Utenos apylinkės teismo sprendimas, e2-315-786/2023

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-03
Bylos Nr.: e2-315-786/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-14-3-00708-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vitalija Ragauskienė
Ieškovas: V. T.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM, Valstibinė vaiko teisių apsaugos
Atsakovas: O. T.
Trečiasis asmuo: Swedbank AB
Advokatai: Inga Radinienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-260-786/2018Proceso Nr. 2-14-3-00708-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;2.3.2.8;2.3.5.2.1;3.2.3.1;3.2.3.8; (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 3 d.Anykščiai

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė,sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,dalyvaujant ieškovei V. T., jos atstovei advokatei Ingai Radinienei,

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovei Renatai Pekštenienei,

nedalyvaujant atsakovui O. T., trečiojo asmens Swedbank AB atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui O. T. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, institucija teikianti išvadą Valstibinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, tretysis asmuo Swedbank AB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės; nustatyti vaikų E. T., T. T. ir R. T. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaikais; iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 eurų kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės; iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-07-01 iki 2022-11-29, viso 19754 eurus; padalinti santuokoje įgytą turtą, tai ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Volvo V70, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) prievolę kreditoriui Sewdbank AB pripažinti bendra O. T. ir V. T. prievole, kurią kreditoriui vykdo V. T., ir išlieka solidari; iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas

2. Ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, sudarytą (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje su atsakovu susilaukė trijų vaikų, tai R. T., gimusios (duomenys neskelbtini), T. T., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. T., gimusios (duomenys neskelbtini). Pašlijus sutuoktinių tarpusavio santykiams, nuo 2020 m. liepos mėnesio ieškovė ir atsakovas faktiškai gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio, santuokinių santykių nebepalaiko, ateityje neketina atkurti šeiminių saitų bei bendro sutuoktinių gyvenimo. Atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Atsakovas bendrauja su kitomis moterimis, susirašinėja, kviečia į susitikimus. Nepakankamai rūpinosi šeima. Ieškovė prašė šalių nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove – su jų motina. Iš atsakovo priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 eurų kas mėnesį mokomis išmokomis kiekvienam vaikui. Nurodo, kad jos pajamos yra apie 900 eurų, kartais turi papildomų pajamų apie 200 eurų. Išlaikyti vaikus jai padeda jos motina, dienos centre gauna paramą. Atsakovas dirba, gauna pajamas ir mano, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti vaikus. Atsakovas nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2022 m. lapkričio 29d. yra sumokėjęs 1246 eurus vaikų išlaikymui. Prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 250 eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas su vaikais bendrauja kada jis nori. Ji nedraudžia atsakovui bendrauti su vaikais, prašo nustatyti bendravimo tvarką. Gyvendami santuokoje įsigijo žemės sklypą ir jame esantį gyvenamą namą bei automobilį. Gyvenamą namą pirko paėmę paskolą iš banko. Už žemės sklypą ir namą mokėjo 18000 eurų, iš kurių ieškovė 6400 eurų sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, grąžina paskolą bankui. Atsakovas yra sumokėjęs tik 600 eurų. Prašo žemės sklypą ir jame esantį gyvenamą namą priteisti jai asmenine nuosavybe. Nurodė, kad ieškovas prieštaravo namo pirkimui, nurodęs, kad jam namo nereikia. Pirko kartu su atsakovu tik todėl, kad ji viena negalėjo paimti kredito iš banko. Name ji gyvena su vaikais. Name yra trys kambariai ir virtuvė, kambariai pereinami, namas šildomas krosnimis, padalinti nėra galimybės. Atsakovui prašo priteisti automobilį Volvo V70. Ieškovei žinoma, kad yra solidari prievolė bankui, tačiau ji įsipareigoja grąžinti kreditą bankui.

3. Sutinkamai su civilinio proceso kodekso reikalavimais ieškinys su visais jo priedas buvo įteiktas atsakovui O. T.. Atsakovas į ieškinį atsiliepimo nepateikė, atsakovas nei į parengiamąjį nei į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimai įteikti pasirašytinai.

