būdamas blaivus, supranta, kad vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio kėlė didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 94 – 97).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

12. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

13. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. D. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamasis G. D. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo magistraliniu keliu A16 Vilnius-Prienai- Marijampolė, kol 2021 m. gruodžio 19 d. apie 16 val. 40 min., Prienų r., Stakliškių sen., Pakrovų k., magistralinio kelio A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė 74 kilometre, jį sustabdė policijos pareigūnai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, kaltinamajam nustatė 2,82 promilių girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai. Tokiais veiksmais G. D. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

14. Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

15. Teismas konstatuoja, kad G. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 102 – 105).

16. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

17. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

18. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). G. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

19. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius G. D. – du kartus teistas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 58 – 61), per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas 7 kartus, iš jų 3 kartus dėl to, kad vairavo dviratį būdamas neblaivus, skirtų baudų nesumokėjęs (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 79 – 82), yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 86). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą.

20. BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog G. D. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

21. Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 metams.

22. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis G. D. teistas, per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas 7 kartus, iš jų 3 kartus dėl to, kad vairavo dviratį būdamas neblaivus, skirtų baudų – nesumokėjęs, tai rodo kaltinamojo abejingą požiūrį į jam skiriamas bausmes, išvadų dėl padarytų pažeidimų nepadarė, kartoja KET pažeidimus. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, įvykio metu buvo apgadintas automobilis, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Veika padaryta tyčine kaltės forma, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Kaltinamasis yra bedarbis, taigi teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Neteisėti G. D. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

23. Iš bylos duomenų matyti, kad G. D. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, jis neturės galimybės nustatytu laikotarpiu šios teisės įgyti.

24. Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo G. D. padaryto nusikaltimo pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

25. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę, vadovaujantis teisingumo principu, teismas sprendžia, kad tikslinga nustatytą kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo paskirtos arešto bausmės vykdymo pabaigos.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

26. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

27. Nagrinėjamoje byloje automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam G. D. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone.

28. Iš transporto priemonės registracijos liudijimo nustatyta, kad automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), yra registruotas S. P. vardu. Informacijoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nurodyta, kad transporto priemonės Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas 2021 m. birželio 30 d. tapo S. P.. Bylos duomenimis kaltinamojo ir liudytojo S. P. parodymais nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 19 d. jis ir kaltinamasis kartu vartojo alkoholį, abu buvo neblaivūs ir nusprendė važiuoti pas kaltinamojo pažįstamą į svečius. S. P. paskolino kaltinamajam automobilį ir kartu važiavo, nors abu kartu buvo vartoję alkoholio. Vadinasi, S. P. perleisdamas automobilį kaltinamajam, žinojo, kad kaltinamasis automobilį vairuos neblaivus, tai yra žinojo, kad jo automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, daryti.

29. Atsižvelgus į išdėstytus motyvus, S. P. priklausanti transporto priemonė –automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „ARRO“ aikštelėje Santaikos g. 31D, Alytus, kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuojama.

V. Kiti proceso klausimai

30. Kaltinamajam G. D. vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliekama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 100 – 101).

31. Bylos duomenimis 2021 m. gruodžio 12 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2021 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. birželio 21 d., kuriuo laikinai apribota S. P. nuosavybės teisė į automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 21 – 22). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

32. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 22 d. pažymoje Nr. 52-IL-9996 nurodyta, kad Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl transporto priemonės Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikymo patyrė išlaidas: transportavimo priemonės nuvežimui – 94,38 Eur, saugojimui – po 0,968 Eur už parą nuo pirmos saugojimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d., bendrai suma – 97,28 Eur (b. l. 30 – 31).

33. BPK 103 straipsnio 5 ir 6 dalys numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pažymėtina, kad turi būti priteistos tik realios ir pagrįstos išlaidos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo G. D., priverstinai buvo nuvežtas į policijos komisariato saugojimo aikštelę. Atsižvelgdamas į tai, kad automobilio nuvežimas, tiek saugojimas buvo būtinos ir proporcingos priemonės, jų taikymą suponavo teisei priešingas, pavojingas kaltinamojo elgesys, teismas sprendžia, kad šios proceso išlaidos, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, priteisiamos iš kaltinamojo G. D. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-156-222/2020).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 72 (septyniasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti G. D. galutinę 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo G. D. faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-271, išaiškinti G. D., kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m., įstaigos darbo metu ir darbo dienomis.

Išaiškinti papildomai, kad jeigu G. D. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, tai jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti G. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, terminą skaičiuojant arešto bausmės atlikimo pabaigos.

Palikti galioti automobiliui Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo), o jį įvykdžius, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti S. P. priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „ARRO“ aikštelėje Santaikos g. 31D, Alytus.

Palikti galioti G. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Priteisti iš G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 191008762, 191,66 Eur (vieno šimto devyniasdešimt vieno euro ir šešiasdešimt šešių centų) transporto priemonės transportavimo ir saugojimo išlaidas, sumokant šią sumą į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą, esančią banke AB SEB.

Informuoti kaltinamąjį G. D. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam G. D. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.