Atsiliepimas

4. Tretysis asmuo Swedbank AB pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškinyje numatyta kredito bankui grąžinimo tvarka. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

5. Valstybės institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas ieškovės ieškinį palaikė. Nurodė, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir tai privalo daryti abu tėvai. Situacija, kai vienas iš tėvų neišlaiko savo vaiko esmingai pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Nurodo, kad tikslinga vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina, kuri jais rūpinasi ir prižiūri. Iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, nes pareiga teikti vaikams išlaikymą yra sudedamoji tėvų valdžios dalis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas

kostatuoja:

Motyvuojamoji dalis

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

6. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašas (duomenys neskelbtini). Santuokoje su atsakovu susilaukė dukros R. T., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnaus T. T., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros E. T., gimusios (duomenys neskelbtini).

7. Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei. Viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios CK 3.64 straipsnio ir CPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau sutuoktiniai taikytis nepageidavo.

8. Pagal LR CK 3.27 straipsnio nuostatas sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir gerbti vienas kitą, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo.

9. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nes ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, nepakankamai rūpinosi šeima, nepilnamečiais vaikais, nerėmė šeimos materialiai. Dėl atsakovo naudoto smurto ieškovė kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus. Atsakovas sutuoktinės atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą ją įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais, užgauliodama, žemindamas. Atsakovas buvo neištikimas sutuoktinei, buvo palikęs šeimą dėl kitos moters. Ieškovė teigė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nurodė, jog dėl atsakovo netinkamo elgesio kartu negyvena kaip sutuoktiniai, nuo 2020 metų liepos mėnesio, bendro ūkio neveda, santuoka iširo.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas, remdamasis ieškinyje nurodytomis bei posėdžio metu ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl santuokos nutrūkimo priežasčių, atsižvelgdamas į tai, kad šalys kartu nebegyvena, nei viena iš jų nesiekė susitaikymo, vertina, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.61 straipsnio 2 dalis) ir atsakovo bei ieškovės santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės

11. Pagal LR CK 3.69 straipsnio nuostatas sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę. Kadangi ieškovė, po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokinę pavardę – T. ir atsakovas tam neprieštaravo, ieškovei paliktina santuokinė pavardė T., o atsakovui paliktina jo pavardė T.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

12. Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų R. T., T. T. ir E. T. gyvenamąją vietą nustatyti su motina, t.y. ieškove. Atsakovas prašymo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove neginčijo. Pažymėtina, kad šalių vaikai yra tokio amžiaus, jog dar nėra pajėgūs suformuluoti savo nuomonės ir išreikšti savo norų gyvenamosios vietos atžvilgiu.

13. Institucija, duodanti išvadą, vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje, tiek posėdžio metu nenurodė, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kaip nors prieštarautų vaikų ar kitų asmenų interesams. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad bendraujant su atsakovu telefonu, jis nurodė, jog neprieštaraus, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Esant nurodytoms aplinkybėms, šis ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas pilnai ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.59 str. ).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos

14. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas pažymi, kad sprendžiant nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvais klausimą, vaikų interesai laikomi prioritetiniais. Tačiau kito, skyrium gyvenančio tėvo, teisės maksimaliai bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais taip pat turi būti užtikrinamos ir negali būti pažeidinėjamos be pagrįsto ir pakankamo tam pagrindo. Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys arba viena iš jų gali kreiptis į teismą dėl šios tvarkos sąlygų pakeitimo.

15. Dėl bendravimo tvarkos su vaikais tarp ieškovės ir atsakovo ginčas nekilo, tačiau siekiant užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, nustatytina bendravimo tvarka su vaikais, pagal kurią skyrium gyvenantis atsakovas turėtų teisę bendrauti su vaikais, tai – atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir pristato vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgali sekmadienį iki 18.00 val.; su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos atitinkamos dienos 17 val. ir pristato vaikus į jų gyvenamąją vietą arba ugdymo įstaigą iki 20 val.; su nepilnamečiais vaikais bendrauja pusę vaikų ugdymo įstaigos numatytų mokyklinių atostogų, įskaitant vasaros atostogas, laiko, poriniais metais- pirmą atostogų dalį, neporiniais metais -antrą atostogų dalį. Konkrečią kalendorinę bendravimo datą prieš dvi savaites atsakovas suderina su ieškove; su nepilnamečiais vaikais bendrauja lyginiais metais pirmąją Šv. Kalėdų, Naujųjų metų dieną, antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos 10 val. ir pristatant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val., o nelyginiais metais- antrąją Šv. Kalėdų, pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos 10 val. ir pristatant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.; su nepilnamečiais vaikais kasmet bendrauja Tėvo dieną, atsakovo gimimo dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos 11 val. ir pristatant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val..

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams priteisimo

16. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str.).

17. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT nutartys 3K-3-209/2013, 3K-3-491/2013 ir kt.).

18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (LAT nutartis 3K-3-16-706/2016).

19. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 300 eurų išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį, kuris būtų teikiamas nuo ieškinio nagrinėti teisme priėmimo momento iki vaiko pilnametystės. Atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, prašomos priteisti sumos neginčijo.

20. Ieškovė, apskaičiuodama vaikų poreikius ieškinyje nurodė, kad vaiko vidutinių poreikių patenkinimui reikalinga apie 770 eurų suma per mėnesį kiekvienam, kurią sudaro: išlaidos maistui, drabužiams/avalynei, komunaliniams mokesčiams, transportui (kurui), higienos prekėms, lavinimui ir ugdymui, laisvalaikiui, pramogoms, darželiui. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog vaikai specialiųjų poreikių neturi, tačiau paaiškino, kad vaikai auga ir jų poreikiai keičiasi, dukra R. nuo rugsėjo mėnesio pradės lankyti mokyklą, kas taip pat lemia didesnio išlaikymo dydžio poreikį.

21. Savo reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė į bylą vaikų išlaidas patvirtinančius įrodymus, tai mėnesio poreikių išlaidas, pažymą apie priskaičiuotus ir apmokėtus mokesčius už darželį.

22. Ieškovės nurodomos mėnesinės išlaidos vaiko poreikiams patenkinti- apie 700 eurų yra artimos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis (840,00 Eur neatskaičius mokesčių arba 633,00 Eur atskaičius mokesčius), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) ar kitas vaiko įstatyminis atstovas neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius) (LAT nutartys e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; e3K-3-495-1075/2020, 40 p. ir kt.), todėl teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma vaiko išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio, todėl ši suma pripažintina įrodyta (CPK 185 str.).

Žemesnės instancijos teismas

23. Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma per mėnesį yra protingo dydžio ir galimai atitinka vaiko realius poreikius. Remiantis byloje esančiais duomenimis darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems patenkinti reikalinga 700 eurų dydžio išlaikymo suma per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu bei aukščiau paminėtos teismų praktikos suformuluotomis taisyklėmis, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardintų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 str.).

24. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl vaiko išlaikymo sumos mažinimo valstybės ieškovei mokama suma pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, pažymi, jog pagal Kasacinio teismo praktiką, išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Įvertinus tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo vaiko išlaikymo sumą mažinti vaikui valstybės mokamos išmokos suma. Abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

25. Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Todėl tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Žemesnės instancijos teismas

26. Pažymėtina, kad atsakovas jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sveikatos būklę ir pan. į bylą nepateikė. Kaip paaiškino ieškovė, atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, kitų išlaikytinių neturi (vaikai iš pirmos santuokos yra pilnamečiai). Duomenų apie atsakovui nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra. Įvertinus tai, kad atsakovas turi sąlygas dirbti ir uždirbti, ir teikti išlaikymą savo vaikams.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba, dirba ir papildomai, kad gautų papildomų pajamų. Be to ieškovei tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Vaikai gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių jų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia pilną išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Kadangi vaikai, kuriuos atsakovas turi išlaikyti, gyvens su motina, atsakovas turi didesnes galimybes dirbti ir gauti didesnį atlyginimą, nes jam nereikia rūpintis vaikais kiekvieną dieną. Atsakovas gavęs procesinius dokumentus atsiliepimo nepateikė ir į posėdį neatvyko. SODRA duomenų bazės pažymoje matyti, atsakovo atlyginimas 2023 m. sausio mėnesį buvo 2030,96 eurų. Šiuo metu atsakovo padėtis yra geresnė nei ieškovės ir atsakovas šiuo laikotarpiu turėtų teikti didesnio dydžio išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į esamas aplinkybes, vaikų amžių, pripažįstama, kad 250 eurų per mėnesį suma iš vieno iš tėvų yra pakankama suma nepilnamečių vaikų išlaikymui ir atitinka jų poreikius.

28. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. T., T. T. ir E. T., mokamą po 250,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. gruodžio 2 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

29. Ieškovė skirtina jos vaikams priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaikų turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikams priklausantį turtą išimtinai jų interesais ir tik vaikų asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

30. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d.1 p.).

31. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys (tėvai) turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo vaikams dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

32. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių.

33. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo 2020 m. liepos mėnesio neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, todėl prašo priteisti susidariusį 19754 eurų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. liepos mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui. Ieškovė nurodė, kad minėtu laikotarpiu atsakovas vaikų išlaikymui yra sumokėjęs 1246 eurus. Atsakovas neginčijo aplinkybės, jog jis išlaikymo ieškovės nurodomu laikotarpiu neteikė.

34. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos. Todėl vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, taip pat kasacinio teismo praktika, jog nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo teikti vaikams kas mėnesį ieškovės nurodomą sumą (250,00 Eur). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. liepos mėnesio iki kreipimosi į eismą su ieškiniu dienos (2022 m. gruodžio 2 d.) ir prašomo išlaikymo įsiskolinimo dydis laikytini pagrįstais (CPK 178, 185 str.).

35. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečių vaikų poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo sprendimo priėmimo metu, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2022 m. gruodžio mėnesio turėjo ir galėjo teikti vaikams 250 eurų dydžio išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui.

36. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams skolą tenkintinas, priteisiant iš atsakovo nepilnamečių vaikų R. T., T. T. ir E. T. 19754 eurų ( 28 mėn. x 250x3 =21000 – 1246) išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys santuokoje įsigijo 0,15 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame esantį gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinierinius statinius-kiemo statinius (šulinys,tualetas), unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir automobilį VOLVO V70, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) Ieškovė, pateikdama ieškinį nurodė, kad žemės sklypo vertė 1320 eurų, gyvenamo namo su priklausančiais statiniais 5960 eurų ir automobilio – 2000 eurų. Šalys įsigijo viso turto už 9280 eurų. Negrąžintos skolos likutis kreditoriui Swedbank AB yra 10511 eurų. Atsakovas gavęs procesinius dokumentus šių sumų neginčijo, nepateikė duomenų apie kitokią turto vertę.

38. Vadovaujantis CK 3.116 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

39. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (LAT nutartis Nr. 3K-3-220/2007, Nr. 3K-3-577/2009 ir kt.). Kadangi šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020, 26 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

41. Kaip vieną iš argumentų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, ieškovė nurodė, jog su ja lieka nepilnamečiai vaikai ir padalijus turtą lygiomis dalimis, nebus galima pasiekti vaikų teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas. Pateikė gyvenamo namo dokumentus ir paaiškino, kad yra trys pereinami kambariai, kurie apkūrenami krosnimis. Ta yra šeimos gyvenamoji patalpa, vaikams yra sukurtos, jų poreikius atitinkančios erdvės.

42. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (LAT nutartis Nr. 3K-3-491/2011), nes dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Tačiau yra reikalinga atsižvelgti ir į vaikų interesus, kaip į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi (LAT nutartis Nr. 3K-3-353/2008). Tai reiškia, kad tai yra viena iš sąlygų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kai reikia užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo socialiniam, psichologiniam ir fiziniam vystymuisi, ir to negalima pasiekti tik kito iš tėvų teikiamu išlaikymu, teismas gali taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtį ir tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, paskirti didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Būtent tokia pozicija formuojama ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (LAT Nr. 3K-3-52-387/2022).

43. Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, atsakovas neteikia išlaikymo vaikams, todėl ieškovei tenka pagrindinė finansinė našta užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nuo 2020 m. liepos mėnesio, nuo to laiko, kad šalys kartu negyvena, trijų vaikų išlaikymui skyrė tik 1246 eurus, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas 2023 m. vasario 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 150 eurų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos. Teismo vertinimu, toks atsakovo požiūris į turimą pareigą teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams suponuoja išvadą, kad vaikų poreikių užtikrinimas šiuo atveju krenta tik ant ieškovės pečių ir taip nepagrįstai sukeliama grėsmė šalių nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimui. Šiuo atveju laikytina, kad nurodytos aplinkybės pripažintinos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga (būtinybe užtikrinti vaikų interesus), suteikiančia teismui teisę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

44. Taip pat pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo sudaro ir ieškovės turtinė padėtis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad jos pajamos kas mėnesį yra apie 900 eurų, kartais turi papildomo darbo ir gauna apie 200 eurų papildomų pajamų. Atsakovas duomenų apie gaunamas pajams nėra pateikęs, tačiau iš išrašo iš SODRA duomenų bazės, atsakovo atlyginimas 2023 m. sausio mėnesį buvo 2030,96 eurų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad sutuoktinio gaunamos pajamos tiesiogiai susijusios su jo turtine padėtimi, kuri CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įvardyta kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl tai reikšminga teismui sprendžiant dėl CK 3.123 straipsnio taikymo (LAT 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, esantys įrodymai patvirtina, kad atsakomybė užtikrinti vaikų poreikius tenka ieškovei. Įvertinus šalių gaunamas pajamas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdo savo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečių vaikų poreikiams užtikrinti ir šią pareigą už atsakovą vykdo ieškovė ir jos tėvai, vaikų seneliai, laikytina, jog ieškovės turtinė padėtis yra prastesnė nei atsakovo, tai taip pat sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

45. Įvertintina ir tai ,kad šalys kartu negyvena nuo 2020 metų liepos mėnesio dėl atsakovo netinkamo elgesio, dėl jo vartojamo fizinio ir psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu, alkoholio vartojimo. Teismas 2023 m. vasario 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones- iki teismo sprendimo priėmimo įpareigojo atsakovą O. T. gyventi skyrium nuo sutuoktinės ir nesilankyti šeimos gyvenamojoje vietoje, taip pat nustatyta vaikų laikinoji gyvenamoji vieta su motina. Šiuo atveju laikytina, kad nurodytos aplinkybės pripažintinos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga (būtinybe užtikrinti vaikų interesus), suteikiančia teismui teisę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

46. Be to, vertintina ir tai, kad žemės sklypą ir jame esantį gyvenamą namą pirko paėmę paskolą iš banko. Už žemės sklypą ir namą mokėjo 18000 eurų, iš kurių ieškovė 6400 eurų sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, grąžina paskolą bankui. Atsakovas yra sumokėjęs tik 600 eurų. Nurodė, kad ieškovas prieštaravo namo pirkimui, nurodęs, kad jam namo nereikia. Pirko kartu su atsakovu tik todėl, kad ji viena negalėjo paimti kredito iš banko. Tai rodo, kad po namo įsigijimo ieškovė vykdė savininkės teises ir pareigas ir daroma išvada, kad, perkant minėtą turtą, ieškovė buvo tikroji ginčo turto pirkėja. Atsakovas gavęs procesinius dokumentus ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo.

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į jų turtą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, Nr. 3K-3-517/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo jai priteisiant 67 procentų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto, o atsakovui priteisti 33 procentų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, susijusias su būtinybe užtikrinti prioritetiniais laikomus nepilnamečių vaikų interesus, įvertinęs aplinkybę, jog ieškovė 17 procentų prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, įvertinus negrąžintos skolos likutį kreditoriui, kurį ieškovė įsipareigojo grąžinti, konstatuoja, kad šioje byloje yra pagrindas nustatyti atitinkamai 67 procentų ir 33 procentų nuosavybės teisės į santuokinių nekilnojamąjį turtą dalis ir toks nustatymas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

48. Sprendimui įsiteisėjus laikinosios apsaugos priemonės - iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje įpareigoti atsakovą O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyventi skyrium nuo sutuoktinės V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nesilankyti šeimos gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), bei iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų E. T., gim. (duomenys neskelbtini), T. T., gim. (duomenys neskelbtini), R. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su mama V. T., ir iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje priteisti iš O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) T. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) R. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, pradedant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-12-06), taikytos 2023 m. vasario 15 d. nutartimi, panaikintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. ). Nustatyta, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, t.y. 83 procentai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintiems reikalavimams.

50. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1710 eurų teisinės pagalbos išlaidų ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. (b. l. 8,25,131). Atsižvelgiant į Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio (LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir vėlesniuose pakeitimuose, patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)), šios išlaidos iš atsakovo priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 1419,30 eurų.. Iš atsakovo priteistina 269 eurai žyminio mokesčio, kurį ieškovė sumokėjo paduodama ieškinį teismui ir 202,50 eurai žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista pagal įstatymą (CPK 96 str.).

51. Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio reikalavimais, iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotinos teismo turėtos pašto išlaidos – 13,28 eurų (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 3.60straipsniu, LR CPK 185, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. T., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio O. T. kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. T. palikti pavardę – T., o O. T.- T.

Nustatyti nepilnamečių vaikų R. T., gimusios (duomenys neskelbtini), T. T., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. T..

Nustatyta atsakovo O. T. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais R. T., T. T. ir E. T.:

- atsakovas O. T. su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir pristato vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18.00 val.;

- atsakovas O. T. su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos atitinkamos dienos 17 val. ir pristato vaikus į jų gyvenamąją vietą arba ugdymo įstaigą iki 20 val.;

- atsakovas O. T. su nepilnamečiais vaikais bendrauja pusę vaikų ugdymo įstaigos numatytų mokyklinių atostogų, įskaitant vasaros atostogas, laiko, poriniais metais- pirmą atostogų dalį, neporiniais metais -antrą atostogų dalį. Konkrečią kalendorinę bendravimo datą prieš dvi savaites atsakovas suderina su ieškove;

- atsakovas O. T. su nepilnamečiais vaikais bendrauja lyginiais metais pirmąją Šv. Kalėdų, Naujųjų metų dieną, antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos 10 val. ir pristatant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val., o nelyginiais metais- antrąją Šv. Kalėdų dieną, pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos 10 val. ir pristatant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.;

- atsakovas O. T. su nepilnamečiais vaikais kasmet bendrauja Tėvo dieną, atsakovo gimimo dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos 11 val. ir pristatant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val..

Priteisti iš atsakovo O. T., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų R. T., gimusios (duomenys neskelbtini), T. T., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. T., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovaujamų motinos V. T., išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 250 (du šimtus penkiasdešimt) eurų nuo 2022 m. gruodžio 2 d. iki jų pilnametystės. Išlaikymo sumos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai.

Priteisti iš atsakovo O. T. nepilnamečiams vaikams R. T., T. T. ir E. T. 19754 (devyniolika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt keturis) eurų dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę V. T. priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams R. T., T. T. ir E. T. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Padalinti santuokoje įgytą turtą:

- ieškovei V. T. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą 0,15 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1320 eurų rinkos vertės, pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4780 eurų rinkos vertės, pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1180 eurų rinkos vertės, kitus inžinierinius statinius-kiemo statinius(šulinys,tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

- atsakovui O. T. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę automobilį VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 eurų rinkos vertės.

Pripažinti prievolę kreditoriui Swedbank AB pagal 2019-07-11 kredito sutartį Nr.19-036965-FA bendra sutuoktinių V. T. ir O. T. prievole, kurią vykdo V. T..

Nustatyti, kad V. T. ir O. T. kreditoriui Swedbank AB pagal 2019-07-11 kredito sutartį Nr.19-036965-FA išlieka atsakingi solidariai.

Priteisti ieškovei V. T. iš atsakovo O. T. 1419,30 eurų (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniolika eurų 30 ct) teisinės pagalbos išlaidų ir 269 (du šimtus šešiasdešimt devynis)eurus sumokėto žyminio mokesčio.

Išieškoti iš atsakovo O. T., a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 202,50 eurus(du šimtus du eurus 50 ct) žyminio mokesčio ir 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) teismo turėtų pašto išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5662.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones: - iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje;- įpareigoti atsakovą O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyventi skyrium nuo sutuoktinės V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nesilankyti šeimos gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini),- nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų E. T., gim. (duomenys neskelbtini), T. T., gim. (duomenys neskelbtini), R. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su mama V. T., -priteisti iš O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) T. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) R. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, pradedant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-12-06), taikytas 2023 m. vasario 15d. nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Vitalija Ragauskienė